ebc0b8c3-aaac-4cf5-8a78-3dbef406bce5 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-78-594/2015;Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00713-2014-3; Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. sausio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Ž. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo K. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,n u s t a t ė :VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu K.

Ž. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir, vadovaujantis ATPK 33 str., nubaustas subendrinta 2400 Lt (695 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 02.30 val., Vilkaviškio r. sav., Keturvalakių mstl., Liepų g. vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,54 promilių girtumo laipsnis), taip pat su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Ž. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teismas nutarimÄ grindė policijos pareigÅ«nų Å . M. ir A. B. bei liudytojų A. R., L. N. ir Ž. N. parodymais, o nuosekliais jo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų A. S. ir G. M. parodymais nepatikėjo ir netgi įvertino juos kaip melagingus.

NutarimÄ pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimÄ teismas priėmė iÅ¡ esmės niekuo nemotyvuodamas, besÄ lygiÅ¡kai patikėjo liudytojų A. R., L. N. bei Ž. N., kurie įvykio vietoje tariamai matė jį iÅ¡lipant netoliese kiemo, kuriame jie Å¡ventė ir vartojo alkoholinius gėrimus, pro sustojusio automobilio deÅ¡inės pusės dureles, parodymais, ir netgi suabsoliutino Å¡ių įrodymų teisinę reikÅ¡mę, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie liudytojai po Å¡ventės tokiu paros metu buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s ir netgi nesugebėjo apibÅ«dinti paties automobilio (nurodyti jo markės, modelio ar spalvos), jau nekalbant apie tai, kad A.

S. vairuojamas automobilis, kuriuo jie atvažiavo prie A. ir E. K. gyvenamojo namo kiemo, sustojo ir stovėjo už krÅ«mo, visiÅ¡kai neapÅ¡viestoje vietoje. Vertinant Å¡ių liudytojų parodymų patikimumÄ pastebėtina ir tai, kad liudytoja L. N. teismo posėdyje pamačiusi liudytojÄ A. S., kategoriÅ¡kai tvirtino, jog Å¡is asmuo, kuris taip pat, pasak jos, buvo girtas, taip pat atvažiavo tuo pačiu automobiliu, nors teismas nusprendė A. S. parodymais apie tai, kad jis atvažiavo automobiliu ir netgi vairavo jį, nusprendė netikėti.

Taigi, akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp Å¡ių liudytojų parodymų ir jau apraÅ¡ytos kitos aplinkybės visiÅ¡kai pagrįstai leidžia abejoti tokių įrodymų (neblaivių asmenų parodymų) patikimumu, juo labiau kad nei vienas Å¡ių asmenų nepaliudijo jį tariamai iÅ¡lipus pro sustojusio automobilio bÅ«tent vairuotojo dureles. Pripažįsta, kad sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, taigi visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad iÅ¡lipo pro deÅ¡ines, tačiau galines dureles. Å iame kontekste primintina ir pabrėžtina, kad jo paaiÅ¡kinimai apie tai, kad automobilio nevairavo, buvo ir yra nuoseklÅ«s nuo pat įvykio momento ir Å¡iÄ aplinkybę netgi patvirtina policijos pareigÅ«nų Å .

M. bei A. B. tarnybiniai praneÅ¡imai bei jų liudijimas teismo posėdyje, todėl pagrįstai laikytina, kad administracinėje byloje nebuvo ir nėra jokių įrodymų ar kitokių duomenų, kurie gali patikimai tokius jo paaiÅ¡kinimus paneigti, juo labiau, kad juos visiÅ¡kai patvirtina liudytojų A. S. bei G. M. parodymai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , praÅ¡o K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .K.

Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog K. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ir tėra pareiÅ¡kėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iÅ¡ esmės nekartoja.AukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieÅ¡taringais ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigÅ«nų Å .

M. ir A. B. parodymais, kuriuose jie patvirtino, jog juos pasitiko vyras ir moteris, kurie teigė, kad jie iškvietė policijos pareigūnus ir trumpai paaiškino, kad į jų namus atvyko minėtas automobilis ir iš automobilio vairuotojo pusės išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, K. Ž.. Su juo kartu buvo trys draugai, vienas iš jų sėdėjo automobilyje, tuo metu miegojo, jo buvo neįmanoma prikelti, o kiti asmenys, tai R. M. ir G. M.. Tuo metu, kai iš G. M. buvo imamas paaiškinimas, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų, tuomet jis labai sunerimo ir aiškino, kad galėjo vairuoti K.

Ž., o tuo metu K. Ž. pareplikavo, kad kÄ tu darai ir G. M. tuo metu pradėjo keisti parodymus, teigė, kad jis nežino, kas vairavo automobilį, nepamena. Tiek savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek duodami parodymus teisme, liudytojai A. K., L. N. ir Ž. N. paaiÅ¡kino, kad matė kaip atvažiavo automobilis ir iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo K. Ž., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Liudytoja A. K. nurodė, kad automobilio vieta buvo puikiai apÅ¡viesta, kieme degė Å¡viesa, atstumas iki automobilio buvo nedidelis, ne daugiau kaip 7 metrai, todėl ji puikiai matė, kas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Pažymėtina, kad Å¡ie liudytojai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«to pažeidimo padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Byloje nenustatyta, kad Å¡ie liudytojai buvo neblaivÅ«s ir galėtų netiksliai prisiminti įvykio detales, tai laikytina tik apelianto niekuo nepatvirtintomis prielaidomis.

Liudytojos A. K. paaiškinimas, kad ji buvo išgėrusi šampano, teismui nesudaro prielaidos abejoti jos parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Nutarimas pripažinti K. Ž. padarius administracinius teisės pažeidimus yra pakankamai motyvuotas, o surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas buvo įvertinti tinkamai.Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojo A.

S. parodymus apie tai, kad automobilį vairavo ne K. Ž., o jis, kadangi jo suinteresuotumas duoti tokius parodymus, siekiant padėti K. Ž. išvengti administracinės atsakomybės, akivaizdus – A. S. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pusbrolis, jo girtumas nebuvo nustatinėjamas. Be to, jo parodymai prieštarauja nuosekliems liudytojų A. K., L. N. ir Ž. N. parodymams, kurie, kaip jau buvo minėta, yra patikimi ir nuoseklūs bei neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams.

Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nenustatyta jokių kitų esminių liudytojų A. S. ir L. N. parodymų prieštaravimų, kadangi jie abu nurodė buvę įvykio vietoje, o tai, kad teismas nusprendė netikėti A. S. parodymais toje dalyje, kur jis siekia padėti išvengti K. Ž. administracinės atsakomybės, savaime nepaneigia visų kitų jo nurodomų aplinkybių, kurias patvirtina kitų liudytojų parodymai bei bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nesirėmė G.

M. parodymais, kadangi iÅ¡kart po įvykio jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, be to, jis miegojo ir pabudo tik tuomet, kai jau buvo atvykusi policija, nei kas vairavo, nei kur vežė jis nežino, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nesirėmė G. M. parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas.AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ K. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                     Albinas Antanaitis