2017-09-06 Nr. AB-16247-3-61-3-02245-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-717-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02245-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno arkikatedros projektai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra ir viešajai įstaigai „CPO LT“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas VšĮ „Kauno arkikatedros projektai“ (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Karolio Smaliuko, 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. ĮV-720 (toliau – Įsakymas) ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) sprendimą, kurio pagrindu buvo priimtas Kultūros ministerijos Įsakymas. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymą, t. y. išreikalauti į bylą dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Kultūros ministerijos Įsakymo panaikinimo priėmė, o pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo, kuriuo pagrindu buvo priimtas Įsakymas, panaikinimo atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad Įsakymas buvo priimtas CPVA 2016 m. gegužės 26 d. projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos Nr. V-301-02-0011 (toliau – Ataskaita) pagrindu. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Ataskaita yra tarpinio pobūdžio dokumentas finansavimo skyrimo procedūroje, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. CPVA minėta nutartimi buvo pašalinta iš atsakovų ir bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

III. Kultūros ministerija, iš dalies nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti CPVA sprendimą. Kultūros ministerija atskiruoju skundu taip pat prašė CPVA byloje palikti atsakovu.

Atskirajame skunde Kultūros ministerija nurodo, kad ji neturi kitų alternatyvų kaip tik vadovautis CPVA sprendimu ir atlikti procedūrinius veiksmus – įforminti CPVA sprendimą, nekeisdama šio sprendimo turinio ir esmės. Kultūros ministerija paaiškina, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansavimo taisyklės), 493 punktą, pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų (šiuo atveju – CPVA) sprendimus skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui. Kultūros ministerija nurodo, kad CPVA Ataskaita yra Įsakymo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis ir vertintini kartu, neatsietai.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad su Kultūros ministerijos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundų priėmimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnis, kuris yra ABTĮ V skyriuje „Pagrindinės skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui taisyklės“. Skundų, kuriais yra inicijuojama administracinė byla, padavimas yra išimtinė pareiškėjo teisė. ABTĮ V skyriuje yra įtvirtintos ir kitos pareiškėjo teisės, susijusios su teise paduoti skundą, pavyzdžiui, pareiškėjo teisė prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 straipsnis), pareiškėjo teisė tam tikrais atvejais pasirinkti, kuriame administraciniame teisme bus nagrinėjamas jo skundas (ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis) ir kt.

Pareiškėjas taip pat turi teisę skųsti šiame etape teismo priimtas nutartis. Pavyzdžiui, ABTĮ 30 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Kituose šio ABTĮ skyriaus straipsniuose pareiškėjo teisė nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta. Pavyzdžiui, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dėl nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi, nors šiuo atveju tiesiogiai nėra nurodyta, kad atskirąjį skundą tokiu atveju turi teisę paduoti būtent pareiškėjas, tačiau neabejotina, kad tokia teisė priklauso būtent pareiškėjui.

Atitinkamai, taip aiškintina ir ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties atsisakyti priimti skundą. Šioje nuostatoje, be kita ko, nurodoma, kad teismas minėtoje nutartyje privalo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Be to, šioje nutartyje turi būti nurodymas grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį, jei toks buvo sumokėtas. Šioje ABTĮ nuostatoje taip pat nurodoma, kad teismo nutarties atsisakyti priimti skundą kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo įteikiama pareiškėjui.

Nurodoma, kad dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Sisteminė paminėtų ABTĮ nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą (ar jo dalį), priklauso išimtinai skundą padavusiam subjektui (pareiškėjui). Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą susiklosto procesiniai teisiniai santykiai tarp teismo ir pareiškėjo, todėl Kultūros ministerija, būdama byloje atsakovu, negali pateikti atskirojo skundo ir ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai).

Tokią išvadą patvirtina ir ABTĮ nuostatos, nustatančios atskirųjų skundų padavimo tvarką. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis, kaip minėta, nustato pareigą išsiųsti (įteikti) minėtą nutartį tik pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ nenustato kitų proceso šalių (ne pareiškėjo) teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą arba jo dalį, kitos proceso šalys savo motyvus dėl galimai netinkamai byloje nustatytų ginčo ribų ir ginčo šalių gali išdėstyti apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kultūros ministerijos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties dalies panaikinimo neturėjo būti priimtas, todėl apeliacinis procesas pagal šį skundą nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties dalies panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė