2019-11-20 Nr. AB-22013-3-61-3-03294-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo-izoliatorius kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2019-11-20 Nr. AB-22013-3-61-3-03294-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-3449-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03294-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo-izoliatorius kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad remiantis Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2018 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. 108-36 pareiškėjo sustiprinta priežiūra buvo nutraukta, o Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. N-81 jis buvo išbrauktas iš linkusių užpulti nuteistųjų įskaitos. Tačiau pareiškėją konvojuojant į Laivės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) 2018 m. birželio 4 d. jo asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15 buvo įrašyta „linkęs užsipulti“, dėl ko konvojaus automobilyje, laikino sulaikymo kameroje ir LAVL kameroje jis buvo atskirtas nuo kitų nuteistųjų, laikomas vienas. Grįžtant konvojumi iš LAVL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 8 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983/15 vėl buvo pažymėta „sustiprinta priežiūra“, LAVL motyvuojant, kad buvo vadovaujamasi Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos pažyma–rekomendacija. 2018 m. birželio 8 d. grįžus į Lukiškių TI-K, pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo atskirtas nuo kitų nuteistųjų ir laikomas vienas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. birželio 18 d. pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K į LAVL, jis buvo konvojuojamas kartu su kitais nuteistaisiais, nes 2018 m. birželio 18 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15 nebuvo nurodyta sustiprinta individuali priežiūra. 2018 m. birželio 27 d. išvykstant iš LAVL, pareiškėjo asmens bylos pažymoje vėl buvo įrašyta „individuali sustiprinta apsauga“.
3. Pareiškėjas teigė, jog dėl nurodytų pažeidimų, t. y. apribotos galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais, buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas, jis jautė psichologinį spaudimą, pablogėjo miego kokybė ir sukilo agresija, dėl ko pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Psichologinę tarnybą.
4. Pateiktame atsiliepime (b. l. 23–26) atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog Lukiškių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. 2018 m. balandžio 24 d. pateiktoje Psichologinės tarnybos rekomendacijoje Nr. 108-36 nurodyta, jog pareiškėjui tikslinga nutraukti sustiprintą individualią priežiūrą, todėl Lukiškių direktoriaus TI-K 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. N-81 pareiškėjas buvo išbrauktas iš linkusių užpulti nuteistųjų įskaitos. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Psichologinės tarnybos pažyma–rekomendacija Nr. 108-75, 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui buvo atnaujinta sustiprinta priežiūra.
6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad taikant asmens sustiprintą priežiūrą, kalinimo, laikymo sąlygos nėra pabloginamos ir tai nėra papildoma bausmė ar nuobauda. Atsakovo atstovo vertinimu, Lukiškių TI-K teisės aktų bei pareiškėjo teisių nepažeidė, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami argumentai bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo.
7. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 53–55) nesutiko su atsiliepime pateiktais argumentais, pažymėdamas, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai vadovaujasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu. Nors Lukiškių TI-K nurodė, kad šiuo metu pareiškėjui taikoma individuali sustiprinta priežiūra, tačiau nepateikė priežasčių, kurios provokuoja pareiškėjo pranešimus dėl (duomenys neskelbtini). Tik po to, kai pareiškėjas kreipiasi į administraciją su raštu dėl (duomenys neskelbtini), yra sureaguojama į jo teisių pažeidimus, pvz., neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjas manė, jog jo reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas iš konkrečių Lukiškių TI-K pareigūnų, atsakingų už pareiškėjo teisių pažeidimus.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti konvojuojamam ir laikomam laikino sulaikymo patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
10. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindė tuo, kad Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 24 d. nutraukus jo sustiprintą individualią priežiūrą ir 2018 m. gegužės 16 d. priėmus įsakymą išbraukti iš linkusių užpulti sąrašo, konvojaus automobilyje ir laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjas nepagrįstai buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.
11. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. buvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl (duomenys neskelbtini) apskaitą. Kadangi pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. Lukiškių TI-K (duomenys neskelbtini), remiantis 2018 m. balandžio 24 d. Psichologinės tarnybos pateikta pažyma Nr. 108-36, pareiškėjui sustiprinta individuali priežiūra Lukiškių TI-K buvo nutraukta (b. l. 9, 11). Lukiškių TI-K direktorius, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau ir – Instrukcija), 140 straipsniu, atsižvelgdamas į Drausmės komisijos sprendimą (2018 m. gegužės 9 d. protokolas Nr. 31-19), 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. N-81 išbraukė pareiškėją iš linkusių užpulti nuteistųjų įskaitos (b. l. 27).
12. Iš byloje esančių pareiškėjo asmens bylos pažymų matyti, jog pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K į LAVL, 2018 m. birželio 4 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15 padaryta žyma „linkęs užsipulti“ (b. l. 6), jam grįžtant iš LAVL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 0983/15 padaryta žyma „sustiprinta priežiūra“ (b. l. 7). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. asmens bylos pažymoje Nr. 0983-15, pareiškėją konvojuojant iš Lukiškių TI-K į LAVL, žymų „linkęs užsipulti“ ar „sustiprinta priežiūra“ nebuvo (b. l. 5), tačiau pareiškėjui grįžtant iš LAVL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 0983/15 padaryta žyma „sustiprinta priežiūra“ (b. l. 4).
13. Teismas pažymėjo, kad suimtųjų ir nuteistųjų įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą ir priežiūros ypatumus reglamentuoja Instrukcijos 135–141 punktai, o sustiprintą individualią suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl (duomenys neskelbtini), priežiūrą – Instrukcijos 142–147 punktai. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, jog suimtojo (nuteistojo) įrašymas į linkusiųjų užpulti įskaitą, taip pat sustiprintos individualios suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl (duomenys neskelbtini), priežiūros taikymas suimtajam (nuteistajam) lemia tam tikrų suimtojo (nuteistojo) teisių ir asmeninių laisvių suvaržymą (apribojimą).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui sustiprinta individuali priežiūra Lukiškių TI-K nutraukta 2018 m. balandžio 23 d., o iš linkusių užpulti įskaitos jis išbrauktas 2018 m. gegužės 16 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui, remiantis Psichologinės tarnybos pažyma–rekomendacija Nr. 108-75, sustiprinta priežiūra atnaujinta (b. l. 43). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. nebuvo įtrauktas į nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl (duomenys neskelbtini), kurių priežiūra sustiprinama, sąrašą, o nuo 2018 m. gegužės 16 d. yra išbrauktas iš linkusių užpulti įskaitos.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nustatęs, kad 2018 m. birželio 4 d. konvojuojant pareiškėją iš Lukiškių TI-K į LAVL, 2018 m. birželio 8 d. – iš LAVL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 27 d. – iš LAVL į Lukiškių TI-K asmens bylos pažymoje buvo žyma „linkęs užpulti“ arba „sustiprinta priežiūra“, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jis buvo konvojuojamas ir laikino sulaikymo patalpoje laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, atsakovo atstovui šių pareiškėjo argumentų nepaneigus (atsiliepime netgi nepateikus jokių paaiškinimų šiuo klausimu), teismas darė išvadą, jog pareiškėjas minėtomis dienomis konvojuojant jį iš Lukiškių TI-K į LAVL ir atgal bei laikant laikino sulaikymo patalpoje nepagrįstai buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl minėtų nustatytų aplinkybių galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių apribojimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad pažeidimas buvo itin trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio jis būtų sukėlęs žalos pareiškėjo fizinei sveikatai (b. l. 28–41). Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, jo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
17. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, konstatuojant, kad 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti konvojuojamam ir laikomam laikino sulaikymo patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.
III. 18. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–83), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimas nesąžiningas, nes teismas pripažino, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, bet žalos atlyginimo nepriteisė, tačiau suimtieji / nuteistieji, padarę pažeidimus, yra baudžiami nuobaudomis.
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 87–90), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.
22. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodo, kad atsakovo atstovas nesąžiningai prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes žino, jog tyčia pažeidė įstatymus ir pareiškėjo teises. Akcentuoja, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos tris kartus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su tuo, kad Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 24 d. nutraukus pareiškėjo sustiprintą individualią priežiūrą ir 2018 m. gegužės 16 d. priėmus įsakymą išbraukti iš linkusių užpulti sąrašo, konvojaus automobilyje ir laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti konvojuojamam ir laikomam laikino sulaikymo patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.
25. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, pabrėždamas, jog sutinka su teismo sprendimu pripažinti pažeidimus, tačiau mano, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų, kurių apeliaciniame skunde pareiškėjas neginčija, nevertina, o tik tikrina, ar pagrįstai atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės atlyginimo pinigais.
27. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 4 d. konvojuojant pareiškėją iš Lukiškių TI-K į LAVL, 2018 m. birželio 8 d. – iš LAVL į Lukiškių TI-K, 2018 m. birželio 27 d. – iš LAVL į Lukiškių TI-K pareiškėjo asmens bylos pažymoje buvo žyma „linkęs užpulti“ arba „sustiprinta priežiūra“, dėl ko minėtomis dienomis konvojuojant jį iš Lukiškių TI-K į LAVL ir atgal bei laikant laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Įvertinus tai, kad pažeidimai buvo trumpalaikiai ir nebuvo nepertraukiami, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas pareiškėjo konvojavimo ir laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas.
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė