ebbf52ae-29f0-462e-bd9c-b4f55e842a03 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja DanutÄ Å vitinienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi R. Å . atstovo P. M. ( toliau â PareiÅ¡kÄjas) skundÄ dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, n u s t a t Ä : 2017-10-26 pareiÅ¡kimu R. Å . kreipÄsi į PanevÄžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dÄl E. T. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo R.
Legislator headnote
AI generatedebbf52ae-29f0-462e-bd9c-b4f55e842a03 · PanevÄžio apygardos teismas: Tiek prokuroro, tiek tyrÄjo ir skundžiamo teismo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstyti bei iÅ¡analizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad bÅ«tų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad E. T. neteisÄtai atÄmÄ R. Å . laisvÄ, reikalavo iÅ¡ R. Å . atlikti neteisÄtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisÄtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudojant psichinÄ prievartÄ R.
Full text
PraneÅ¡Äjas Evaldas Vanagas                                                                                   Bylos Nr. 1S-83-334/2018                                                                     Tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-89288-17                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)                                           PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 10 d.
PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja DanutÄ Å vitinienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi R. Å . atstovo P. M. ( toliau â PareiÅ¡kÄjas) skundÄ dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, n u s t a t Ä : 2017-10-26 pareiÅ¡kimu R. Å . kreipÄsi į PanevÄžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dÄl E. T. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo R.
Å . atžvilgiu.2017-11-03 nutarimu PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato PanevÄžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrÄjas nutarÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ .2017-11-24 nutarimu PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros PanevÄžio apylinkÄs prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotas R. V. nutarÄ netenkinti R. Å . 2017-11-16 skundo dÄl 2017-11-03 nutarimo.2017-12-21 nutartimi PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas nutarÄ atmesti R.
Å . 2017-12-08 skundÄ dÄl prokuroro pavaduotojo R. V. nutarimo.2018-01-26 nutartimi PanevÄžio apygardos teismas tenkino R. Å . atstovo skundÄ dÄl 2017-12-21 nutarties ir jÄ panaikino; taip pat panaikino 2017-11-24 ir 2017-11-03 nutarimus.2018-02-12 nutarimu PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato PanevÄžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrÄjas (antrÄ kartÄ ) atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ .2018-03-06 nutarimu PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros PanevÄžio apylinkÄs prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotas R.
V. (antrÄ kartÄ ) atsisakÄ patenkinti R. Å . 2018-02-23 skundÄ dÄl 2018-02-12 nutarimo.2018-04-11 nutartimi PanevÄžio apylinkÄs teismas atmetÄ R. Å . atstovo pateiktÄ skundÄ dÄl 2018-03-06 nutarimo.PareiÅ¡kÄjas nesutikdamas su PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi, pateikÄ apeliacinį skundÄ . PraÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria atmestas R. Å . atstovo skundas dÄl PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros PanevÄžio apylinkÄs prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduoto R.
V. 2018-03-06 nutarimo atsisakyti tenkinti skundÄ dÄl PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato PanevÄžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrÄjo T. K. 2018-02-12 nutarimo atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nei tyrÄjas, nei prokuroras savo sprendimuose neatsakÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo teisinius argumentus. Nurodo, kad sprendimuose akivaizdžiai painiojami du nusikalstamos veikos sudÄties subjektyvieji požymiai - kaltÄ (tiesioginÄ tyÄia) ir tikslai, motyvai. 2018-04-11 nutartyje Å¡i teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida taip pat neiÅ¡taisyta.
Teigia, kad konstatuoti tiesioginÄ tyÄiÄ pagal BK 146 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad asmuo suvokia, jog kitam žmogui atima laisvÄ be jokio įstatyminio pagrindo, o tikslai ir motyvai nÄra BK 146 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudÄties požymiai, todÄl neturi reikÅ¡mÄs veikos kvalifikavimui (2K-231-648/2016). Nurodo, kad aplinkybÄs, jog E. T. suvokÄ, jog atima laisvÄ R. Å ., patvirtina jo paties parodymai.Skunde teigia, kad 2018-03-06 nutarimu bandoma sukurti precedentÄ , kad sprendžiant civilinius teisinius santykius, kreditoriai ar kiti asmenys, manantys turį teisÄ reikalauti iÅ¡ kito asmens atitinkamai elgtis, gali sulaikinÄti asmenis ir tokiu bÅ«du atimti jiems laisvÄ, iki kol jie patenkins reikalaujanÄio asmens įgeidžius.
Nurodo, kad teismų praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad laisvÄs atÄmimas nÄra tinkamas tarp asmenų kilusio konflikto sprendimo bÅ«das ir nepateisina (nedekriminalizuoja) BK 146 straipsnyje nustatyto nusikaltimo darymo (2K-231-648/2016).Teigia, kad PanevÄžio apylinkÄs teismo aiÅ¡kinimas, jog E. T. veiksmuose nebuvo tiesioginÄs tyÄios, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad tai, jog apsaugos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti bÅ«tent norint apriboti R. Å . laisvÄ, o ne atgauti automobilio raktelius, patvirtina ir tai, kad apsaugos darbuotojai nesiÄmÄ jokių veiksmų, jog iÅ¡ R.
Å . atimtų raktelius.Skunde teigia, kad teismas nepasisakÄ ir dÄl BK 146 straipsnio 1 dalies sudÄties objektyviojo požymio - laisvÄs atÄmimo be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisÄtai. Nurodo, kad 2018-04-11 nutartyje nenurodomas joks norminis aktas, kurio pagrindu E. T. turÄjo teisÄ sulaikyti R. Å .. Nors nutartyje akcentuojama E. T. teisÄ reikalauti perduoti automobilio raktelius, taÄiau civilinÄ reikalavimo teisÄ (net jeigu ir yra pagrįsta) savaime nereiÅ¡kia įstatyminio (teisÄto) pagrindo sulaikyti asmenį.Teigia, kad nutartyje neatsakyta ir į pareiÅ¡kÄjo skundo argumentus dÄl nusikaltimo, numatyto BK 148 straipsnio 1 dalyje, sudÄties buvimo E. T. veikoje.
Nurodo, kad iÅ¡ R. Å . reikalaujant atlikti veiksmus (perduoti automobilio raktelius), neabejotinai buvo panaudota psichinÄ prievarta, kuri pasireiÅ¡kÄ R. Å . laisvÄs atÄmimu ir tokiu bÅ«du bauginimu, E. T. siekiant įgyvendinti savo reikalavimus. TodÄl mano, kad nepagrįstai nebuvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 148 straipsnio 1 dalį. Atsiliepimų į skundÄ negauta.Skundas atmetamas.ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , pareiÅ¡kÄjo skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį bei prokuroro ir tyrÄjo nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dÄl pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų aplinkybių buvo nepradÄtas visiÅ¡kai pagrįstai.
Tiek prokuroro, tiek tyrÄjo ir skundžiamo teismo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstyti bei iÅ¡analizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad bÅ«tų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad E. T. neteisÄtai atÄmÄ R. Å . laisvÄ, reikalavo iÅ¡ R. Å . atlikti neteisÄtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisÄtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudojant psichinÄ prievartÄ R.
Å ..PareiÅ¡kÄjas siekia, kad E. T. bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn, už tai, kad neleido R. Å . iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos ir reikalavo atiduoti įmonei priklausanÄio automobilio raktelius, todÄl mano, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje požymių. Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisÄtai atÄmÄ Å¾mogui laisvÄ, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyÄia.
Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog kitam žmogui laisvÄ atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisÄtai, ir to nori. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2017-10-25 E. T. įteikÄ R. Å . įsakymÄ dÄl atleidimo iÅ¡ darbo ir pareikalavo grÄ Å¾inti jam priskirtas darbo priemones: automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung. Jam atsisakius tai padaryti, buvo iÅ¡kviesti apsaugos įmonÄs (duomenys neskelbtini) darbuotojai, siekiant iÅ¡vengti fizinio susistumdymo su R.
Å ., kadangi jų santykiai buvo įtempti. Atvykus darbuotojams E. T. dar kartÄ pareikalavo grÄ Å¾inti minÄtas darbo priemones, R. Å . atsisakÄ tai padaryti ir bandÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ patalpos antrame aukÅ¡te. Apsaugos darbuotojai stovÄjo prie laiptų, vedanÄių į pirmÄ aukÅ¡tÄ , o R. Å . peÄiais norÄjo pro juos prasibrauti, taÄiau darbuotojai suglaudÄ peÄius ir jis atsitraukÄ. Jokių duomenų, kad R. Å . bÅ«tų uždarytas, užrakintas patalpoje ir, kad jam nebÅ«tų galimybÄs laisvai judÄti, byloje nÄra.
Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, kad E. T. iÅ¡kviesdamas apsaugos darbuotojus suprato, kad atÄjus apsaugos darbuotojams bus apribota R. Å . judÄjimo laisvÄ ir tokių padarinių siekÄ, taÄiau aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su Å¡iais argumentais. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų R. B., ir L. B. parodymų, įmonÄs direktorius iÅ¡kvietÄ juos siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Liudytojas R. B. parodÄ, kad vadybininkas (R. Å .) pareiÅ¡kÄ nesutinkantis su atleidimu iÅ¡ darbo ir pasakÄ, kad negrÄ Å¾ins jokio turto, ko pasekoje tarp abiejų vyriÅ¡kių įvyko žodinis konfliktas ir įmonÄs direktorius papraÅ¡Ä R.
B. iÅ¡kviesti policijÄ . Liudytojas R. B. per radijo stotį papraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) centrinio pulto iÅ¡kviesti policijÄ . Liudytojas L. B. parodÄ, kad direktorius pateikÄ vadybininkui kažkokį dokumentÄ ir praÅ¡Ä pasiraÅ¡yti, taÄiau vadybininkas atsisakÄ. Direktorius E. T. papraÅ¡Ä vadybininko raktelių, taÄiau Å¡is atsisakÄ juos grÄ Å¾inti. Tuomet direktorius papraÅ¡Ä iÅ¡kvieti policijÄ . R. B. iÅ¡kvietÄ policijÄ . Liudytojas L. B. parodÄ, kad vadybininkas pasakÄ einantis namo ir atsistojÄs priÄjo prie jo ir R.
B., taÄiau jokio fizinio kontakto nebuvo. L. B. pasakÄ vadybininkui, kad bÅ«tų malonus ir palauktų, kol atvyks policija. Visos Å¡ios aptartos aplinkybÄs leidžia konstatuoti, kad E. T. siekÄ diplomatiÅ¡kai susitarti su R. Å . dÄl jo atleidimo iÅ¡ darbo ir įmonÄs turto perdavimo, o nepavykus to padaryti, buvo iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai, kurie turÄjo užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tai, kad bÅ«tent E. T. praÅ¡ymu buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, tik patvirtina aplinkybÄ, jog E. T. veiksmai nebuvo nukreipti į R.
Å . laisvÄs suvaržymÄ , E. T. buvo įsitikinÄs, kad R. Å . yra įstatymų pažeidÄjas, t.y. neteisÄtai negrÄ Å¾ina įmonei priklausantį turtÄ . Teigti, kad E. T. tyÄia siekÄ suvaržyti R. Å . laisvÄ nÄra pagrindo. PareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog apsaugos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti bÅ«tent apriboti R. Å . laisvÄ, o ne atgauti iÅ¡ R. Å . raktelius yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad apsaugos darbuotojas turÄdamas duomenų, leidžianÄių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisÄs pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iÅ¡ įtariamo teisÄs pažeidÄjo parodyti su savimi turimus daiktus ir juos, gavus jo žodinį ar raÅ¡ytinį sutikimÄ , apžiÅ«rÄti.
Jei yra įtariamo teisÄs pažeidÄjo raÅ¡ytinis sutikimas, galima apžiÅ«rÄti ir patį asmenį. Be reikalaujamo sutikimo apsaugos darbuotojas neturi teisÄs apžiÅ«rÄti Å¡iame punkte nurodytus daiktus ir asmenį. Analizuojant Å¡io įstatymo normas, akivaizdu, kad imtis fizinÄs prievartos ar mÄginti atgauti iÅ¡ R. Å . reikalaujamus raktelius, apsaugos darbuotojai neturÄjo teisÄs.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad skundžiama nutartimi siekiama sukurti precedentÄ ir cituoja teismų praktikÄ . Nurodo, kad teismų praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad laisvÄs atÄmimas nÄra tinkamas tarp asmenų kilusio konflikto sprendimo bÅ«das ir nepateisina (nedekriminalizuoja) BK 146 straipsnyje nustatyto nusikaltimo darymo (2K-231-648/2016).
AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pareiÅ¡kÄjo argumentais, kad laisvÄs atÄmimas nÄra tinkamas tarp asmenų kilusio konflikto sprendimo bÅ«das, taÄiau pažymi, kad cituojamos bylos aplinkybÄs nÄra tapaÄios nagrinÄjamu atveju. PareiÅ¡kÄjo minimoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteisÄtai atÄmÄ laisvÄ nukentÄjusiajai, užrakindamas jÄ namo laiptinÄje ir neiÅ¡leisdamas jos iki atvyko policijos pareigÅ«nai. Å iuo nagrinÄjamu atveju R. Å . užrakintas nebuvo. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad R.
Å . galÄjo naudotis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, laisvai judÄti visame įmonÄs pastate, t.y. buvo nuÄjÄs į pirmajame aukÅ¡te esantį tualetÄ , vÄliau vÄl užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , jokia jÄga ar specialios priemonÄs jo atžvilgiu naudojamos nebuvo.Skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nÄra nurodytas norminis aktas, kurio pagrindu E. T. turÄjo teisÄ sulaikyti R. Å .. Nepaisant to, kad nÄra nurodytas norminis aktas, apygardos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisÄjo argumentams, kad E. T. kaip bendrovÄs direktorius ir už įmonÄs turtÄ materialiai atsakingas asmuo turÄjo teisÄtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ R.
Å . kaip jam pavaldaus iÅ¡ darbo atleidžiamo įmonÄs darbuotojo grÄ Å¾inti įmonei priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į tai, kad konfliktui iÅ¡sprÄsti buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, laukimo laikÄ sudarÄ 30-40 min, o tuo laiku R. Å . galÄjo laisvai judÄti visame įmonÄs pastate, naudotis mobiliuoju telefonu ir jo atžvilgiu nebuvo naudojamos jokios prievartos priemonÄs, apygardos teismas sprendžia, kad E. T. veiksmai sÄ lyginai apribojant R. Å . galimybÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įmonÄs patalpų Å¡iam nevykdant teisÄtų įmonÄs direktoriaus reikalavimų dÄl įmonei priklausanÄio turto grÄ Å¾inimo nebuvo pasiekÄ tokio pavojingumo laipsnio, kad juose bÅ«tų galima nustatyti nusikalstamos veikos požymius bei pradÄti E. T. atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ .PareiÅ¡kÄjas taip pat mano, kad E. T. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 148 straipsnio 1 dalyje sudÄties požymių.
Nurodo, kad iÅ¡ R. Å . reikalaujant atlikti veiksmus (perduoti automobilio raktelius), neabejotinai buvo panaudota psichinÄ prievarta, kuri pasireiÅ¡kÄ R. Å . laisvÄs atÄmimu ir tokiu bÅ«du bauginimu, E. T. siekiant įgyvendinti savo reikalavimus.Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas reikalavo iÅ¡ žmogaus atlikti neteisÄtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisÄtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudodamas psichinÄ prievartÄ nukentÄjusiam asmeniui ar jo artimiesiems.
Å io nusikaltimo objektu laikytina žmogaus valios laisvÄ. Reikalavimo, kaip veikos, požymis suprantamas kaip tam tikras poveikis kitam asmeniui, siekiant kad Å¡is pasielgtų prieÅ¡ savo valiÄ taip, kaip nori kaltininkas. Vis tik baudžiamoji atsakomybÄ yra numatyta už pavojingas veikas, todÄl patraukti baudžiamojon atsakomybÄn asmenį pagal BK 148 straipsnio 1 dalį galima ne už bet kokį reikalavimÄ elgtis pagal kaltininko nurodymÄ , o tik tada, kai toks reikalavimas yra neteisÄtas, t. y. nesusijÄs su kaltininko teisių įgyvendinimu.
Å iuo atveju, E. T. reikalavimas, kad jo vadovaujamos įmonÄs darbuotojas R. Å . po atleidimo iÅ¡ darbo grÄ Å¾intų įmonei priklausantį turtÄ , negali bÅ«ti laikomas neteisÄtu. Kita vertus, psichinÄ prievarta yra apibrÄžiama kaip pavojingas tyÄinis poveikis kito žmogaus psichikai, verÄiant bijoti (bauginant), kad dÄl tolesnių grasinanÄiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmÄs. Tai, kad E. T. iÅ¡kvietÄ apsaugos darbuotojus vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, negali bÅ«ti laikoma psichinÄs prievartos panaudojimu, kitaip tariant, vien apsaugos darbuotojų buvimas, nenaudojant jokių grasinanÄio ar bauginanÄio poveikio priemonių neleidžia teigti, kad apsaugos darbuotojų buvimas sudarÄ R.
Å . pagrindÄ bijoti ir elgtis taip, kaip nori kaltininkas. PažymÄtina, kad R. Å . įmonei priklausanÄio turto negrÄ Å¾ino.Atsižvelgus į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas pritaria apylinkÄs teismo padarytai iÅ¡vadai, jog turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad E. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todÄl skundÄ nagrinÄjantis aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju tyrÄjas motyvuotai atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal R.
Å . pareiÅ¡kimÄ , o prokuroras ir žemesnÄs instancijos teismas priÄmÄ teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , atmetÄ R. Å . atstovo skundÄ tuo paÄiu klausimu, kadangi Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 146 straipsnio 1 dalyje, BK 148 straipsnio 1 dalyje, todÄl naikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų nutartį nÄra teisinio pagrindo.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas, nutarÄ:
R. Å . atstovo P. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.Nutartis neskundžiama. TeisÄja                                                                                          DanutÄ Å vitinienÄ