ebc2f6b9-b653-438e-883a-fa0e75dab537 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1646-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-06367-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Veslavai Komarovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas K. S. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 466,69 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-03-15;

2) priteisti delspinigius už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005-01-13 iki 2010-03-15 Inspekcijoje ėjo vyr. specialisto pareigas. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) pakeitimus, kuriais nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.

Å is valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jam nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis (b. l. 43–44).PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Pateiktame atsiliepime Inspekcija su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-01-06 iki 2010-03-15, pareiÅ¡kėjas ėjo Inspekcijos Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas. Nuo 2009-01-13 iki pareiÅ¡kėjo atleidimo 2010-03-15 jam buvo paskirtas 3 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä . Kvalifikacinė klasė pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta ir priedas už kvalifikacinę klasę jam nebuvo mokamas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01.

Vadovaujantis GrÄ Å¾inimo įstatyme ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, atliko pareiÅ¡kėjui priklausančio neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies paskaičiavimus, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjui K. S. grÄ Å¾intinos asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis yra lygi 0, t. y. pareiÅ¡kėjui nepriklauso iÅ¡mokėti grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Inspekcijos 2013-11-20 raÅ¡tu Nr. 2D-18770 „Dėl grÄ Å¾intinos sumos pervedimo į nurodytÄ sÄ skaitÄ ir sumos patikslinimo“ buvo informuotas, jog minėto raÅ¡to teikimo metu patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas įstatymu nėra nustatytas bei tai, kad jam priskaičiuotas grÄ Å¾intinos sumos dydis yra 466,69 Lt, (135,16 Eur).

PaaiÅ¡kino, kad GrÄ Å¾inimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientÄ , kuris skaičiuojant mėnesio grÄ Å¾intinÄ dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955. Tuo tarpu Inspekcijos 2013-11-20 raÅ¡to Nr. 2D-18770 teikimo metu buvo paskaičiuota visa asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Nurodo, kad iÅ¡kilo situacija, kai nustačius praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pareiÅ¡kėjui paskaičiuota mažesnė nei iki tokio mechanizmo atsiradimo kompensavimo suma.

Pažymėjo, kad neginčija aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu dėl sumažintų karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų taikymo pareiÅ¡kėjas patyrė neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies praradimus, tačiau pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas, nes jo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , t. y. besikreipiant į pareiÅ¡kėjui aktualaus laikotarpio darbovietę.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neteikia argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, o jam priklausanti grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalis, paskaičiuotÄ pagal nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ , yra lygi 0, todėl jis neįgyja teisės reikalauti priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nurodo, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas nenustato delspinigių, sÄ lygotų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), priteisimÄ , todėl patikslintame skunde iÅ¡dėstytas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti delspinigius už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kt. nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 48–53).Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, palaikė argumentus, nurodytus atsiliepime į patikslintÄ skundÄ , prašė bylÄ nutraukti, o teismui nenustačius nutraukimo pagrindų – pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos virÅ¡ininkas 2008-12-30 įsakymu Nr. 1P-195 „Dėl valstybės tarnautojų grÄ Å¾inimo iki laikino perkėlimo turėtas pareigas, perkėlimo į aukÅ¡tesnes pareigas, kvalifikacinių klasių grÄ Å¾inimo ir suteikimo“ nuo 2009-01-06 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 9–10).Inspekcijos virÅ¡ininkas 2009-01-06 įsakymu Nr. 1P-5 „Dėl priedo už tarnybos staÅ¾Ä K.

S. skyrimo“ nuo 2009-01-13 skyrė pareiÅ¡kėjui 3 procentų pareiginės algos dydžio priedÄ už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (b. l. 11).Inspekcijos virÅ¡ininkas 2010-03-03 įsakymu Nr. 1P-70 „Dėl K. S. atleidimo iÅ¡ pareigų“ atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ einamų pareigų nuo 2010-03-15, 2010-03-15 laikant paskutine pareiÅ¡kėjo darbo diena (b. l. 12).PareiÅ¡kėjas 2013-10-14 kreipėsi į InspekcijÄ su praÅ¡ymu „Dėl grÄ Å¾intinos sumos pervedimo į nurodytÄ sÄ skaitÄ ir sumos patikslinimo“, praÅ¡ydamas teisės aktų nustatyta tvarka jį informuoti apie jam priklausančios grÄ Å¾intinos sumos dydį (įskaičiuojant į sumÄ nesumokėtas lėšas už atlyginimÄ , atostogas, nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ) (b. l. 58).Inspekcija 2013-11-20 raÅ¡tu Nr. (2D)18770 „Dėl grÄ Å¾intinos sumos pervedimo į nurodytÄ sÄ skaitÄ ir sumos patikslinimo“ nurodė pareiÅ¡kėjui, kad raÅ¡to priėmimo metu patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, todėl Inspekcija neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ sumÄ pervesti į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , ir informavo, kad pareiÅ¡kėjui priskaičiuotas grÄ Å¾intinos sumos dydis yra 466,69 Lt (b. l. 13–14).

Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. iÅ¡ viso iÅ¡mokėta 30 775,19 Lt (b. l. 15–16). PareiÅ¡kėjas 2016-03-07 kreipėsi į InspekcijÄ su praÅ¡ymu „Dėl informacijos pateikimo“, praÅ¡ydamas jį informuoti, kokia yra apskaičiuota jam grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis (b. l. 57).Inspekcijos 2016-03-26 pažymoje Nr. 2D-4164 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur (b. l. 54–55).

Inspekcijos 2016-03-29 pažymoje Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota grÄ Å¾intina suma yra 0 Eur (b. l. 56). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiÅ¡kėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-08-01 iki 2010-03-15 ėjo Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 9–10, 12).Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01.

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 466,69 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, remdamasis Inspekcijos 2013-11-20 raÅ¡te Nr. (2D)18770 „Dėl grÄ Å¾intinos sumos pervedimo į nurodytÄ sÄ skaitÄ ir sumos patikslinimo“ ir Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas“ pateikta informacija (b. l. 13–14, 15).

Tačiau kaip matyti iÅ¡ Inspekcijos 2016-03-26 pažymos Nr. 2D-4164 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ ir Inspekcijos 2016-03-29 pažymos Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jam apskaičiuota grÄ Å¾intina suma yra 0 Eur (b. l. 54–55, 56). Kaip teisingai pažymėjo Inspekcija atsiliepime, GrÄ Å¾inimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientÄ , kuris skaičiuojant mėnesio grÄ Å¾intinÄ dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955 (b. l. 48–53).

Taigi, pareiÅ¡kėjui perskaičiavus neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytus sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientus, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neteikia argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, tai, kad Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas“ ir Inspekcijos 2016-03-29 pažymoje Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“ nurodyti skaičiavimai nesutampa, minėtos aplinkybės teisingam iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės.PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti delspinigius už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra iÅ¡vestinis pagrindinio reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atžvilgiu, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimos, atmestinas ir Å¡is iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                              Jolita Rasiukevičienė