ebbbc29f-7e91-4e59-9101-fa34fb44933f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-451-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00274-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

B. S. ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, B. J., R. S., A. M., A. J., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. B. S. prašė pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė atsakovui padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ : Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė argumentavo, kad jos sÅ«nus (atsakovas) aktyviais, nesÄ Å¾iningais veiksmais pasinaudojo jos sveikatos bÅ«kle, dėl to ji negalėjo objektyviai įvertinti pasiraÅ¡ytos dovanojimo sutarties reikÅ¡mės ir jos teisinių pasekmių. Prašė dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia dviem pagrindais – CK 1.90 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (dėl apgaulės). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas. 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės J. B. S. ir atsakovo E. S., pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija – ieÅ¡kovei J. B. S. grÄ Å¾intas Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nurodė, jog tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens suklydimo (CK 1.90 straipsnis) yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos iÅ¡orinei iÅ¡raiÅ¡kai, nurodytai sudarytame sandoryje, klausimas, todėl nors ginčijamÄ sutartį patvirtino notarė, t. y. sutartis atitinka CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ formÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutarties turinys atitiko vidinę ieÅ¡kovės valiÄ , ar sutartis sudaryta laisva valia, ar atitiko tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

5. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovei diagnozuoti atminties sutrikimai, vidutinio sunkumo depresija, nustatyta speciali nuolatinė priežiÅ«ra, didelių specialiųjų poreikių lygis, ieÅ¡kovė dažnai gydoma ligoninėje, jÄ prižiÅ«ri ir slaugo dukra B. J., jos abi gyvena pastate, kurį ieÅ¡kovė ginčijamu sandoriu padovanojo atsakovui ir kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip Å«kinis pastatas, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės ir asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog pastatas yra tinkamas gyventi ir jame faktiÅ¡kai gyvena ieÅ¡kovė ir jos dukters Å¡eima.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės valia buvo ir visa Å¡eima žinojo, jog po jos mirties visas jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi likti visiems vaikams lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. S. vienintelis prieÅ¡taravo Å¡iai ieÅ¡kovės valiai nurodydamas, kad motina 2018 m. pavasarį pareiÅ¡kė norÄ jam padovanoti savo turtÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas prašė seserų duoti jam motinos (ieÅ¡kovės) asmens dokumentus, nurodydamas menamÄ tikslÄ â€“ deklaruoti jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Dėl to Å¡eimoje pradėjo kilti konfliktai ir įtarimai, tretieji asmenys (ieÅ¡kovės vaikai) sužinojo, kad atsakovas su tuo metu sugyventine I. S. seniÅ«nijoje reikalavo ieÅ¡kovės asmens dokumentų, gydymo įstaigoje reikalavo duomenų apie ieÅ¡kovės sveikatÄ , netikėtai pradėjo itin bendrauti su ieÅ¡kove, siÅ«lyti jai įvairias iÅ¡vykas. Teismas vertino, jog Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas siekė gauti ieÅ¡kovės dokumentus nuslėpdamas tikruosius ketinimus – ruošėsi dovanojimo sandorio sudarymui.

Teismas nurodė, jog duomenų, kad ieÅ¡kovė pati bÅ«tų atlikusi kokius nors veiksmus dovanojimo sutarties sudarymo pasiruoÅ¡imui, tai yra dukterų praÅ¡iusi asmens dokumentų, turto nuosavybės dokumentų ar vykusi kartu su sÅ«numi į gydymo įstaigÄ , seniÅ«nijÄ , byloje nėra.

7. Teismas nustatė, jog 2018 m. spalio 3 d. Migracijos skyriui pateiktas ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas praneÅ¡imas, jog prarasta asmens tapatybės kortelė, nurodyta, kad tapatybės kortelė įkrito į lauko tualetÄ , ir pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti naujÄ tapatybės kortelę skubos tvarka dėl to, kad ieÅ¡kovei reikia iÅ¡vykti. Tuo tarpu ieÅ¡kovė neprisiminė buvusi Migracijos skyriuje. Teismas nurodė, jog nėra abejonių, kad Migracijos skyriuje ieÅ¡kovė buvo, kadangi iÅ¡duodant tapatybės dokumentÄ asmuo yra nufotografuojamas, praÅ¡ymas pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės, tačiau jį užpildė I.

S., kuri negalėjo paaiÅ¡kinti, kam ieÅ¡kovei reikėjo naujos tapatybės kortelės skubos tvarka. Teismas, tikėtina, padarė iÅ¡vadÄ , kad tapatybės kortelės praradimo priežastį taip pat sugalvojo I. S., kad neabejotinai bÅ«tų aiÅ¡ku, jog kortelės neįmanoma atgauti, nereikėtų praneÅ¡ti policijai apie vagystę ir nekiltų įtarimų, kad asmens tapatybės kortelė dar gali atsirasti. Teismas nustatė, kad nors praÅ¡yme iÅ¡duoti tapatybės kortelę skubos tvarka nurodyta, jog ieÅ¡kovė turi iÅ¡vykti, tačiau ieÅ¡kovė niekur neketino vykti ir nebuvo iÅ¡vykusi, prieÅ¡ingai, nedelsiant iÅ¡vykti į užsienį į darbÄ turėjo atsakovas, kuris ir skubėjo sudaryti dovanojimo sutartį.

Teismas nustatė, jog į notarę dėl dovanojimo sandorio sudarymo atsakovas kreipėsi 2018 m. spalio 8 d., dovanojimo sutartis taip pat sudaryta skubos tvarka – 2018 m. spalio 10 d. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dovanojimo sandoris įvyko atsakovo ir jo sutuoktinės (tuo metu sugyventinės) iniciatyva, o ne dovanotojos valia. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog įtakos ieÅ¡kovės valios susiformavimui galėjo turėti atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmai, jie netikėtai pradėjo ieÅ¡kovei rodyti daug dėmesio, bendrauti.

8. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė taip pat neprisiminė dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes, kad sandoris buvo sudarytas notarės biure, vėliau – kad notarė buvo atvykusi į namus, taip pat, kad notarė pasisveikino su ja nuo kontoros laiptų, o ji sėdėjo automobilyje. Teismas nustatė, jog sudarant sutartį notarei nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų ar informacijos apie ieÅ¡kovės sveikatÄ , tačiau ieÅ¡kovė nebuvo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, todėl notarė, patikrinusi registrÄ , tokių duomenų nerado.

Notarė teismo posėdyje pripažino, kad nebÅ«tų tvirtinusi sandorio, jeigu jai bÅ«tų buvę žinomi duomenys apie ieÅ¡kovės sveikatÄ . Teismas pažymėjo, jog atsakovui buvo žinoma motinos bÅ«klė, tačiau jis, suprasdamas, kad sandoris gali neįvykti, nuslėpė nuo notarės aplinkybes apie motinos sveikatÄ , taip pat nenurodė notarei, kad motina dovanoja jam savo pačios vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame taip pat gyvena ir jo sesuo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė nesupratusi, kÄ padovanojo sÅ«nui, mano, kad galėjusi dovanoti senojo gyvenamojo namo dalį, kurioje ji pati seniai nebegyvena ir kurioje gyvena sÅ«nus.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuslėpė sandorį nuo brolio ir seserų, tikėtina, dėl to, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų atkalbėta ir kad jai nebÅ«tų paaiÅ¡kinta, kÄ ji ketina padovanoti. Teismas nustatė, jog atsakovui padovanotÄ Å«kinį pastatÄ Ä¯rengė atsakovo brolis ir sesuo su sutuoktiniu (tretieji asmenys), todėl net ir Å¡iuo požiÅ«riu ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo pastatÄ padovanoti atsakovui, kuris prie jo statybos ir įrengimo prisidėjo tik minimaliai.

9. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, medicininius dokumentus apie jos sveikatos bÅ«klę, padarė iÅ¡vadÄ , jog kyla pagrįstų abejonių, ar ieÅ¡kovė tikrai tinkamai suvokė sutarties esmę, o ypač dovanojimo sutarties objektÄ , dėl to vertino, kad sudarant sutartį nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta dovanotojos tikroji vidinė valia dėl sudaromo sandorio ir suklysta dėl sandorio objekto.

10. Teismas vertino, jog atsakovo aktyvÅ«s veiksmai, t. y. naujos asmens tapatybės kortelės padarymas ieÅ¡kovei turint galiojančiÄ tapatybės kortelę, dokumentų sandorio sudarymui rinkimas, ypatingo dėmesio rodymas motinai, sudaromo sandorio esminių aplinkybių dėl dovanojimo objekto, ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ir sveikatos bÅ«klės nutylėjimas ir neatskleidimas notarei, yra tyčiniai ir nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovės atžvilgiu ir sudaro pagrindÄ vertinti juos kaip apgaulę siekiant kuo skubiau sudaryti dovanojimo sandorį ir ieÅ¡kovės suklaidinimÄ , kuri sudarė sau akivaizdžiai nenaudingÄ sandorį ir veikė nesuvokdama, kad nuosavybės teise nebeturės gyvenamojo bÅ«sto.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl sandorio dalyko, nes, suprasdama, jog padovanojo vienintelį turimÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , sandorio nebÅ«tų sudariusi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sudaryta dovanojimo sutartis neatitiko dovanotojos (ieÅ¡kovės) vidinės valios, todėl yra pagrindas ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir dėl suklydimo. Taip pat teismas konstatavo, jog yra teisinis pagrindas taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti padovanotÄ turtÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovas (apeliantas) E. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

12. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas nustatydamas faktines bylos aplinkybes (CPK 177-179 straipsniai) bei netinkamai taikė materialines teisės normas. Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė norėjusi padovanoti jam žemės sklypÄ ir savo dalį gyvenamojo namo, tačiau suprato klydusi dėl Å«kinių pastatų dovanojimo. Teigia, jog bÅ«tent Å¡iÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti CK 1.91 ir 1.90 straipsnių požiÅ«riu.

Pažymi, jog ieÅ¡kovė neprisiminė, kad bÅ«tų buvusi Migracijos skyriuje, raÅ¡iusi praÅ¡ymus, neprisiminė jokių sandorio sudarymo aplinkybių, negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip, jos manymu, buvuo apgauta, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindÄ nurodė aplinkybes, kad jis aktyviais, nesÄ Å¾iningais veiksmais pasinaudojo jos sveikatos bÅ«kle. Mano, kad klaidingas ieÅ¡kovės pozicijos nustatymas turėjo įtakos netinkamai taikant materialines teisės normas ir pripažįstant sudarytÄ ginčijamÄ sandorį negaliojančiu.

13. Apelianto nuomone, teismas prieÅ¡taringai vertino notarės pozicijÄ , nes ieÅ¡kovei nepamenant sandorio sudarymo aplinkybių, vienu atveju notarės paaiÅ¡kinimus, kad sandoris buvo sudarytos jos biure dalyvaujant liudytojai I. S., vertino kaip patikimus, kitu atveju, nors notarė paaiÅ¡kino, kad dovanojimo sutarties turinį ir pasekmes Å¡alys suprato, sutartis atitiko jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, ieÅ¡kovei sutartis buvo perskaityta ir ieÅ¡kovės laisva valia pasiraÅ¡yta, teismas vertino, jog abejotina, ar ieÅ¡kovė tinkamai suvokė sutarties esmę, o ypač dovanojimo sutarties objektÄ . Pažymi, kad jis su notare nesitarė, kokį turtÄ apsisprendusi dovanoti ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai, dovanojimo objektas buvo pačios ieÅ¡kovės apsisprendimas. Å ias aplinkybes patvirtino notarė ir dovanojimo sutartyje esantis pačios ieÅ¡kovės paraÅ¡as, kurio ji neginčija.

14. Apelianto manymu, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti trečiųjų asmenų ir liudytojos ieÅ¡kovės vaikaitės parodymus, kad jis nesirÅ«pina motina, piktnaudžiauja alkoholiu, kad jo elgesys nebuvo kaip rÅ«pestingo ir atidaus sÅ«naus, nes visi Å¡ie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teigia, jog motina nurodė prieÅ¡ingai, t. y. kad jų santykiai sandorio sudarymo metu ir dabar yra geri, barnių tarp jų nėra buvę. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino jo sutuoktinės I. S. paaiÅ¡kinimų, kuri patvirtino jo nurodytas aplinkybes bei sandorio sudarymo įvykių sekÄ .

15. Apeliantas pažymi, kad motina nėra pripažinta neveiksnia, jai nėra nustatyta psichinė liga ar proto negalia, teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo, atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus, davė paaiÅ¡kinimus, teismui ir proceso dalyviams nekilo abejonių dėl jos suvokimo, loginio mÄ stymo, gebėjimo orentuotis laike ir vietoje, adekvačiai reaguoti į aplinkÄ , prieÅ¡ingai trečiajam asmeniui A. J. nurodžius, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę vartoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , pati ieÅ¡kovė iÅ¡ vietos replikavo, kad tai netiesa, t. y. skiria melÄ ir atitinkamai į jį reaguoja. Mano, kad nėra pagindo netikėti notarės paaiÅ¡kinimu, kad prieÅ¡ patvirtindama sandorį ji įsitikino, kad ieÅ¡kovė yra veiksni, su ja pasikalbėjo, garsiai perskaitė sutartį, paklausė, ar ieÅ¡kovė suprantanti, kÄ dovanoja, kad ieÅ¡kovei lieka namas, o ji dovanoja Å«kinį pastatÄ ir garaÅ¾Ä , ir ieÅ¡kovė neverčiama pati pasirašė sutartį.

16. Pripažįsta, kad motina yra garbingo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, nuo 2010 metų jai diagnozuotas atminties silpnėjimas, vidutinio sunkumo depresija ir esant Å¡iems sutrikimams motina 2014 m. rugpjūčio 21 d. vaikaitei padovanojo žemės sklypÄ . Nors Å¡io sandorio niekas neginčijo, jį taip pat reikėtų pripažinti negaliojančiu. Be to, Å¡i sutartis nebuvo vertinama lyginant ieÅ¡kovės sveikatos pakitimus nurodyto sandorio ir ginčijamo sandorio metu. Pažymi, kad nebuvo praÅ¡oma sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, todėl nesant teisinių medicininių iÅ¡vadų pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad dėl sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovė galėjo nesuprasti sudaromo sandorio esmės. Mano, kad teismas, vertindamas medicininius dokumentus ir neturėdamas medicinos specialisto iÅ¡vadų, negalėjo kategoriÅ¡kai teigti, kad sveikatos sutrikimai, nurodyti medicininiuose dokumentuose, turėjo įtakos suvokiant sandorio esmę ir jo turinį.

17. Nors teismas esminiu suklydimu laikė tai, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl sandorio dalyko, mano, jog vienintelio turimo gyvenamojo bÅ«sto dovanojimas pats savaime Å¡io sandorio nedaro negaliojančiu ir nesudaro teisinio pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90–1.91 straipsnių pagrindais. Teigia, jog ieÅ¡kovė pati paaiÅ¡kino, kad norėjo ir padovanojo sÅ«nui žemės sklypÄ , tačiau suklydo tik dėl Å«kinio pastato, kuriame ji gyvena, dovanoti ir yra tikroji jos valia ir ji pati niekada nebÅ«tų reiÅ¡kusi ieÅ¡kinio ir praÅ¡iusi sandorį pripažinti negaliojančiu, nes, jos pačios teigimu, dovanojimo sutartis jokių realių teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. ji liko gyventi padovanotame pastate, o jis nesiruoÅ¡ia motinos iÅ¡keldinti.

Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad tik iÅ¡ dukterų paaiÅ¡kinimų suprato, kad jam padovanojo Å«kinį pastatÄ , ir suprato klydusi, nes savo turtÄ norėjo palikti visiems vaikams po lygiai. Teigia, kad Å¡i aplinkybė taip pat nepaneigia, kad ieÅ¡kovė sudarydama sandorį žinojo ir suprato, kokį turtÄ dovanoja ir dovanojimo sutarties reikÅ¡mę, o jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl Å¡io sandorio perspektyvos, taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu, netaikomos.

18. Atsakovo teigimu, tik seserų ir brolio iniciatyva, pasinaudojus ieÅ¡kovės amžiumi ir sveikatos bÅ«kle, buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys jos vardu tikintis palankaus teismo sprendimo bei siekiant iÅ¡spręsti iÅ¡kilusiÄ teisinę problemÄ , nes jie yra įdėję asmeninių lėšų ir darbo įrengiant padovanotÄ Å«kinį pastatÄ . Mano, jog šį klausimÄ galima iÅ¡spręsti taikiai, todėl ieÅ¡kinį atmetus, tretieji asmenys galės pasinaudoti Å¡ia galimybe.

19. Argumentuoja, jog Å«kinio pastato ir garažo statyba pabaigta 2013 m. birželio 13 d., todėl tretieji asmenys B. J. ir A. J., turėdami Å«kiniame pastate įsirengę gyvenamÄ sias patalpas ir ilgiau kaip penkerius metus nesirÅ«pinę Å¡ių patalpų įregistravimu kaip gyvenamųjų patalpų, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę, o pažeistas savo teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, jog nei Notariato įstatymas, nei CK normos, reglamentuojančios dovanojimo sandorį, neįpareigoja nė vienos iÅ¡ dovanojimo sandorio Å¡alių informuoti notarÄ apie dovanojimo objekto paskirtį ar naudojimo bÅ«dÄ , todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas nuslėpė ar neinformavo notarės, kad dovanojamas Å«kinis pastatas yra tikroji ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta.

Teigia, jog nepažeidė nė vienos teisės normos, o notaras taip pat nėra įpareigotas domėtis faktine pastato paskirtimi. Nurodo, jog apie žemės sklypo dovanojimÄ vaikaitei 2014 metais jo taip pat niekas neinformavo ir su juo nesitarė, tačiau jis gerbia motinos valiÄ .

20. Mano, kad aplinkybės dėl asmens tapatybės kortelės iÅ¡davimo nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Teigia, kad ieÅ¡kovei turint asmens tapatybės kortelę nebÅ«tų reikėję daryti naujos, o davonojimo sutartis bÅ«tų buvusi sudaryta anksčiau. Asmens tapatybės kortelės iÅ¡davimas niekaip nepadarė įtakos ieÅ¡kovės apsisprendimui dovanoti, prieÅ¡ingai, ji pati paaiÅ¡kino, kad norėjo sudaryti dovanojimo sutartį, tik vėliau suprato klydusi dėl dovanojamo objekto. Mano, jog vien dėl to teismui nebuvo teisinio pagrindo visÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

21. Mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir vertinti kaip įrodymÄ 2019 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovės raÅ¡ytÄ raÅ¡telį, kuriame nurodyta, kad sÅ«nus jÄ apgavo, nes raÅ¡telis raÅ¡ytas po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, jo datos neįmanoma nustatyti, taip pat neįmanoma nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis suraÅ¡ytas, ar tekstas nebuvo padiktuotas trečiųjų asmenų ir pan.

22. IeÅ¡kovė J. B. S. atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti, ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, kad teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir motyvavo iÅ¡vadas. Argumentuoja, jog vien tai, kad teismas aplinkybes įvertino nepalankiai atsakovui, nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Pažymi, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji negalėjo objektyviai įvertinti pasiraÅ¡omos dovanojimo sutarties ir jos sukeliamų pasekmių, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog yra pagrindas tokiÄ sutartį pripažinti negaliojančia bei labiau tikėtina, kad dovanojimo sutarties sudarymas buvo sÄ lygotas aktyvių ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų.

23. Mano, jog vien tai, kad ji negalėjo tiksliai nupasakoti sandorio sudarymo aplinkybių, negalėjo prisiminti, jog bÅ«tų raÅ¡iusi praÅ¡ymÄ dėl asmens tapatybės kortelės iÅ¡davimo ir pan., leidžia manyti, kad sutarties pasiraÅ¡ymas neatitiko jos vidinės valios ir ji buvo suklaidinta bei apgauta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su naujos asmens tapatybės kortelės iÅ¡davimu, padidintu atsakovo ir jo sutuoktinės dėmesiu ieÅ¡kovei iki dovanojimo sutarties sudarymo, ir nėra teisinio pagrindo pripažinti nepagrįsta teismo iÅ¡vadÄ , kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas paveikiant ieÅ¡kovės valiÄ aktyviais atsakovo veiksmais ir nesÄ Å¾iningumu.

24. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino notarės paaiÅ¡kinimus. Pažymi, jog pats atsakovas tvirtino, kad sutartis sudaryta notarės biure, bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę parodė ir notarė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo abejoti notarės paaiÅ¡kinimais, nes ji ne tik atliko jai pavestas valstybės funkcijas, bet ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi prieÅ¡ingai nei I. S., kuri yra atsakovo sutuoktinė. Teigia, jog nors sutartyje yra standartinė nuostata apie suprastÄ sutarties turinį ir esmę ir yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as, kilus ginčui dėl dovanojimo sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ ir pagrįstai aiÅ¡kinosi tikrÄ jÄ valiÄ ir pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų pagrindu, įvertinęs medicininiue dokumentus, pagrįstai suabejojo, ar ieÅ¡kovė tinkamai suvokė sutarties esmę, o ypač dovanojimo sutarties objektÄ .

25. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posėdžio metu proceso dalyvių teiktus paaiÅ¡kinimus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, pasinaudodamas ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«kle, amžiumi, rodydamas perdėtÄ dėmesį labai trumpÄ laikotarpį, padarė įtakÄ ieÅ¡kovės valiai sudaryti sutartį nuslėpdamas tikruosius ketinimus tiek nuo ieÅ¡kovės, tiek nuo trečiųjų asmenų. Teismas pagrįstai nustatė, kad tokiais veiksmais atsakovas ieÅ¡kovę apgavo ir savanaudiÅ¡kai suklaidino, o ji dėl savo garbaus amžiaus bei sveikatos bÅ«klės nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sandorį, nesuprato sandorio pasekmių.

Pažymi, jog Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Pažymi, kad su ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad jai nustatyta senatvinė demencija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, jog asmeniui sunku orientuotis laike ir vietoje, sumažėja arba gerokai suprastėja sprendimų priėmimo galimybė, menkėja gebėjimai adekvačiai reaguoti į aplinkÄ ir vykstančius įvykius. Tai lemia, kad ji dažnai negali suprasti paprastų kasdienių buitinių dalykų, metų laiko ar dienos, nekalbant apie notarinio sandorio esmę ir turto perleidimÄ .

Pažymi, jog atsakovas neginčijo medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, todėl teismas pagrįstai vertino jos sveikatos bÅ«klę kaip svarbų kriterijų aiÅ¡kindamasis, ar dovanojimo sutartis sudaryta dėl apgaulės ir suklydimo. Taip pat nurodo, jog atsakovas, teigdamas, kad ji aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio davė paaiÅ¡kinimus, atsakė į teisėjos bei Å¡alių klausimus, nutylėjo, kad kai kuriuos klausimus reikėjo kartoti po keletÄ kartų, mintys kartais nukrypdavo nuo esmės, kai kurių aplinkybių ji iÅ¡ viso negalėjo prisiminti.

Mano, jog visa tai patvirtina medicininiuose dokumentuose nurodytas išvadas apie sveikatos būklę.

26. Nors atsakovas akcentuoja, kad, notarės teigimu, ieÅ¡kovė patvirtino, kad viskÄ suprato ir neverčiama pasirašė dovanojimo sutartį, pažymi, jog notarė taip pat pripažino, kad turėdama ieÅ¡kovės medicininius dokumentus, kurie pateikti Å¡ioje byloje, bei žinodama, kad dovanojimo sandoriu perleidžiama paskutinė tikroji ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta (nors ir registruota kaip Å«kinis pastatas ir garažas), nebÅ«tų patvirtinusi ginčijamos dovanojimo sutarties, todėl bÅ«tent atsakovas, kreipęsis į notarę dėl sandorio patvirtinimo, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, turėjo informuoti notarę apie Å¡ias aplinkybes ir ieÅ¡kovės sveikatÄ , tačiau suprasdamas, kad tokiu atveju sandoris gali neįvykti, nuslėpė nuo notarės Å¡ias aplinkybes.

27. Pažymi, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis nėra susijusi su nagrinėjama byla, atsakovas neturi teisės jos ginčyti, be to, vaikaitė prieÅ¡ Å¡io sandorio sudarymÄ Å¡eimos narius apie tai informavo, o ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino padovanojusi žemės sklypÄ anÅ«kei dėl to, kad Å¡i jai labai gera, rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri. Taip pat teigia, jog visiems žinoma, kad senatvinė demencija progresuoja su amžiumi, todėl ieÅ¡kovės sveikata 2014 metais buvo geresnė, tÄ patvirtina ir 2017–2018 metų medicininiai dokumentai.

28. Teigia, jog prieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantas, kad motina jam norėjo dovanoti ir padovanojo žemės sklypÄ bei tikėjo dovanojanti gyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kovė teismo posėdžių metu kaip tik nurodė, kad ji nesuprato, kÄ dovanojo sÅ«nui, manė, kad galėjo dovanoti tik gyvenamojo namo dalį, kurioje ji seniai nebegyvena, o ne pastatÄ , kuriame ji iÅ¡ tikrųjų gyvena. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad su ieÅ¡kove nebuvo susitarta, koks konkretus turtas bus dovanojamas, ir notarė Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino. Tuo tarpu atsakovo teiginiai apie tai, kad sandoris motinai teisinių pasekmių nesukelia, yra nepagrįsti. Be to, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu užtikrino, kad atsakovui nebÅ«tų nieko dovanojusi, nes jos valia buvo, kad po jos mirties visi vaikai pasidalys turtÄ .

29. Teigia, jog niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad teisminį procesÄ inicijavo suinteresuoti bylos baigtimi tretieji asmenys. Be to, atsakovas pats pateikė duomenis, kad yra bedarbis, kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl jo interesas įgyti turtÄ akivaizdus. Mano, kad visų Å¡ių aplinkybių kontekste, manytina, kad teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ ieÅ¡kovę apgavus ir jai suklydus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

32. Apeliantas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ , kuriuo pripažinta negaliojančia 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės motinos J. B. S. ir atsakovo E. S., ir taikyta restitucija – ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas visas padovanotas turtas (Å«kinis pastatas, garažas, dalis žemės sklypo). Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai aprašė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau jų nekartoja.

34. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia dviem pagrindais – CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu kaip sudaryta dėl apgaulės ir dėl suklydimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tik CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas, juo labiau, kad nei Å¡alių procesiniuose dokumentuose, nei ginčijamame sprendime nėra aiÅ¡kiai iÅ¡skirta ir nurodyta, kokius konkrečius atsakovo veiksmus ar neveikimÄ reikėtų vertinti kaip tyčinę apgaulę. PrieÅ¡ingai, tos pačios aplinkybės ir veiksmai (neveikimas) įvertinti ir kaip suklydimas, ir kaip apgaulė.

35. Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo pažymėtina, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė yra sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba iÅ¡ viso nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-609/2008; Nr. 3K-3-264/2013; Nr. 3K-3-329-916/2015Nr. 3K-3-264/2013; kt.). Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas), tačiau turi bÅ«ti nustatytas sÄ moningas siekis kitÄ Å¡alį apgauti.

36. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡iÄ nuostatÄ labiau atitinka byloje susiklosčiusi situacija ir faktinių bylos aplinkybių kontekste sutiktina su apelianto argumentais, kad jo veiksmuose nebuvo tyčinės apgaulės požymių, tačiau bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultato tai nekeičia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamÄ sandorį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas ir jo sutuoktinė, pradėję rodyti ieÅ¡kovei didelį dėmesį ir rÅ«pestį bei aktyviai atlikę visus reikalingus veiksmus sandoriui parengti, pasinaudoję ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«kle, galėjo paveikti ieÅ¡kovės valiÄ , o atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, nebuvo sÄ Å¾iningas neatskleidęs notarei esminių aplinkybių, dėl kurių sandoris galėjo neįvykti, t. y. motinos (dovanotojos) sveikatos bÅ«klės ir aplinkybės, kad dovanojamas bÅ«tent vienintelis motinos gyvenamasis bÅ«stas.

37. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, sudarant dovanojimo sutartį, svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ , todėl kilus ginčui bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn ir (ar) tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sÄ lygas.

Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Taigi nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga aplinkybė, kad ginčijamÄ dovanojimo sutartį patvirtino notarė, tačiau, kaip minėta, vien iÅ¡orinės valios iÅ¡raiÅ¡kos formos nepakanka nustatant, ar tikroji asmens valia jÄ atitiko.

Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad motinos paraÅ¡as ginčijamoje sutartyje pats savaime patvirtina jos tikrÄ jÄ valiÄ .

38. Notaro veiklÄ reglamentuoja Notariato įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant vieÅ¡Ä jÄ funkcijÄ â€“ apsaugoti teisėtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose. PrieÅ¡ tvirtindamas sandorius, notaras privalo bÅ«ti maksimaliai atidus, kad ne tik bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir bÅ«tų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Teismo posėdžio metu notarė parodė, jog prieÅ¡ patvirtindama dovanojimo sutartį ji bendravo su viena ieÅ¡kove, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei pasekmes, aiÅ¡kinosi jos tikrÄ jÄ valiÄ .

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė teismo posėdžių metu galėjo paaiÅ¡kinti dovanojimo sutarties esmę ir teisines pasekmes, t. y. suprato, kad padovanojus turtÄ jis pereina kitam asmeniui ir tampa jo nuosavybe visam laikui nieko už tai negaunant. Tačiau taip pat pažymėtina, jog iÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų matyti, kad sudarant sandorį nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog dovanojamas Å«kinis pastatas yra faktinė ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad notarė iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, jog ji dovanoja sÅ«nui Å«kinį pastatÄ , garaÅ¾Ä ir dalį žemės sklypo, o gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis lieka ieÅ¡kovei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra esminė aplinkybė, dėl kurios ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų galėjo suklysti, kadangi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų pagrindu nustatyta, kad Å«kinį pastatÄ ieÅ¡kovė bÅ«tent ir laiko savo gyvenamuoju namu, nes jame faktiÅ¡kai gyvena. Tuo tarpu notarė pripažino, kad nebÅ«tų tvirtinusi garbaus amžiaus asmens sudaromo savo vienintelės gyvenamosios vietos dovanojimo sandorio. Taigi pirmosios instancijos teismas notarės paaiÅ¡kinimus vertino nuosekliai, o ne prieÅ¡taringai, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.

PrieÅ¡ingai, teismas notarės paaiÅ¡kinimų kontekste vertino bylos aplinkybes ir aiÅ¡kinosi tikrÄ jÄ ieÅ¡kovė valiÄ .

39. Nors apeliantas argumentuoja, kad tikroji motinos valia buvo jam dovanoti turtÄ , tik ne Å«kinį pastatÄ , o gyvenamÄ jį namÄ , taigi iÅ¡ esmės apeliantas pripažįsta, kad motina suklydo dėl dovanojamo objekto, tačiau apeliacinės instancijos teismui iÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžių garso įraÅ¡us nenustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi susiformavusiÄ valiÄ kam nors kÄ nors padovanoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginys „gailėjausi, bet turbÅ«t dovanojau su noru, žemės gabalÄ , galės statytis, senÄ namÄ toj pačioj žemėj gal dovanojau, jį reikia tvarkyti“ visų faktinių bylos aplinkybių kontekste negali bÅ«ti vertinamas kaip susiformavusi ieÅ¡kovės valia sudaryti davonojimo sutartį bÅ«tent su atsakovu.

PrieÅ¡ingai, nors ieÅ¡kovė painiojo ir negalėjo atskirti įvairių įvykių datų ir aplinkybių, nesuprato, kokie įvykiai vyko, t. y. paaiÅ¡kino, kad į namus buvo atvykęs teisėjas, nes yra kilę ginčų dėl žemių, todėl tikriausiai atvažiavo pažiÅ«rėti, buvo atvykęs notaras, pažymėjo, jog vyras, ne moteris, tačiau žino, kad į namus pati jo nekvietė, neprisiminė mačiusi teismo posėdžių salėje buvusiÄ notarę, patvirtinusiÄ dovanojimo sutartį, taip pat parodė, kad buvo atvykusios dvi moterys, paklaususios tik, ar ji čia gyvena, su kuo gyvena ir pan., parodė, kad atsakovo sutuoktinė I. jÄ nuolat vežiodavosi automobiliu į Gargždus, tvarkė kažkokios reikalus, jai liepdavo likti automobilyje ir jį saugoti, taip pat parodė, kad su atsakovo sutuoktine buvo prie kontoros, darbuotoja nuo laiptų su ja pasisveikino ir, pamačiusi, kad ji tikrai yra automobilyje, kažkÄ I. patvirtino, tikriausiai dėl žemės ar dėl statybų, taigi painiodama įvairių įvykių aplinkybes ir negalėdama paaiÅ¡kinti jų esmės, ieÅ¡kovė vis dėlto viso pirmosios instancijos teismo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nieko niekam neketino dovanoti, seniai yra sutarę ir visi vaikai žino, kad po jos mirties „galės pasiimti kÄ norės ir pasidovanoti“.

40. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė ne kartÄ teismo posėdžiuose paklausta to paties paaiÅ¡kino, kad jos turtÄ sudaro truputis žemės ir naujai pastatytas Å«kinis pastatas, kur ji gyvena viename gale, o dukra kitame gale, dar yra senas namas. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, padovanotÄ turtÄ laikydama vis dar savo nuosavybe, iÅ¡ tikrųjų neturėjo valios jį padovanoti ir, tikėtina, galėjo nesuprasti, kad jį padovanojo atsakovui. IeÅ¡kovė taip pat negalėjo parodyti visiÅ¡kai jokių dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, neprisiminė, kad iÅ¡ viso bÅ«tų sudariusi kokį nors sandorį, negalėjo atsakyti, kÄ yra padovanojusi, tvirtino, kad pas notarÄ niekada nėra buvusi ir nieko nedovanojusi, dar daugiau, pasakė, kad jokios sutarties ji neturi, „aÅ¡ savo turto niekam nedovanosiu, juk mano namai čia“ (2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu), o paklausta, kÄ padovanojo sÅ«nui, nustebo – „ar aÅ¡ jam padovanojau kÄ ? Nepamenu.

O kodėl aÅ¡ jam turėjau? Po manęs visi vaikai susirinks ir susitvarkys“ (2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu). Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad tikriausiai yra kažkÄ padovanojusi atsakovui, iÅ¡ vaikų sužinojo, kad taip padarė, bet negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl taip padarė, nurodė nesuprantanti, kodėl padovanojo vienam, nes turi keturis vaikus, ir, minėta, negalėjo nurodyti jokių sutarties sudarymo aplinkybių, neigė, kad atsakovas su ja kartu yra buvęs notarės biure, prieÅ¡ingai, paaiÅ¡kino, kad jis buvo iÅ¡vykęs į reisÄ , o paklausus, kodėl yra ir atsakovo paraÅ¡as sutartyje, paaiÅ¡kino, kad galbÅ«t ji pati už jį pasirašė.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovei priminus, kad yra padovanojusi žemės sklypÄ vaikaitei, abiejų teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė prisiminė Å¡io sandorio aplinkybes, patvirtino, kad tikrai taip ir buvo, paaiÅ¡kino, kad anÅ«kė norėjo statyti namelį ir ieÅ¡kojo žemės sklypo, todėl ji pati pasiÅ«liusi „juk yra Å¡alia, man dar geriau, nebereikės žolės pjauti“, paaiÅ¡kino, kad vaikaitė jai labai gera, kad padovanojus žemės sklypÄ vaikaitei jis visada jos ir bus, kad vaikaitė už tai neturi jai niekaip atsilyginti, „juk savam, nesvetimam“, o teismui paklausus dėl sÅ«naus (atsakovo), pasakė:

„ai, kad pragertų... “ Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad visi tretieji asmenys (jo seserys ir brolis bei ieÅ¡kovės vaikaitė) jį nepagrįstai apÅ¡neka ir nepagrįsti jo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiųjų asmenų parodymus apie tai, kad visa Å¡eima žino, jog ieÅ¡kovė yra nusprendusi savo turtÄ po mirties palikti visiems vaikams lygiomis dalimis niekam nieko iÅ¡ anksto nedovanodama. Kaip minėta, dėl Å¡ios savo valios ieÅ¡kovė davė nuoseklius paaiÅ¡kinimus.

41. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sandorio neginčijant CK 1.89 straipsnio pagrindu ir nepaskyrus teismo psichiatrinės ekspertizės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino medicinius dokumentus ir ieÅ¡kovės psichinės sveikatos bÅ«klę. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes, t. y. vertinama bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012, 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei jau buvo diagnozuota organinė depresija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija ir kraujagyslinė demencija, 2018 m. gegužės 21 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) lygis, didelių specialiųjų poreikių lygis, 2017 m. rugpjūčio 22 d. atlikus psichodiagnostinį tyrimÄ nurodyta, jog ieÅ¡kovės psichinės veiklos tempas žemas, nepakankama dėmesio koncentracija, žemas protinis darbingumas, nepakankama trumpalaikė atmintis, galimybės įsiminti ir atgaminti informacijÄ ribotos, atmintis sutrikusi (e. bylos I t., b. l. 21–29).

Apeliantas nepaneigė Å¡ių mediciniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto teiginiai, kad motina bijo dukterų ir anÅ«kės, yra prigirdyta vaistų, todėl sako nieko neprisimenanti. Pažymėtina, jog ir notarė teismo posėdžio metu pripažino, kad nors ieÅ¡kovė iÅ¡oriÅ¡kai sudarė sveiko asmens įspÅ«dį ir patikrinus registrÄ , nenustatyta, kad bÅ«tų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, tačiau žinodama sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei diagnozuotas ligas ir sutrikimus, dovanojimo sandorio nebÅ«tų tvirtinusi.

42. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kontaktas su ja įmanomas, reakcija adekvati, ji supranta klausimus, tačiau, kaip minėta, painioja įvairius įvykius ir aplinkybes, atsakymus, nesupranta, kas ir kokiu tikslu buvo atvykęs į jos namus, nurodo, kad teisėjas, notaras, dvi moterys, visiÅ¡kai neprisimena ginčijamos sutarties sudarymo ir asmens tapatybės kortelės iÅ¡davimo aplinkybių, nurodo niekada notaro kontoroje ir Migracijos skyriuje nebuvusi ir nieko neraÅ¡iusi, nurodo nežinanti, kad sudarė ginčijamÄ sutartį, bet taip pat ir pripažįsta, kad sudarė, tačiau gailisi, su ilgokomis pauzėmis ir padedama iÅ¡vardija jai priklausantį turtÄ , padovanotÄ turtÄ vis dar laiko savo nuosavybe, riÅ¡liai ir nuosekliai nurodo, kur gyvena, aiÅ¡kiai paaiÅ¡kina žemės sklypo dovanojimo sutarties vaikaitei sudarymo aplinkybes, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ po mirties vaikams palikti savo turtÄ lygiomis dalimis, žino, kad jos atmintis labai bloga, kad „užeina, pradedu svaičioti, paskui nesuprantu, kaip čia taip“, negali paaiÅ¡kinti, kÄ yra padovanojusi, abejoja, ar iÅ¡ viso yra kÄ nors padovanojusi, bet sutinka, kad galėjo taip padaryti, praÅ¡o teismo „atstatyti teisybę“, vėliau praÅ¡o palikti, kaip yra, nurodo, kad džiaugiasi, jog žemę iÅ¡ jos pasiėmė, nebereikės žolės pjauti, rÅ«pintis „o kam jis man bereikalingas?“ ir čia pat priduria:

„ar aÅ¡ čia vėl be mÄ stymo Å¡neku?“. Taigi, atsakovui argumentuojant, kad teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė riÅ¡liai ir logiÅ¡kai atsakė į klausimus, aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, viskÄ suprato, iÅ¡ aptartų ir kitų teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės duotų paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis medicininiais dokumentai, teisingai ir pagrįstai įvertino ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, o bÅ«tent, jog dėl jai diagnozuotų ligų ir sutrikimų galėjo nesuprasti sudaromo sandorio reikÅ¡mės ir pasekmių, galėjo suklysti dėl dovanojamo objekto, parodžius jai daugiau dėmesio valiÄ buvo galima paveikti, o faktinių bylos aplinkybių kontekste įvertinęs atsakovo ir jo sutuoktinės aktyvius veiksmus gaunant ieÅ¡kovei naujÄ asmens tapatybės kortelę skubos tvarka, nors dar buvo galiojanti seniau iÅ¡duota tapatybės kortelė, nurodžius skubos priežastį – 2018 m. spalio 12 d. turi iÅ¡vykti, nors ieÅ¡kovė niekur neketino vykti ir nevyko, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ karto po sandorio turėjo iÅ¡vykti atsakovas, bei laiko tarpÄ tarp naujos tapatybės kortelės iÅ¡davimo (2018 m. spalio 3 d.) ir sandorio sudarymo taip pat skubos tvarka (2018 m. spalio 10 d.), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dovanojimo sandoris įvyko bÅ«tent atsakovo ir jo sutuoktinės iniciatyva, o ne dovanotojos valia.

TÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir pati ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinusi, kad kažkas, nežino, kas, gal I., pasakė, jog reikia pas notarÄ važiuoti. Taigi nepagrįsti apelianto argumentai, kad motinos valia buvo jam padovanoti turtÄ , tačiau pasikeitė vėliau dėl seserų ir brolio įtakos. Apeliantui argumentuojant, jog neprivalėjo informuoti notarės apie motinos sveikatos bÅ«klę, nes ji nebuvo ir nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, bei neprivalėjo informuoti apie dovanojamo Å«kinio pastato naudojimÄ , todėl nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, kaip minėta, sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu ir jame įtvirtintų teisinių pasekmių taikymÄ lemia ne teisės aktų reikalavimų pažeidimai, bet sandorio Å¡alies elgesio sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitikimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , sÄ Å¾iningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sÄ moningai nesiekia jų iÅ¡vengti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybių apie sandorio Å¡alies sveikatÄ ir dovanojamo turto reikÅ¡mę dovanotojui (vienintelė gyvenamoji vieta) neatskleidimas notarei, ypač įvertinus tai, jog Å¡ios aplinkybės atsakovui sandorio sudarymo metu buvo žinomos, neatitinka sÄ Å¾iningo, teisingo ir protingo asmens elgesio standartų.

Tuo tarpu teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi apelianto argumentai, kad sudarius dovanojimo sutartį motinai jokių teisinių pasekmių nekilo, nes ji vis dar gyvena ir gyvens padovanotame turte. PrieÅ¡ingai, teisinės pasekmės dovanotojai kilo – ji prarado nuosavybę ir gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir tokiu bÅ«du tapo priklausoma nuo apelianto.

43. Pažymėtina, jog atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad motinos asmens tapatybės kortelės reikėjo motinos gyvenamosios vietos deklaravimui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad tapatybės kortelės reikėjo deklaruoti motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl motinai iÅ¡davus naujÄ tapatybės kortelę, kitÄ dienÄ jis nuvyko į seniÅ«nijÄ deklaruoti jos gyvenamosios vietos, tačiau ji buvo deklaruota prieÅ¡ dienÄ . Tačiau nustatyta, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta deklaruota 2018 m. birželio 7 d. (e. bylos II t., b. l. 106), o praÅ¡ymas dėl naujos tapatybės kortelės iÅ¡davimo skubos tvarka pateiktas tik 2018 m. spalio 3 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ tapatybės kortelė iÅ¡duota (e. bylos II t., b. l. 136–138, 133–134).

44. TeisiÅ¡kai nepagrįsti ir nesusiję su ginčo dalyku apelianto argumentai, kad sesuo turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl to, kad ilgiau kaip penkerius metus nepasirÅ«pino pakeisti patalpų paskirtį į gyvenamÄ sias. Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, yra kilęs turtinis ginčas tarp atsakovo ir jo seserų bei brolio, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas ne Å¡ioje byloje ir ne motinos turto sÄ skaita.

45. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, kurie bÅ«tų esminiai ir turėtų esminės reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.

Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 48. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

49. Apeliantui Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atidėtas 500 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl iÅ¡ apelianto priteistinas 500 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 84, 96 straipsniai).

50. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad už ieÅ¡kovę J. B. S. advokatei už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme B. J. sumokėjo 600 Eur, Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei J. B. S. 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) iÅ¡ atsakovo E. S. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo E. S. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė