ebb83d43-ea38-4e85-a154-cbce36737794 · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-370-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01297-2012-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.2; 99.5; 114.11;121.14;121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės H.

B. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-714/2013 pagal ieÅ¡kovo V. A. B. ieÅ¡kinį atsakovei H. B. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės H. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. A. B. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, dėl priteisimo atsakovei H. B. transporto priemonės „Alfa Romeo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė H. B. su ieÅ¡kovo reikalavimu nutraukti santuokÄ ir priteisti atsakovei transporto priemonę „Alfa Romeo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, tačiau atsakovė prašė pripažinti, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, o ne, kaip nurodė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė H. B. prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ½ d. turto – 0,4785 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, Å¡iltnamio, Å«kinio pastato su tremperiu, garažo, kiemo statinių, esančių Jurbarko r., (duomenys neskelbtini).

– vertės, įpareigojant ieÅ¡kovÄ sumokėti atsakovei piniginę kompensacijÄ , atitinkančiÄ jai priklausančio turto dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies. Teismas nutraukė ginčo Å¡alių santuokÄ , įregistruota 2002-05-24 Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko Å¡alims tas pačias pavardes:

B. ir B..Atsakovei H. B. teismas pripažino asmeninės nuosavybės teises į transporto priemonę „Alfa Romeo“, VIN kodas(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt vertės.IeÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl atsakovės pavardės pakeitimo atmetė. PrieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir to turto padalijimo atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas prašė santuokÄ , sudarytÄ tarp jo ir atsakovės, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė H.

B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, jog santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės ir jo kaltės.IÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kimų ir paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad sutuoktiniai pradėjo kartu gyventi 1997 sausio mėnesį, tuo metu ieÅ¡kovas dar nebuvo nutraukęs savo pirmosios santuokos. Ginčo Å¡alys apsigyveno name B. kaime, 2002-05-24 įregistravo santuokÄ , abu pripažįsta, kad jau treji metai kartu nebegyvena, iÅ¡ Å¡eimos pasitraukė atsakovė. Teismas, vertindamas santuokos iÅ¡irimo aplinkybes, nustatė, kad piniginiai reikalai ginčo Å¡alių Å¡eimos gyvenime turėjo didelės reikÅ¡mės ir įtakos asmeniniams santykiams.

Kad Å¡eimos bendras gyvenimas tarp sutuoktinių iÅ¡ esmės pablogėjus finansinei situacijai. Teismas nustatė, kad Å¡eimos iÅ¡irimo aplinkybes abi Å¡alys nurodo skirtingai. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovei visÄ laikÄ rÅ«pėjo tik turtas, pinigai, ji išėjo pas kitÄ partnerį. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas, smurtavo prieÅ¡ jÄ . Apklausiamas liudytojas P. K. parodė, kad buvo matęs atsakovę sumuÅ¡tÄ , tada ji sakė, kad tai vyras jÄ sumušė. Teismo nuomone, daugiau jokių įrodymų Å¡alys iÅ¡tuokos byloje dėl vienas kito neiÅ¡tikimybės, smurto ar kitų aplinkybių nepateikė.

Visų Å¡ių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimoje abiejų sutuoktinių nebuvo vykdomos tarpusavio pareigos remti vienas kitÄ , Å¡eima iÅ¡iro, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi taikytinos tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukiant santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str., 3.61 str. 2 d., 3 d.). Atsakovė nereiÅ¡kia pageidavimo dėl jos pavardės pakeitimo.

Todėl po santuokos nutraukimo teismas paliko Å¡alims tas pačias pavardes B. ir B.(Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.). Nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti atsakovės pavardės ieÅ¡kovo praÅ¡ymu (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 2 d.).Teismas nustatė, kad abi Å¡alys pripažįsta, jog transporto priemonė „Alfa Romeo“, kuriÄ jie įvertina 8 000 Lt, po santuokos nutraukimo turi atitekti vienai atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ir ieÅ¡kovas nereikalauja (Lietuvos Respublikos CPK 187 str., 182 str. 5 p.), todėl automobilį priteisė atsakovei.Teismas nurodė, kad ginčas byloje kyla dėl 0,4785 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, Å¡iltnamio, Å«kinio pastato su tremperiu, garažo, kiemo statinių, esančių Jurbarko r., B. k.

Ä® kitus atsakovo vardu registruotus žemės sklypus B. kaime atsakovė pretenzijų nereiÅ¡kia.Teismas nustatė, kad turtas, dėl kurio kyla ginčas (0,4785 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, Å¡iltnamio, Å«kinio pastato su tremperiu, garažo, kiemo statinių, esančių Jurbarko r., B. k.), buvo įtrauktas į dalijamo turto balansÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. B. ir pagal atsakovo V. A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei H. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (Civilinė byla Nr. 2A-1115-259/2007; 3K-3-139/2008).

Minėtas turtas teismų buvo priteistas V. A. B. asmeninės nuosavybės teise. Galutinis teismų sprendimas tame ginče priimtas Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2008-05-19. teismams pripažinus ginčo turtÄ bendrÄ jÄ jungtine V. A. B. ir V. B. nuosavybe ir padalijus, Å¡ioje byloje, klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje teismas jau nebegalėtų viso to paties turto pripažinti bendrÄ ja jungtine V. A. B. ir H. B. nuosavybe. Teismas nurodė, kad tarp V. B. ir V. A.

B. teisminis procesas byloje prasidėjo daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų, tęsėsi iki 2008-ųjų, visÄ tÄ laikÄ H. ir V. A. B. buvo susituokę. Todėl teismo nuomone, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad H. B. žinojo apie procesÄ , ji nepasinaudojo teise įstoti į procesÄ trečiuoju asmeniu, reiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus, dėl jos nuosavybės teisių į turto dalį nustatymo. Vienas ir tas pats turtas negali bÅ«ti pripažintas dviejų moterų nuosavybe, įgyta tuo pagrindu, kad jos buvo susituokusios su ieÅ¡kovu.

O bylas nagrinėję teismai pripažino, kad tas žemės sklypas su jame esančiais pastatais priklauso V. A. B. asmeninės nuosavybės teise.Teismas sprendime vadovavosi viešo registro duomenimis, kuriame nurodyta, kad gyvenamasis namas ir kiti pastatai yra statyti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. Leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai išduotas 2008-08-26 (o projektas parengtas 2000 metais), iš pateiktos nuotraukos teismas nustatė, kad jau 2008-06-01 namas buvo perstatytas, sutvarkytas, sutvarkyta aplinka (b. l. 73).

Todėl teismui pagrįstų abejonių kelia tai, ar nuo 2008 metų turtas galėjo bÅ«ti tiek pagerintas, kad neabejotinai bÅ«tų galima pripažinti jį bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas nustatė, kad atsakovė gavo pajamas iki 2009 metų, Å¡alių teigimu, jie jau treji metai kartu nebegyvena, tai yra nuo 2010 m. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kuri gyvenamojo namo dalis, kuris Å«kinis pastatas buvo žymiai pagerintas iÅ¡ jos bendrų su ieÅ¡kovu ar jos asmeninių lėšų po 2007-10-23 ir 2008-05-19, per laikotarpį nuo 2008-08-26 iÅ¡duoto leidimo iki 2010 m., kokia suma padidėjo turto vertė atsakovei gyvenant kartu su ieÅ¡kovu.

Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ sumÄ ji iÅ¡leido ieÅ¡kovo turto pagerinimui, pati pripažino, kad už laimėtus loterijoje bilietus buvo nupirktas džipas, vėliau parduotas, loterijos bilietas taip pat buvo pirktas gyvenant santuokoje (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Abi Å¡alys, taip pat liudytojas P. K., patvirtino, kad dalis namo remonto darbų buvo atlikta, „kai dar kartu dirbom“, liudytojo teigimu, iki 2002 metų.Bylos nagrinėjimo metu reiÅ¡kusi reikalavimÄ pripažinti visÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir priteisti kompensacijÄ , atsakovė savo reikalavimÄ pakeitė, prašė priteisti jai vienÄ antrÄ jÄ dalį turto.

Teismas atsakovės reikalavimÄ atmetė, kadangi nenustatė, kad visas nekilnojamas turtas po ankstesnių bylų iÅ¡nagrinėjimo ir leidimo iÅ¡davimo buvo pagerintas atsakovės nurodyta dalimi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atasakovė skundžia apeliaciniu skundu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-714/2013 dalį dėl kaltės nustatymo, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir to turto padalijimo, prašė dalį teismo sprendimo panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Priteisti atsakovės H. B. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo V. A. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.Atsakovės manymu, apylinkės teismas iki galo neiÅ¡nagrinėjo esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tokiu bÅ«du priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, todėl atsakovė mano, kad yra bÅ«tina nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės Atsakovė nuo pat gyvenimo pradžios su ieÅ¡kovu rÅ«pinosi Å¡eima.

Dirbo pas ieÅ¡kovÄ jo verslo įmonėje atlyginimÄ iÅ¡leisdama namų gerovei. Slaugė ieÅ¡kovo neįgaliÄ motinÄ bei rÅ«pinosi Å¡eima. O ieÅ¡kovas ėjo pas svetimas moteris. IeÅ¡kovui nenustojus „bendrauti“ su svetimomis moterimis, atsakovė, neturėdama vilties, kad ieÅ¡kovas pasikeis, 2010 m. buvo priversta palikti ieÅ¡kovÄ dėl jo neiÅ¡tikimybės. Atsakovės viltis kada nors turėti darniÄ Å¡eimÄ sužlugdė tai, kad ieÅ¡kovas pradėjo vieÅ¡ai draugauti su kitomis moterimis ir netgi iÅ¡drįsdavo jas parsivesti į judviejų namus.

Atsakovei išėjus iÅ¡ namų, ieÅ¡kovas nieko nelaukdamas parsivedė į jų namus kitÄ moterį (R. K.), su kuria gyvena iki Å¡iol. Todėl pagrindinė priežastis, dėl kurios iÅ¡iro atsakovės ir ieÅ¡kovo santuoka, yra jo neiÅ¡tikimybė.IeÅ¡kovas ne tik buvo neiÅ¡tikimas, bet to ir neslėpė. Visame kaime visi žinojo apie jo neiÅ¡tikimybę. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. K., kuris nurodė, jog apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę yra girdėjęs „gandus“ ir kad pats yra matęs „B. kieme moteriÅ¡kę, atvažiuojančiÄ raudona maÅ¡ina.“ Be to, ne kartÄ atsakovė rado kitų moterų žinučių ieÅ¡kovo telefone.

Tokiu savo elgesiu ieÅ¡kovas akivaizdžiai demonstravo nepagarbÄ atsakovei, dėl ko atsakovė nebegalėjo toliau gyventi su ieÅ¡kovu ir leisti jam toliau atsakovę žeminti. Dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio su ja apeliantė dar iki Å¡iol labai iÅ¡gyvena.IeÅ¡kovas ne kartÄ yra pakėlęs prieÅ¡ atasakovę rankÄ ir jÄ sumušęs. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas P. K. nurodydamas, kad „mačiau H. sudaužytÄ â€œ. IeÅ¡kovo žiaurus elgesys su atsakove pasireiÅ¡kė, kai ieÅ¡kovas prarado firmÄ .

Dėl to ieÅ¡kovas labai graužė save ir tuo pačiu ir atsakovę, o savo pyktį iÅ¡liedavo ant atsakovės – liepdavo kartu su juo gerti ir jÄ mušė.Todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės, t. y. dėl jo neiÅ¡tikimybės, nepagarbos Å¡eimai, nerėmimo jos moraliai, fizinio smurto. Tokiu savo elgesiu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir santuoka yra nutrauktina dėl ieÅ¡kovo kaltės. O pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad Å¡eima iÅ¡iro „pablogėjus finansinei situacijai, ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimoje abiejų sutuoktinių nebuvo vykdomos tarpusavio pareigos remti vienas kitÄ , Å¡eima iÅ¡iro, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės“, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir nėra paremtos jokiais įrodymais, nes santuokos iÅ¡irimÄ nulėmė ieÅ¡kovo elgesys atsakovės atžvilgiu, jo sutuoktinių pareigų nevykdymas.IeÅ¡kovo kaltė yra preziumuojama, nes jis buvo neiÅ¡tikimas ir Å¡ios aplinkybės netgi neneigė.Teismas nenurodė svarių argumentų, kodėl, darydamas iÅ¡vadÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nesivadovavo liudytojo parodymais ir rėmėsi vien tik ieÅ¡kovo parodymais.

Dėl to aplinkybė, kad po sumuÅ¡imo, atsakovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio ar kažkaip kitaip nesurinko įrodymų, turėjo bÅ«ti vertinama ne apskirtai, bet atsižvelgiant į Å¡ios Å¡eimos santykių ypatumus ir įvertinus visus kitus byloje esančius įrodymus bei visų įrodymų visumÄ .Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos ieÅ¡kovo, naudojusio fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ir buvus neiÅ¡tikimo, kaltės prezumpcijos, kurios ieÅ¡kovas nepaneigė.Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino LR CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ioje srityje, nes visų įrodymų visuma patvirtina, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės.Dėl santuokoje įgyto turto padalijimoV.

B. ir V. A. B. santuoka buvo nutraukta 1997 m. birželio 7 d., o atsakovė su ieÅ¡kovu pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrÄ Å«kį nuo 1997 m. sausio mėn. Å ias aplinkybes patvirtina tiek ieÅ¡kovas, tiek ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: Jurbarko rajono savivaldybės administracijos S. seniÅ«nijos duomenimis, Å«kinėse knygose (1991–1998 m.) Nr. 21 namų Å«kio sÄ skaitos Nr. 884 įraÅ¡u Jurbarko r., B. k. 1997 10 28 pirktuose pastatuose H. D. (B.) 1997-10-28 įraÅ¡yta kaip A. V. B. sugyventinė (b. l. 66).Atsakovė ir ieÅ¡kovas, gyvendami faktinėje santuokoje, 1997-09-30 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,4785 ha ploto žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini)., gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatÄ - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å«kinį pastatÄ su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (Å¡ulinys, rÅ«kykla), unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., esančius Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo turtas).

Be to, tiek gyvenant faktinėje santuokoje, tiek ir po santuokos užregistravimo, ginčo turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Å ias aplinkybes patvirtina tiek ir ieÅ¡kovas, liudytojas, tiek ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.VieÅ¡o registro duomenimis, gyvenamasis namas ir kiti pastatai yra statyti daugiau kaip prieÅ¡ keturiasdeÅ¡imt metų. Sodyba buvo labai apleista ir jÄ reikėjo rekonstruoti, todėl pastatas buvo nugriautas ir Å¡alys kartu statė naujÄ , gražų, erdvų namÄ , taip pat pasistatė naujÄ garaÅ¾Ä , suremontavo Å«kinius pastatus ir tvarkė sodybos aplinkÄ , kiemÄ iÅ¡grindė akmenimis.

Å alys naujus statinius statė, senus remontavo ir aplinkÄ tvarkė savo jėgomis ir pasikvietę talkininkų. Naujo gyvenamojo namo, garažo statybai, Å«kinių pastatų remontui atsakovė iÅ¡leido visas savo turėtas santaupas, visÄ tÄ darbo užmokestį, kurį gavo dirbdama ieÅ¡kovo verslo įmonėje administratore, negana to, įdėjo ir 26 227 Lt laimėtÄ prizÄ olimpinėje loterijoje „Perlas“ (b. l.

67) bei V. V. perduotus 5 000 Lt atsakovei. Kad atsakovė ir ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pagerino ginčo turtÄ , patvirtina byloje raÅ¡ytiniai įrodymai. Pasakytina, jog projektas namo rekonstrukcijai buvo parengtas 2000 metų liepÄ (b. l. 102–110). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyrius 2000-08-18 iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ (b. 1. 99–101). Pastatų rekonstrukcijai Å¡alys buvo gavusios statybos leidimÄ Nr. 08-111G/R (b. l. 125). Leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai iÅ¡duotas 2008-08-26 (projektas parengtas 2000 metais).

Taip pat liudytojas P. K. patvirtino, kad „tÄ namÄ dalim statė, griovė ir statė. Å itas yra didesnis už tÄ , kuris buvo. <...> Buvo pamatai net naujai liejami. <....> Anksčiau namo laiptai buvo tiesiai, dabar iÅ¡ Å¡ono. <...> Apželdinimas visas pasikeitęs, aiÅ¡ku, kad tuo pasirÅ«pino D..“ IeÅ¡kovas pats teismo 2013-10-07 posėdžio metu nurodė, kad „gerbÅ«vis buvo gerinamas nuolatos“ – daryta rekonstrukcija, uždengtas stogas, buvo vykdomi eiliniai remontai nuolatos. Taigi, iki atsakovei gyvenant kartu su ieÅ¡kovu, namas buvo perstatytas, sutvarkytas, sutvarkyta aplinka (b. l. 73).

Iki 2010 m. balandžio, kada Å¡alys pradėjo gyventi atskirai, jie jau buvo pragyvenę ginčo turte trylika metų, todėl yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad ginčo turtas buvo įgytas ir iÅ¡ esmės pagerintas atsakovės ir ieÅ¡kovo lėšomis bei darbu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ginčo turto bendra jungtine nuosavybe ir jo nepadalino. IeÅ¡kovas ir atsakovė ,gyvendami faktinėje santuokoje, atitinkančioje santuokos teisinius santykius, dar nuo 1997 metų sausio mėn., bendrai tvarkė bendrÄ Å«kį, gautas pinigines lėšas, rÅ«pinosi tiek atsakovės, tiek ir ieÅ¡kovo vaikais ir ieÅ¡kovo senyvo amžiaus motina. 1997 metais ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenimas drauge, nors ir jie nebuvo susituokę, bendro Å«kio vedimas, bendro turto kÅ«rimas, asmeninių lėšų bendras panaudojimas, ir buvo ieÅ¡kovo ir atsakovės siekis sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę.Atsakovė, rÅ«pindamasi turto priežiÅ«ra ir įrengimu, elgėsi kaip turto savininkė.

IeÅ¡kovo ir atsakovės jungtinės veiklos sutartis sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę sudaryta realiais veiksmais jÄ Ä¯gyvendinant. Prie bendro turto kÅ«rimo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė prisidėjo lygiomis dalimis: tiek asmeninėmis lėšomis, tiek ir bendru darbu, todėl Å¡is turtas pripažintinas bendra jungtine nuosavybe ir dalintinas santuokos nutraukimo byloje.Todėl teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei argumentus, padarė nepagrįstų iÅ¡vadų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kokiÄ konkrečiÄ sumÄ atsakovė iÅ¡leido turto pagerinimui.

Atsakovė su ieÅ¡kovu nuo 1997 metų sausio mėn. vedė bendrÄ Å«kį, civilinėje byloje dėl turto pasidalinimo tarp ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės „ekspertų nustatyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 8800 Lt“, o atsakovės ir ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo metu ginčo turto vertė yra 111 574 Lt. Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad ginčo turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas atsakovei ir ieÅ¡kovui gyvenant kartu. Nesuprantama, kodėl teismas vertino tik dalį teismų procesinių sprendimų byloje tarp V.

B. ir V. A. B., t. y. tik tas aplinkybes, kurios yra naudingos ieÅ¡kovui, o tų, kurios yra naudingos atsakovei, visiÅ¡kai nevertino. Mano, kad toks teismo elgesys patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.Atsakovė nebuvo V. B. ir V. A. B. Å¡alimi teismų procesuose dalinant turtÄ . Apie aplinkybę, kad teismų procesuose tarp V. B. ir V.A. B. yra sprendžiamas klausimas dėl Å¡ios bylos ginčo turto, atsakovei nebuvo žinoma. Atsakovei buvo ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinta, jog byloje tarp sutuoktinių yra sprendžiamas klausimas tik dėl įmonės pasidalinimo bei kito turto, kurį V.

B. ir ieÅ¡kovas įgijo gyvendami kartu. Aplinkybę, kad ginčo turtas, kurį atsakovė ir ieÅ¡kovas įsigijo kartu ir kartu pagerino, ieÅ¡kovas nuslėpė. Todėl teismo argumentas, kad atsakovė nepasinaudojo teise įstoti į procesÄ trečiuoju asmeniu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes tokia teisė atsakovei nebuvo suteikta.Ginčo turtas buvo įgytas jau po V. B. ir V. A. B. santuokos nutraukimo (1997 m. birželio 17 d.), todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad ginčo turtas negalėjo bÅ«ti dalinamas bylose dėl V.

B. ir V. A. B. turto padalinimo. Aplinkybes, kad ginčo turtas nebuvo V. B. ir V. A. B. bendras turtas, patvirtina ir tai, jog V. B. prašė ginčo turtÄ priteisti ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovas kasaciniame skunde byloje su V. B. nurodė, jog „pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, pagal kuriÄ gyvenamasis namas kaime pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, neteisėta, nes Å¡is namas įgytas atsakovo 1997 m. rugsėjo 30 d., o žemė – 1998 m. spalio 30 d., t. y. po to, kai teismo 1997 m. birželio 17 d. sprendimu nutraukta santuoka su ieÅ¡kove, <...>.

Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai akivaizdu, kad ginčo turtas negalėjo bÅ«ti dalinamas minėtoje byloje, o ieÅ¡kovas neteisėtai nuslėpė nuo teismo faktÄ , kad ginčo turtas yra ir atsakovės turtas.Atsakovei sužinojus, kad dėl ginčo turto yra nuspręsta bylose sprendžiant V. B. ir V. A. B. turtinius klausimus, ji pradėjo ruoÅ¡ti procesinius dokumentus dėl proceso atnaujino, nes teismai neturėjo jokios teisės nuspręsti dėl atsakovės turto, t. y. nuspręsti dėl atsakovės teisių ir pareigų atsakovei nedalyvaujant teismo procesuose.IeÅ¡kovas V.

A. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodė,kad Jurbarko rajono apylinkės teismas iÅ¡samiai ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs byloje Nr. 2-93-714/2013 pateiktus dokumentus priėmė teisiÅ¡kÄ ir teisingÄ sprendimÄ dėl kito sutuoktinio kaltės nustatymo ir turto padalijimo. Nuo skyrybų bylos 2013-01-03 iÅ¡kėlimo iki 2013-10-18 teismo sprendimo buvo iÅ¡nagrinėtos visos su byla susijusios aplinkybės. Atskleista esminė skyrybų prieÅ¾Ä stis t. y. ieÅ¡kovo turtas. Atsakovė, gyvendama kartu su dviem vaikais iÅ¡ pirmos santuokos, visuomet pretendavo į ieÅ¡kovo nekilnojamÄ turtÄ .

IeÅ¡kovas prašė Kauno apygardos teismo palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . BylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.IeÅ¡kovas buvo iÅ¡tikimas, tačiau žlugo ieÅ¡kovo verslas todėl piniginiai reikalai dar pablogino asmeninius santykius, o atsakovė, sakydama turinti kitÄ , turtingesnį, iÅ¡vyko į užsienį. Tai jau buvo antras kartas, kai atsakovė paliko ieÅ¡kovÄ . Treji metai ieÅ¡kovas gyvena vienas su nusenusia, reikalaujančia slaugos savo motina. Atsakovas neužsiima paskalomis apie kitas moteris, kurias H.

B. teikia teismams. Jurbarko rajono apylinkės teismas įrodė, kad Å¡alių Å¡eimoje nebuvo vykdomos abiejų sutuoktinių tarpusavio pareigos remti vienas kitÄ , o piniginiai reikalai Å¡eimos gyvenime taip pat turėjo didelės reikÅ¡mės, todėl Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Santuokoje gyvendamos Å¡alys nesukÅ«rė nekilnojamo turto, o įgytas turtas – tai transporto priemonė „Alfa Romeo“, Nr. (duomenys neskelbtini), nupirkta H. B. vardu, ir maÅ¡inos vertė 8 000 Lt, ji atitenka atsakovei.Byloje kilęs su atsakove ginčas dėl ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 0,4785 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, Å¡iltnamio, Å«kinio pastato su tremperiu, garažo ir kiemo statinių, esančių Jurbarko raj., B. k.

Å is turtas jau buvo dalijamas civilinėje byloje su pirmÄ ja žmona V. B. (byla Nr. 2A-l 15-259/2007; 3K-3-139/2008), kur teismų buvo priteistas ieÅ¡kovui V. A. B. asmeninės nuosavybės teise. Todėl Å¡is turtas nepripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe su atsakove ir nėra dalintinas. Jurbarko apylinkės teisme. Atsakovė vis keisdama prieÅ¡ieÅ¡kinį nežinojo, ko iÅ¡ esmės norinti, kadangi po metų grįžusi iÅ¡ užsienio iÅ¡ namų iÅ¡sivežė tiek, kiek ir ko pati norėjo, ieÅ¡kovas dėl to neprieÅ¡taravo.Jurbarko rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

IÅ¡ teismo protokolų bei pačios bylos matyti, jog atsakovė H. B. stengiasi vilkinti skyrybų procesÄ apskųsdama Kauno apygardos teismui Jurbarko apylinkės teismo sprendimÄ . Atsakovė nuo pat bylos pradžios, kaip ir gyvenime, visais įmanomais bÅ«dais siekė praturtėjimo ieÅ¡kovo (sutuoktinio) sÄ skaita. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apeliantės atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė (b. l. 181) prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas.

Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų.

Kolegija taip pat pažymi, kad Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atstovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Byloje kilo ginčas dėl Å¡alių santuokos nutraukimo pagrindo ir ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise įregistruoto turto, t. y. 0,4785 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, Å¡iltnamio, Å«kinio pastato su tremperiu, garažo ir kiemo statinių, esančių B. k., Jurbarko raj., pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybę.

IeÅ¡kovas V.A. B. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi 2010 m. atsakovė paliko ieÅ¡kovÄ , iÅ¡vyko į užsienį, turi kitÄ gyvenimo partnerį. Nesutarimai Å¡eimoje prasidėjo dėl to, kad ieÅ¡kovas neturėjo pinigų, nes 2010 m. žlugo ieÅ¡kovo verslas.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ir teismo posėdyje nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo nelojalus ir nepagarbus atsakovės atžvilgiu.

Atsakovė pripažino, kad 2010 m. paliko ieÅ¡kovÄ . Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės, dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, nepagarbos Å¡eimai, nerėmimo atsakovės moraliai, panaudojimo prieÅ¡ atsakovę fizinio smurto.Å alys vienodai aiÅ¡kina apie santuokos pabaigÄ , kad atsakovė 2010 m. paliko ieÅ¡kovÄ , išėjo gyventi kitur. Tačiau byloje nesutampa Å¡alių paaiÅ¡kinimas dėl Å¡alių elgesio gyvenant kartu santuokoje.IeÅ¡kovo nurodyta Å¡eimos iÅ¡irimo aplinkybė yra įrodyta atsakovės paaiÅ¡kinimu (b. l. 161–162), atsakovė neneigia, kad 2010 m. paliko ieÅ¡kovÄ , iÅ¡vyko į užsienį ir santuokoje gyventi kartu nenori.

Taip pat tai, kad nesutarimai Å¡eimoje tarp Å¡alių prasidėjo, kai ieÅ¡kovas 2010 m. neteko verslo. Kaip nustatyta byloje, atsakovė gyveno ieÅ¡kovo sodyboje su dviem savo vaikais, Å¡iuo metu vaikai yra pilnamečiai, gyvena atskirai. TÄ faktÄ , jog sodyboje gyveno sutuoktiniai ir atsakovės vaikai bei ieÅ¡kovo mama, patvirtino ne tik Å¡alys, bet ir apklaustas byloje liudytojas P. K. (b. l. 162–163). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovas parneÅ¡davo pinigus, padėdavo į komodÄ , atsakovė pati pinigų neėmė, tačiau ieÅ¡kovas bÅ«davo atsakovei geras, kai sakydavo „pirkis rÅ«bus, kol turim, tol naudokime“ (b. l. 161–162).Visus darbus Å¡eima dirbo kartu, atsakovė dirbo ieÅ¡kovo įmonėje ir gaudavo algÄ , kuriÄ iÅ¡leisdavo Å¡eimos poreikiams.

Visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovo nelojalumo, nesirÅ«pinimo ir nerėmimo Å¡eimos.Atsakovė aplinkybę, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę tariamai vartojo smurtÄ , įrodinėjo vien savo pačios paaiÅ¡kinimu. Tai, kad atsakovė sumušė vyras, atsakovė papasakojo ir liudytojui P. K., Å¡iÄ aplinkybę minėtas liudytojas teismo posėdyje patvirtino, nurodęs, kad matė atsakovę sužalotÄ , atsakovė paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė vyras.Atsakovė taip pat teigė byloje, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, nes atsakovė pastebėjo sodyboje moteriÅ¡kÄ avalynę ir rado ieÅ¡kovo telefone kitų moterų žinučių.

Žinučių turinio atsakovė teismo posėdyje nenurodė, tačiau teigė, kad bÅ«tent tai paskatino atsakovę 2010 m. iÅ¡vykti ir palikti ieÅ¡kovÄ . Apie ieÅ¡kovo tariamÄ bendravimÄ su kitomis moterimis teismo posėdyje paaiÅ¡kino liudytojas P. K., kuris pasakė, kad jokių konkrečių žinių neturi, tačiau girdėjo gandus apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę ir matė moterį, atvažiavusiÄ automobiliu į ieÅ¡kovo sodybÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti, jog Å¡eima iÅ¡iro iÅ¡skirtinai dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio, taip pat ir dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Atsakovės ir liudytojo P. K. parodymai dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio Å¡eimoje yra labai abstraktÅ«s, todėl nesudaro pagrindo padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo smurtavimo ir neiÅ¡tikimybės Å¡eimoje.

Todėl atsakovės argumentas apie tai, jog Å¡alių Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, laikomas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 12, 178, 185 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Å¡alių Å¡eimos iÅ¡rimo priežastį, konstatavęs jog Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra daugiau įrodymų, kurie patvirtina, kad Å¡alių Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad atsakovė 2010 metais paliko ieÅ¡kovÄ , o ne dėl kitų atsakovės nurodytų priežasčių.

Bylos duomenimis, po atsakovės išvykimo 2010 m. į užsienį nei viena iš šalių nebandė realiai atkurti šeimos santykių, ieškoti kompromiso ir susitaikymo, todėl šeima tapo formali, ieškovas 2012 m. (b. l.

2) kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Tad atsakovės atstovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime netinkamai nustatytos Å¡eimos iÅ¡irimo priežasties atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 str.).Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė pripažinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę į asmeninės nuosavybės teise įregistruota ieÅ¡kovo vardu turtÄ â€“ 0,4785 ha ploto žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , viralinę, Å¡iltnamį, Å«kinį pastatÄ su tremperiu, garaÅ¾Ä ir kiemo statinius, esančius Jurbarko raj., B. k., šį turtÄ padalinti tarp Å¡alių ir priteisti atsakovei už ½ d. turto vertės piniginę kompensacijÄ , atsakovės apskaičiavimu, apie 50 000 Lt.

Atsakovė neginčija, kad ieÅ¡kovas bylinėjosi iki 2007 m. su buvusia žmona, tačiau atsakovė nežinojo, kad Å¡is turtas jau buvo dalijamas civilinėje byloje su ieÅ¡kovo pirmÄ ja žmona V. B. (byla Nr. 2A-l 15-259/2007; 3K-3-139/2008) ir kad ginčo turtas buvo priteistas ieÅ¡kovui V. A. B. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės manymu, po santuokos nutraukimo ir turto padalinimo su pirmÄ ja ieÅ¡kovo žmona, ginčo Å¡alys iÅ¡ naujo sukÅ«rė nekilnojamÄ jį turtÄ , pastatė naujus pastatus, pagerino senų pastatų bÅ«klę, sutvarkė namų aplinkÄ , todėl tai, kad ginčo turtas jau buvo pripažintas ieÅ¡kovo ir V.

B. bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvendami santuokoje, atsakovės manymu, sukÅ«rė visiÅ¡kai naujÄ objektÄ o tai patvirtina pasikeitusi ginčo turto vertė, kuri, atsakovės skaičiavimu, apytiksliai padidėjo iki 100 000 Lt nuo 8 000 Lt, ir liudytojo P. K. parodymai apie atliekamus sodyboje statybos darbus, aplinkos tvarkymo darbus, prie kurių atsakovė prisidėjo.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo turto (t. y. 0,4785 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, Å¡iltnamio, Å«kinio pastato su tremperiu, garažo ir kiemo statinių, esančių B. km.

Jurbarko raj.) nėra pagrindo pripažinti bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių ieÅ¡kovo ir atsakovės H. B. nuosavybe, kadangi turtas jau buvo padalintas kitoje civilinėje byloje (b. l. 130–153) ir nustatyta, kad ginčo turtas yra ieÅ¡kovo ir V. B. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė Å¡iÄ aplinkybę nustatyta teismo sprendimu, teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka (CPK 182 str. 1 d. 2 p., 178, 185 str.).Atsakovės argumentas, kad pastatai tariamai sukurti iÅ¡ naujo, visiÅ¡kai renovuoti, atsakovės lėšomis ir darbu bendros vertės 50 000 Lt sumoje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra neįrodytas.

Vien tas faktas, kad atsakovė gavo laimėjimÄ loterijoje, tvarkė aplinkÄ , dirbo įvairius darbus ieÅ¡kovo įmonėje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad laimėti 26 277 Lt , kitos atsakovės pajamos (b. l. 67), buvo panaudotos ginčo turtui pagerinti ir atitinka atsakovės praÅ¡omus priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 50 000 Lt. Pateikti byloje raÅ¡ytiniai įrodymai apie ginčo turto vertę (NTRCDB iÅ¡raÅ¡ai, b. l. 14–25 ) patvirtina, kad ginčo pastatai, iÅ¡skyrus viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1985 m., pastato vidutinė rinkos vertė 4357 Lt), B. km.

Jurbarko raj., pastatyti iki santuokos sudarymo su atsakove, pastatų vertė nustatyta 1997-07-19 ir nuo to laiko nepasikeitė. NTRCDB duomenys apie pastatų statybÄ , žemės sklypų, pastatų vertę, registracijÄ asmens vardu laikomi teisingi, teisėjų kolegija vadovaujasi Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje (CPK 197 str. 2 d.), kurie patvirtina, kad pastatai įregistruoti asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovo vardu (b. l. 22). NTRCDB duomenis byloje neginčijami, ginčo turtas teismo 2007-10-23 sprendimu pripažintas ieÅ¡kovo bei jo buvusios sutuoktinės V.

B. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 115). Atsakovės argumentas, kad apeliantė nežinojo apie turto dalybas tarp ieÅ¡kovo ir V. B., kad atsakovė Å¡iuo metu rÅ«pinasi proceso atnaujinimu ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės turto padalijimo civilinėje byloje, skundžiamam sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl nesudaro pagrindo apeliacinį skundÄ patenkinti. Atsakovės argumentas, jog jos prisidėjimÄ dėl nekilnojamo turto vertės pakeitimo patvirtina iÅ¡duotas ieÅ¡kovui leidimas statybai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovui leista atlikti statybos darbus (b. l. 80–114, 125), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas atliko rekonstrukcijos darbus tokios vertės, kaip teigia apeliantė, ir kad pusę lėšų investuotų į pastatus priklauso atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sprendime, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad gyvendama kartu su ieÅ¡kovu pagerino senų pastatų bÅ«klę, sutvarkė namų aplinkÄ bendrai sumai 100 000 Lt (įsigijo) Jurbarko raj., B. k. nekilnojamÄ turtÄ , kurį praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Vien tas faktas, kad atsakovė nuo 1997-10-28 apsigyveno Jurbarko raj., B. k. ginčo pastatuose kaip sugyventinė, taip pat tai, kad atsakovė savo darbu prisidėjo prie aplinkos (0,4785 ha ploto žemės sklypo), ir ten pat esančių pastatų tvarkymo, nesudaro pagrindo patenkinti apeliantės skundÄ ir priteisti 50 000 Lt piniginę kompensacijÄ už ginčo turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes atsakovės reikalavimas yra neįrodytas (CPK 185 str.).Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a :             Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo nekeisti. Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Albina Rimdeikatė                                                                  Arvydas Žibas