2025-12-10 Nr. AB-22386-3-62-3-01610-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-126-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01610-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės„

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vėžionių žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui Vėžionių žemės ūkio bendrovei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vėžionių žemės ūkio bendrovės (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 7 506,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bei 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (administracinis), (duomenys neskelbtini) (fermos), (duomenys neskelbtini) (butas) bei (duomenys neskelbtini) (gamybos – pramonės).

3. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su prašoma priteisti suma nesutinka, bei paaiškino, kad Bendrovė komunalinių atliekų nekaupia ir netvarko, kadangi pareiškėjas nėra pristatęs atliekų surinkimų konteinerių.

II. 4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 295,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio,30 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, Nuostatų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso penkeri nekilnojamojo turto objektai, tarp kurių yra dvi fermos, trys sandėliavimo nekilnojamo turto objektai, todėl konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

7. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jo valdomuose ginčo nekilnojamojo turto objektuose faktiškai komunalinių atliekų nesukaupia, be to, pareiškėjas šiems objektams nėra pristatęs atliekų surinkimų konteinerių, akcentavo, kad, pagal teismų praktiką, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, jog prie atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų buvo pastatyti individualūs mišrių komunalinių atliekų konteineriai bei kolektyvinis mišrių komunalinių atliekų konteineris. Teismas sprendė, kad atsakovas savo teiginių dėl nesusidarančių komunalinių atliekų objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl šiuos argumentus laikė neįrodytais bei nepagrįstais.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis Prienų rajono savivaldybėje, padarė išvadą, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą. Teismas nenustatė, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taip pat nenustatė, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.

10. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punkto ir 68 straipsnio nuostatas ir pažymėjo kad nagrinėjamu atveju, nesant teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, šiuo atveju taikytinos MAĮ 68 straipsnio nuostatos dėl senaties termino.

11. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 ir 10 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, jog šiuo metu galiojanti MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

12. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nepriemokos už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi 2023 m. birželio 20 d., todėl, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava skaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d.

13. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, nurodęs, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 5 295,12 Eur nesumokėta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

14. Teismas, spręsdamas dėl 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (1,81 Eur išlaidos už gyventojų registro duomenų peržiūrą, 0,32 Eur išlaidos už nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą bei 1,48 Eur pašto išlaidos) atlyginimo priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris, administruodamas vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Teismas pažymėjo, kad disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas, spręsdamas dėl pašto išlaidų priteisimo, nurodė, kad į bylą pateikta PVM sąskaita – faktūra, kurioje nurodyta bendra suma už paslaugų suteikimą (korespondencijos siuntimą), savaime nepatvirtina pareiškėjo patirtų išlaidų realumo ir dydžio konkrečioje byloje. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. ir įpareigoti pareiškėją tinkamai organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinant tų sistemų funkcionavimą taip, kad atliekų rinkimo konteineriais galėtų naudotis tik atsakovas.

17. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų veiksmų ir neišnaudojo visų galimybių, reikalingų nustatyti teisingos rinkliavos priteisimą, bylos aplinkybės proceso metu išnagrinėtos bei įvertintos neišsamiai, paviršutiniškai, neanalizuojant aplinkybių, pateiktų argumentų. Priteisdamas 5 295,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas nepagrįstai nenustatė dėl netinkamo pareiškėjo elgesio padarytos žalos. Kadangi atliekų surinkimo konteineriai pastatyti kaip bendrojo naudojimo, į juos atliekas meta visi aplinkiniai ir pravažiuojantys gyventojai. Todėl susidariusias atliekas savo lėšomis atsakovas likviduoja pats.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas atliekų surinkimo konteinerius pastatė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tinkamai neinformavęs atsakovo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ 7 punkto nuostatų. Teismas nagrinėjamu atveju neapgynė silpnesniosios pusės.

17.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas teismui įrodymus apie prie atsakovo valdomų ginčo nekilnojamojo turto objektų pastatytus atliekų surinkimo konteinerius, nepateikė sutarčių ir rašytinių priėmimo-perdavimo aktų dėl įpareigojimo naudoti mišriųjų atliekų rinkimo konteinerius, neinformavo Bendrovės apie konteinerių pastatymą ir jų naudojimo tvarką. Be to, individualius mišriųjų atliekų konteinerius pareiškėjas pastatė viešoje vietoje, taip sudarant galimybę jais naudotis ne tik aplinkiniams gyventojams, bet ir kitiems pravažiuojantiems asmenims. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovas, neturėdamas galimybės naudotis viešai pastatytais individualiais mišriųjų atliekų konteineriais, yra priverstas nekaupti atliekų, o susidariusias atliekas likviduoti savo lėšomis. Tokiu atveju atsakovas turi būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nes jis neturi faktinių galimybių kaupti atliekas į bendro naudojimo individualius konteinerius.

17.4. Pareiškėjas, neinformavęs apie pastatytus individualiųjų atliekų surinkimo konteinerius, neperdavęs minėtų konteinerių pareiškėjui, neužtikrino tinkamo komunalinių atliekų tvarkymo sistemų funkcionavimo.

18. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrindė savo išvadą, jog atsakovas yra atliekų turėtojas, nes, pagal teismų praktiką, asmuo gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti aptariamos rinkliavos dviem atvejais: 1) jei asmuo įrodo atliekų nesukūręs, 2) esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

18.2. Nagrinėjamoje byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad atsakovui priklausantys ginčo nekilnojamojo turto objektai yra tinkami naudoti, taigi ginčo laikotarpiu atsakovas disponavo nekilnojamojo turto objektais. Atsakovas taip pat nėra pateikęs sprendimų, patvirtinančių, kad jis yra / buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas.

18.3. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliekos ginčo nekilnojamojo turto objektuose nesusidarė, arba kad atsakovas šiuose objektuose susidariusias atliekas likviduoja pats. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis neturi jam perduotų konteinerių, todėl neturi mokėti rinkliavos už jo komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti.

18.4. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir / ar naudojimu, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, kad jis neturėjo (jam nebuvo perduoti) individualūs konteineriai atliekoms šalinti, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos 7 506,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti rinkliavą, bei atsižvelgęs į tai, kad vietinė rinkliava gali būti priteisiama tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes negali naudotis viešai pastatytais individualiais mišriųjų atliekų konteineriais, yra priverstas nekaupti atliekų, o susidariusias atliekas likviduoti savo lėšomis, todėl jis turi būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

23. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog pareiškėjas turi būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nes jis neturi faktinių galimybių kaupti atliekas į bendro naudojimo individualius konteinerius, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

24. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Prienų rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.5 punkte nustatyta, kad vietine rinkliava laikoma savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 6.6 punkte reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Pagal Nuostatų 15 punktą rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamosios dydžiai pateikiami Nuostatų 2 priede.

25. Nuostatų 47 punkte nustatyta, kad kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka Rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir Administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu. Administratorius nustato deklaracijos apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu teisingumą tokia tvarka: nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas planuojamas nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo laikotarpis, elektros skaitiklių rodmenys nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo pradžioje ir kiti Administratoriaus nustatyti dokumentai (Nuostatų 47.1 p.); Administratorius, gavęs 47.1 papunktyje nurodytus dokumentus, perskaičiuoja rinkliavą išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį (Nuostatų 47.2 p.); pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų Administratoriui pateikia elektros tiekėjo pažymą apie tai, kad deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte buvo sunaudota 0 kwh. Jei pažyma nepateikiama ar pažymoje nurodyta, kad elektros energijos sunaudota, Administratorius perskaičiuoja Rinkliavą, pridėdamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį (Nuostatų 47.3 p.).

26. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; ir kt.).

27. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

29. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jogd ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovui priklausė nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (administracinis), (duomenys neskelbtini) (fermos), (duomenys neskelbtini) (butas) bei (duomenys neskelbtini) (gamybos – pramonės). Vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, atsakovas turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, o priešingi apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde neneigia, kad prie jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų yra pastatyti individualūs konteineriai, tačiau nurodo, kad jie pastatyti viešoje vietoje, jais gali naudotis ne tik aplinkiniai gyventojai, bet ir kiti pravažiuojantys asmenys, todėl atsakovas neturi faktinių galimybių kaupti atliekas į bendro naudojimo individualius konteinerius. Atsakovas pažymi, kad su juo nebuvo sudaryta sutartis dėl įpareigojimo naudoti mišriųjų atliekų rinkimo konteinerius, todėl jam nebuvo žinoma atliekų surinkimo tvarka. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmai neatitiko Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų.

32. Iš anksčiau aptartų Nuostatų turinio matyti, kad juose buvo įtvirtinta konkreti tvarka, pagal kurią vietinės rinkliavos mokėtojai galėjo būti atleidžiami nuo kintamosios rinkliavos dedamosios mokėjimo, ir ši galimybė nėra siejama su negalėjimu naudotis individualiais konteineriais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi patys (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1470-492/2022).

33. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl naudojimosi individualiais konteineriais tvarkos išaiškinimo, konteinerių vietos pakeitimo ir kt., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo ir pareiškėjas neturėjo galimybės šalinti atliekų. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas, naudodamasis nekilnojamojo turto objektais, atliekų nesukuria, ar kad jis teikė pareiškėjui prašymus bei dokumentus, kurie įrodytų, kad atsakovas nesinaudoja ginčo nekilnojamojo turto objektais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad jis privalėjo būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, vertintini kritiškai ir atmestini.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vėžionių žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė