Legislator Case Law & Legislation
ebbf52ae-29f0-462e-bd9c-b4f55e842a03 AI generated

ebbf52ae-29f0-462e-bd9c-b4f55e842a03 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ebbf52ae-29f0-462e-bd9c-b4f55e842a03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Å vitinienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. Å . atstovo P. M. ( toliau – PareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, n u s t a t ė : 2017-10-26 pareiÅ¡kimu R. Å . kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl E. T. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo R.

Legislator headnote

AI generated

ebbf52ae-29f0-462e-bd9c-b4f55e842a03 · Panevėžio apygardos teismas: Tiek prokuroro, tiek tyrėjo ir skundžiamo teismo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti bei iÅ¡analizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad bÅ«tų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad E. T. neteisėtai atėmė R. Å . laisvę, reikalavo iÅ¡ R. Å . atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudojant psichinę prievartÄ R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Evaldas Vanagas                                                                                   Bylos Nr. 1S-83-334/2018                                                                     Tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-89288-17                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Å vitinienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. Å . atstovo P. M. ( toliau – PareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, n u s t a t ė : 2017-10-26 pareiÅ¡kimu R. Å . kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl E. T. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo R.

Å . atžvilgiu.2017-11-03 nutarimu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .2017-11-24 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotas R. V. nutarė netenkinti R. Å . 2017-11-16 skundo dėl 2017-11-03 nutarimo.2017-12-21 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarė atmesti R.

Å . 2017-12-08 skundÄ dėl prokuroro pavaduotojo R. V. nutarimo.2018-01-26 nutartimi Panevėžio apygardos teismas tenkino R. Å . atstovo skundÄ dėl 2017-12-21 nutarties ir jÄ panaikino; taip pat panaikino 2017-11-24 ir 2017-11-03 nutarimus.2018-02-12 nutarimu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas (antrÄ kartÄ ) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ .2018-03-06 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotas R.

V. (antrÄ kartÄ ) atsisakė patenkinti R. Å . 2018-02-23 skundÄ dėl 2018-02-12 nutarimo.2018-04-11 nutartimi Panevėžio apylinkės teismas atmetė R. Å . atstovo pateiktÄ skundÄ dėl 2018-03-06 nutarimo.PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundÄ . PraÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria atmestas R. Å . atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduoto R.

V. 2018-03-06 nutarimo atsisakyti tenkinti skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. 2018-02-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad nei tyrėjas, nei prokuroras savo sprendimuose neatsakė į pareiÅ¡kėjo teisinius argumentus. Nurodo, kad sprendimuose akivaizdžiai painiojami du nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai - kaltė (tiesioginė tyčia) ir tikslai, motyvai. 2018-04-11 nutartyje Å¡i teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida taip pat neiÅ¡taisyta.

Teigia, kad konstatuoti tiesioginę tyčiÄ pagal BK 146 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad asmuo suvokia, jog kitam žmogui atima laisvę be jokio įstatyminio pagrindo, o tikslai ir motyvai nėra BK 146 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiai, todėl neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui (2K-231-648/2016). Nurodo, kad aplinkybės, jog E. T. suvokė, jog atima laisvę R. Å ., patvirtina jo paties parodymai.Skunde teigia, kad 2018-03-06 nutarimu bandoma sukurti precedentÄ , kad sprendžiant civilinius teisinius santykius, kreditoriai ar kiti asmenys, manantys turį teisę reikalauti iÅ¡ kito asmens atitinkamai elgtis, gali sulaikinėti asmenis ir tokiu bÅ«du atimti jiems laisvę, iki kol jie patenkins reikalaujančio asmens įgeidžius.

Nurodo, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimas nėra tinkamas tarp asmenų kilusio konflikto sprendimo būdas ir nepateisina (nedekriminalizuoja) BK 146 straipsnyje nustatyto nusikaltimo darymo (2K-231-648/2016).Teigia, kad Panevėžio apylinkės teismo aiškinimas, jog E. T. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad tai, jog apsaugos darbuotojai buvo iškviesti būtent norint apriboti R. Š. laisvę, o ne atgauti automobilio raktelius, patvirtina ir tai, kad apsaugos darbuotojai nesiėmė jokių veiksmų, jog iš R.

Š. atimtų raktelius.Skunde teigia, kad teismas nepasisakė ir dėl BK 146 straipsnio 1 dalies sudėties objektyviojo požymio - laisvės atėmimo be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai. Nurodo, kad 2018-04-11 nutartyje nenurodomas joks norminis aktas, kurio pagrindu E. T. turėjo teisę sulaikyti R. Š.. Nors nutartyje akcentuojama E. T. teisė reikalauti perduoti automobilio raktelius, tačiau civilinė reikalavimo teisė (net jeigu ir yra pagrįsta) savaime nereiškia įstatyminio (teisėto) pagrindo sulaikyti asmenį.Teigia, kad nutartyje neatsakyta ir į pareiškėjo skundo argumentus dėl nusikaltimo, numatyto BK 148 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo E. T. veikoje.

Nurodo, kad iÅ¡ R. Å . reikalaujant atlikti veiksmus (perduoti automobilio raktelius), neabejotinai buvo panaudota psichinė prievarta, kuri pasireiÅ¡kė R. Å . laisvės atėmimu ir tokiu bÅ«du bauginimu, E. T. siekiant įgyvendinti savo reikalavimus. Todėl mano, kad nepagrįstai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 148 straipsnio 1 dalį. Atsiliepimų į skundÄ negauta.Skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį bei prokuroro ir tyrėjo nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo nepradėtas visiÅ¡kai pagrįstai.

Tiek prokuroro, tiek tyrėjo ir skundžiamo teismo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti bei iÅ¡analizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad bÅ«tų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad E. T. neteisėtai atėmė R. Å . laisvę, reikalavo iÅ¡ R. Å . atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudojant psichinę prievartÄ R.

Š..Pareiškėjas siekia, kad E. T. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, už tai, kad neleido R. Š. išeiti iš patalpos ir reikalavo atiduoti įmonei priklausančio automobilio raktelius, todėl mano, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje požymių. Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog kitam žmogui laisvę atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to nori. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2017-10-25 E. T. įteikė R. Å . įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir pareikalavo grÄ Å¾inti jam priskirtas darbo priemones: automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung. Jam atsisakius tai padaryti, buvo iÅ¡kviesti apsaugos įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai, siekiant iÅ¡vengti fizinio susistumdymo su R.

Å ., kadangi jų santykiai buvo įtempti. Atvykus darbuotojams E. T. dar kartÄ pareikalavo grÄ Å¾inti minėtas darbo priemones, R. Å . atsisakė tai padaryti ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ patalpos antrame aukÅ¡te. Apsaugos darbuotojai stovėjo prie laiptų, vedančių į pirmÄ aukÅ¡tÄ , o R. Å . pečiais norėjo pro juos prasibrauti, tačiau darbuotojai suglaudė pečius ir jis atsitraukė. Jokių duomenų, kad R. Å . bÅ«tų uždarytas, užrakintas patalpoje ir, kad jam nebÅ«tų galimybės laisvai judėti, byloje nėra.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad E. T. iÅ¡kviesdamas apsaugos darbuotojus suprato, kad atėjus apsaugos darbuotojams bus apribota R. Å . judėjimo laisvė ir tokių padarinių siekė, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su Å¡iais argumentais. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų R. B., ir L. B. parodymų, įmonės direktorius iÅ¡kvietė juos siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Liudytojas R. B. parodė, kad vadybininkas (R. Å .) pareiÅ¡kė nesutinkantis su atleidimu iÅ¡ darbo ir pasakė, kad negrÄ Å¾ins jokio turto, ko pasekoje tarp abiejų vyriÅ¡kių įvyko žodinis konfliktas ir įmonės direktorius paprašė R.

B. iÅ¡kviesti policijÄ . Liudytojas R. B. per radijo stotį paprašė (duomenys neskelbtini) centrinio pulto iÅ¡kviesti policijÄ . Liudytojas L. B. parodė, kad direktorius pateikė vadybininkui kažkokį dokumentÄ ir prašė pasiraÅ¡yti, tačiau vadybininkas atsisakė. Direktorius E. T. paprašė vadybininko raktelių, tačiau Å¡is atsisakė juos grÄ Å¾inti. Tuomet direktorius paprašė iÅ¡kvieti policijÄ . R. B. iÅ¡kvietė policijÄ . Liudytojas L. B. parodė, kad vadybininkas pasakė einantis namo ir atsistojęs priėjo prie jo ir R.

B., tačiau jokio fizinio kontakto nebuvo. L. B. pasakė vadybininkui, kad bÅ«tų malonus ir palauktų, kol atvyks policija. Visos Å¡ios aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad E. T. siekė diplomatiÅ¡kai susitarti su R. Å . dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo ir įmonės turto perdavimo, o nepavykus to padaryti, buvo iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai, kurie turėjo užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tai, kad bÅ«tent E. T. praÅ¡ymu buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, tik patvirtina aplinkybę, jog E. T. veiksmai nebuvo nukreipti į R.

Å . laisvės suvaržymÄ , E. T. buvo įsitikinęs, kad R. Å . yra įstatymų pažeidėjas, t.y. neteisėtai negrÄ Å¾ina įmonei priklausantį turtÄ . Teigti, kad E. T. tyčia siekė suvaržyti R. Å . laisvę nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog apsaugos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti bÅ«tent apriboti R. Å . laisvę, o ne atgauti iÅ¡ R. Å . raktelius yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad apsaugos darbuotojas turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iÅ¡ įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir juos, gavus jo žodinį ar raÅ¡ytinį sutikimÄ , apžiÅ«rėti.

Jei yra įtariamo teisės pažeidėjo raÅ¡ytinis sutikimas, galima apžiÅ«rėti ir patį asmenį. Be reikalaujamo sutikimo apsaugos darbuotojas neturi teisės apžiÅ«rėti Å¡iame punkte nurodytus daiktus ir asmenį. Analizuojant Å¡io įstatymo normas, akivaizdu, kad imtis fizinės prievartos ar mėginti atgauti iÅ¡ R. Å . reikalaujamus raktelius, apsaugos darbuotojai neturėjo teisės.PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiama nutartimi siekiama sukurti precedentÄ ir cituoja teismų praktikÄ . Nurodo, kad teismų praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimas nėra tinkamas tarp asmenų kilusio konflikto sprendimo bÅ«das ir nepateisina (nedekriminalizuoja) BK 146 straipsnyje nustatyto nusikaltimo darymo (2K-231-648/2016).

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad laisvės atėmimas nėra tinkamas tarp asmenų kilusio konflikto sprendimo bÅ«das, tačiau pažymi, kad cituojamos bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamu atveju. PareiÅ¡kėjo minimoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai, užrakindamas jÄ namo laiptinėje ir neiÅ¡leisdamas jos iki atvyko policijos pareigÅ«nai. Å iuo nagrinėjamu atveju R. Å . užrakintas nebuvo. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad R.

Å . galėjo naudotis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, laisvai judėti visame įmonės pastate, t.y. buvo nuėjęs į pirmajame aukÅ¡te esantį tualetÄ , vėliau vėl užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , jokia jėga ar specialios priemonės jo atžvilgiu naudojamos nebuvo.Skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas norminis aktas, kurio pagrindu E. T. turėjo teisę sulaikyti R. Å .. Nepaisant to, kad nėra nurodytas norminis aktas, apygardos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentams, kad E. T. kaip bendrovės direktorius ir už įmonės turtÄ materialiai atsakingas asmuo turėjo teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ R.

Å . kaip jam pavaldaus iÅ¡ darbo atleidžiamo įmonės darbuotojo grÄ Å¾inti įmonei priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į tai, kad konfliktui iÅ¡spręsti buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, laukimo laikÄ sudarė 30-40 min, o tuo laiku R. Å . galėjo laisvai judėti visame įmonės pastate, naudotis mobiliuoju telefonu ir jo atžvilgiu nebuvo naudojamos jokios prievartos priemonės, apygardos teismas sprendžia, kad E. T. veiksmai sÄ lyginai apribojant R. Å . galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ įmonės patalpų Å¡iam nevykdant teisėtų įmonės direktoriaus reikalavimų dėl įmonei priklausančio turto grÄ Å¾inimo nebuvo pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad juose bÅ«tų galima nustatyti nusikalstamos veikos požymius bei pradėti E. T. atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat mano, kad E. T. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 148 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.

Nurodo, kad iÅ¡ R. Å . reikalaujant atlikti veiksmus (perduoti automobilio raktelius), neabejotinai buvo panaudota psichinė prievarta, kuri pasireiÅ¡kė R. Å . laisvės atėmimu ir tokiu bÅ«du bauginimu, E. T. siekiant įgyvendinti savo reikalavimus.Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas reikalavo iÅ¡ žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudodamas psichinę prievartÄ nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems.

Å io nusikaltimo objektu laikytina žmogaus valios laisvė. Reikalavimo, kaip veikos, požymis suprantamas kaip tam tikras poveikis kitam asmeniui, siekiant kad Å¡is pasielgtų prieÅ¡ savo valiÄ taip, kaip nori kaltininkas. Vis tik baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už pavojingas veikas, todėl patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį pagal BK 148 straipsnio 1 dalį galima ne už bet kokį reikalavimÄ elgtis pagal kaltininko nurodymÄ , o tik tada, kai toks reikalavimas yra neteisėtas, t. y. nesusijęs su kaltininko teisių įgyvendinimu.

Å iuo atveju, E. T. reikalavimas, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojas R. Å . po atleidimo iÅ¡ darbo grÄ Å¾intų įmonei priklausantį turtÄ , negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Kita vertus, psichinė prievarta yra apibrėžiama kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tai, kad E. T. iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, negali bÅ«ti laikoma psichinės prievartos panaudojimu, kitaip tariant, vien apsaugos darbuotojų buvimas, nenaudojant jokių grasinančio ar bauginančio poveikio priemonių neleidžia teigti, kad apsaugos darbuotojų buvimas sudarė R.

Å . pagrindÄ bijoti ir elgtis taip, kaip nori kaltininkas. Pažymėtina, kad R. Å . įmonei priklausančio turto negrÄ Å¾ino.Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad E. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju tyrėjas motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal R.

Å . pareiÅ¡kimÄ , o prokuroras ir žemesnės instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , atmetę R. Å . atstovo skundÄ tuo pačiu klausimu, kadangi Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 146 straipsnio 1 dalyje, BK 148 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nutartį nėra teisinio pagrindo.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas, nutarė:

R. Å . atstovo P. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                          Danutė Å vitinienė