ebc1905b-8418-4867-959c-6bc3a7b2926b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2340-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27336-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo apelianto ERGO Insurance SE apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ogmios Astra laikrodžiai“ dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė :

      IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ 13 401,60 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2011 m. birželio 20 d. sudarė savanoriÅ¡kojo transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo apdraustas automobilis Volvo XC 90, v/n (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas 2011 m. liepos 11 d. gavo atsakovo atstovo A.

G. praneÅ¡imÄ , kad minėtas ieÅ¡kovo apdraustas automobilis 2011 m. liepos 8 d. buvo pristatytas į UAB „Evelkas“ priklausančiÄ plovyklÄ plovimo paslaugoms suteikti, tačiau atsiimant automobilį buvo pastebėtas ryÅ¡kus stiklų bei chromuotų apdailos detalių pažeidimas. PraneÅ¡ime nurodyta, kad stiklai iÅ¡kreipia vaizdÄ , o chromuotos detalės pabalo, nors iki automobilio pristatymo į plovyklÄ Å¡ių pažeidimų nebuvo. IeÅ¡kovas nurodo, kad draudimo bendrovėje buvo atlikta transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo procedÅ«ra ir draudėjo atstovo pageidavimu pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ buvo pervesta automobilio remonto darbus atlikusiai bendrovei 8 100,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka.

Realizuodamas CK 6.1015 str. numatytÄ subrogacijos teisę ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Evelkas“ dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo, tačiau pastarasis atlyginti žalÄ atsisakė. Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo. Tuo pagrindu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo atlikta ekspertizė, ekspertizės akte konstatuota, kad nurodomi automobilio pažeidimai atsirado dėl automobilio ilgalaikės eksploatacijos ir/ar dėl stiklo gamybos technologijos pažeidimų, t. y. ne dėl automobilio plovimo.

Todėl ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Evelkas“ dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo atmestas. IeÅ¡kovas laiko, kad dėl draudėjo atstovo klaidinančios informacijos ir melagingų tvirtinimų be pagrindo iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovas turi teisę jÄ susigrÄ Å¾inti. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nepavyko įgyvendinti jam perėjusios reikalavimo teisės į UAB „Evelkas“ ne dėl atsakovo ar jo atstovo pateiktos tariamai klaidinančios informacijos, bet dėl to, kad ieÅ¡kovas, įvykus draudžiamajam įvykiui, nedelsiant nesiėmė veiksmų tinkamai nustatyti ir iÅ¡tirti Å¡io įvykio aplinkybes bei priežastis.

Atsakovo nuomone, bÅ«tent dėl to, po draudžiamojo įvykio praėjus ilgam laiko tarpui, esant specifinei žalos atsiradimo situacijai, ieÅ¡kovui nepavyko įrodyti, jog atsakovui priklausančio automobilio sugadinimai atsirado dėl UAB „Evelkas“ kaltės. Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ atsakovo praneÅ¡imÄ dėl draudžiamojo įvykio, privalėjo iÅ¡ karto imtis priemonių iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡ias aplinkybes – nuvykti į automobilių plovyklÄ , paimti medžiagų mėginius, pateikti juos iÅ¡tirti ekspertams ir pan.

Tačiau tuo metu ieÅ¡kovas apsiribojo tik atsakovui priklausančio automobilio apžiÅ«ra ir defektų užfiksavimu. Atsakovas laiko, kad tokie ieÅ¡kovo veiksmai neatitiko Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. reikalavimų, keliamų draudikui, tiriant įvykį. Atsakovas pabrėžia, kad iÅ¡ karto po įvykio jis savo iniciatyva ėmėsi veiksmų dėl įvykio aplinkybių ir priežasčių nustatymo – kreipėsi į automobilių plovyklÄ dėl automobiliui padarytų pažeidimų fiksavimo ir paaiÅ¡kinimų pateikimo, kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Sostena“ dėl Å¡ių pažeidimų įvertinimo, nors atsakovas neturėjo jokios patirties atliekant tokius veiksmus.

IeÅ¡kovas tik 2011 m. spalio 20 d. kreipėsi su regresiniu reikalavimu į UAB „Evelkas“, o pastarajam atsisakius atlyginti žalÄ , tik 2012 m. gegužės 11 d., t. y. praėjus beveik pusmečiui po įvykio, pateikė ieÅ¡kinį teismui. Iki to laiko ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos įvykio aplinkybės ir nustatytos automobilio sugadinimo priežastys. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ UAB „Evelkas“ metu buvo atlikta ekspertizė.

Atsakovas laiko, jog minėtos ekspertizės išvados nepaneigia, kad žala automobiliui padaryta dėl plovykloje panaudotų agresyvių cheminių medžiagų, nes minėta ekspertizė atlikta praėjus daugiau nei metams po įvykio, ekspertams nebuvo pateiktos tos cheminės medžiagos, kurios buvo naudojamos UAB „Evelkas“ plovykloje įvykio metu. Ieškovas laiko, kad UAB „Evelkas“ buvo tiesiogiai suinteresuota tokių medžiagų nepateikti ir turėjo pakankamai laiko paslėpti savo kaltės įrodymus.

Be to, bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai pasyvus ir net nebandė įrodyti savo regresinio reikalavimo UAB „Evelkas“. Tik atsakovo atstovas, trečiasis asmuo rinko ir teikė į bylÄ jam prieinamus įrodymus, kuriais siekė padėti ieÅ¡kovui įrodyti savo reikalavimÄ . Kauno apylinkės teismui atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas net nepateikė apeliacinio skundo. Netinkamas ieÅ¡kovo draudžiamojo įvykio tyrimas yra konstatuotas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neatliko iÅ¡samaus žalos tyrimo ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymÄ lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybės. Minėtoje teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad ekspertai neatsakė į klausimus, susijusius su naudojamų cheminių medžiagų automobiliams plauti galimai tiesioginiu poveikiu trečiojo asmens apgadinto automobilio detalėms.

Atsakovas taip pat nurodo, kad faktiÅ¡kai jis nėra gavęs draudimo iÅ¡mokos, nes jam priklausantis automobilis taip ir nebuvo suremontuotas, o draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta tiesiogiai remonto bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Klasikiniai varikliai“, nesant įrodymų apie automobilio remonto atlikimÄ . Dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų vieÅ¡oji įstaiga „Klasikiniai varikliai“ draudimo iÅ¡mokÄ pasisavino, nors jokių automobilio remonto darbų neatliko. Atsakovas buvo priverstas teismine tvarka ginti savo pažeistus interesus.

Nors teismas ir priteisė iÅ¡ remonto bendrovės draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau teismo sprendimas iki Å¡iol nėra įvykdytas. Taigi dėl ieÅ¡kovo neatsakingų veiksmų susidarė situacija, kuomet atsakovas ne tik nėra gavęs draudimo iÅ¡mokos, bet ir patyrė papildomų nuostolių bei nepatogumų, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Atsakovas laiko, kad esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovas ne tik neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , bet ir privalo kompensuoti atsakovui jo patirtus nuostolius dėl netinkamo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Atsakovas laiko, kad vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovui teisme nepavyko įrodyti savo regresinio reikalavimo UAB „Evelkas“, savaime nesuteikia pagrindo jam reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė draudėjo ar jo atstovo neteisėtų veiksmų bei kaltės, pažeidžiant sudarytÄ draudimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Ogmios Astra laikrodžiai“ dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ 2011 m. birželio 20 d. sudarė savanoriÅ¡kÄ transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-44). Pagal minėtÄ draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2011 m. birželio 20 d. 0.00 val. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. 24.00 val. buvo apdraustas atsakovui UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ priklausantis automobilis VOLVO XC90, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Å alys taip pat susitarė, jog Å¡iai draudimo sutarčiai taip pat yra taikoma ir „Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030“. Draudimo sutarties galiojimo metu 2011 m. liepos 11 d. draudikas gavo atsakovo atstovo A. G. praneÅ¡imÄ , kad minėtas ieÅ¡kovo apdraustas automobilis 2011 m. liepos 8 d. buvo pristatytas į UAB „Evelkas“ priklausančiÄ plovyklÄ plovimo paslaugoms suteikti, tačiau atsiimtas apgadintas. IeÅ¡kovas minėtÄ Ä¯vykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo 8100,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ tiesiogiai vieÅ¡ajai įstaigai „Klasikiniai varikliai“, kaip automobilio remontÄ atlikusiai bendrovei.

Realizuodamas CK 6.1015 str. numatytÄ subrogacijos teisę ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Evelkas“ dėl automobilio apgadinimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau pastarasis žalos neatlygino. Tuomet ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ UAB „Evelkas“, tačiau ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Evelkas“ dėl automobilio apgadinimu padarytos žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013, buvo atmestas.

Minėtas teismo sprendimas patikrintas apeliacine tvarka pagal trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundÄ ir paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. 2A-48-413/2014. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovui teisme nepavyko įrodyti savo regresinio reikalavimo UAB „Evelkas“, savaime nesuteikia pagrindo jam reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ draudimo sutarties pažeidimo, todėl jis privalo įrodyti atsakovo veiksmuose esant visas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas: atsakovo įvykdytÄ sutarties pažeidimÄ , žalingas pasekmes, priežastinį ryšį tarp sutarties pažeidimo bei atsiradusių žalingų pasekmių (CK 6.256 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas minėtų civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat liudytojo parodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas prarado galimybę iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ subrogacijos tvarka dėl savo paties neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių netinkamu draudiko pareigų, numatytų tiek Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, vykdymu. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 2 d. numato draudiko prievolę tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas.

Draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 4 d. numato draudiko teisę reikalauti fizinių ir juridinių asmenų pateikti turimÄ informacijÄ apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes, o minėto straipsnio 7 d. numato draudiko pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

Naudos gavėjo pareigas numato Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 1 d.: naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Draudiko reikalavimu Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Draudimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Taigi pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ draudiko, o ne draudėjo pareiga surinkti įrodymus draudžiamojo įvykio faktui nustatyti bei juos tirti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nevykdė minėtose teisės normose numatytos pareigos, visiÅ¡kai netirdamas ir nesiaiÅ¡kindamas aplinkybių, bÅ«tinų įvykiui pripažinti draudžiamuoju – nesiaiÅ¡kino ir netyrė apdrausto automobilio pagadinimo priežasčių.

IeÅ¡kovas laikė, jog automobilio apžiÅ«ros ir jo defektų konstatavimo pakanka draudžiamojo įvykio buvimui konstatuoti ir tuo pagrindu priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas bÅ«tų nevykdęs draudiko reikalavimo pateikti turimÄ informacijÄ ar įrodymus, bÅ«tinus draudžiamojo įvykio faktui konstatuoti. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog uždarosios akcinės bendrovės „ERGO Lietuva“ transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti apdrausto automobilio defektai egzistavo iki įvykio ir kad atsakovas žinojo arba galėjo žinoti apie juos.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir faktinių aplinkybių matyti, jog minėti defektai – automobilio priekinio stiklo apgadinimas yra esminiai trÅ«kumai, dėl kurių apdraustas automobilis negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį (priekinis stiklas nedelsiant po įvykio buvo pakeistas), tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, jog iki įvykio automobilis buvo eksploatuojamas ir techniÅ¡kai tvarkingas. Taigi tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepažeidė draudimo sutarties Nr. 851-0343403 17.3.6 p. numatytų sÄ lygų ir neteikė draudikui žinomai melagingos informacijos apie įvykį.

PrieÅ¡ingai, atsakovas pateikė visÄ draudiko reikalaujamÄ informacijÄ apie įvykį. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. kad automobilis buvo 2011 m. liepos 8 d. pristatytas į automobilių plovyklÄ techniÅ¡kai tvarkingas, kad atsiimant jį iÅ¡ plovyklos pastebėtas ryÅ¡kus stiklų bei chromuotų apdailos detalių pažeidimas, stiklai iÅ¡kreipia vaizdÄ , o chromuotos detalės pabalo, kad iki automobilio pristatymo į plovyklÄ minėti pažeidimai nebuvo pastebėti ar kaip nors kitaip konstatuoti.

Liudytoja J. S. patvirtino, jog atsakovo atstovas iÅ¡ karto, automobilio atsiėmimo iÅ¡ plovyklos metu telefonu pranešė jai, kaip draudiko atstovui, apie įvykį ir atliko visus draudiko atstovo nurodytus veiksmus, bÅ«tinus draudžiamajam įvykiui užfiksuoti, pateikė pretenzija automobilių plovimo bendrovei. Atsakovas pristatė apgadintÄ automobilį ne tik draudikui apžiÅ«rai, tačiau ir specializuotam autoservisui UAB „Sostena“, kur buvo 2011 m. liepos 12 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti automobilio apgadinimai, taip pat apgadinimų paÅ¡alinimo bÅ«das.

Minėta pažyma 2011 m. liepos 12 d. pateikta draudikui. Atsakovas, bÅ«damas specializuota draudimo bendrove, turėjo galimybę pasitelkdamas atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, užfiksuoti įvykį bei jo priežastis patvirtinančius įrodymus, juos iÅ¡tirti ir įvykio tyrimo stadijoje nustatyti, ar įvykis laikytinas draudžiamuoju. Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neatliko Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 2 d. numatytos draudiko pareigos tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui konstatuoti, pažeidė minėto įstatymo 96 str. 3 d. 1 p., iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, todėl draudikas privalo prisiimti dėl minėtų jo prievolių nevykdymo atsiradusius nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011, bei kitose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010) yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Minėtose teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi bÅ«ti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013, prejudicinės reikÅ¡mės Å¡ioje civilinėje byloje pažymėtina, jog minėtu teismo sprendimu nėra konstatuotos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui Å¡ioje civilinėje byloje, t. y. atsakovo kaip draudėjo draudimo sutarties pažeidimas ar netinkamas vykdymas, atsakovo ar jo atstovo neteisėti veiksmai, klaidinančių duomenų apie įvykį teikimas draudikui ir kt.

Taip pat nėra pasisakyta dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagrįstumo, t. y. nėra konstatuota, jog atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gijo be įstatymu ar sutartimi numatyto pagrindo, taigi tokios aplinkybės turi bÅ«ti įrodinėjamos Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovo įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nors automobilio apgadinimo priežastys yra įrodinėtinas ir reikÅ¡mingas faktas abiejose civilinėse bylose, tačiau teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nėra konstatuotos automobilio apgadinimo priežastys.

IeÅ¡kinys automobilių plovimo įmonei atmestas tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp automobilių plovimo bendrovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-48-413/2014, konstatuota, kad ieÅ¡kovas kaip draudikas neatliko iÅ¡samaus žalos tyrimo ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymÄ lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybės. Draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nepagrįstumÄ ieÅ¡kovas grindžia Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013 paskirtos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog nurodomi automobilio pažeidimai atsirado dėl automobilio ilgalaikės eksploatacijos ir/ar dėl stiklo gamybos technologijos pažeidimų, t. y. ne dėl automobilio plovimo.

Tačiau tiek iš minėto ekspertizės akto, tiek iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013, taip pat Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-48-413/2014, matyti, kad ekspertams nebuvo pateiktas apžiūrai ir ekspertų tirtas automobilio priekinis stiklas, kurio apgadinimai po įvykio buvo didžiausi. Taip pat nebuvo pateikti įrodymai apie UAB „Evelkas“ naudotas chemines medžiagas atsakovo automobiliui plauti.

Nei minėtame ekspertizės akte, nei teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo tirta bei pasisakyta dėl galimo automobilio plovimui naudojamų cheminių medžiagų poveikio bei įtakos automobilio sugadinimams. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, jog ieškovas, t. y. draudimo bendrovė neįrodė, jog automobilio apgadinimai atsirado dėl jo plovimui naudotų cheminių medžiagų poveikio, tačiau tokia teismų nustatyta aplinkybė nelaikytina prejudiciniu faktu šios civilinės bylos kontekste.

Visų pirma, abiejose civilinėse bylose yra skirtingas ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamų reikalavimų dalykas ir tarp Å¡alių susiklosčiusių ginčo teisinių santykių pobÅ«dis, taip pat skirtingos įrodinėtinos aplinkybės bei yra įstatymo nustatytas skirtingas įrodinėjimo naÅ¡tos tarp Å¡alių paskirstymas. Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo iÅ¡ deliktinės atsakomybės, tokio pobÅ«džio bylose civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ privalo įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis nukentėjęs trečiasis asmuo, t. y.

UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“, kurios reikalavimo teisė subrogacijos pagrindu perėjo ieÅ¡kovui, kaip draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusiam draudikui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl draudimo sutarties pažeidimo, t. y. sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Nagrinėjamu atveju sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ privalo įrodyti draudikas, t. y. ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE. Atsižvelgiant į tai, įrodymai apie automobilio apgadinimo priežastis abiejose bylose teismo vertintini skirtingai įrodymų pakankamumo prasme.

Nors Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas visumoje su kitais įrodymais buvo laikomas pakankamu įrodymu, paneigiančiu UAB „Evelkas“ atsakomybę dėl automobilio apgadinimo, tačiau tokia teismo iÅ¡vada neįpareigoja teismo tapačiai vertinti minėtÄ ekspertizės aktÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Å ioje civilinėje byloje įrodinėtinų aplinkybių, bylos faktinių aplinkybių bei kitų byloje esančių įrodymų kontekste toks ekspertizės aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančiu atsakovo nurodytas automobilio apgadinimo priežastis bei aplinkybes.

Tokį minėto įrodymo vertinimÄ pakankamumo prasme teismas grindžia aplinkybe, jog ieÅ¡kovas neatliko tinkamo įvykio tyrimo, savalaikiai neužfiksavo įrodymų (automobilio plovimui naudotų cheminių medžiagų, jų likučių ant automobilio iÅ¡ karto po plovimo ir kt.), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti automobilio apgadinimo priežastis. Dėl tokio atsakovo nepateisinamo pasyvumo tiek Kauno apylinkės teismo bylos nagrinėjimo metu, tiek ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės identifikuoti tikrųjų įvykio priežasčių, o tuo pačiu ir pagrindo konstatuoti, jog atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ gavo neteisėtai ar nepagrįstai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos buvimo, taip pat jog atsakovas ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gijo be įstatymu ar sutartimi numatyto pagrindo.            IeÅ¡kovas (apeliantas) ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: tenkinti ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju draudikas įrodė, kad draudėjas, praneÅ¡damas apie draudiminį įvykį, pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Å i aplinkybė per se yra pakankama daryti prieÅ¡ingÄ teisinę iÅ¡vadÄ , nei toji, kuriÄ padarė pirmosios instancijos teismas: tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas lemia sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (CK 6.256 str.); tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas lemia nepagrįstÄ praturtėjimÄ (CK 6.237 str.).             Pažymi, kad prieÅ¡ingai, nei nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas, draudikas tinkamai įvykdė pareigÄ tirti draudiminio įvykio aplinkybes.

Å i pareiga tiesiogiai siejama su fiduciariniu draudimo santykių pobÅ«džiu: pasitikėjimu grįstuose santykiuose preziumuojama, jog draudėjo teikiama informacija atitinka tikrovę. Reikalavimas, nesant pagrįstos abejonės, papildomai tirti draudėjo teikiama informacija atitinka tikrovę. Reikalavimas, nesant pagrįstos abejonės, papildomai tirti draudėjo nurodytas aplinkybes bÅ«tų neproporcingas, neprotingas ir vargu ar iÅ¡vis įmanomas įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, draudikas pagrįstai rėmėsi draudėjo teikiamų duomenų tikrumo prezumpcija ir draudiminio įvykio tyrimÄ atliko tokia apimtimi, kuri atitiko protingumo reikalavimus.

Net jei bÅ«tų pripažįstamas nepakankamas draudiko aktyvumas tiriant draudiminio įvykio aplinkybes, civilinės atsakomybės prasme tai nepanaikina draudėjo atsakomybės dėl neteisingos informacijos pateikimo, o konkretus priteistinos žalos mažinimo klausimas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas remiantis CK 6.259 str.Neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje pasireiÅ¡kia ir kitu pavidalu: tiesioginiu draudimo sutarties nuostatų taikymu - draudimo taisyklių 17.3.6 p. įtvirtina, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tuo atveju, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančiÄ , neteisingÄ , melagingÄ ar tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie draudiminį įvykį.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog cituojamoje normoje disjunkcijos veiksmu iÅ¡skiriamos dvi kategorijos: „melaginga informacija“ arba „tikrovės neatitinkanti informacija“. Tai reiÅ¡kia, jog, nepriklausomai nuo to, ar tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ draudėjas teikia tai žinodamas (meluodamas), ar nežinodamas (klysdamas), rezultatas yra tas pats: tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas yra sutarties pažeidimas, dėl kurio draudikui atsiranda teisė atsisakyti mokėti (susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ ) draudimo iÅ¡mokÄ .Nepagrįstas praturtėjimu laikomas turto įgijimas be teisinio pagrindo.

Nepriklausomai nuo to, ar turtÄ asmuo įgijo savo nesÄ Å¾iningais veiksmais (CK 6.242 str.) ar kitokiu bÅ«du, tyčia ar dėl neatsargumo, jis privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta CK 6.237 str.). Draudėjas, pateikęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ neturi ir negali teisėtai gauti draudimo iÅ¡mokos dėl paprasčiausios priežasties: jo nurodytas draudiminis vykis neįvyko (nagrinėjamu atveju automobilio pažeidimai atsirado ne dėl plovimo, o dėl kitų priežasčių, kurios neturėjo bÅ«ti ir nebuvo vertinamos draudimo sutarties kontekste).

Dėl Å¡ios priežasties mano turintys teisę atgauti draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡mokėtÄ už šį konkretų tariamai draudiminį įvykį - automobilio apgadinimÄ plovimo metu.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daro iÅ¡vadÄ - jei bÅ«tų nustatyta, jog draudėjas, praneÅ¡damas apie draudiminį įvykį, draudikui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , draudimo iÅ¡moka bÅ«tų laikoma neteisėtai gauta ir todėl grÄ Å¾intina draudikui: neteisingos informacijos pateikimas reiÅ¡kia, viena vertus, neteisėtų draudėjo veiksmų buvimÄ tuo pačiu sutartinės civilinės atsakomybės taikymÄ ), antra vertus, teisėto pagrindo gauti draudimo iÅ¡mokÄ nebuvimÄ (tuo pačiu įstatymu numatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti tai, kas gauta).

Atskleidus materialinę nagrinėjamos bylos pusę, lieka ne mažiau svarbus procesinis klausimas: ar ieÅ¡kovas tinkamai įrodė aplinkybę, kad draudėjas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ?“. Apelianto vertinimu, atsakymas yra „Taip“, o jo pagrindimÄ suteikia procesinis prejudicinių faktų institutas. Aplinkybę, kad draudėjas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , įrodo teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas - ginčo automobilio pažeidimai atsirado ne dėl plovimo, o dėl kitų priežasčių.

Skundžiamame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė daug dėmesio prejudicinei Kauno teismuose nagrinėtos bylos reikÅ¡mei, tačiau, apelianto vertinimu, nei teisiÅ¡kai, nei logiÅ¡kai nepagrįstai vertino prejudicinį faktÄ kaip nepakankamÄ Ä¯rodomÄ ja prasme. Taip pat teismas apskritai ydingai (nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos) aiÅ¡kino prejudicinių faktų institutÄ . Visų pirma, svarbu aiÅ¡kiai įvardinti kokį prejudicinį faktÄ (aplinkybę, nustatytÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys CPK 182 str. 2 p.)) įtvirtina Kauno apylinkės teismo sprendimas ir teismo ekspertizės iÅ¡vada, kuria sprendimas grindžiamas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime konstatuota aplinkybė, jog ginčo automobilio pažeidimai atsirado ne dėl automobilio plovimo, bet dėl kitų priežasčių. TokiÄ iÅ¡vadÄ objektyviai pagrindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta kompleksinė cheminės ir trasologinės ekspertizės iÅ¡vada, savo nuodugnumu ir naudotais metodais prilygstanti kriminalistiniam tyrimui. IÅ¡vadoje inter alia teigiama, jog automobilio pažeidimai neindikuoja terminiam arba cheminių medžiagų poveikiui bÅ«dingų požymių (iÅ¡silydimo, pavirÅ¡iaus banguotumo arba išėsdinimo, gruoblėtumo, nutekėjimų ir kt.).

PrieÅ¡ingai: iÅ¡vada nurodo, jog automobilio apgadinimų kilmė - automobilio eksploatacija arba stiklo gamybos technologijos pažeidimai. IÅ¡siaiÅ¡kinus prejudicinį faktÄ - jog automobilio įžeidimai atsirado ne dėl automobilio plovimo, o dėl kitų priežasčių - dera tinkamai įvertinti, kokiÄ teisinę reikÅ¡mę Å¡is faktas turi nagrinėjamoje byloje. Kaip paaiÅ¡kinta pirmoje Å¡io skundo teisinių argumentų dalyje, aplinkybė, kuriÄ ieÅ¡kovui pakanka įrodyti, kad bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kinio reikalavimas, yra tai, jog draudėjas, praneÅ¡damas apie draudiminį įvykį, draudikui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Å iame kontekste, prejudicinis faktas, jog ginčo automobilio pažeidimai atsirado ne dėl plovimo, o dėl kitų priežasčių, neiÅ¡vengiamai reiÅ¡kia apelianto siekiamÄ Ä¯rodyti aplinkybę, jog draudėjas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Kitaip bÅ«ti negali, nes tai, kas, remiantis pažangiausiais mokslo metodais, nustatyta kaip neįmanomybė, negali atitikti ir neatitinka tikrovės.Vilniaus miesto apylinkės teismas, motyvuodamas minėto prejudicinio fakto nepakankamumÄ , nurodo, jog Kauno apylinkės teismas nekonstatavo, kokios buvo tikrosios automobilio apgadinimo priežastys.

Apelianto vertinimu, tai neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, nes ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti pakanka nustatyti, kad automobilio apgadinimo priežastys nebuvo draudėjo nurodytas automobilio plovimas. Priversti ieÅ¡kovÄ papildomai įrodinėti, kokios priežastys vis dėlto lėmė automobilio apgadinimÄ , bÅ«tų neproporcingas ir niekuo nepagrįstas įrodinėjimo pareigos iÅ¡plėtimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas, tarp kitų motyvų, akcentuoja skirtumus tarp Kauno apylinkės teisme iÅ¡spręstos bylos ir Å¡iuo metu nagrinėjamos bylos.

Teismas nurodo, jog šiose bylose skiriasi (a) reiškiamų reikalavimų dalykas, (b) tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, (c) skirtingos įrodinėtinos aplinkybės, su skirtingu įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymu. Toks aiškinimas pateikiamas kaip nesivadovavimo prejudiciniu faktu motyvas, vertintinas veikiau kaip nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos dėl prejudicinio fakto taisyklės taikymo.             Atsakovas UAB ,,Ogmios Astra laikrodžiai“ ir trečiasis asmuo A.

G. atsiliepimu prašė teismo atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas, praneÅ¡damas apie draudiminį įvykį, neva, pateikė ieÅ¡kovui tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri nulėmė neteisėtÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , dėl ko ieÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti neteisėtai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovas ir jo atstovas, trečiasis asmuo, laiku pateikė ieÅ¡kovui visÄ jiems žinomÄ , iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ apie draudiminį įvykį, tačiau Å¡ios informacijos tikrumo po draudiminio įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams ieÅ¡kovui nepavyko pagrįsti dėl jo paties aplaidžių, neatsakingų ir nekompetentingų veiksmų.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, 2011-07-08 atsakovui priklausantis ir trečiojo asmens valdomas automobilis VOLVO XC 90, v/n (duomenys neskelbtini) kuris ieškovo buvo draudžiamas Kasko transporto priemonių draudimo sutartimi nuo 2007 metų, buvo plaunamas UAB „Evelkas“ automobilių plovykloje. Plovimo metu dėl cheminių medžiagų agresyvaus poveikio buvo pažeisti automobilio stiklai bei chromuotos detalės - stiklai po plovimo tapo gruoblėti, kas buvo matoma be jokių papildomų priemonių ir jaučiama liečiant, tai turėjo esminės įtakos matomumui, nes vaizdas per stiklus buvo iškreiptas, o chromuotos detalės pabalo.

Trečiasis asmuo iÅ¡ karto po plovimo atkreipė į tai UAB „Evelkas“ automobilių plovyklos personalo dėmesį ir jie pasiÅ«lė dar kartÄ nuplauti automobilį, tačiau pažeidimai neiÅ¡nyko. TÄ pačiÄ dienÄ trečiasis asmuo, dar bÅ«damas UAB „Evelkas“ automobilių plovykloje, paskambino ieÅ¡kovo atstovei J. S. ir paprašė patarti, kaip jam elgtis tokioje neįprastoje situacijoje. J. S. nurodė raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti ieÅ¡kovui, kÄ trečiasis asmuo ir padarė. Be to, tÄ pačiÄ dienÄ , 2011-07-08, trečiasis asmuo UAB „Evelkas“ automobilių plovyklai atsakovo vardu įteikė raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl plovimo metu atsiradusių automobilio pažeidimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ieÅ¡kovo atstovė J. S. patvirtino, jog sudarant draudimo sutartis su atsakovu buvo apžiÅ«rėjusi jam priklausantį automobilį iki nurodyto draudiminio įvykio ir paminėtų akivaizdžių pažeidimų nematė, taigi, pažeidimai atsirado bÅ«tent nurodyto įvykio metu.Nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir esminė aplinkybė yra ta, kad ieÅ¡kovas, kaip draudimo paslaugų teikimo profesionalas, gavęs iÅ¡ atsakovo praneÅ¡imÄ , jog 2011-07-08 UAB ,,Evelkas“ automobilių plovykloje dėl cheminių medžiagų agresyvaus poveikio buvo pažeistos atsakovui priklausančio automobilio detalės ir stiklai, iÅ¡ karto po draudiminio įvykio nesiėmė bÅ«tinų ir protingų priemonių iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡ias aplinkybes - nedelsiant nenuvyko į UAB „Evelkas“ automobilių plovyklÄ , nepaėmė Å¡ioje plovykloje naudotų cheminių medžiagų mėginių, nepateikė jų iÅ¡tirti ekspertams ir t. t.

IeÅ¡kovo atliekamas draudiminio įvykio tyrimas apsiribojo tik tuo, jog 2011-07-11 vienÄ kartÄ buvo apžiÅ«rėtas atsakovui priklausantis automobilis ir užfiksuoti jo defektai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie ieÅ¡kovo veiksmai neatitiko Draudimo įstatymo 96 straipsnio reikalavimų, kuriais remiantis draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudiminio įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, taip pat turi kreiptis į fizinius ir juridinius asmenis su reikalavimu pateikti turimÄ informacijÄ apie draudiminio įvykio ir įvykio, kuris gali bÅ«ti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes.

Draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta tik tada, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudiminio įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį.Pabrėžia, kad iÅ¡ karto po draudiminio įvykio tik atsakovo atstovas, trečiasis asmuo, ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti Å¡io įvykio aplinkybes ir priežastis - kreipėsi į UAB „Evelkas“ dėl automobiliui padarytų pažeidimų fiksavimo ir paaiÅ¡kinimų pateikimo, kreipėsi į UAB „Sostena“ dėl automobiliui padarytų pažeidimų įvertinimo, kreipėsi į teismo antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir ėmėsi kitų jam prieinamų veiksmų, nors neturėjo jokios patirties tokiose situacijose, ko negalima bÅ«tų pasakyti apie ieÅ¡kovÄ , kuris privalo elgtis profesionaliai ir rÅ«pestingai nustatydamas ir tirdamas draudiminio įvykio aplinkybes ir priežastis.Atkreiptinas dėmesys, kad tik 2011-10-20 ieÅ¡kovas kreipėsi su ikiteisminiu regresiniu reikalavimu į UAB „Evelkas“, nors draudiminis įvykis įvyko 2011-07-08.

Minėta, kad ieÅ¡kovas per laikotarpį nuo 2011-07-08 iki 2011-10-20 tik vienÄ kartÄ apžiÅ«rėjo atsakovui priklausantį automobilį. UAB „Evelkas“ 2011-11-04 raÅ¡te nurodžius, kad už atsakovui priklausančio automobilio sugadinimÄ jis nėra atsakingas, ieÅ¡kovas Kauno apylinkės teismui ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2012-05-11, po draudiminio įvykio praėjus beveik metams IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo santÅ«rus, praktiÅ¡kai ant vieno lapo suraÅ¡ytas ir grindžiamas tik 2011-07-11 automobilio apžiÅ«ros aktu ir paties trečiojo asmens parÅ«pinta UAB „Sostena“ pažyma apie atsakovo automobilio pažeidimų priežastis.

Iki ieškinio pareiškimo ieškovas neatliko jokių veiksmų, be jau minėtos vienkartinės atsakovo automobilio apžiūros, tam, jog būtų visapusiškai ir tinkamai ištirtos draudiminio įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai, kurie patvirtintų draudiminio įvykio ir žalos atsiradimo priežastis. Ieškovas laikė, kad jam pakako tų duomenų, kuriuos pateikė neprofesionalus ir jokios patirties tokiose situacijose neturintis atsakovo atstovas, trečiasis asmuo.Taigi, visiškai suprantama, kodėl Kauno apylinkės teismas, bylos nagrinėjimo metu atlikus teisminę ekspertizę, kuri, pabrėžtina, buvo atliekama praėjus daugiau nei metams po draudiminio įvykio, neturint jokių objektyvių ir patikimų duomenų apie UAB „Evelkas“ automobilių plovykloje draudiminio įvykio metu naudotas chemines medžiagas, 2013-05-02 sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovui priklausančio automobilio pažeidimai buvo įtakoti būtent UAB „Evelkas“ automobilių plovykloje naudotų cheminių medžiagų agresyvaus poveikio.

Pabrėžtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas Kauno apylinkės teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , 2014-01-08 nutartyje taip pat konstatavo, jog: „ieÅ¡kovė neatliko iÅ¡samaus žalos tyrimo ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymÄ lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybės".

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimai bei jų pagrindu buvusi - teisminės ekspertizės iÅ¡vada savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ar jo atstovas, trečiasis asmuo, pateikė ieÅ¡kovui tikrovės neatitinkančiÄ (neteisingÄ ) informacijÄ apie 2011-07-08 vykusį draudiminį įvykį. PrieÅ¡ingai, atsakovas ir jo atstovas, trečiasis asmuo, pateikė ieÅ¡kovui visÄ teisingÄ ir tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , tačiau ieÅ¡kovui, praėjus daugiau nei metams po draudiminio įvykio, nepavyko Å¡ios informacijos pagrįsti, o nepavyko dėl to, kad ieÅ¡kovas per tuos netus nesiėmė jokių veiksmų, jog bÅ«tų iÅ¡samiai iÅ¡tirtos draudiminio įvykio aplinkybės ir priežastys.Taip pat nurodo, kad atsakovas faktiÅ¡kai nėra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo draudimo iÅ¡mokos, todėl reikalavimas jÄ grÄ Å¾inti tuo labiau yra nesÄ Å¾iningas ir nepagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo santykius reglamentuojančių nuostatų taikymo.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos Å¡alis – ieÅ¡kovÄ ERGO Insurance SE ir atsakovÄ UAB ,,Ogmios Astra laikrodžiai“ siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, t. y. tarp Å¡alių 2011 m. birželio 20 d. buvo sudaryta savanoriÅ¡ka transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 851-0343403) (b. l. 36 - 44), pagal kurios nuostatas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 20 d. 0.00 val. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. 24.00 val. buvo apdraustas atsakovui priklausantis automobilis VOLVO XC90, v/n (duomenys neskelbtini) Tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog draudimo sutarčiai yra taikoma ir „Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030“.

Taip pat tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog 2011 m. liepos 11 d. draudikas gavo atsakovo atstovo A. G. praneÅ¡imÄ dėl 2011 m. liepos 8 d. automobilio sužalojimo perdavus jį UAB „Evelkas“ priklausančiai plovyklai plovimo paslaugoms suteikti (b. l. 45). Atlikus tyrimÄ , draudikas (ieÅ¡kovas) minėtÄ Ä¯vykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo 8 100,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ vieÅ¡ajai įstaigai „Klasikiniai varikliai“, kuris atliko automobilio remontÄ (b. l. 48). Pagal CK 6.1015 str. numatytÄ subrogacijos teisę ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ UAB „Evelkas“, tačiau ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinys Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu prijungtoje prie Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1770-638/2013 buvo atmestas.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, jog vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovui minėtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013 nepavyko įrodyti savo regresinio reikalavimo UAB „Evelkas“, nesudaro pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , ir kadangi ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ draudimo sutarties pažeidimo, jis privalo įrodyti atsakovo veiksmuose esant visas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas: atsakovo įvykdytÄ sutarties pažeidimÄ , žalingas pasekmes, priežastinį ryšį tarp sutarties pažeidimo bei atsiradusių žalingų pasekmių (CK 6.256 str. 2 d.).IeÅ¡kovo (apelianto) teigimu, Å¡iuo nagrinėjamu atveju jis įrodė, jog draudėjas, praneÅ¡damas apie draudiminį įvykį, pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ir draudikas tinkamai įvykdė pareigÄ tirti draudiminio įvykio aplinkybes.

Be to, nurodo, jog net jei bÅ«tų pripažįstamas nepakankamas draudiko aktyvumas tiriant draudiminio įvykio aplinkybes, civilinės atsakomybės prasme tai nepanaikina draudėjo atsakomybės dėl neteisingos informacijos pateikimo, o konkretus priteistinos žalos mažinimo klausimas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas remiantis CK 6.259 str. Taip pat ieÅ¡kovo (apelianto) teigimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino prejudicinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kaip nepakankamÄ Ä¯rodomÄ ja prasme, t. y. teismas ydingai nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos aiÅ¡kino prejudicinę reikÅ¡mę turinčių faktų institutÄ .

Tačiau, kolegijos vertinimu, tokia ieškovo (apelianto) pozicija yra nepagrįsta ir atmestina. Kaip teisingai nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011, bei kitose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010) yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Minėtose teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi bÅ«ti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013, nėra konstatuotos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas (apeliantas) grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui Å¡ioje civilinėje byloje, t. y. atsakovo kaip draudėjo draudimo sutarties pažeidimas ar netinkamas vykdymas, atsakovo ar jo atstovo neteisėti veiksmai, klaidinančių duomenų apie įvykį teikimas draudikui ir kt., taip pat nėra konstatuota, kad atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gijo be įstatymu ar sutartimi numatyto pagrindo, ir Å¡ios nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovo (apelianto) turi bÅ«ti įrodinėjamos nagrinėjamoje civilinėje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Prijungtos civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-48-413/2014, konstatuota, kad ieÅ¡kovas kaip draudikas neatliko iÅ¡samaus žalos tyrimo ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymÄ lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybės. Taigi, nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , nebuvo nustatytos transporto priemonės sužalojimo priežastys, ir ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo atmestas atsakovo UAB ,,Evelkas“ atžvilgiu ieÅ¡kovui neįrodžius priežastinio ryÅ¡io tarp UAB ,,Evelkas“ veiksmų ir atsiradusios žalos.

IeÅ¡kovo (apelianto) teigimu, Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta kompleksinė cheminės ir trasologinės ekspertizės iÅ¡vada (b. l. 25 - 34) patvirtina, jog automobilio apgadinimų kilmė – automobilio eksploatacija arba stiklo gamybos technologijos pažeidimai, ir iÅ¡siaiÅ¡kinus faktinę aplinkybę, jog automobilio pažeidimai atsirado ne dėl automobilio plovimo, o dėl kitų priežasčių, yra pagrindas laikyti, jog draudėjas, praneÅ¡damas apie draudiminį įvykį, draudikui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, jog tiek iš minėto ekspertizės akto, tiek iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo bei iš Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties matyti, jog ekspertams nebuvo pateiktas apžiūrai ir ekspertų tirtas automobilio priekinis stiklas, kurio apgadinimai po įvykio buvo didžiausi, taip pat nebuvo pateikti įrodymai apie UAB „Evelkas“ naudotas chemines medžiagas atsakovo automobiliui plauti.

Taigi, nei ekspertizės akte, nei teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo tirta bei pasisakyta dėl galimo automobilio plovimui naudojamų cheminių medžiagų poveikio bei įtakos automobilio sugadinimams, todėl minėtų teismų procesiniuose sprendimuose konstatavimas, jog draudikas neįrodė, kad transporto priemonės sužalojimai atsirado dėl jo plovimui naudotų cheminių medžiagų poveikio, nelaikytina prejudiciniu faktu Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip pagrįstai nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime, abiejose civilinėse bylose yra skirtingas ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamų reikalavimų dalykas ir tarp Å¡alių susiklosčiusių ginčo teisinių santykių pobÅ«dis, taip pat skirtingos įrodinėtinos aplinkybės bei yra įstatymo nustatytas skirtingas įrodinėjimo naÅ¡tos tarp Å¡alių paskirstymas, kas bÅ«tent ir lemia skirtingÄ Ä¯rodymų dėl sužalojimo priežasčių vertinimÄ pakankamumo prasme atitinkamoje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizės aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančiu atsakovo nurodytas automobilio apgadinimo priežastis bei aplinkybes, nes ieÅ¡kovas (apeliantas) neatliko visapusiÅ¡ko įvykio tyrimo, bÅ«tent kaip jau minėta, savalaikiai neužfiksavo įrodymų (automobilio plovimui naudotų cheminių medžiagų, jų likučių ant automobilio iÅ¡ karto po plovimo ir kt.), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti automobilio apgadinimo priežastis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovas (apeliantas) neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos buvimo, taip pat jog atsakovas ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gijo be įstatymu ar sutartimi numatyto pagrindo.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 456,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE atsakovui UAB ,,Ogmios Astra laikrodžiai“ 456,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Bujokaitė Kolegijos teisėjaiAldona Tilindienė Dainius Rinkevičius