2013-08-20 Nr. AB-4255-3-61-3-02349-2010-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-19/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02349-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai L. P.,

atsakovo atstovei Ievai Galinauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1–3, 103) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NDNT, atsakovas) Vilniaus VI teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT teritorinis skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-3958 (toliau – ir Aktas Nr. DNL-3958);

2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius) 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. SS-319 „Dėl L. P. darbingumo lygio“ (toliau – ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimas Nr. SS-319);

3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-207 „Dėl L. P. darbingumo lygio“ (toliau – ir Ginčų komisijos Sprendimas Nr. S-207);

4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti 40 proc. darbingumo lygį nuo 2009 m. gruodžio 7 d.

Pareiškėja paaiškino, kad 2008 m. liepos 13 d. ją ištiko miokardo infarktas. 2008 m. lapkričio 26 d. NDNT teritorinis skyrius nustatė jai 40 proc. darbingumo lygį iki 2009 m. lapkričio 25 d. dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: I25.2 (persirgtas miokardo infarktas (Q(+) priekinis, šoninis, apatinis MI 2008-07 mėn.); Z95.5 (koronarinis angioplastinis implantas ar transplantuotas (būklė po RIA PKT ir stenavimo 2008-07)); I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas (C str., F kl. III)). 2009 m. lapkričio 19 d. siuntime Nr. 225 (toliau – ir 2009 m. Siuntimas) į NDNT pakartotiniam darbingumo lygio nustatymui buvo nurodytos tos pačios pagrindinės diagnozės kaip ir 2008 m. lapkričio 24 d. siuntime Nr. 261 (toliau – ir 2008 m. Siuntimas), tačiau NDNT teritorinis skyrius, pakartotinai atlikęs darbingumo lygio vertinimą, 2009 m. gruodžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3958 dėl tų pačių pagrindinių ligų nustatė 50 proc. darbingumo lygį nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius Sprendimu Nr. SS-319 paliko nepakeistą teritorinio skyriaus sprendimą. Ginčų komisija priėmė analogišką sprendimą kaip ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius.

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendime Nr. SS-319 nurodyta, kad vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių, vadovautasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) VI dalies 40.1.3 punktu, kuris taikomas dėl širdies ligų – širdies nepakankamumo, kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (toliau – ir NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis (šiuo atveju – III funkcinė klasė), ir tokiu būdu pagal šį punktą nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė (galimos vertės – nuo 20 iki 50 proc.).

Atsakovas, vertindamas pareiškėjos darbingumo lygį 2008 metais, taip pat vadovavosi (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, tačiau nustatė 40 proc. darbingumo lygį. Pareiškėja teigė, kad palyginus 2008 m. Siuntimą ir 2009 m. Siuntimą į NDNT, akivaizdu, jog jos sveikatos būklė visiškai nepakito: sveikatos būklės aprašymas, pagrindinės diagnozės, gretutinės diagnozės bei funkciniai sutrikimai identiški. Pareiškėjos įsitikinimu, NDNT, vertindama bazinį darbingumą, atsižvelgdama į Kardiologijos ir angiologijos centro tyrimų išvadas, kuriose nurodyta, kad jos sveikatos būklė patenka į labai didelės rizikos grupę, turėjo sumažinti bazinio darbingumo vertę iki 20 proc. 2008 m. lapkričio 27 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų NDNT nustatė apribojimus, kad pareiškėja: negali dirbti dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB (A); kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 4 kg; dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; dirbti naktinį, viršvalandinį darbą; dirbti aukštyje virš 1,3 m, kai naudojama rankinė pastūma. 2009 m. gruodžio 22 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų NDNT leido jai dirbti darbą, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, taip pat leido dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, naktinį, pamaininį, viršvalandinį darbą, o taip pat kai naudojama rankinė pastūma.

Pareiškėjai neaišku, kodėl 2009 metais NDNT priėmė jos atžvilgiu labiau nepalankius sprendimus nei 2008 metais, nes jos sveikatos būklė nepakitusi.

Pareiškėja buvo kviesta 2010 m. sausio 12 d. atvykti į pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pasiūlyta turėti su savimi medicininių tyrimų išrašus. Ji pateikė 2010 m. sausio 11 d. Kardiologijos ir angiologijos centre atliktų tyrimų išrašą. Pakartotinai vertinant darningumo lygį, šiuo išrašu nesivadovauta, nes tariamai jis neturi įtakos darbingumo lygio vertinimui. Pareiškėjos įsitikinimu, šiame išraše atsispindėjo tuometinė jos sveikatos būklė ir buvo aiškiai diagnozuotos visos pagrindinės ligos, kurios buvo priskirtos labai didelės rizikos grupei. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius Sprendimą Nr. SS-319 priėmė 2009 m. gruodžio 24 d., todėl pareiškėja atsakovo kvietimą atvykti 2010 m. sausio 12 d. į pakartotinį darbingumo lygio vertinimą traktuoja kaip pasityčiojimą iš ligonio.

Teismo posėdyje pareiškėja savo skundą palaikė. Pareiškėjos teigimu, ekspertizės išvados prieštarauja ekspertų taikomam ekspertizei atlikti, o taip pat ir darbingumo lygiui nustatyti Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikatoriui. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad jai nustatyta širdies veiklos nepakankamumo III funkcinė klasė pagal NYHA. Širdies veiklos nepakankamumo klasifikacijoje nurodoma, jog ligoniams, kuriems nustatoma III funkcinė klasė, objektyviai nustatoma vidutinio sunkumo kardiovaskulinė patologija, tačiau ekspertizės akte konstatuota, kad NDNT pagrįstai nustatė pareiškėjai 50 proc. (maksimalų) bazinį darbingumą. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis NYHA klasifikatoriumi, nustačius III funkcinę klasę, t. y. vidutinio sunkumo patologiją, jai turėjo būti nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas (vidurkis), kai Kriterijų apraše numatytos galimos vertės nuo 50 iki 20 proc.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 38–40, 71–72) paaiškino, kad pareiškėjos nurodytų širdies ligų baziniam darbingumo lygiui įvertinti buvo taikytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas) ir Kriterijų aprašo I priedo VI dalies 40.1.3 punktas ir vertinta tokia pat 50 proc. bazinio darbingumo verte. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant ne tik medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, bet ir funkcinius (bazinis darbingumo lygis, išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, amžius ir kt.), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Medicininiai kriterijai, arba bazinis darbingumo lygis, vertinamas atsižvelgiant tik į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą lemiančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, tačiau dėl kitų paminėtų kriterijų įtakos asmeniui nustatytas darbingumo lygis ne visada sutampa su baziniu darbingumo lygiu. Nagrinėjamu atveju pasikeitusį pareiškėjos darbingumo lygį nulėmė ne paminėtos aplinkybės, o nauja Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų redakcija, kuria buvo nustatyti kiti koeficientai, taikytini nustatant asmens bazinį darbingumo lygį.

Minėti Kriterijų aprašo punktai reglamentavo, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, o dėl kitų pastarieji dauginami tokia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80 proc., dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9, dėl 70–80 proc. – iš koeficiento 0,8 ir dėl 65–50 proc. – iš 0,7. 2008 m. pareiškėjai dėl širdies nepakankamumo taikant Kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktą buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas.

Dėl arterinės hipertenzijos taikant Kriterijų aprašo VI dalies 40.11.3 punktą nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, dėl sąnarių artrozės taikant Kriterijų aprašo XIII dalies 75.1 punktą buvo nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas. Atsižvelgiant į tai, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumas) 50 bazinio darbingumo proc. buvo du kartus padauginti iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 40,5 bazinis darbingumo lygis (BDL = 50 x 0,9 x 0,9). Paskutinį kartą vertinant pareiškėjos darbingumo lygį, galiojo nauja Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų redakcija ir dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumas) 50 bazinio darbingumo proc. nebebuvo dauginami iš jokio koeficiento, nes šiuo metu numatytas minimalus kito organizmo sutrikimo atveju nustatytas bazinio darbingumo intervalas, kada gali būti taikomas koeficientas, yra nuo 50 iki 55 proc.

Prašyme peržiūrėti NDNT teritorinio skyriaus sprendimą pareiškėja nebuvo nurodžiusi, kad nesutinka su jai išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose yra nurodytas baigtinis dokumentų sąrašas, kurį asmuo turi pateikti NDNT, tačiau pagal šio Aprašo 13.1 punktą, reikalui esant, NDNT kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinė komisija išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Jei NDNT specialistai nesikreipė papildomų dokumentų, tai reiškia, kad byloje esančių dokumentų užteko pagrįstam sprendimui priimti, tuo labiau kad pareiškėjos asmens byloje nebuvo dokumentų, liudijančių pasikeitusią sveikatos būklę. Taip pat nurodė, kad tuo metu galiojusio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 17 ir 34 punktai numatė, jog darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena. Pareiškėjos skundas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje buvo gautas 2009 m. gruodžio 24 d., todėl sprendime buvo nurodyta ši data. Tokia tvarka yra nustatyta todėl, kad, neatsižvelgiant į prašymo nagrinėjimo laiką, pareiškėjui būtų užtikrintas socialinių garantijų prieinamumas nuo pat pirmos kreipimosi į NDNT dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 15 d. sprendimu (I t., b. l. 181–189) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-3958, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. SS-319 ir Ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-207 teisėtumo ir pagrįstumo.

Darbingumo lygio nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimti teisės aktai – Kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas bei šių aktų priedai.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 24 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Respublikinės Vilniaus poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) siuntimu Nr. 261 pareiškėja buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Remiantis Tarptautiniu ligų klasifikatoriumi, 2008 m. Siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė – koronarinė širdies liga; persirgtas miokardo infarktas (Q +) priekinis, šoninis apatinis (2008 m. liepos 13 d.), būklė po RIA PKI ir stentavimo (2008 m. liepos 21 d.);

ŠN III f. kl. pagal NYHA (TLK-10 kodai I25.2, Z95.5, I50); funkcijų sutrikimas – vidutinis. Taip pat nurodytos gretutinės diagnozės: pirminė osterinė hipertenzija IIoAKS padidėjimas; hipertenzinė kardiopatija D rizikos gr.; Dislipidemija ŠN III f. kl. pagal NYHA; Mazginė I B stad. struma, eutirozė; abiejų akių miopinis astigmatizmas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga IPI-IIo; J/K osteochondrozė su radikuloalgijomis; nutukimas Io (TLK-10 kodai I11.0, E78, E04.2, H52.2, J44, M42.1, E66.9); funkcijų sutrikimas – vidutinis. 2008 m. lapkričio 27 d.

Darbingumo lygio pažymoje Nr. 0378179 pareiškėjai nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygio priežastis: 27.1 ligos arba būklės; diagnozės pagal TLK-10 kodus: I25.2, Z95.5, I50). 2008 m. lapkričio 27 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-3194 nurodyta, kad pareiškėja nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. negali dirbti dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio; kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 db (A); kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris 4 kg; dirbti darbą, susijusį su stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; dirbti naktinį, viršvalandinį darbą; dirbti aukštyje virš 1,3 m, kai naudojama rankinė pastūma.

Rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. 2009 m. lapkričio 19 d. Poliklinikos siuntimu Nr. 225 pareiškėja nukreipta į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. 2009 m. Siuntime nurodyta, kad pareiškėja 2008 m. liepos mėn. dėl stiprių stenokardinių skausmų gydyta Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, skundžiasi spaudžiančio pobūdžio skausmais krūtinėje tiek ramybėje, tiek fizinio krūvio metu, didesnio fizinio krūvio metu uždūsta, pakyla arterinis spaudimas.

Remiantis Tarptautiniu ligų klasifikatoriumi, 2009 m. Siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė – koronarinė širdies liga; persirgtas miokardo infarktas (Q +) priekinis, šoninis apatinis (2008 m. liepos 13 d.), būklė po RIA PKI ir stentavimo (2008 m. liepos 21 d.); ŠN III f. kl. pagal NYHA (TLK-10 kodai I25.2, Z95.5, I50); funkcijų sutrikimas – vidutinis. Gretutinės diagnozės: pirminė osterinė hipertenzija IIoAKS padidėjimas; hipertenzinė kardiopatija, D rizikos gr.; dislipidemija ŠN III f. kl. pagal NYHA; mazginė I B stad. struma, eutirozė; nutukimas Io, abiejų akių miopinis astigmatizmas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga IP I-IIo; išsiplėtusi stuburo osteochondrozė; lėtinė smegenų išemija; nepatikslintas nerimo sutrikimas (TLK-10 kodai I11.0, E78, E04.2, E66.9, H52.2, J44, M42.1, I67.8, F41.9); funkcijų sutrikimas – vidutinis.

Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo III skyriaus „Darbingumo lygio nustatymas“ 16 punktą, nustatant asmens darbingumo lygį, yra pildoma forma – Darbingumo lygio vertinimo aktas. 2009 m. gruodžio 7 d. NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius priėmė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-3958, kuriuo nustatė pareiškėjai 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Akte Nr. DNL-3958 nurodė bei vertino šias diagnozes (TLK-10 kodai): pagrindinės diagnozės – I25.2 Persirgtas (senas) miokardo infarktas (Q(+) priekinis šoninis apatinis 2008 m. liepos 13 d.), Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantatas ar transplantatas (būklė po RIA PKJ ir stentavimo 2008 m. liepos 21 d.), I50 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas (III fkl); gretutinės diagnozės:

I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (); E78 lipoproteidų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos (); E04.2 Netoksinė daugiamazgė struma (gūžys) (); E66.9 Nepatikslintas nutukimas (); H52.2 Astigmatizmas (); J44 Kitos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (); M42.1 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė (); I67.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos (); F41.9 Nepatikslintas nerimo sutrikimas (). Nurodyta, kad funkcijų sutrikimas: kraujotakos – lengvas; kitas – lengvas.

Diagnozės ir funkcijų sutrikimo pagrindimas: siuntimo į NDNT duomenys, papildomų medicininių tyrimų duomenys, konsultantų išvados, apžiūros ir pokalbio duomenys. Akte Nr. DNL-3958 bazinis darbingumas 50 proc. (BDL = 50*1) nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus: VI.40.1.3 (50 proc.) – KS IF 48 proc., 2009 m. rugpjūčio 7 d. konsultuota kardiologo, VEM – reakcija į krūvį hipertenzinė–hiperkinetinė. Dobutamino krūvio echokardiografija – neigiamas, KN požymių neišryškėjo. Stebimas inotropijos pagerėjimas KS šonin. s. viduriniame bei priek. s. viršutin. ir vidurin. segm.

VI.40.11.3 (70 proc.) – II° AKS, kardiopatija, DRG. XIII.75.1 (80 proc.) – išplitusi st. osteochondrozė FN1. IX.58.1 (100 proc.) – eutirozė. Darbo ir kitų aplinkybių vertinimas nustatytas pagal Kriterijų aprašo 25.2 punktą. Pažymėta, kad pareiškėja negali dirbti dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio; kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu; dirbti aukštyje virš 1,3 m.

Rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Remiantis Aktu Nr. DNL-3958, pareiškėjai buvo išduota 2009 m. gruodžio 22 d. Darbingumo lygio pažyma Nr. 0485183 bei 2009 m. gruodžio 22 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 3299. Pareiškėja, nesutikdama su Akte Nr. DNL-3958 nustatytu darbingumo lygio vertinimu, pateikė NDNT prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo ir 2009 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R-9950 buvo pakviesta į 2010 m. sausio 12 d. pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Atlikęs pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūrą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2009 m. gruodžio 24 d.

Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-2769 bei 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. SS-319 pareiškėjos darbingumo lygį taip pat įvertino 50 proc. ir teritorinio skyriaus Aktą Nr. DNL-3958 paliko galioti nepakeistą. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2769 nurodė, kad pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas remiantis siuntimo į NDNT, papildomų medicininių tyrimų, konsultantų išvadų ir apžiūros bei pokalbio duomenimis. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2009 m. gruodžio 24 d.

Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2769 ir Sprendime Nr. SS-319 nurodė bei vertino šias pagrindines diagnozes (TLK-10 kodai): I25.2 Persirgtas (senas) miokardo infarktas (Q (+) priekinis, šoninis, apatinis MI 2008 m. liepos mėn.); Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantatas ar transplantuotas (būklė po RIA PKI ir stentavimo 2008 m. liepos mėn.); I50 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas (C st., fkl 3). Dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (II° AKS padidėjimas, DRG, hipertenzinė kardiopatija, ŠN C st. fkl 3);

E78 Lipoproteidų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos (dislipidemija); E04.2 Netoksinė daugiamazgė struma (gūžys) (mazginė I B st. struma); E66.9 Nepatikslintas nutukimas (I°); H52.2 Astigmatizmas; J44 Kitos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (I-II° LOPL); M42.1 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė; I67.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos (lėt. smegenų išemija); F41.9 Nepatikslintas nerimo sutrikimas. Nurodyta, kad funkcijų sutrikimas: liemens, kvėpavimo, skausmo – lengvas, kraujotakos – vidutinis.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių, vadovavosi Kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktu bei nustatė 50 proc. bazinio darbingumo vertę. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I11.0, E66.9 ir I67.8, vadovautasi Kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktu ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą M42.1, vadovautasi Kriterijų aprašo XIII dalies 75.1 punktu ir nustatyta 90 proc. bazinio darbingumo vertė.

Nurodyta, jog likusios diagnozės nevertintos, nes neatitinka Kriterijų aprašo punktų ir asmens darbingumo lygiui įtakos nedaro. Taigi pareiškėjai nustatytas bazinis darbingumo lygis – 50 proc. (BDL = 50 * 1). Nurodyta, jog asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas), profesinius–funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui – koeficientas 1, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu, 50 bazinio darbingumo proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (DL = 50 x 1).

Darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“ nustatyta pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 27.1 punktą. 2010 m. kovo 5 d. pareiškėja apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimą Nr. SS-319 Ginčų komisijai. 2010 m. rugpjūčio 18 d. Ginčų komisija sprendimu Nr. S-207 pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje atliktos teismo medicininės ekspertizės išvadą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 27/11(02) (toliau – ir Ekspertizės aktas) konstatuota, kad NDNT 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-3958, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.1.3 punktu, kuris naudojamas dėl širdies ligų – širdies nepakankamumo, kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, pagrįstai nustatė 50 proc. (maksimalų) bazinį darbingumą pagal šį punktą, kai Kriterijų apraše numatyta – nuo 50 iki 20 proc., nes šiuo atveju pareiškėjai nustatyta III širdies nepakankamumo funkcinė klasė pagal NYHA.

Be to, nurodyta, kad tai patvirtina: echokardioskopijos duomenys (2009 m. lapkričio 30 d.) – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija 48 proc. (lengva disfunkcija), kairio skilvelio ertmė neišplėsta, I laipsnio kairio skilvelio hipertrofija, II laipsnio kairio prieširdžio padidėjimas, I laipsnio dešinio prieširdžio padidėjimas, dešinys skilvelis – norma; Dobutamino krūvio echokardiografijos tyrimo duomenys (2009 m. rugpjūčio 7 d.): DST – neigiamas, tyrimo metu koronarinio nepakankamumo požymių neišryškėjo; objektyvaus tyrimo duomenys (nurodyti 2009 m. lapkričio 19 d. siuntime į NDNT Nr. 225):

širdies akcija ritmiška, tonai dusloki, II tono akcentas aortos klausymo taške, P-64 k/min. AKS 160/100 mmHg, plaučiuose vezikulinis alsavimas, prailgėjęs iškvėpimas, edemų nėra. Ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, kad NDNT Akto Nr. DNL-3958 išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pagrįstai nustatė, jog pareiškėja negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, nes išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų moterims yra numatyti tik tokie svorio kėlimo rankomis apribojimai. Nors NDNT Akte Nr. DNL-3958 nustatyta, jog pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai dirbti naktinį ir viršvalandinį darbą, tačiau, remiantis kardiologų (ekspertų) nuomone, esant nekoreguotai (160/100 mmHg) ir labai didelės rizikos arterinei hipertenzijai, naktinis ir viršvalandinis darbas nerekomenduotinas.

Be to, Ekspertizės akte pateikta išvada, kad Akte Nr. DNL-3958 pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai dirbti darbą su priverstiniais liemens palinkimais, nes dėl I–II rentgenologinės stadijos stuburo osteochondrozės, esant nežymiam stuburo funkcijos sutrikimui, kai nustatomas darbingumo lygis dėl šio susirgimo 90 proc., išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų neišduodama.

Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalyje nurodyta, kad širdies nepakankamumas yra nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, o minėtos dalies 40.1.3 punkte III funkcinė klasė apibūdinama: vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi.

Ši funkcinė klasė gali būti vertinama 20–50 proc. bazinio darbingumo intervale. Dėl pareiškėjos atstovo teismo posėdyje išdėstytų argumentų, esą teismas neturėtų vadovautis Ekspertizės aktu, nes pagal III funkcinę klasę (vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas) pareiškėjai negalėjo būti nustatytas 50 proc. (maksimalus skalėje nuo 20 iki 50) darbingumas, kadangi jai objektyviai nustatoma vidutinio sunkumo kardiovaskulinė patologija, teismas pažymėjo, kad šie argumentai grindžiami bendro pobūdžio duomenimis, gautais iš UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos II skyriaus vadovė docentė A. K. paaiškino, kad NYHA nenusako taip, kaip nurodoma pareiškėjos atstovo pateiktame dokumente, nes NYHA nusako širdies funkcijos sunkumą, o ne kardiovoskulinės patologijos sunkumą, o III funkcinė klasė būtent ir nusako vidutinį širdies funkcijų sunkumą. Teismas pažymėjo, jog, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti visus byloje surinktus įrodymus, patenkino pareiškėjos prašymą ir paskyrė medicininę ekspertizę, be kita ko, atsižvelgdamas į pareiškėjos atstovo prašymą, pavedė atlikti ekspertizę komisijai, kurioje būtų ne mažiau kaip du gydytojai kardiologai, kurie būtų parinkti ne iš Vilniaus miesto ir nedirbantys VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose bei VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje, nes pareiškėja abejojo nurodytų specialistų kompetencija.

Ekspertizę atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas Ž. M., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų, gyvų asmenų ir deontologinius tyrimus, 10 metų ekspertinio darbo stažą; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos doc. dr. A.

K., išsilavinimas – aukštasis universitetinis medicininis, gydytojo kardiologo kvalifikacija, darbo stažas – 32 metai; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos dr. J. E. M., išsilavinimas – aukštasis universitetinis medicininis, gydytojo kardiologo kvalifikacija, darbo stažas – 19 metų; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja D.

J., turinti aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, 34 metų pagal specialybę darbo stažą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Ekspertizės akte išdėstytomis aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis, o pareiškėjos atstovo argumentus vertino kritiškai. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad echokardioskopijos duomenys (2009 m. lapkričio 30 d.) – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija 48 proc. (lengva disfunkcija), kairio skilvelio ertmė neišplėsta, I laipsnio kairio skilvelio hipertrofija, II laipsnio kairio prieširdžio padidėjimas, I laipsnio dešinio prieširdžio padidėjimas, dešinys skilvelis – norma;

Dobutamino krūvio echokardiografijos tyrimo duomenys (2009 m. rugpjūčio 7 d.): DST – neigiamas, tyrimo metu koronarinio nepakankamumo požymių neišryškėjo; objektyvaus tyrimo duomenys (nurodyti 2009 m. lapkričio 19 d. siuntime į NDNT Nr. 225): širdies akcija ritmiška, tonai dusloki, II tono akcentas aortos klausymo taške, P-64 k/min. AKS 160/100 mmHg, plaučiuose vezikulinis alsavimas, prailgėjęs iškvėpimas, edemų nėra, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai nustatė 50 proc. (maksimalų) bazinį darbingumą pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.1.3 punktą.

Dėl Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, kad, nors NDNT Akte Nr. DNL-3958 nustatė, jog pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai dirbti naktinį ir viršvalandinį darbą, tačiau, remiantis kardiologų (ekspertų) nuomone, esant nekoreguotai (160/100 mmHg) ir labai didelės rizikos arterinei hipertenzijai, naktinis ir viršvalandinis darbas nerekomenduotinas, teismo posėdžio metu ginčo nekilo ir šią aplinkybę atsakovo atstovai pripažino. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog NDNT Akte Nr. DNL-3958 nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai dirbti naktinį ir viršvalandinį darbą, tačiau ši aplinkybė iš esmės nelėmė galutinio sprendimo dėl asmens darbingumo lygio, nes Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 6.1 punkte įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.

Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą lemiančias ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Kriterijų aprašo 3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t. y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal 2 priedą) ir profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal 2 priedą).

Kriterijų aprašo 2 priede įtvirtintas funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas. Pagal Kriterijų aprašo 18 punktą, tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinę medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 2 priedas), juos įvertino koeficientu 1 (Kriterijų aprašo 18 p.).

Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius Sprendimą Nr. SS-319 priėmė 2009 m. gruodžio 24 d., nors pareiškėja buvo kviesta į pakartotinį darbingumo lygio vertinimą 2010 m. sausio 12 d., teismas pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 17 ir 34 punktus darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena. Pareiškėjos skundas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje buvo gautas 2009 m. gruodžio 24 d., todėl sprendime buvo nurodyta ši data.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DNL-3958, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas Nr. SS-319 ir Ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. S-207 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja L. P. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2–3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas 2009 m. priimtais sprendimais teisingai nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį. Ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovas pagrįstai nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį. Apeliantės nuomone, ekspertizės išvados prieštarauja pačių ekspertų taikomam ekspertizei atlikti ir darbingumo lygiui nustatyti Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikatoriui. Tai, kad pareiškėjai nustatyta širdies nepakankamumo III funkcinė klasė pagal NYHA ir ji yra vidutinio sunkumo, ekspertės patvirtino ir teismo posėdyje, bet nurodyti procentinės išraiškos jos negalėjo, kadangi procentinę išraišką nustato NDNT. Apeliantės teigimu, Ekspertizės aktą teismas turėjo vertinti itin kritiškai, nes jis niekuo neparemtas ir prieštarauja pačių eksperčių paaiškinimams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, vertindamas visus įrodymus byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.) ir priimdamas sprendimą, o ekspertizės aktu teismas gali ir nesivadovauti (ABTĮ 62 str. 4 d.). Kadangi nei ekspertai, nei atsakovo atstovai negalėjo paaiškinti „vidutinio sunkumo“ prasmės, todėl, apeliantės nuomone, vadovaujantis NYHA klasifikatoriumi, nustačius jai širdies nepakankamumo III funkcinę klasę, t. y. vidutinio sunkumo patologiją, turėjo būti nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas (vidurkis), kai Kriterijų apraše numatyta nuo 50 iki 20 proc. Be to, teismas gali remtis teisės analogija (ABTĮ 4 str. 5 d.), pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu, nustatančiais vidurkio apskaičiavimą. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius paaiškinimus vertino atsakovo naudai (buvo šališkas), Ekspertizės aktą, nepaisant jo nelogiškumo, vertino formaliai. Dėl šių priežasčių mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-3958 dėl darbingumo lygio nustatymo nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. (50 proc.). Taip pat prašė panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. SS-319 ir Ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-207, kuriais buvo patvirtintas NDNT teritorinio skyriaus nustatytas pareiškėjos darbingumo lygis.

Iš pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, jog skundžiamais aktais buvo pabloginta jos, neįgalaus asmens, padėtis ir socialinė apsauga, lyginant su ankstesniu vertinimo laikotarpiu (nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d.), kuriam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis norminis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo aprašo tvarkos patvirtinimo“. Šio įsakymo 1 punktu patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su atitinkamais priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Pareiškėjos skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.A1-354/V-402 redakcijos Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (Kriterijų aprašo 1 priedas); funkcinius (Kriterijų aprašo 2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nustatyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos darbingumo lygis nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vertinamas esant situacijai, kai pareiškėjai buvo nustatytos kelios pagrindinės diagnozės (TLK -10 kodai I25.2, Z95.5, I50), taip pat kelios gretutinės diagnozės (TLK-10 kodai I11.0, E78, E04.2, E66.9, H52.2, J44, M42.1, I67.8,F 41.9).

Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai reglamentuoja, kaip turi būti nustatomi bazinio darbingumo procentai, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Iki SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 padarytų pakeitimų, t. y. iki 2009 m. gegužės 31 d., Kriterijų aprašo 5 punkte buvo nustatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Be to, buvo įtvirtintos didesnės Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktuose nurodytos kito funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentinės vertės (atitinkamai 70–80, 65–50 ir 30–45 procentai), t. y. buvo nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 p.); jei šie procentai yra 65–50, – iš koeficiento 0,8 (6.2 p.); jei 30–45, – iš koeficiento 0,7 (6.3 p.). Tai lėmė, jog asmens bazinį darbingumą galėjo mažinti ne tokie sunkūs kiti sutrikimai ir ligos, kaip įtvirtinta SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktuose (t. y. nustatytos bazinio darbingumo vertės atitinkamai 50–55, 45–40, 30–35 procentai).

Nuo 2009 m. gegužės 31 d. dienos įsigaliojus SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymui Nr. A1-354/V-402, Kriterijų aprašo 5 punkte buvo nustatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Kriterijų aprašo 6.1 punkte vietoj skaičių „70–80“ įrašyti skaičiai „50–55“, 6.2 punkte vietoj skaičių „65–50“ įrašyti skaičiai „45–50“, 6.3 punkte vietoj skaičių „30–45“ skaičius „30–35“. Taigi, atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą pagal SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 pakeistą Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktuose numatytą bazinio darbingumo nustatymo metodiką, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 ar mažiau.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjos darbingumo lygio pasikeitimą nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. (iš 40 procentų, nustatytą 2008 metais iki 2009 m. lapkričio 26 d., į 50 procentų, nustatytą 2009 metais laikotarpiui nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.) lėmė pasikeitęs teisinis reguliavimas, t.y. nauja Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų redakcija (2009 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr.A1-354/V-402), kuriuo buvo nustatyti kiti koeficientai, taikytini nustatant asmens bazinį darbingumo lygį.

Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį vadovaujantis 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (pareiškėjos atveju – širdies nepakankamumo) bazinio darbingumo procentas nebebuvo dauginamas iš jokio koeficiento, nes pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, kitos organizmo funkcijos sutrikimo atveju pasikeitė minimalus bazinio darbingumo intervalas, kada gali būti taikomas koeficientas. 2008 metais taikant tuo metu galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo nuostatas (2005 m. kovo 21 d.

įsakymo Nr. A1-78/V-179 redakcija) dėl sunkiausio pareiškėjos organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumo) buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas. Dėl dviejų diagnozių (arterinės hipertenzijos ir sąnarių artrozės), pareiškėjai buvo nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas. Remiantis Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų nuostatomis dėl sunkiausio pareiškėjos organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumo) nustatytas bazinio darbingumo procentas (50 proc.) buvo du kartus padaugintas iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 40,5 proc. bazinis darbingumo lygis (BDL = 50 x 0,9 x 0,9).

Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2009 metais ir taikant SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų nuostatas, dėl to paties sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies nepakankamumo) pareiškėjai nustatytas bazinio darbingumo procentas nepakito (50 proc.), tačiau jis nebuvo dauginamas iš jokių koeficientų, nes dėl pareiškėjai nustatytų kitų organizmo funkcijų veiklos sutrikimų, kurie stiprina pagrindinę ligą, nustatyti bazinio darbingumo procentai nebepateko į tą bazinio darbingumo intervalą, kada dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatytas bazinis darbingumo procentas gali būti dauginamas iš atitinkamo koeficiento (koeficientų).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr.I552-23/2012 pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Teisėjų kolegija minėtoje norminėje byloje, be kita ko, konstatavo, kad atsakovai tinkamai nepagrindė, jog minėta priemonė – iš asmens bendro bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai, įtaką net ir tais atvejais, kai šios ligos ar sveikatos sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą – tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą tikslą ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr.I552-23/2012 „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013 m. sausio 5 d. (Žin., 2013, Nr. 2-41). Pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra už nagrinėjamam ginčui aktualų laikotarpį (nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta, nes pareiškėja dėl darbingumo lygio vertinimo aktų, kurie buvo priimti taikant 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., iškėlė administracinį ginčą. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo sustabdyta iki norminėje administracinėje byloje bus ištirtas Kriterijų aprašo (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) 6 punkto nuostatų teisėtumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai norminėje administracinėje byloje Nr.I552-23/2012 priėmus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais administraciniai aktai, kuriais remiantis buvo nustatytas pareiškėjos darbingumo lygis nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Galimybė koreguoti pareiškėjos darbingumo lygį nėra išnykusi, nes kaip jau minėta, pareiškėjai iškėlus ginčą teisme, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo dėl šio laikotarpio teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra susiklostę galutinai (nėra įsigaliojusio atsakovo priimto sprendimo).

Remiantis išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimas, kuris pagrįstas SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo nuostatomis, turi būti pakeistas patenkinat pareiškėjos skundą iš dalies ir panaikinant skundžiamus aktus, t.y. : NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-3958, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. SS-319 ir Ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-207 bei įpareigojant NDNT Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos L. P. 2009 m. lapkričio 23 d. (reg. 2009 m. lapkričio 23 d. Nr. DNS-19777) prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, kad būtų pašalintos neteisėta pripažintos SADM ir SAM 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktų taikymo teisinės pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje atsisakė savo skundo reikalavimo dėl Tarnybos įpareigojimo nustatyti 40 proc. darbingumo lygį nuo 2009 m. gruodžio 7 d., vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjos L. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-3958, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. SS-319 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-207. Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo nagrinėti L. P. 2009 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo nuo 2009 m. lapkričio 26 d. ir priimti dėl šio prašymo naują sprendimą.

Administracinės bylos dalį dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo nustatyti pareiškėjai 40 proc. darbingumo lygį nuo 2009 m. gruodžio 7 d. nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas