ebb78149-d49a-42e3-bef9-e4da122bbb25 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-954/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50812-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4,2 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistajam R.

A., jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Sakalauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. A. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad grasindamas tuo pat panaudoti smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , bÅ«tent: 2018 m. spalio 21 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), esančioje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ pardavėjÄ nukentėjusiÄ jÄ I. A. pagrobė 9,99 euro vertės vienÄ 0,7 l talpos butelį brendžio „Renaissance“, 9,99 euro vertės vienÄ 0,7 l talpos butelį degtinės „Auksinė“, 0,49 euro vertės vienÄ 1,5 l talpos butelį mineralinio vandens „Vytautas“, 1,98 euro bendros vertės du po 1 l talpos pakus bananų sulčių ir 0,25 euro vertės pirkinių krepÅ¡elį su rankenomis, viso svetimo uždarosios akcinės bendrovės „Srovė“ turto už 22,70 euro.

2. Marijampolės apylinkės teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatavo, kad R. A. veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

3. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį ir priimti jį iÅ¡teisinantį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodo, kad nukentėjusioji I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parduotuvėje įvykio metu turėjo pagalbos mygtukÄ , tačiau juo nepasinaudojo. Taip pat tuo momentu, kai jis apie penkias minutes buvo išėjęs parÅ«kyti, ji turėjo galimybę užsirakinti parduotuvės duris iÅ¡ vidaus bei telefonu iÅ¡kviesti policijÄ arba kai užėjo į parduotuvę žmonės - o jie tuo tarpu buvo užėję - galėjo Å¡auktis žmonių pagalbos, tačiau to nukentėjusioji nepadarė, o kodėl - logiÅ¡kai negalėjo paaiÅ¡kinti.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji, jam su prekėmis išėjus iÅ¡ parduotuvės, neskambino pagalbos numeriu, nekvietė policijos, o skambino iÅ¡ pradžių bendradarbėms, o po to parduotuvės vadovams. Tai darė tik dėl to, jog bijojo, kad jis negrÄ Å¾ins skolos. O policijai paskambino tik todėl, kad liepė vadovai. Vertinant nukentėjusiosios I. A. parodymus akivaizdu, kad jis neatliko jokių veiksmų, atitinkančių nusikalstamos veikos - plėšimo sudėtį. Nukentėjusioji apie neva įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ policijai pranešė tik taip nurodžius parduotuvės vadovams ir jo neva iÅ¡sigando (bijojo) tik todėl, kad kolegės buvo kalbėjusios apie jį, kaip apie grįžusį iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir galimai nestabilios psichikos. 3.2.

Apelianto nuomone, byloje nėra nustatyta, kad jo tikslas buvo svetimo turto užvaldymas. Anot apelianto, jis neturėjo tikslo pagrobti prekių - norėjo gauti į skolÄ , kuriÄ Å¾adėjo atneÅ¡ti vėliau. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas plėšimo požymių nepagrindus abejonių nekeliančiais įrodymais. Å iuo atveju nusikalstamos veikos požymiai - svetimo turto pagrobimas ir tai, kad jis turėjo tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ naudodamas psichinę prievartÄ - nepagrįsti patikimais, abejonių nekeliančiais, neprieÅ¡taringais įrodymais. 3.3.

Taip pat apeliantas nurodo, kad jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pripažintÄ pardavėjÄ I. A. nenaudojo nei fizinio ar psichinio smurto, nei grasino tuoj pat panaudoti smurtÄ . Vien tai, kad jis yra anksčiau teistas ir yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę (“buvęs kalėjime”), negali bÅ«ti priežastis manyti, kad jis gali kažkÄ blogo padaryti. Nenustatyta, kad jis bÅ«tų atlikęs bent dalį plėšimo objektyviųjų požymių. Ne jis įbaugino nukentėjusiÄ jÄ , o nukentėjusioji apie jį turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, labiau buvo įbauginta kitų savo bendradarbių, kurios, kaip teisiamojo posėdžio metu teigė nukentėjusioji, buvo jÄ perspėję, kad iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžęs „(duomenys neskelbtini)“, todėl jeigu ateitų į parduotuvę, tai su juo geriau gražiuoju, nesiginčyti, jam neprieÅ¡tarauti. 3.4.

Skundo autoriaus nuomone, iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų bei kitų teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tai yra nei plėšimo, nei atvirosios vagystės, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad praktika duoti į skolÄ prekių asmenims Å¡ioje parduotuvėje buvo, jis tuo pasinaudojo - už paimtas prekes atnešė pinigus tada, kaip ir žadėjo. Apelianto teigimu, jeigu byloje esančių duomenų nepakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti, kylančių prieÅ¡taravimų Baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis paÅ¡alinti negalima, vertinant visas abejones kaltinamojo naudai, pagrįstai ir teisėtai turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl R. A. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, praÅ¡oma jį iÅ¡teisinti, kadangi Å¡io nusikaltimo jis nepadarė.

7. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).

Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ . Å ioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas pripažino R. A. kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, taip pat teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus.

8. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui bÅ«dinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtÄ arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, t. y. Å¡iuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečiÄ nuosavybę, kaip į pagrindinį objektÄ , bet ir į asmens sveikatÄ , jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-488/2011).

9. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis R. A. kaltu dėl plėšimo neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis R. A. parodė, kad jokio plėšimo neįvykdė, prekes paėmė skolon, pati pardavėja jo nurodytas prekes sudėjo į maišėlį ir pasakė jų kainÄ , o pinigus už prekes grÄ Å¾ino sekančiÄ dienÄ . Anot nuteistojo, pardavėja nekvietė jokios pagalbos, į policijÄ kreipėsi tik sekančiÄ dienÄ . Tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokius nuteistojo R.

A. parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios I. A., liudytojų J. R. bei O. V. parodymai. 9.1. Nukentėjusiosios I. A. nuosekliais parodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 13.30 val. jai dirbant pardavėja, į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, užėjo jai iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis. Jis prisistatė pravarde „(duomenys neskelbtini)“, sakė yra atlikęs bausmę bei yra neprognozuojamas, todėl gali padaryti bet kÄ , todėl ji, jo turi klausyti, nes prieÅ¡ingu atveju jai „paleis žarnas“.

Po Å¡ių žodžių jis išėjo, bet netrukus grįžo. VyriÅ¡kis buvo grėsmingai nusiteikęs bei grasino prieÅ¡ jÄ pavartoti fizinį smurtÄ , tuo labiau, kad parduotuvėje kitų asmenų nebuvo, be to, apie jį buvo girdėjusi ir iÅ¡ kitų pardavėjų, jo nurodymu padavė jo praÅ¡omus gėrimus. Taip pat tas vyriÅ¡kis piktu tonu viskÄ liepė sudėti į maiÅ¡elį. Kadangi į parduotuvę tuo metu atėjo kitų pirkėjų, vyriÅ¡kis taręs, kad ima į skolÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės. Po to, ji paskambino bendradarbei bei parduotuvės savininkams, kurie liepė kreiptis į policijos pareigÅ«nus.

Pagalbos mygtuko nepaspaudė, nes buvo pasimetusi, o pagalbos telefonu paskambino tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ . Taip pat nukentėjusioji kategoriÅ¡kai parodė, kad jokiems pirkėjams parduotuvėje prekės neduodamos skolon. AnalogiÅ¡kÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojos J. R. bei O. V.. Kas paneigia nuteistojo versijÄ , kad jis gėrimus iÅ¡ parduotuvės iÅ¡sinešė skolon ir sekančiÄ dienÄ jÄ grÄ Å¾ino. Byloje esantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji I.

A. atpažino R. A. kaip asmenį jai grasinusį ir iÅ¡sineÅ¡usį jo nurodytus gėrimus. 9.2. Byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. A., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjai I. A. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ prisistatydamas pravarde, nurodydamas, kad neseniai yra paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos bei, kad yra neprognozuojamas ir galintis bet kam „paleisti žarnas“, todėl ji turi jo klausyti, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė pardavėjai sukrauti jo nurodytus gėrimus į maiÅ¡elį, taip pagrobė svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 22,70 Eur vertės turtÄ . 9.3.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pinigus už prekes R. A. grÄ Å¾ino tik po to, kai buvo paleistas iÅ¡ policijos įstaigos. Nors nuteistasis R. A. tvirtino, kad skolos anksčiau negalėjo atiduoti, nes 8 val. ryto buvo sulaikytas policijos, tačiau byloje esantis protokolas – pareiÅ¡kimas patvirtina, kad nukentėjusioji I. A. apie jos atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ policijos įstaigai pranešė tik 2018 m. spalio 22 d. apie 11 val. Å ios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad nuteistojo parodymai yra nenuoÅ¡irdÅ«s, ir kad neigdamas atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, jis tik siekia suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. A. nusikalstamų veiksmų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji I. A. nepaspaudė pagalbos mygtuko bei, kad pareiÅ¡kimÄ policijoje parašė sekančiÄ dienÄ , kadangi, kaip pati nukentėjusioji I. A., parodė, po R. A. grasinimų buvo pasimetusi ir iÅ¡sigandusi, todėl ir nepaspaudė pagalbos mygtuko. 9.4. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl R.

A. kaltės padarius plėšimÄ nekyla. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡yti visi įrodymai, kuriuos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė teisiamajame posėdyje, pateiktas jų teisinis vertinimas. IÅ¡vados dėl R. A. kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, tačiau iÅ¡ pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, jog tokie skundo argumentai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo R. A. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais.

10. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes.

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , R. A. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis – du metai, yra aiÅ¡kiai per didelis. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, tačiau pažymima, jog tai yra tik bausmės skyrimo taisyklė, kuria gali bÅ«ti remiamasis, bet tai nėra reikalavimas skirti griežtesnę ar Å¡velnesnę negu bausmės vidurkis bausmę. 12.1.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iÅ¡ bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). 12.2. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl laisvės atėmimo bausmės trukmės nustatymo, sprendžia, kad nuteistajam R. A. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neatspindi bausmės individualizavimui Å¡ioje byloje turinčių reikÅ¡mės bylos duomenų, prieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose bei prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui. 12.3.

IÅ¡ skundžiamos nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. A. atlygino padarytÄ Å¾alÄ , kÄ pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo R. A. asmenybę, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, be to, nusikalto praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegijos manymu, negalima nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡vardintos pastarosios aplinkybės neigiamai charakterizuoja R.

A., kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio nusikalstamiems polinkiams pakeisti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmių nepakanka. Tačiau sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtinos bausmės trukmės, negalima neįvertinti pačios nusikalstamos veikos dalyko, jos padarymo bÅ«do ir pavojingumo. Nors R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau pagrobto turto vertė yra labai nedidelė, nesiekia net 1 MGL. Jeigu neegzistuotų nusikalstamos veikos objektyviosios pusės aplinkybė – grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , veika apskritai negalėtų bÅ«ti laikoma nusikalstama, nes jos dalyko vertė nesiektų BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyto nedidelės vertės dydžio.

Be to, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta sekančiÄ dienÄ po padaryto nusikaltimo.

13. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turi bÅ«ti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas suÅ¡velninus nuteistajam R. A. pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tik tokia laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti laikoma atitinkančia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

14. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam R. A. neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti. R. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė