Legislator Case Law & Legislation
ebc40de1-e65f-4d3c-beff-31ff74f46e22 AI generated

ebc40de1-e65f-4d3c-beff-31ff74f46e22 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ebc40de1-e65f-4d3c-beff-31ff74f46e22
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., L. M., T. B. L., tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas D. N. N. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ ir nurodė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 suraÅ¡yto antstolio G.

Legislator headnote

AI generated

ebc40de1-e65f-4d3c-beff-31ff74f46e22 · Vilniaus apygardos teismas: LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 (aktuali redakcija 2006 m. birželio 8 d. Žin., 2006, Nr. 72-2688) 11 straipsnis numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi, nepilnamečio vaiko T. B. L. teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ privalo užtikrinti jo motina L. M. Å iuo metu butas, kuriame gyvena atsakovės su nepilnamečiu vaiku T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-169-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02819-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos JÅ«ratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

N. N. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., L. M., T. B. L., tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas D. N. N. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ ir nurodė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 suraÅ¡yto antstolio G.

M. pagrindu, įsigijo vieno kambario butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki jo pardavimo nuosavybės teise valdė atsakovė I. M. Bute gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę atsakovai I. M., L. M. ir nepilnametis T. B. L. Jam įsigijus butÄ atsakovai atsisakė iÅ¡ jo iÅ¡sikelti ir toliau jame gyvena, į praÅ¡ymus atlaisvinti butÄ nekreipia dėmesio, naudojasi butui tiekiama Å¡iluma, vandeniu, elektra, komunaliniais patarnavimais. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali valdyti savo nuosavybės, patiria dėl to didelius nuostolius, yra priverstas nuomotis gyvenamÄ jį plotÄ .

Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančio buto.Tretieji asmenys atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti I. M., L. M., T. B. L. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš I. M. ir L. M. po 566, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. N. N.; priteisė iš I.

M. ir L. M. po 23, 85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad ieÅ¡kovas D. N. N. 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 pagrindu įgijo nuosavybės teises į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei I. M.. Minėto akto pagrindu savo nuosavybės teises į butÄ Ä¯registravo VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre. Bute gyvena ir juo iki Å¡iol naudojasi buvusi Å¡eimininkė atsakovė I. M. su Å¡eimos nariais – atsakove L.

M. ir jos nepilnamečiu sÅ«numi T. B. L., kurie bute yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje duomenų, kad ieÅ¡kovas su atsakovais yra sudaręs nuomos sutartį, panaudos sutartį, ar yra kitas teisinis pagrindas, suteikiantis atsakovėms teisę gyventi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame bute nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovai. IÅ¡ byloje esančios UAB „Gelvita“ 2009 m. birželio 17 d. pažymos matyti, kad ieÅ¡kovas yra skolingas 2009 m. birželio 1 d. už komunalines paslaugas teikiamas butui 14 627, 98 Lt, kas patvirtina, kad atsakovai gyvendami ieÅ¡kovui priklausančiame bute nemoka už komunalines paslaugas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės nustatyta, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės I.

M. ieškinys atsakovui D. N. N., tretiesiems asmenims T. Z. įmonei „Latanas“, antstoliui G. M. dėl 2006 m. lapkričio 9 d. sandorio, įforminto antstolio G. M. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0120/06/00135, pripažinimo negaliojančiu atmestas (civilinė byla Nr. 2-93-272/2008). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla 2A-32-115/2009). Kadangi nagrinėjant šias civilinės bylas klausimas dėl 2006 m. lapkričio 9 d.

Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 teisėtumo yra iÅ¡spręstas (yra priimti Å¡iuo metu jau įsiteisėję teismo sprendimai), todėl teismas atsakovių 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių dėl buto pardavimo aplinkybių plačiau neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR CK (toliau nutartyje - CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 (aktuali redakcija 2006 m. birželio 8 d. Žin., 2006, Nr. 72-2688) 11 straipsnis numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi, nepilnamečio vaiko T. B. L. teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ privalo užtikrinti jo motina L. M. Å iuo metu butas, kuriame gyvena atsakovės su nepilnamečiu vaiku T.

B. L. nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Todėl Å¡iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko gynimo principams. IeÅ¡kovas butÄ privačion nuosavybėn įgijo 2006 m. lapkričio 9 d., tačiau dėl to, kad atsakovės neiÅ¡sikelia, negali jo naudotis jau beveik 5 metus. Atsakovės bylinėjosi su ieÅ¡kovu siekdamos nuginčyti 2006 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 0120/06/00135, tačiau net po Å¡io klausimo iÅ¡sprendimo ir teismo sprendimų įsiteisėjimo neatlaisvina ieÅ¡kovui priklausančio buto.

Be to, jos nemoka už komunalines paslaugas. Vertindamas atsakovių elgesį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žinodamos, jog butas parduotas, nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų nepilnamečio vaiko T. B. L. teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio bÅ«sto suteikimo, neiÅ¡sinuomavo kitos gyvenamosios patalpos ar kt.). Net ir pradėjus nagrinėti bylÄ dėl jų iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, jos nesiėmė jokių priemonių siekdamos užtikrinti nepilnamečio vaiko T.

B. L. teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jos buvo supažindintos su Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsiliepimu, kuriame nurodyta, jog joms gali bÅ«ti pasiÅ«lytos apgyvendinimo savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose paslaugos Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre arba jos gali kreiptis į Elektrėnų savivaldybės Butų ir bendrabučių skirstymo komisijÄ dėl socialinio bÅ«sto skyrimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jos bÅ«tų kreipęsi į atitinkamas institucijas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės nesiima jokių teisėtų priemonių, siekdamos užtikrinti nepilnamečio vaiko T. B. L. teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o savavaliÅ¡kas kitam asmeniui (ieÅ¡kovui) priklausančio buto užėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas nepilnamečio vaiko aprÅ«pinimas gyvenamuoju plotu. Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. skundžia šį teismo sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sprendžiant bylas dėl iÅ¡keldinimo, kai tai susiję su nepilnamečių vaikų iÅ¡keldinimu, prioritetinis yra vieÅ¡asis - vaiko interesas (teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ) ir kurio apsauga Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti užtikrinta. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kur galėtų bÅ«ti apgyvendintas nepilnametis vaikas, kad jis nebÅ«tų atskirtas nuo Å¡eimos, galėtų iÅ¡saugoti Å¡eimos ryÅ¡ius.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas D. N. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ užtikrina jų tėvai. Å ioje byloje teismas sprendė atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ neteisėtai užimtų patalpų klausimÄ , o ne vaiko teisių užtikrinimo klausimÄ . Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovės I. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas D.

N. N. 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 pagrindu įgijo nuosavybės teises į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei I. M., Å¡iuo pagrindu savo nuosavybės teises į butÄ Ä¯registravo VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre. Turto perdavimo aktas nenuginčytas. Bute gyvena ir juo iki Å¡iol naudojasi buvusi Å¡eimininkė atsakovė I. M. su Å¡eimos nariais – atsakove L. M. ir jos nepilnamečiu sÅ«numi T.

B. L., kurie bute yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė ginÄÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kuomet ieÅ¡kovas – ginčo buto savininkas, kreipėsi į teismÄ dėl jo nuosavybės teisės pažeidimo, nors ir nesusijusio su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis) bei prašė atsakovus iÅ¡keldinti iÅ¡ jam priklausančių patalpų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pirmiau nurodytÄ materialines teisės normÄ ir vadovavosi teismine praktika, kuomet iÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo Å¡alis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali bÅ«ti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo bÅ«das, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003).

Tuo atveju, kai Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra savininkas, o atsakovai, juos įspėjus iÅ¡sikeldinti (b. l. 12), toliau neteisėtai riboja (pažeidinėja) ieÅ¡kovo nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir aiÅ¡kindamas bei taikydamas įstatymus vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, juolab ir Å¡alys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, privalo veikti pagal tuos pačius principus.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, iÅ¡reikÅ¡ta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bÅ«dus ir priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), Å¡eimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, iÅ¡laikyti. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai Å¡ios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti bÅ«stÄ , įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rÅ«pintis, kad vaikai neliktų be bÅ«sto, jei to neužtikrina jų tėvai. Apeliaciniame skunde nurodytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos neduoda savaime pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.  Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė: Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                              JÅ«ratė Varanauskaitė Teisėjai                                                                                           Laima Gerasičkinienė                                                                                                         Antanas Rudzinskas