ebb2f68a-b524-426d-bdc3-9718db1f2cd4 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                          Civilinė byla Nr. e2S-77-267/2018                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02307-2017-8                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.;3.3.2.5.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos Žemaitijos iždas atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3115-1037/2017 iÅ¡sprendus ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ ieÅ¡kinį atsakovėms V.

S., V. T. dėl skolos priteisimo. Teismas           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovių V. S. ir V. T. 3029,03 Eur skolÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – viso atsakovių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ir bÅ«simas pinigines lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sÄ skaitose, taip pat turtinių teisių areÅ¡tÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma fiziniams asmenims yra didelė, atsakovės V. S. nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, o atsakovei V. T. priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra nežymiai didesnė nei ieÅ¡kinio suma.                                    II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. TelÅ¡ių apylinkės teismas TelÅ¡ių rÅ«mai 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog abiejų atsakovių turtinė padėtis yra sunki, kad jos yra nesÄ Å¾iningos ir imasi priemonių siekdamos iÅ¡vengti prievolinių įsipareigojimų. Nesant duomenų, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių teismas netaikė.                      III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė bankrutavusi kredito unija „Žemaitijos iždas“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovių atžvilgiu taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:     4.1. Apeliantė teigia, kad teismas nenagrinėjo ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl pirmosios sÄ lygos – ieÅ¡kinio pagrįstumo, egzistavimo.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta nutartyje, byloje nurodyti ir pateikti sunkiÄ atsakovių padėtį pagrindžiantys faktai. IeÅ¡kinio suma atsakovėms individualiai yra neabejotinai didelė. Apeliantės nuomone, yra akivaizdi rizika galimai palankaus teismo sprendimo ieÅ¡kovės atžvilgiu įvykdymui. IÅ¡siųstas reikalavimas įvykdyti prievoles ir kartu įspėjimas dėl paskolos sutarties nutraukimo ir į juos nesureagavimas pagrindžia atsakovių vengimÄ vykdyti prievoles. Tai tik patvirtina, kad atsakovės gali imtis veiksmų vengti vykdyti ir teismo sprendimÄ .

Teismas           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo.

6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

7. Pagal civiliniame procese taikomÄ rungimosi principÄ ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareigÄ Ä¯rodyti abi minėtas sÄ lygas turi ta Å¡alis, kuri praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.).

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė abiejų atsakovių turtinės padėties sunkumo, jų nesÄ Å¾iningumo, ar siekimo iÅ¡vengti prievolinių įsipareigojimų vykdymo, tai yra neįrodė egzistuojančios grėsmės, jog ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, todėl atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.9. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų vertinimÄ , sprendė, kad abejonių dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo Å¡ioje proceso stadijoje nekilo ir pasisakė tik dėl galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba tapimo nebeįmanomu.

Laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti taikomos esant duomenų apie atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimÄ perleisti įsigytas reikalavimo teises sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-448-407/2016). Apeliantė nuodo, kad atsakovės gali bandyti turtÄ parduoti arba paslėpti, tačiau nepateikė teismui duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, skolininkių nesÄ Å¾iningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad skolininkė ir laiduotoja turi ketinimų turimÄ turtÄ perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdamos sukliudyti teismo sprendimo vykdymÄ , neteikė (CPK 178 str.).

10. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-448-407/2016). Byloje nustatyta, kad 2015-07-03 sudaryta vartojimo paskolos sutartis, kuria skolininkei V. S. suteikta 3500 Eur dydžio paskola. IÅ¡ paskolos kylantys įsipareigojimai buvo užtikrinti V.

T. laidavimu. 2017-09-30 skolininkės negrÄ Å¾inta paskolos suma yra 2736,60 Eur, priskaičiuotos palÅ«kanos – 244,06 Eur, delspinigiai – 48,37 Eur. Teismas vertina tai, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas sutartyje numatytas 2020-07-03. Aplinkybė, jog skolininkė nevykdo vartojimo paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai apie skolininkės nesÄ Å¾iningumÄ . Vien tik deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, negali bÅ«ti pagrindas taikyti laikinÄ sias apaugos priemones.

Apeliantė nurodo, kad atsakovė vengia padengti įsiskolinimÄ , nors pagal pateiktus dokumentus matyti, kad ieÅ¡kovė į atsakovę kreipėsi tik vienÄ kartÄ . Jokių kitų akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , apeliantė neįrodinėjo. Vien ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog atsakovės vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant laikinÄ sias apaugos priemones.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ apeliantė iÅ¡ esmės grindžia, jos nuomone, egzistuojančia prezumpcija, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , ir tuo, jog palankaus jai sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos nesutinka.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).

Prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014ir kt.).

13. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovei V. S. priklausantis nuosavybės teise nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka bei areštuotas, tačiau teismas vertina, kad laiduotojai nuosavybės teise priklausančio turto vidutinė rinkos vertė yra 4026 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti įrodymai atsakovių turtinės padėties aspektu nepatvirtina grėsmės galimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui (CPK 185 str.).

14. Atskirai teismas pastebi, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų psaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo.

Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, to iš esmės nagrinėjamoje byloje ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

15. Nustačius tokias aplinkybes ir atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias, laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                            Teisėja                                                                                           Danutė Burbulienė                                                                                                Â