ebb0aa56-d2e7-4fc3-baa5-c62a28efecbe · Kauno apygardos teismas

                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-319/2015                                                             Proceso Nr. 1-69-3-00106-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant išteisintajam H.

A. V., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. N., jo atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014-04-28 nuosprendžio, kuriuo H. A. V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. N. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : H. A. V. privataus kaltintojo V. N. buvo kaltinamas tuo, kad per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminusiÄ V. N. ir pakirtusiÄ kitų asmenų pasitikėjimÄ juo, apie tai, kad V. N. Å¡audė į gandrus ir juos nuÅ¡ovė: dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistui H.

A. V. teigė: „mačiau kaip V. N. išėjo į kiemÄ ir paleido į atklydėlius kelis Å¡Å«vius“. Toks jo teiginys buvo pavieÅ¡intas 2011-08-02 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „K....“ ir internetiniame portale www.(duomenys neskelbtini).lt;dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistei H. A. V. teigė: „jis ne vienÄ kartÄ grasino, kad juos nuÅ¡aus, jis nubėgo antrÄ kartÄ užtaisyti Å¡autuvo, o ta moteris, kuri čia apsigyveno po jo antrosios žmonos išėjimo, mėgino baidyti gandrus.

Jis grįžo ir Å¡ovė dar kartÄ â€œ. Tokie jo teiginiai buvo pavieÅ¡inti 2011-08-02 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „M...“; dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistui H. A. V. teigė: ,,su žmona mačiau, kaip V. N. rugpjūčio 1-osios rytÄ Å¡audė į gandrus. Jis buvo nepatenkintas, kad paukščiai nutÅ«pė ant jo namo stogo“. Toks jo teiginys buvo pavieÅ¡intas 2012-02-13 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „G. m..“ ir internetiniame portale www.(duomenys neskelbtini).lt;dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistei H.

A. V., teigė: „aÅ¡ savo akimis mačiau, kaip jis Å¡ovė į gandrus. Mačiau kaip nuėjo į garaÅ¾Ä , užsitaisė Å¡autuvÄ ir Å¡ovė antrÄ kartÄ â€œ. Toks jo teiginys buvo pavieÅ¡intas 2012-03-30 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „P......“;dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistei H. A. V. teigė: „savo akimis mačiau, kad Å¡ovė V. N.“. Toks jo teiginys buvo pavieÅ¡intas 2012-04-28 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „T...“; dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistei H.

A. V. teigė: „aÅ¡ savo akimis mačiau, kaip Å¡audė V. N.. Jos girdėjosi tik džiaugsmingi Å¡Å«ksniai“, bei kad „lemtingÄ dienÄ esÄ V. N. nubėgo į garaÅ¾Ä , o iÅ¡ jo iÅ¡bėgo su Å¡autuvu ir ėmė Å¡audyti į paukščius“. Tokie jo teiginiai buvo pavieÅ¡inti 2012-09-25 internetinio portalo www.(duomenys neskelbtini).lt straipsnyje „N....“;Internetinio portalo www.(duomenys neskelbtini).lt žurnalistui H. A. V. teigė, kad „bet kieme jis buvo vienintelis su Å¡autuvu rankose.

Jis Å¡audė, o tos jo sugyventinės, dabar žmonos iÅ¡vis kieme nebuvo. <...> Jis Å¡audė“. Tokie jo teiginiai buvo pavieÅ¡inti 2012-09-25 internetinio portalo www.(duomenys neskelbtini).lt straipsnyje „D......“; Televizijos kanalo TV3 2012-02-29 transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistams H. A. V. teigė: jisai paskutinį kartÄ Å¡audė, pačios pradžios aÅ¡ nemačiau“. Žurnalistei paklausus „bet jį matėt Å¡audantį?“, H. A. V. pasakė: „taip, taip, taigi dėl ko aÅ¡ liÅ«dinčiau, vieÅ¡patie“.

H. A. V. žurnalistams taip pat teigė: „mačiau N., paskui kaip jis išėjęs į juos Å¡audė“. H. A. V. žurnalistams taip pat teigė: „nesusižeidė, jį paÅ¡ovė N.“. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje esančių įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamojo veiksmuose pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios apÅ¡meižti nukentėjusįjį, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, bÅ«tini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl H.

A. V. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Kauno apygardos teismas 2014-08-14 nutartimi atmetė V. N. ir H. A. V. apeliacinius skundus ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2014-04-28 nuosprendį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-31 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-22 nutarties dalį ir iÅ¡teisintojo H. A. V. kasacinį skundÄ atmetė.Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-08-28 nutarties dalis, kuria buvo atmestas privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V.

N. apeliacinis skundas dėl H. A. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, taip pat kuria privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. N. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, o praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atmestas ir iÅ¡ jo iÅ¡teisintajam H. A. V. priteista 1000 Lt (290 Eur) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, panaikinta ir perduota Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Esant Å¡ioms aplinkybėms Å¡ioje nutartyje bus pasisakoma tik dėl privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V.

N. apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde privatus kaltintojas V. N. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-04-28 nuosprendį ir H. A. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje padarymÄ skiriant bausmes sankcijų ribose, jo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir iÅ¡ H. A. V. priteisti 2420 Lt proceso iÅ¡laidų.Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad kaltinimai H. A. V. dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepasitvirtino, nes jo veiksmuose nenustatyta subjektyviojo požymio – H.

A. V. tiesioginės tyčios apÅ¡meižti nukentėjusįjį V. N.. Jo teigimu, teismas neįvertino esminių byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su H. A. V. tiesiogine tyčia. H. A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po įvykio pirmiausia paskambino V. N. ir paklausė, ar jis nuÅ¡ovė gandrÄ . V. N. nurodė, kad jis į gandrÄ tikrai neÅ¡ovė, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad prieÅ¡ skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ H. A. V. žinojo, kad V. N. į gandrus neÅ¡audė, ir tai įrodo jog tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ H.

A. V. skleidė tyčia, suvokdamas savo veiksmų pobÅ«dį ir norėdamas taip veikti. Nukentėjusiojo manymu, H. A. V. turėjo numatyti ir numatė galimus savo veiksmų padarinius ir jų norėjo.Skunde apeliantas teigia, kad teismas iÅ¡vadÄ dėl tiesioginės tyčios H. A. V. veiksmuose nebuvimo grindžia ir aplinkybe, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nagrinėjant kitÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1005-634/2012, kurios medžiaga buvo prijungta, davė nuoseklius parodymus apie tai, jog matė, kaip V.

N. nuÅ¡ovė gandrus, tupėjusius ant jo namo stogo. Tačiau iÅ¡ prijungtoje byloje priimto ir įsiteisėjusio 2012-10-09 nuosprendžio matyti, kad tiek H. A. V., tiek ir jo sutuoktinė, davė prieÅ¡taringus parodymus apie tai, jog matė, kaip V. N. nuÅ¡ovė gandrus, jie nurodė skirtingas namo ir kiemo vietas, kur stebėjo įvykį. Nesutampant liudytojų parodymuose esminėms detalėms, teismas paskyrė eksperimentÄ , kad patikrintų, ar liudytojai pagal jų nurodytas aplinkybes galėjo atpažinti žmones, tačiau eksperimentÄ jie atsisakė atlikti, o tai leidžia teigti, kad H.

A. V. per kieme esančius statinius negalėjo matyti įvykio, kurio metu buvo Å¡audoma į gandrus, tačiau sÄ moningai ir tyčia Å¡audymu į gandrus apkaltino V. N., tretiesiems asmenims ir per visuomenės informavimo priemones paskleidė žinomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡vadÄ dėl H. A. V. tiesioginės tyčios nebuvimo taip pat grindžia liudytojų L. G., D. K., V. T., bendravusių su kaltinamuoju įvykio dienÄ , parodymais, patvirtinančiais, kad H.

A. V., pasakodamas apie V. N. paÅ¡autus gandrus, neatrodė, kaip žmogus, nesuvokiantis kÄ sako, tik atrodė susijaudinęs dėl paÅ¡autų gandrų. Nurodyti liudytojų parodymai patvirtina, kad H. A. V. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie V. N. skleidė kryptingai, visiÅ¡kai suvokdamas savo veiksmus. Liudytojai D. K. ir V. T. patvirtino, kad jiems nekilo jokių abejonių dėl H. A. V. papasakotų aplinkybių tikrumo, prieÅ¡ingu atveju informacija per visuomenės informavimo priemones nebÅ«tų paskleista.

Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad H. A. V. žinojo bendraujÄ s su žurnalistais. Taigi, kaltinamasis H. A. V., žurnalistams pasakodamas apie V. N. tariamai paÅ¡autus gandrus, visiÅ¡kai kontroliavo savo veiksmus, juos suvokė, suprato, kad bendrauja su žurnalistais, žinojo, kad jo skleidžiama informacija bus pavieÅ¡inta, ir to siekė. Apelianto įsitikinimu, liudytojos N. R. R. parodymai yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi byloje, N. R. R. parodymai atskleidžia tik jos subjektyvų požiÅ«rį į kaltinamÄ jį H.

A. V., tačiau niekaip nepatvirtina ar nepaneigia kaltinamojo veiksmų, taip pat kaltinamojo tyčios ar jos nebuvimo. Be to, skunde apeliantas nurodo, kad konfliktiÅ¡ki kaltinamojo ir nukentėjusio santykiai byloje yra pagrįsti ir raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 2, 39, b. l. 40–41). Skunde teigiama, kad H. A. V. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad V. N. Å¡audė gandrus ir juos nuÅ¡ovė, paskleidė per visuomenės informavimo priemones, todėl yra atsakingas už tokios informacijos paskleidimo teisines pasekmes.

Paskleista informacija neatitinka tikrovės, nėra jokių jÄ patvirtinančių įrodymų. Pateikdamas žinomai klaidingus faktus jis apkaltino V. N. elgesiu, neabejotinai diskredituojančiu jį kaip fizinį asmenį ir kaip laikraščio vyriausiÄ jį redaktorių, jis buvo sumenkintas visuomenės akyse, sunkÅ«s kaltinimai pakirto tiek jo pažįstamų, tiek ir visos visuomenės pasitikėjimÄ juo. Žeminančio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie paskleistų žinių tikrumÄ , ir iÅ¡ paties V.

N. gavęs patvirtinimÄ , kad jis neÅ¡audė. H. A. V. suvokė ar turėjo suvokti, kad tokios žinios paniekins jį ne tik kaip asmenį, bet ir kaip žurnalistÄ , laikraščio vyriausiÄ jį redaktorių, pakirs kitų asmenų pasitikėjimÄ juo ir neigiamai paveiks tolesnę jo veiklÄ .Skunde teigiama, kad teismui priėmus nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, apelianto civilinis ieÅ¡kinys buvo nepagrįstai paliktas nenagrinėtas. Jo ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti patenkintas.

Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, jog už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ apeliaciniame procese jis turėjo 2420 Lt dydžio iÅ¡laidas, kurios, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, nukentėjusiajam priteistinos iÅ¡ kaltinamojo H. A. V..Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nukentėjusiojo ir jo atstovo praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ atmesti, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

N. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados, kuriomis patvirtintas faktas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vertino ne visus įrodymus, o tuos, kuriuos vertino, tai darė netinkamai, dėl ko H. A. V. atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis. Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

Apeliacinėje instancijoje išklausius nukentėjusiojo parodymų ir išteisintojo paaiškinimo, apklausus kai kuriuos liudytojus, faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, nepakito, todėl teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams dėl apelianto kaltės ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 20, 301 straipsnių nuostatos nepažeistos.

Teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad H. A. V. veiksmuose BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių nėra.Å meižimas, pagal BK 154 straipsnį, tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å io straipsnio 2 dalyje numatytas veikÄ kvalifikuojantis požymis – kito asmens Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje.

Objektyviai Å¡i veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui. Å meižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik žinomai melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės ir turi bÅ«ti žeminanti. Å meižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputacijÄ , sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo.

Paskleidimas – įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl bÅ«tina nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ ar yra įžeidžiančio pobÅ«džio, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , t. y. ar asmens veiksmų tikslas buvo apÅ¡meižti kitÄ asmenį.

Tyčios turinį sudaro Å¡io požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokiÄ informacijÄ , o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (LAT nutartis Nr. 2A-9/2012).IÅ¡ H. A. V. parodymų viso bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis neneigia, jog policijos darbuotojams, veterinarijos įstaigos darbuotojams bei jį apklausiusiems žurnalistams teigė, kad į gandrus Å¡audė V. N., tačiau tikslo apÅ¡meižti nukentėjusiÄ jÄ neturėjo, nes tvirtino tikrai matęs jį Å¡audant. Taigi, sprendžiant V.

A. V. atsakomybės pagal BK 154 straipsnio 2 dalį klausimÄ , ginčo, kad bÅ«tent iÅ¡teisintasis H. A. V. per visuomenės informavimo priemones – dienraščius, interneto portalus, televizijÄ paskleidė apie V. N. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ â€“ kad jis Å¡audė į gandrus, nėra. Tačiau H. A. V. nurodyta informacija tik iÅ¡ dalies atitiko tikrovę – jo nurodyti faktai, kad buvo Å¡audoma į gandrus ir Å¡ie buvo nuÅ¡auti, pasitvirtino, tačiau jis neteisingai nurodė asmenį, atlikusį Å¡iuos veiksmus, ir todėl buvo pripažinta, kad dėl H.

A. V. paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. N. buvo pažemintas, pakirstas pasitikėjimas juo, taip pažeidžiant jo garbę ir orumÄ .Tačiau pažymėtina, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas, taip pat ir per visuomenės informavimo priemonę, dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo, nes bÅ«tina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį – ir norėjo paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

IÅ¡ to iÅ¡eina, kad jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sÄ Å¾iningai klydo, Å¡i aplinkybė Å¡alina jo atsakomybę. Apylinkės teismas, nagrinėdamas privataus kaltintojo V. N. skundÄ , iÅ¡samiai patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visetÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių H. A. V. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ per visuomenės informavimo priemones paskleidus sÄ moningai, tai yra suvokiant ir norint paskleisti tokiÄ informacijÄ ir taip pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumÄ .

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas neteisingai H. A. V. parodymus laikė nuosekliais, nes iÅ¡ tiesų jie prieÅ¡taringi tiek Å¡ioje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-1005-634/2012. Apelianto teigimu, parodymų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir H. A. V. atsisakymas iÅ¡nagrinėtoje byloje atlikti eksperimentÄ , iÅ¡teisintasis iÅ¡ tiesų negalėjo matyti įvykių V. N. kieme, nes matomumÄ ribojo pastatai. Atsakant į Å¡iuos argumentus, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas laikyti iÅ¡teisintojo parodymus nenuosekliais, nes sprendžiant dėl parodymų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybės (kaip iÅ¡skiriama skunde), tačiau jų visuma, atsižvelgiant į tas, kurios reikÅ¡mingos tiriant nusikalstamÄ veikÄ .

Esminės aplinkybės, – kad H. A. V. žmona I. A. V. antrajame aukÅ¡te buvo pravėrusi langÄ ir iÅ¡girdo Å¡Å«vį, tuomet pakvietė H. A. V., kuris užlipo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ , atsidarė stoglangį ir pamatė V. N. su ginklu rankose, kuris nuėjo į savo garaÅ¾Ä , o po to iÅ¡bėgęs į kiemÄ Å¡audė į du gandrus, kurie tupėjo ant V. N. namo stogo, – buvo nurodomos visuose iÅ¡teisintojo parodymuose, taip pat Å¡ias aplinkybes iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai H. A. V. nurodė ir baudžiamoje byloje Nr. 1-1005-634/2012 apklausiamas liudytoju.

Å iuos savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo metu. Todėl tai, kad tam tikros detalės ( pvz., kur jis buvo iki Å¡Å«vių – kieme ar pirmame namo aukÅ¡te, kt.) jo parodymuose nėra nurodytos visiÅ¡kai analogiÅ¡kai, nelaikytina aplinkybėmis, rodančiomis jo parodymų nenuoseklumÄ ir neduoda pagrindo parodymus laikyti prieÅ¡taringais. Pažymėtina ir tai, kad H. A. V. atsisakymas baudžiamosios bylos Nr. 1-1005-634/2012 nagrinėjimo teisme metu atlikti eksperimentÄ dėl V. N. kiemo matomumo dar savaime nepatvirtina skunde nurodytos aplinkybės, kad iÅ¡teisintasis nematė paties Å¡audymo ir kas Å¡audė.

PrieÅ¡ingai, aukščiau paminėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1005-634/2012 medžiaga leidžia teigti, kad H. A. V. matė vietÄ , iÅ¡ kurios buvo Å¡audyta. Ä®tariamosios parodymų patikrinimo vietoje A. L. parodė vietas, iÅ¡ kurių ji Å¡ovė į pirmÄ jį ir antrÄ jį gandrus, jos parodymai užfiksuoti fotolentelėse (baudž. byla Nr. 1-1005-634/2012, t. 1, b. l. 154–159). Liudytojas H. A. V. parodymų patikrinimo vietoje parodė, pro kurį langÄ stebėjo įvykį, vaizdas pro langÄ fiksuotas liudytojo akių aukÅ¡tyje (baudž. byla Nr. 1-1005-634/2012, t. 2, b. l. 11–16).

IÅ¡ fotolentelių, kuriose A. L. rodo Å¡audymo vietÄ ir pro H. A. V. namo langÄ jo akių aukÅ¡tyje matomÄ V. N. namo ir kiemo plotÄ , akivaizdžiai matyti, kad pro iÅ¡teisintojo namo antro aukÅ¡to langÄ , pro kurį jis teigia žiÅ«rėjęs, A. L. nurodytas namo kampas ir kiemo dalis prie Å¡io kampo H. A. V. buvo matoma. Kolegija laiko, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nenustatyta aplinkybių, dėl kurių H. A. V. bÅ«tų suinteresuotas tyčia apÅ¡meižti V. N. dėl jų ankstesnių nesutarimų, kaip teigiama privataus kaltintojo apeliaciniame skunde.

Sprendžiant dėl bÅ«tinojo subjektyviosios pusės požymio – tyčios A. H. V. veiksmuose, buvimo, pirmosios instancijos teismas tyrė ir įvertino privataus kaltinamojo pateiktus duomenis: Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Å ilainių policijos nuovados vyr. postinės S. M. 2012-10-11 nutarimÄ , kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal V. N. praneÅ¡imÄ , jog 2012-09-06 H. A. V. trukdė atlikti aplinkos tvarkymo darbus, ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato tyrėjo G.

S. 2012-08-23 nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal V. N. pareiÅ¡kimÄ dėl pavogto asfalto. Nustačius, kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nutarimai buvo priimti dėl V. N. jau po Å¡io įvykio raÅ¡ytų pareiÅ¡kimų policijai, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie procesiniai dokumentai neįrodo kaltinamojo tikslo apÅ¡meižti nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teisme privataus kaltintojo praÅ¡ymu buvo apklausti liudytojai A. G. ir R. Å .. A. G. parodė, kad 2010 m. vasaros pradžioje jis talkino pas V.

N., tvarkė žemės darbus, kai atėjo kaimynas Vailionis ir pradėjo gÄ sdinti, kad tai jam priklauso visa teritorija, chuliganiÅ¡kais veiksmais bandė užstoti keliÄ traktoriui, bandė nustumti nuo traktoriaus, o kai atvyko V. N., tai H. A. V. jį užsipuolė tiesiogiai, H. A. V. nuėjo tik tada, kai pagrasino jam iÅ¡kviesti policijÄ . R. Å . parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį V. N. prašė atvykti su traktoriumi nuo įvažiavimo patraukti iÅ¡piltas asfalto atliekas. Kai pradėjo darbus, buvo atėjęs V., matė, kaip V. ir N. kažkÄ aiÅ¡kinasi, tačiau negirdėjo kÄ , jis mano, kad tarp V.

N. ir H. A. V. vyko konfliktas. Kolegija laiko, kad Å¡ių liudytojų parodymai neturi įrodomosios galios, patvirtinančios H. A. V. veiksmų tyčiÄ . A. G. yra V. N. pavaldinys, todėl jo parodymai negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vertinami kaip objektyvÅ«s ir atitinkantys faktus, o R. Å . parodymai nepatvirtina V. N. teiginio dėl jo ir iÅ¡teisintojo konfliktiÅ¡kų santykių. V. N. yra nurodęs, kad dar jo namo statybų metu H. A. V. sargaujant jo name, buvo kilę nesutarimai dėl dingusių statybinių medžiagų, dėl ko jis atsisakė iÅ¡teisintojo paslaugų.

Tačiau H. A. V. kategoriÅ¡kai paneigė tokius apelianto parodymus ir nurodė, kad tuo metu, kaip jis sargavo pas V. N., jų santykiai buvo geri, kaimyniÅ¡ki, nekonfliktiÅ¡ki. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtini ar paneigti kurio nors iÅ¡ Å¡ių asmenų nurodytas aplinkybes. Taigi, aptartų duomenų visetas nepagrindžia apelianto teiginio, kad konfliktiÅ¡ki H. A. V. ir V. N. santykiai iki įvykio galėjo įtakoti iÅ¡teisintojo parodymus ir patvirtino jo siekį tyčia paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , t. y. jo veiksmų tikslas buvo apÅ¡meižti kitÄ asmenį.

Pasak apelianto, tyčios iÅ¡teisintojo veiksmuose buvimÄ patvirtina ta aplinkybė, kad prieÅ¡ paskleisdamas informacijÄ , H. A. V. paskambino V. N., kuris paneigė Å¡iuos kaltinimus, taigi informacijÄ paskleidė jau žinodamas, kad nukentėjusysis Å¡ių veiksmų neatliko. Å ios skunde nurodytos aplinkybės neneigia nei viena ginčo Å¡alis, tačiau ir nepatvirtina H. A. V. veikus tyčia.Kolegijos vertinimu, iÅ¡ viso bylos duomenų analizės viseto Å¡i aplinkybė taip pat neleidžia tvirtini tyčios buvimÄ iÅ¡teisintojo veiksmuose.

H. A. V. parodė, kad po Å¡Å«vių pievoje matė tÅ«pčiojantį gandrÄ , jis ėjo link jo, bet paukÅ¡tis nuskrido, netoliese dirbę darbininkai ant rankų atnešė tÄ gandrÄ , svarstydami, kad jis susižeidė, tačiau jis pasakė darbininkams, kad „ne, vyrai, čia N. jį nuÅ¡ovė.“ Jis pats pasiėmė ant rankų gandrÄ ir paskambino V. N.. Paklausus, ar tu nuÅ¡ovei gandrÄ , V. N. atsakė, kad tikrai neÅ¡ovė. H. A. V. grįžus namo, žmona paskambino GyvÅ«nų globos ir kontrolės tarnybai, o Å¡i tarnyba iÅ¡kvietė televizijÄ ir policijÄ .

Kitos dienos ryte rado nebegyvÄ iÅ¡ gandralizdžio iÅ¡kritusį gandrÄ , paskambino „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡ie gandrÄ iÅ¡sivežė. Jis pats asmeniÅ¡kai jokių žurnalistų ir televizijų nekvietė, tačiau neneigia davęs interviu kaltinime nurodytiems dienraščiams, žurnalistams ir televizijoms. Duodamas interviu tiesiog paaiÅ¡kino žurnalistams, ko jie klausė ir kaip viskas buvo, tikslo apÅ¡meižti V. N. neturėjo. Liudytoja L. G., parodė, kad dirba GyvÅ«nų globėjų asociacijoje vyr. specialiste.

Telefonu buvo praneÅ¡ta, kad Å¡audė į gandrus, su kolega M. B. iÅ¡vyko į Romainius. Juos pasitiko H. A. V., buvo labai susijaudinęs, sakė, kad kaimynas N. Å¡ovė į gandrus. Nekilo minčių, kad H. A. V. nesuprastų kÄ sako. Vienas gandras buvo parneÅ¡tas į H. A. V. namus, kitas dar tupėjo lizde. Ji užpildė reikalingÄ dokumentacijÄ dėl gandro atidavimo tarnybai, pildant praÅ¡ymÄ , H. A. V. gyvÅ«no atidavimo priežastį nurodė, kad paÅ¡ovė kaimynas V. N.. KitÄ dienÄ H. A. V. juos vėl iÅ¡sikvietė, nes iÅ¡ lizdo iÅ¡krito negyvas antras gandras.Liudytoja D.

K. parodė, kad dirba žurnaliste ,,(duomenys neskelbtini)“. L. G. pranešė, kad GyvÅ«nų globos asociacijoje yra gandras, ir ji 2011-08-01 ryte, apie 9–10 val. su fotografu važiavo. GyvÅ«nų globos asociacijoje sužinojo adresÄ , kur įvyko įvykis, ir todėl su fotografu važiavo į Romainius. KÄ pasakojo H. A. V., ji parašė straipsnyje ,,M... nepavyko“, H. A. V. žodžių neiÅ¡kraipė, citatos buvo iÅ¡imtinai tikslios. Vėliau kaip žurnalistė stebėjo Å¡ios bylos teismo procesÄ , rašė straipsnius ,,Kauno dienoje“, per visÄ procesÄ H.

A. V. nuomonė, kas nuÅ¡ovė gandrus, nepasikeitė. RaÅ¡ant visus straipsnius, jai nepasirodė, kad H. A. V. apkalba V. N., ji juo patikėjo, o iÅ¡ V. N. jautėsi neigiama nuomonė apie H. A. V., jis H. A. V. negražiai apibÅ«dino. Liudytojas V. T. parodė, kad yra ,,(duomenys neskelbtini)“ korespondentas, apie nuÅ¡autÄ gandrÄ sužinojo iÅ¡ Lietuvos televizijos kolegų ir GyvÅ«nų globos institucijos. Buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , su H. A. V. buvo susitikęs, kalbėjo, jam pasirodė, kad žmogus suvokia kÄ sako, tačiau buvo susijaudinęs, su V.

N. kalbėjosi telefonu. Å ių žmonių komentarus jis iÅ¡dėstė ,,(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje ,,K.....“. IÅ¡ 2011-08-01 GyvÅ«nų globos ir kontrolės tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymo dėl gyvÅ«no atidavimo matyti, kad 10.30 val. H. A. V. praÅ¡o paimti gandrÄ ir nurodė atidavimo priežastį – paÅ¡ovė kaimynas V. N. (t. 2, b. l. 42).Ne tik iÅ¡ H. A. V. parodymų Å¡ioje byloje ir baudžiamoje byloj Nr. 1-1005-634/2012, kur jis buvo apklaustas kaip liudytojas, bet ir iÅ¡ bylose esančių duomenų iÅ¡ spaudinių, internetinių portalų, televizijos laidų, matyti, kad H.

A. V., pasakodamas apie įvykį, visur nuosekliai tvirtina, kad pats matė, kaip į gandrus Å¡ovė V. N.. Å ie duomenys patvirtina, kad iÅ¡teisintasis neabejojo tuo, kÄ teigė matęs. BÅ«damas tikras, kad į gandrus Å¡ovė ir juos paÅ¡ovė V. N., jis vis tiek paskambino pastarajam ir apkaltino nuÅ¡ovus gandrus, kÄ Å¡is paneigė, nurodydamas, kad nieko neÅ¡ovė ir nieko nežino. Tačiau nepaisant tokio V. N. atsakymo, atvažiavusiems GyvÅ«nų globėjų asociacijos atstovams H. A. V. pasakė, kad Å¡ovė kaimynas V.

N., ir vėliau, raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijoje, duodamas interviu įvairių masinių informavimo priemonių atstovams, jis ir toliau tvirtino, jo įsitikinimu, tikrovę atitinkančius teiginius. Vertinant H. A. V. parodymų nuoseklumÄ , jo įsitikinimÄ , kad Å¡ovė tikrai V. N., aptartÄ jo veiksmų sekÄ â€“ kad paskambinęs V. N., po to jo žmona paskambino tik GyvÅ«nų globėjų asociacijai, iÅ¡ kurios darbuotojų apie įvykį sužinojo ir žurnalistai. Nei vienas straipsnis nebuvo publikuotas H.

A. V. praÅ¡ymu, jis tik atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Pats H. A. V. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, turėdamas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ tikslÄ per visuomenės informavimo priemones paskleisti V. N. žeminusiÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojos N. R. R. parodymus laikė įrodymais, patvirtinančiais H. A. V. tyčios veiksmuose nebuvimÄ , nes jos parodymai yra nereikÅ¡mingi, ji nesusijusi su įvykiu ir jokių reikÅ¡mingų aplinkybių nežino, prieÅ¡ingai, jos parodymai tik atskleidžia subjektyvų požiÅ«rį į iÅ¡teisinamÄ jį ir nei paneigia, nei patvirtina jo veiksmų tyčiÄ .

Kolegija sutinka, kad liudytojos N. R. R. parodymuose jokių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su kaltinimu, nėra. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja taip pat patvirtino pirmosios instancijos teisme jos nurodytas aplinkybes apie H. A. V. asmenybę, jo santykius su kitais Romainių gyventojais ir patvirtino, kad apie jo ir V. N. santykius jai nėra žinoma, iÅ¡skyrus tik apie teisme nagrinėjamas bylas. Tačiau pažymėtina, kad teismas visus įrodymus vertina ne atskirai, bet kaip visumÄ , juos lygindamas ir analizuodamas tarpusavyje.

Ir Å¡iuo atveju teismas pagrįstai laikė, kad liudytojos parodymai paneigė nukentėjusiojo V. N. nurodytÄ aplinkybę, jog H. A. V. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, nesutarianti su visa Romainių bendruomene, nes be to, kad ji pati iÅ¡imtinai gerai atsiliepia apie H. A. V., byloje esantis kreipimasis į teismÄ , kuriame H. A. V. taip pat apibÅ«dinamas tik gerai ir kurį patvirtino 127 Romainių bendruomenės nariai, pasiraÅ¡ydami ant jo, patvirtina jos iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę. Sunkiai įtikima, kad iÅ¡teisintajam esant konfliktiÅ¡kam, nesutariančiam su Romainių bendruomene, N. R.

R. bÅ«tų įkalbėjusi tiek gyventojų pasiraÅ¡yti tikrovės neatitinkantį kreipimÄ si. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai, vertinant juos kitų bylos duomenų kontekste, laikytini įrodymu byloje. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad apeliantas yra kitokios nuomonės, negu skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, nėra pagrindas aukÅ¡tesnės instancijos teismui pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis.

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, o iÅ¡vadas dėl H. A. V. nekaltumo grindė betarpiÅ¡kai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitikimÄ tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , t. y. ar asmens veiksmų tikslas buvo apÅ¡meižti kitÄ asmenį (LAT nutartys Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-9/2012).

Taigi tyčios turinį sudaro Å¡io požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokiÄ informacijÄ , o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytiems motyvams, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad H. A. V. bÅ«tų siekęs sÄ moningai paniekinti ar pažeminti V. N.. Kaip jau minėta, H. A. V., nurodydamas gandrų nuÅ¡ovimo aplinkybes, buvo įsitikinęs, kad jos yra teisingos, pagrįstos realiais faktais, todėl negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad tuo jis siekė pažeminti V.

N. ar kitaip jį paniekinti. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad H. A. V., nurodydamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie V. N., sÄ Å¾iningai klydo. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmuose nėra bÅ«tinų Å¡meižto subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Kolegija konstatuoja, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir H.

A. V. atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra. Kadangi H. A. V. buvo iÅ¡teisintas, nes nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo V. N. civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).V. N. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ H. A.

V. 2420 Lt jo turėtas proceso iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinėje instancijoje. Teismas neturi pagrindo patenkinti tokio V. N. praÅ¡ymo. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje byloje dėl privataus kaltinimo tvarka pareikÅ¡tų kaltinimų H. A. V. yra iÅ¡teisintas. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti gali bÅ«ti priteistos tik iÅ¡ asmens, pripažinto kaltu, todėl Å¡iuo atveju asmenį iÅ¡teisinus, toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas baudžiamasis procesas.

Å i baudžiamoji byla buvo pradėta privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo V. N. pareiÅ¡kimÄ . H. A. V., kuris pirmosios instancijos teisme buvo pagrįstai iÅ¡teisintas, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nukentėjusiojo priteisti 1000 Lt, kas Å¡iuo metu atitinka 289,62 Eur, jo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 89). BPK 105 straipsnio 6 dalies prasme iÅ¡teisintojo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra proceso iÅ¡laidos ir jos priteistinos iÅ¡ privataus kaltintojo nukentėjusiojo V.

N.. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 3, b. l.

42) apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos H. A. V., turėtas iÅ¡laidas, kurias sudaro 149,65 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo H.

A. V. iÅ¡teisintas, todėl atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos tik iÅ¡ nuteisto asmens bei įvertinus BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatytÄ normÄ , jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintojo H. A. V. nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V.

N. apeliacinį skundÄ atmesti.priteisti iÅ¡ Vytenio N. H. A. V. 289,62 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 62 centus) turėtų proceso iÅ¡laidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                              Rimas Å virinas Teisėjai                                                                                 Danguolė Å iugždinytė                                                                                          Algerdas UrbÅ¡ys