2020-07-22 Nr. AB-13867-3-62-3-01488-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3174-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01488-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbęs bado akciją, o dėl šios akcijos Marijampolės PN direktorius laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo apribojęs nuteistųjų teises: sustabdė nuteistųjų laiškų išsiuntimą, gautų laiškų, pašto perduodamų siuntų ir paketų įteikimą; pasimatymų suteikimą; maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; paskatinimo priemonių skyrimą; leidimą skambinti telefonu ir kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Paskelbus apie badavimą pareiškėjui taip pat nebebuvo teikiamas maitinimas. Tai pažeidė pareiškėjo teises, kurios numatytos teisės aktuose, kadangi teisės aktai nenustato, kad yra draudžiama badauti.

2.2. Pareiškėjo teisių apribojimas jam sukėlė neigiamus padarinius, padarė neigiamą žalą jo sveikatai. Marijampolės PN neteisėtais būdais, akivaizdžiai viršydami įgaliojimus, reikalavo nutraukti badavimą. Tokiais veiksmais buvo visiškai suvaržyta asmens pasirinkimo ir nuomonės reiškimo laisvė. Marijampolės PN be pagrindo pažeidė pagrindines ir absoliučias žmogaus teises, naudodama prievartą ir galią, atėmė teisę rinktis, reikšti savo teisėtą nuomonę, matytis su savo artimaisiais, bendrauti telefonu ir laiškais, vertė badauti, neleidžiant apsipirkti ir nebeteikiant maitinimo, kęsti antisanitarines sąlygas, tokiais savo veiksmais sukeldama baimę, psichologinį ir emocinį šoką pareiškėjui. Minėti veiksmai buvo neproporcingi. Dėl tokių Marijampolės PN veiksmų pareiškėjas patyrė kankinimą, nežmonišką elgesį, orumo ir garbės pažeminimą, baimę.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad, pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems 2018 m. lapkričio 16 d. pradėjus bado akciją dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Įsakymas dėl Taisyklių pakeitimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 119 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“ (toliau – ir Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas) pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems buvo laikinai apribotos teisės į pasimatymus, siųsti ir gauti laiškus, paskambinti telefonu ir kitos tam tikros teisės. Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 23 d. nutraukus bado akciją, šie apribojimai nebebuvo taikomi. Be to, pareiškėjas dar 2018 m. lapkričio 16 d. turėjo teisę į pasimatymą su sutuoktine, kadangi sutuoktinei buvo išduotas vienkartinis leidimas įeiti į pataisos įstaigą. Marijampolės PN tinkamai vykdė galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiomis aplinkybėmis jam neturtinė žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys taip tariamų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Be to, Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės PN pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų, laikinai apribojant pareiškėjo tam tikras teises (teisę apsipirkti, paskambinti, teisę į pasimatymus ir kt.), atlyginimo.

6. Teismas sprendė, kad grupės nuteistųjų, į kurią pateko ir pareiškėjas, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo, buvo nepagrįsta, o grupės nuteistųjų, į kurią pateko pareiškėjas, reikalavimai buvo neteisėti. Todėl, vadovaujantis BVK 119 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas, kuriuo, be kita ko, buvo laikinai sustabdyta pareiškėjo teisė išsiųsti ir gauti laiškus, paskambinti telefonu ir kt. Minėtame įsakyme Marijampolės PN nenurodė neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, todėl teismas iš dalies pripažino, jog minėtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo nurodytas faktinis įsakymo pagrindas. Be to, badavimas nėra draudžiamas. Tačiau teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į tai, jog grupė nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjas) bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus (protestavo prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo), sprendė, jog Marijampolės PN direktorius pagrįstai priėmė 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą dėl nuteistųjų teisių apribojimo. Teismo vertinimu, priimant minėtą įsakymą buvo veikiama teisėtai ir pagrįstai.

7. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo negalėjimą paskambinti artimiesiems ar rašyti jiems laiškus, taip pat kitus pritaikytus apribojimus, t. y. pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą, pasimatymų suteikimą, maisto ir būtiniausių reikmenų pirkimą, paskatinimo priemonių skyrimą, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą, lėmė nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) neteisėti veiksmai nevykdant Marijampolės PN administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją. Be to, pareiškėjas, skunde teigdamas, kad Įsakymu jam buvo uždrausta pasimatyti, paskambinti, išsiųsti ir gauti laiškus, konkrečiai nenurodė, kam (nenurodė konkrečių asmenų) jis ginčo laikotarpiu rašė laiškus, nepateikė dokumentų, įrodančių laiškų grąžinimo faktą, byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl negalėjimo bendrauti su artimaisiais, draugais ar kitais asmenimis nutrūko jo ryšys su jais, kadangi jis negalėjo palaikyti ryšio. Byloje pateikti Marijampolės PN vienkartinių leidimų įeiti į pataisos įstaigą registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę dar 2018 m. lapkričio 16 d. turėti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Kitų Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu nustatytų apribojimų – pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimo, maisto ir būtiniausių reikmenų pirkimo, paskatinimo priemonių skyrimo, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimo – pareiškėjas skunde net nepaminėjo ir nenurodė, kad jis negalėjo nusipirkti maisto produktų ar būtiniausių reikmenų, negalėjo gauti paskatinimų, dalyvauti masiniuose renginiuose ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad šiuo aspektu (t. y. dėl pareiškėjo tam tikrų teisių laikino apribojimo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjui atsisakius Marijampolės PN pagaminto maisto, laisvės atėmimo įstaiga teisėtai ir pagrįstai jo negamino ir netiekė pareiškėjui.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Marijampolės PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Jis nurodo, kad teismas neteisingai ir šališkai išnagrinėjo bylą. Nors teismas pripažino, kad teisės aktais nėra uždrausta badauti, tačiau nepripažino, kad tai yra laisvas asmens saviraiškos būdas reikšti savo nuomonę. Teismas neanalizavo, ar pareiškėjo badavimas pažeidė kurį nors teisės aktą. Teismas nepagrįstai išaiškino, kad nuteistieji negalėjo badauti dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymo dėl Taisyklių pakeitimo, kuris tiesiogiai buvo susijęs su pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygomis. Teismas nepakankamai tyrė įrodymus, t. y. visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.). Nenustačius, kad badavimas (badavimo paskelbimas) yra neteisėtas, nėra pagrindo daryti išvados, kad badavimo (badavimo paskelbimo) organizavimas yra draudžiamas BVK 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 118 straipsnio 2 dalies ir 119 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Todėl Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas dėl nuteistųjų teisių apribojimo yra nepagrįstas ir viršijantys įgaliojimus, o tai leidžia teigti, jog dėl minėtu įsakymu taikytų apribojimų pareiškėjui buvo sudarytos nežmoniškos kalinimo sąlygas, dėl ko pastarasis patyrė kančias, baimę, buvo pažemintinas jo orumas ir garbė.

10. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, todėl atmestinu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN atlyginimo.

12. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė atlyginti jo patirtą neturtinę žalą dėl apribotų jo teisių jam su dalimi kitų kalinių paskelbus apie badavimą, tokiu būdu protestuojant prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, nenustatęs visų būtinų sąlygų valstybės viešajai atsakomybei kilti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Tikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

14.1. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. pranešimu Marijampolės PN direktoriui pranešė, jog, nesutikdamas su dalimi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakyme dėl Taisyklių pakeitimo įtvirtintų nuostatų, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. skelbia badavimo akciją, vildamasis, kad Marijampolės PN administracija „tarpininkaus ir padės kaip įmanomą greičiau išspręsti Teisingumo ministerijos sukurtą problemą“. Tokiu būdu pareiškėjas kvestionavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymo dėl Taisyklių pakeitimo 1.5 punktą, kuriame nustatyta: „1.5. Pakeičiu 220 punktą ir jį išdėstau taip: „220. Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą“, ir dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymu dėl Taisyklių pakeitimo reglamentuoto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo punktų (b. l. 45).

14.2. Marijampolės PN direktorius, atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. dalis laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiškė pradedantys bado akciją, protestuodami prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo, įvertinęs, kad reiškiami reikalavimai yra neteisėti, tuo šiurkščiai pažeidžiama pataisos įstaigos vidaus tvarka, vadovaudamasis BVK 119 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 16 d. priėmė įsakymą Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“. Šiuo įsakymu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. nuteistiesiems, raštu pareiškusiems apie badavimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymo dėl Taisyklių pakeitimo, laikinai sustabdė: 1) laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą; 2) pasimatymų suteikimą; 3) maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; 4) paskatinimo priemonių skyrimą; 5) leidimą skambinti telefonu; 6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą; taip pat pavedė Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą paskelbti pareigūnams, badaujančių nuteistųjų sąrašus pateikti Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos vyriausiajam specialistui (b. l. 13). Marijampolės PN 2018 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 20/07-1904 pareiškėjui patvirtina, kad Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas taikytas ir pareiškėjui (b. l. 15).

14.3. Pareiškėjas pateikė Marijampolės PN direktoriui 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą, kuriuo pareiškė, kad nutraukia bado akciją nuo 2018 m. lapkričio 23 d. (b. l. 16). Marijampolės PN direktorius, atsižvelgęs į tai, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji pareiškė nutraukiantys bado akciją, kurią buvo pradėję 2018 m. lapkričio 16 d. protestuodami prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo, 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4/07-214 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo panaikinimo“ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymas) pripažino netekusiu galios Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą (b. l. 17).

15. BVK 119 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: 1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems; 2) pasimatymų suteikimą nuteistiesiems; 3) maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; 4) paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems; 5) leidimą skambinti telefonu; 6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai (BVK 119 str. 2 d.).

16. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę taikyti BVK 119 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) 1 dalyje įtvirtintus nuteistųjų teisių ribojimus, kai yra šios tokiems ribojimams taikyti būtinos sąlygos: i) nuteistieji atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiama pataisos įstaigos vidaus tvarka (t. y. teisės aktuose įtvirtintos elgesio taisyklės, kurių privalo laikytis nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmę konkrečioje pataisos įstaigoje); ii) nuteistieji atlieka grupinius veiksmus, t. y. šiuos veiksmus atliekant bendrai dalyvauja daugiau nei vienas nuteistasis; iii) nuteistųjų atliekamais veiksmais pataisos įstaigos vidaus tvarka yra pažeidžiama šiurkščiai (šiurkščiu pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimu, inter alia (be kita ko), laikytini tokie pažeidimai, kuriais yra sutrikdomas įprastas (rutininis) pataisos įstaigos funkcionavimas (vidaus tvarka), ir dėl kurių iškyla realus didesnio masto neramumų pavojus). BVK 119 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) 1 dalyje nurodyti nuteistųjų teisių apribojimai privalo būti ta pačia tvarka panaikinti išnykus jų taikymo pagrindams.

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad badavimas (paskelbimas apie badavimą) per se (pats savaime) nėra neteisėtas veiksmas. Tai savo praktikoje yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1553-624/2018). Visgi nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pareiškėjas paskelbė apie badavimą ir badavo kartu su kitais nuteistaisiais ir tokiu būdu buvo protestuojama prieš teisėtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo (dalį jame įtvirtintų elgesio taisyklių, taikomų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantiems nuteistiesiems). Šiais veiksmais nuteistieji išreiškė atsisakymą laikytis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakyme dėl Taisyklių pakeitimo įtvirtintų nuostatų, taip pažeisdami BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes (žr. Nutarties 14, 17 p.), konstatuoja, kad: i) pareiškėjas, tuo pačiu metu kaip ir kiti nuteistieji paskelbdamas apie badavimą ir badaudamas protestuojant prieš teisėtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą dėl Taisyklių pakeitimo (dalį šiame įsakyme nustatytų elgesio taisyklių), atliko neteisėtus veiksmus; ii) tokie pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo grupinio nuteistųjų neteisėtų veiksmų dalimi (tuo pat metu apie badavimą tuo pačiu pagrindu paskelbė ir badavo ne tik pareiškėjas, bet ir dalis kitų Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų); iii) paminėti pareiškėjo neteisėti veiksmai, juos vertinant kitų nuteistųjų analogiškų veiksmų kontekste, pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimas, kadangi dėl tokių neteisėtų grupinių nuteistųjų veiksmų iškilo reali grėsmė, kad bus sutrikdytas įprastas (rutininis) pataisos įstaigos funkcionavimas (vidaus tvarka) ir buvo sukeltas didesnio masto neramumų, galėjusius sukelti sunkius neigiamus padarinius, pavojus. Vadinasi, nagrinėjamu atveju buvo visos būtinos sąlygos BVK 119 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) 1 dalyje įtvirtintiems nuteistųjų teisių ribojimams taikyti, todėl Marijampolės PN direktorius teisėtai ir pagrįstai 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu laikinai apribojo pareiškėjo teises.

19. Pabrėžtina, kad pareiškėjui 2018 m. lapkričio 23 d. (penktadienį) raštu pareiškus, jog jis nutraukia bado akciją, Marijampolės PN direktorius iš karto po savaitgalio (pagal Marijampolės PN direktoriaus 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4/07-42 patvirtinto Marijampolės pataisos namų darbo reglamento (2016 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 4/07-4 redakcija) 122 punktą Marijampolės PN šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos), t. y. per objektyviai pateisinamą terminą, 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu pripažino 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą dėl nuteistųjų teisių apribojimo netekusiu galios. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikyti teisių apribojimai buvo ne tik pateisinami, bet ir proporcingi.

20. Dėl pareiškėjo argumento, kad paskelbus apie badavimą jam nebuvo tiekiamas maitinimas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 269 punkte nustatyta, kad paskelbusiam badavimą nuteistajam maistas negaminamas; jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti nustojusio badauti nuteistojo maitinimo pagal valgiaraštį, jam išduodamas sausas davinys; maitinimas pagal valgiaraštį nustojusiam badauti nuteistajam turi būti užtikrinamas ne vėliau kaip praėjus vienai parai po to, kai nuteistasis apie badavimo nutraukimą raštu informuoja pataisos įstaigos administraciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs pareiškėjo argumentai, kad jam paskelbus badavimą nebuvo tiekiamas maitinimas, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog Marijampolės PN tinkamai nesivadovavo minėtu Vidaus tvarkos taisyklių 269 punktu. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo pareigą aiškiai ir detaliai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1196-575/2020). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.), atsižvelgusi, kad jokių detalesnių aplinkybių pareiškėjas dėl neteikto maitinimo apeliaciniame skunde nenurodė, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vidaus tvarkos taisyklių 269 punkto pažeidimas nenustatytas.

21. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 271 straipsnį sąlygų, nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, nebėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų apie jo patirtą neturtinę žalą.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai tais pačiais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė