2019-05-08 Nr. AB-10766-3-61-3-00858-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2618-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą pareiškėjui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Adreka“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 3R-47(AG-11/03-2017).

2. Prašyme Valdyba nurodė, kad Garantinio fondo taryba 2012 m. balandžio 6 d. protokoliniu sprendimu Nr. GF2-5 (toliau – Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas) iš dalies tenkino 2012 m. vasario 8 d. pateiktą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Adreka“ bankroto administratoriaus paraišką (toliau – ir 2012 m. vasario 8 d. paraiška) dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo įmonės darbuotojams, kurių reikalavimai buvo patvirtinti pareiškėjo bankroto byloje, t. y. išmokas iš Garantinio fondo lėšų nutarė skirti 79 įmonės darbuotojams, o 33 darbuotojams išmokų neskyrė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (toliau – ir GFĮ) 5 straipsnio 12 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.).

Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, taigi laikomas įvykdytu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. KT13-N5/2014 (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas) pripažino, kad GFĮ 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). BUAB „Adreka“ Garantinio fondo administratoriui 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė papildomą paraišką skirti išmokas iš Garantinio fondo lėšų 32 įmonės darbuotojams, kuriems išmokos Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu nebuvo skirtos.

Garantinio fondo taryba, apsvarsčiusi 2016 m. rugsėjo 12 d. paraišką, 2016 m. lapkričio 30 d. protokoliniu sprendimu Nr. GF2-16 (toliau – Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas) nutarė jos netenkinti, vadovaudamasi tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo priimtas ir 2014 m. birželio 2 d. posėdžio protokolu Nr. GF2-11 įformintas sprendimas, t. y. dėl to, kad Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo priimtas iki Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo įsigaliojimo ir įvykdytas (nes nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka), taigi negali būti keičiamas.

Valdybos nuomone, 2012 m. vasario 8 d. Paraiška buvo nagrinėjama pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos GFĮ, dėl jos buvo priimtas Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuris laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, todėl Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas nėra teisinis pagrindas, tenkinti BUAB „Adreka“ bankroto administratoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. paraišką ir pakeisti galiojantį Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą, todėl skundžiamu VAGK sprendimu panaikintas Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

VAGK nepagrįstai teigia, kad pagal aktualų GFĮ teisinį reguliavimą BUAB „Adreka“ galėjo teikti 2016 m. rugsėjo 12 d. paraišką dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo 32 įmonės darbuotojams, dėl kurių buvo išspręsta Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu. Valdyba atkreipė dėmesį, kad bankroto byla pareiškėjui iškelta 2011 metais, o Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2079, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., 2 priedo 3 dalyje nustatyta, kad darbdavių, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, paraiškos nagrinėjamos ir lėšos iš Garantinio fondo skiriamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Be to, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius privalo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, ir kad Garantinio fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka (GFĮ 6 str. 8 d.). Vėlesnės redakcijos GFĮ, galiojusios nuo 2013 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ar kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti kreditorių reikalavimus priėmimo dienos, ir kad Garantinio fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (GFĮ 6 str. 6 d.).

Valdybos nuomone, aplinkybė, kad bankroto administratorius po priimto ir įsigaliojusio (neapskųsto) sprendimo pasikeitus teisiniam reglamentavimui pakartotinai kreipiasi į Garantinį fondą, jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad pakartotinė paraiška turi būti nagrinėjama pagal naujai galiojančias teisės normas ir (arba) kad teisę kreiptis į Garantinį fondą bankroto administratorius turi neribotą kartų skaičių. VAGK sprendimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad šiuo sprendimu atlikti tam tikrus veiksmus yra įpareigojamas neegzistuojantis subjektas – Garantinio fondo taryba.

3. Pareiškėjas BAUB „Adreka“ atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. panaikinus GFĮ, Garantinio fondo tarybos, kaip Garantinio fondo administratoriaus, teises ir pareigas perėmė Valdyba ir kitos valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, taigi Valdyba perėmė visas su 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiškos nagrinėjimu, Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ir VAGK sprendimu susijusias teises ir pareigas. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiškos pateikimo nelaikė prašymu pakeisti Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą, nes tai buvo pakartotinis prašymas, kuris buvo teikiamas vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus ir kuris turėjo būti sprendžiamas iš naujo, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažino, kad GFĮ 5 straipsnio 12 dalis prieštaravo Konstitucijai. Bankroto byla pareiškėjui iškelta 2011 m. birželio 2 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi ir tęsiasi iki šiol. Bankroto administratorius pareigą ginti darbuotojų, tapusių įmonės kreditoriais, interesus turi viso bankroto proceso metu. Pareiškėjas sutiko, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiška turėjo būti nagrinėjama pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusio GFĮ redakciją, jo teigimu, nagrinėdama 2016 m. rugsėjo 12 d. paraišką, Garantinio fondo taryba negalėjo taikyti Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu prieštaravusia Konstitucijai pripažintos GFĮ 5 straipsnio 12 dalies. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymui, teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiškos pagrįstumo bei teisingumo klausimą turi nagrinėti būtent pagal šio įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokos iš Garantinio fondo pagal paraiškas, pateiktas iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl kurių iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra priimti sprendimai dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo, skiriamos ir mokamos laikantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Valdybos prašymą tenkino – panaikino VAGK 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 3R-47(AG-11/03-2017).

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 2 d., įmonės darbuotojų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti – 2011 m. lapkričio 13 d., bankroto procedūra nėra pasibaigusi.

6.2. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius Garantiniam fondui pateikė 2012 m. sausio 27 d. Paraišką išmokoms iš Garantinio fondo gauti. Išnagrinėjusi šią paraišką, Garantinio fondo taryba 2012 m. balandžio 6 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. GF2-5) priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nutarė, vadovaujantis GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi, neskirti išmokų iš Garantinio fondo 33 įmonės darbuotojams, sudariusiems darbo sutartis su nemokia įmone. Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas nebuvo skundžiamas.

6.3. Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad GFĮ 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.4. Garantinio fondo taryba 2014 m. gegužės 30 d. vykusiame posėdyje svarstė dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo darbuotojams, dėl kurių buvo priimti Garantinio fondo tarybos sprendimai neskirti išmokų iš Garantinio fondo lėšų, vadovaujantis GFĮ (redakcija galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 12 dalimi, ir nutarė tokio pobūdžio prašymų netenkinti iš esmės dėl to, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (toliau – Garantinio fondo tarybos 2014 m. birželio 2 d. nutarimas). Garantinio fondo tarybos 2014 m. birželio 2 d. nutarimas buvo priimtas siekiant suformuoti Garantinio fondo tarybos poziciją dėl to, kaip turėtų būti sprendžiami prašymai dėl iki Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo įsigaliojimo priimtų Garantinio fondo tarybos sprendimų, kuriais, vadovaujantis GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi, buvo neskirtos išmokos iš Garantinio fondo darbuotojams, sudariusiems darbo sutartis su nemokia įmone.

6.5. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius Garantinio fondo tarybai pateikė 2016 m. rugsėjo 9 d. paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo 32 įmonės darbuotojams, kuriems Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu tokias lėšas buvo atsisakyta skirti, vadovaujantis GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi (reg. data 2016 m. rugsėjo 12 d.). Garantinio fondo taryba 2016 m. lapkričio 30 d. posėdyje (posėdžio protokolo Nr. GF2-16) priėmė sprendimą, kuriuo, atsižvelgusi į tai, kad Garantinio fondo tarybos sprendimu tiems patiems darbuotojams jau buvo nutarta išmokų iš Garantinio fondo neskirti ir į tai, kad Garantinio fondo tarybos 2014 m. birželio 2 d. nutarimu yra nutarta tokio pobūdžio sprendimų netenkinti, nusprendė 32 įmonės darbuotojams išmokų iš Garantinio fondo neskirti.

6.6. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius 2017 m. sausio 12 d. pateikė skundą VAGK, prašė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą. VAGK 2017 m. vasario 14 d. sprendimu panaikino Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl UAB „Adreka“ paraiškos išmokoms iš Garantinio fondo gauti, įpareigojo Garantinio fondo tarybą kartotinai išnagrinėti UAB „Adreka“ paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nuo 2008 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. sausio 1 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį GFĮ reglamentavimą, darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d.) bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius, kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui privalėjo pateikti per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Sprendimą dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų iš Garantinio fondo administratoriaus gavimo dienos priima Garantinio fondo taryba. Tokie Garantinio fondo tarybos sprendimai galėjo būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2013 m. sausio 1 d. GFĮ išdėsčius nauja redakcija, paraiškas dėl išeitinių išmokų skyrimo, įmonių, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas iki Garantinio fondo įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. 2013 m. sausio 1 d.) ir buvo tęsiamas įstatymui įsigaliojus, bankroto administratorius Garantinio fondo administratoriui galėjo teikti iki 2013 m. liepos 1 d., o šios paraiškos buvo nagrinėjamos ir Garantinio fondo lėšos skiriamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

8. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Adreka“ bankroto administratorius Garantiniam fondui paraišką išmokoms iš Garantinio fondo gauti galėjo teikti per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos (nuo 2011 m. lapkričio 13 d.) arba iki 2013 m. liepos 1 d. Vėliau tokio pobūdžio paraiškų Garantiniam fondui BUAB „Adreka“ bankroto administratorius pagal nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 2d. galiojusios redakcijos GFĮ teikti neturėjo teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė VAGK sprendime išdėstytus motyvus ir pareiškėjo teiginius, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą BUAB „Adreka“ bankroto administratorius dėl išmokų iš Garantinio fondo gali kreiptis bet kuriame bankroto procedūros etape. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius, pateikdamas 2012 m. sausio 27 d. paraišką išmokoms iš Garantinio fondo gauti, GFĮ nustatyta tvarka būtent tuo metu ir realizavo teisę dalį UAB „Adreka“ darbuotojų kreditorinių reikalavimų padengti išmokomis iš Garantinio fondo. Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo priimtas inter alia (be kita ko) vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi, jis nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas, kuriuo GFĮ 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija) pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, įsigaliojo kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo, t. y. 2014 m. balandžio 15 d. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (teisės aktų konstitucingumo prezumpcija). Taigi GFĮ 5 straipsnio 12 dalis negalėjo būti taikoma nuo 2014 m. balandžio 15 d. Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiu, Konstitucijai neprieštaravusiu GFĮ 5 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, šis sprendimas nebuvo skundžiamas, taigi yra įvykdytas. Todėl teismas nesutiko su VAGK išvada, kad Garantinio fondo taryba 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime negalėjo remtis savo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėj teiginius, kad, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymui, teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiškos pagrįstumo bei teisingumo klausimą turi nagrinėti pagal šio įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys prieštarauja byloje nustatytai faktinei aplinkybei, kad BUAB „Adreka“ bankroto administratoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiška yra išnagrinėta, dėl jos yra priimtas Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pareiškėjo nurodytos sąlygos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymui taikyti.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad klausimas dėl išmokų iš Garantinio fondo pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. paraišką turėjo būti sprendžiamas iš naujo vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 12 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad bankroto administratorius paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo Garantinio fondo administratoriui pateikia „teisės aktų nustatyta tvarka“. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka buvo įtvirtinta nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. galiojusios redakcijos GFĮ.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Garantinio fondo taryba teisėtai ir pagrįstai 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė skirti lėšas iš Garantinio fondo, šis Garantinio fondo tarybos sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o jo motyvų išdėstymas iš esmės yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, esminių procedūrinių pažeidimų, sudarančių pagrindą jį panaikinti, teismas nenustatė. VAGK 2017 m. vasario 14 d. sprendime netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pritaikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nusprendė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl UAB „Adreka“ paraiškos išmokoms iš Garantinio fondo gauti, įpareigoti Garantinio fondo tarybą kartotinai išnagrinėti UAB „Adreka“ paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo.

III. 13. Pareiškėjas BUAB „Adreka“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti VAGK 2017 m. vasario 14 d. sprendimą, taip pat priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog BUAB „Adreka“ bankroto administratorius paraišką išmokoms iš Garantinio fondo galėjo teikti vėliausiai iki 2013 m. liepos 1 d., padaryta netinkamai taikant bei aiškinant GFĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė GFĮ, redakcijos galiojusios nuo 2013 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 3 dalies nuostata, reglamentuoja tik paraiškų dėl išeitinių išmokų pateikimo terminus bei nagrinėjimo tvarką. Šiuo atveju bankroto administratorius iš Garantinio fondo prašė skirti išmokas darbuotojams neišmokėtam darbo užmokesčiui kompensuoti.

14.2. Bankroto byla vis dar nėra baigta, o bankroto administratorius privalo ginti visų kreditorių interesus, Konstituciniam Teismui 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu GFĮ 5 straipsnio 12 dalies nuostatą pripažinus prieštaraujančia Konstitucijai, bankroto administratorius, vykdydamas pareigą ginti darbuotojų / kreditorių interesus bei užtikrinti jų minimalų apsaugos lygį darbdaviui tapus nemokiam, pakartotinai 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė Garantiniam fondui paraišką skirti šiems darbuotojams lėšas iš Garantinio fondo. Administracinės procedūros dėl lėšų iš Garantinio fondo skirimo vykdymas yra tiesiogiai susijęs su bankroto procedūrų atlikimu, todėl ir teisės aktai, reglamentuojantys šių procedūrų atlikimą turėtų būti aiškinami sistemiškai.

14.3. Pakartotinę paraišką Garantinio fondo taryba turėjo nagrinėti pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusią GFĮ redakciją, tačiau negalėjo taikyti Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos šios redakcijos GFĮ 5 straipsnio 12 dalies, todėl neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo pateiktos 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiškos.

14.4. Teismas tarp šalių kilusį ginčą turėjo nagrinėti vadovaudamasis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu, nes šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog išmokos iš Garantinio fondo pagal paraiškas, pateiktas iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl kurių iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra priimti sprendimai dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo, skiriamos ir mokamos laikantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas, taigi administracinė procedūra, pradėta pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. pakartotinę paraišką, nėra užbaigta.

14.5. BUAB „Adreka“ veiklą vykdė iki pat bankroto bylos iškėlimo, įmonėje dirbo 79 darbuotojai, iš kurių didesnė dalis darbo sutartis buvo sudarę iki kreditoriaus pranešimo, o 33 darbuotojai jau po to, kai įmonė buvo gavusi kreditoriaus pranešimą apie ketinimą kelti įmonei bankroto bylą. Visi šie darbuotojai tinkamai vykdė savo darbo funkcijas, todėl dalies sąžiningai įsidarbinusių darbuotojų išskyrimas ir GFĮ suteikiamų finansinių garantijų darbuotojams, įsidarbinusiems į nemokią įmonę, nesuteikimas po to, kai Konstitucinis Teismas tokią situaciją pripažino prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui, reiškia tolimesnį Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies bei konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimą.

15. Atsakovas Valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, teigia, kad pirminė 2012 m. vasario 8 d. Bendrovės paraiška buvo nagrinėjama pagal GFĮ redakciją, galiojusią iki 2012 m. gruodžio 31 d., dėl jos buvo priimtas sprendimas, kuris laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas nėra teisinis pagrindas pakeisti galiojantį sprendimą, kuris nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir buvo įvykdytas. Valdyba pažymi, kad įstatymo negaliojimo atgal principas, t. y. reikalavimas, kad teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo, yra taikomas ne tik patiems teisės norminiams aktams, bet ir ginčą dėl teisės taikymo sprendžiančiam teismui. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas papildomos paraiškos pagrįstumą ir Valdybos prašymą dėl VAGK sprendimo panaikinimo turėjo nagrinėti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, galiojantį nuo 2017 m. sausio 1 d. Be to, apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja vienas kitam – pareiškėjas teigia, kad Garantinio fondo taryba papildomą paraišką privalėjo nagrinėti pagal GFĮ redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuostatas, kartu teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas papildomos paraiškos pagrįstumą turėjo vertinti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., nuostatas. Taigi, pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas, priimtas pagal vieną įstatymą, neprieštarauja kitam įstatymui. Valdybos teigimu,VAGK 2017 m. vasario 14 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad šiuo sprendimu atlikti tam tikrus veiksmus yra įpareigotas neegzistuojantis subjektas – Garantinio fondo taryba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2017 m. vasario 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 2 d., 2011 m. lapkričio 13 d. patvirtinti įmonės darbuotojų kreditoriniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto procedūra nėra pasibaigusi.

18. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius Garantiniam fondui pateikė 2012 m. sausio 27 d. paraišką (pirmoji paraiška) išmokoms iš Garantinio fondo gauti, o Garantinio fondo taryba 2012 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą (pirmasis sprendimas), kuriuo nutarė vadovaujantis GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi neskirti išmokų iš Garantinio fondo 33 įmonės darbuotojams, sudariusiems darbo sutartis su nemokia įmone, šis sprendimas nebuvo skundžiamas.

19. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius Garantinio fondo tarybai pateikė 2016 m. rugsėjo 9 d. paraišką (antroji paraiška) skirti lėšas iš Garantinio fondo 32 įmonės darbuotojams, kuriems Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu tokias lėšas buvo atsisakyta skirti, vadovaujantis GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi; Garantinio fondo taryba priėmė 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą (antrasis sprendimas), kuriuo nusprendė išmokų iš Garantinio fondo neskirti, atsižvelgiant į tai, kad Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu tiems patiems darbuotojams buvo nutarta išmokų iš Garantinio fondo neskirti.

20. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius 2017 m. sausio 12 d. pateikė skundą Komisijai, kuriuo paprašė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą, motyvuojant iš esmės tuo, kad šis sprendimas ginčijamas Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu, kuris pagrįstas GFĮ (redakcija galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 12 dalimi, kuri Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, be to, teigia, kad 2011 m. birželio 2 d. prasidėjusi UAB „Adreka“ bankroto procedūra iki šiol nėra pasibaigusi, o bankroto administratorius į Garantinį fondą gali kreiptis visą bankroto procedūros laikotarpį.

21. GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje (2008 m. birželio 26 d. redakcija Nr. X-1636, galiojusi pirmosios paraiškos teikimo metu ir pirmojo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. GFĮ (nauja įstatymo redakcija išdėstyta 2012 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. XI-2079, nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. antrosios paraiškos teikimo metu ir antrojo sprendimo priėmimo metu) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ar kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti kreditorių reikalavimus priėmimo dienos. Tik pagal GFĮ (naujos įstatymo redakcijos nuo 2013 m. sausio 1 d.) paraiškas dėl išeitinių išmokų skyrimo, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas iki Garantinio fondo įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. 2013 m. sausio 1 d.) ir buvo tęsiamas įstatymui įsigaliojus, bankroto administratorius Garantinio fondo administratoriui galėjo teikti iki 2013 m. liepos 1 d., o šios paraiškos nagrinėjamos ir Garantinio fondo lėšos skiriamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius per nustatytą konkretų gana trumpą laikotarpį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos (t. y. per 2 mėnesius arba 1 mėnesį priklausomai nuo aktualaus laikotarpio) privalėjo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus ar paraišką dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams.

22. Atsižvelgdama į aukščiau minėtą, GFĮ įtvirtintus reikalavimus teikiant paraiškas ar dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Adreka“ bankroto administratorius Garantiniam fondui paraišką išmokoms iš Garantinio fondo gauti galėjo teikti per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius, pateikdamas 2012 m. sausio 27 d. paraišką išmokoms iš Garantinio fondo gauti, GFĮ nustatyta tvarka būtent tuo metu ir realizavo teisę dalį UAB „Adreka“ darbuotojų kreditorinių reikalavimų padengti išmokomis iš Garantinio fondo. Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi; jis nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pakartotinę paraišką Garantinio fondo taryba turėjo nagrinėti pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusią GFĮ redakciją.

23. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Adreka“ bankroto administratoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. paraiška yra išnagrinėta, dėl jos yra priimtas Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas, ir dėl to nėra pagrindo taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, pagal kurią išmokos iš Garantinio fondo pagal paraiškas, pateiktas iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl kurių iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra priimti sprendimai dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo, skiriamos ir mokamos laikantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo argumentas, kad 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra apskųstas ir administracinė procedūra nėra baigta, nereiškia, kad sprendimas yra apskritai nepriimtas.

24. Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažino, kad GFĮ 5 straipsnio 12 dalis (2008-06-26 redakcija) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Garantinio fondo taryba 2014 m. gegužės 30 d. vykusiame posėdyje svarstė dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo darbuotojams, kurių atžvilgiu buvo priimti Garantinio fondo tarybos sprendimai neskirti išmokų iš Garantinio fondo lėšų, vadovaujantis GFĮ (redakcija galiojusi iki 2012-12-31) 5 straipsnio 12 dalimi, ir nutarė tokio pobūdžio prašymų netenkinti iš esmės dėl to, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (Garantinio fondo tarybos 2014 m. birželio 2 d. nutarimas).

25. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai).

26. Pagal 2012 m. sausio 27 d. paraišką Garantinio fondo tarybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos GFĮ 5 straipsnio 12 dalimi; jis nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors vėliau Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažino, kad GFĮ 5 straipsnio 12 dalis (2008-06-26 redakcija) prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau atsižvelgiant į bendrąjį principą, kad Konstitucinio Teismo sprendimų (bendrąja prasme) galia yra nukreipiama į ateitį, laikosi nuostatos, kad Garantinio fondo taryba neturėjo pareigos iš naujo spręsti dėl paraiškų, kurios buvo atmestos GFĮ 5 straipsnio 12 dalies pagrindu.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o jo motyvai ir pakankami, esminių procedūrinių pažeidimų, sudarančių pagrindą jį panaikinti, nenustatyta, o Komisija 2017 m. vasario 14 d. sprendime netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pritaikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nusprendė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl UAB „Adreka“ paraiškos išmokoms iš Garantinio fondo gauti, įpareigojo Garantinio fondo tarybą pakartotinai išnagrinėti UAB „Adreka“ 2016 m. rugsėjo 9 d. paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė