ebafd465-e615-4944-8b38-3bade9ec7a48 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-372-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02305-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija nustatė:I.

Ginčo esmėIeškovas E. V. prašė priteisti iš valstybės 508 380,36 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 508 380,36 EUR neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 26 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad 2006 m. sausio 6 d. Kauno r., Biruliškių k. esančioje kavinėje pareiškėja J.

V. sudarė sutartį su E. V., pagal kuriÄ jam perdavė 465 vnt. auksinių grandinėlių už sutartÄ 119 976,88 Lt kainÄ , bet pastarasis sutartu terminu neatsiskaitė. IeÅ¡kovui buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 186 straipsnio 1 dalyje (turtinės žalos padarymas apgaule), BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas). Baigus ikiteisminį tyrimÄ , buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui tyrimui papildyti. Prokuroro 2009 m. balandžio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. AukÅ¡tesnysis prokuroras pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Å¡io nutarimo atmetė. Kauno m. apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino minėtus prokurorų nutarimus, nes netirta veika, numatyta BK 199 straipsnyje (kontrabanda), ir, atsižvelgiant į tai, kad byla dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jau buvo perduota teismui nagrinėti, tik teismas gali priimti galutinį sprendimÄ procese.

Apylinkės prokuroras 2010 m. balandžio 16 d. ikiteisminį tyrimÄ vėl nutraukė, tačiau apygardos prokurorės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), BK 199 straipsnyje numatytų veikų. 2011 m. balandžio 20 d. ikiteisminio tyrimo dalis nutraukta, nenustačius, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnyje. Baudžiamoji byla perduota teismui ieÅ¡kovÄ kaltinant pagal BK 183 straipsnį. Dėl Å¡ios veikos ieÅ¡kovas 2013 m. kovo 8 d. teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, 2013 m. birželio 28 d. nutartyje taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo veiksmuose nėra BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad tarp nukentėjusiosios ir E. V. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad valstybės pareigÅ«nai, pradėję ikiteisminį tyrimÄ , bei prokurorė, palaikydama kaltinimÄ baudžiamojoje byloje, kuris baigėsi iÅ¡teisinamuoju teismo nuosprendžiu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai, todėl buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. IeÅ¡kovui be teisinio pagrindo buvo paskirtos kardomosios priemonės. Valstybei atsiranda pareiga atlyginti Å¡iais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį.IeÅ¡kovo teigimu, jam buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ sudaro 65 000 EUR už butÄ , kuris buvo priverstinai parduotas iÅ¡ varžytynių, nes dėl kardomųjų priemonių ieÅ¡kovas negalėjo tęsti savo darbinės veiklos ir verslo Rusijoje, todėl nebuvo pajėgus vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį; 389 121 EUR negautų pajamų iÅ¡ įmonių OOO „Juveliropttorg“ ir OOO „Astera“; 54 259,36 EUR už prarastÄ automobilį „Jeep Wrangler“.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis prarado Å¡eimÄ , gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , negalėjo iÅ¡laikyti savo nepilnamečių vaikų, pablogėjo jo dalykinė reputacija draugų ir pažįstamų atžvilgiu, viso baudžiamojo proceso metu ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, stresÄ , negalėjo atsisveikinti ir palaidoti Rusijoje mirusio savo tėvo, todėl jam padaryta ir neturtinė žala, kuri vertinama tokiu pat dydžiu kaip ir turtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismo vertimu, ieÅ¡kovo sandorio su J.

V. sudarymo aplinkybės nebuvo tiek aiÅ¡kios, kad ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai bÅ«tų galėję nuspręsti, jog tarp ieÅ¡kovo ir nukentėjusios buvo susiklostę iÅ¡imtinai civiliniai sutartiniai santykiai, neturintys nusikalstamos veikos požymių. Vienas iÅ¡ esminių skirtumų, atribojančių civilinius sutartinius santykius nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 186 straipsnio 1 dalyje, yra susijęs su subjektyviu elementu – tyčia, siekiu neįvykdyti prievolės, o iÅ¡ E. V. paaiÅ¡kinimų baudžiamojoje byloje matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo motyvų dėl ankstesnių verslo santykių su A.

V. siekti neatsiskaityti sandoryje dėl aukso dirbinių įsigijimo ir realizavimo (ieškovas teigė, kad jis „turėjo moralinę teisę tais pinigais disponuoti“). Atsižvelgiant į paties kaltinamojo elgesį ir paaiškinimus baudžiamajame procese, buvo ir kitų nusikaltimų požymių (dokumentų klastojimo ir kontrabandos), kuriuos taip pat reikėjo ištirti. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu ieškovas išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Tačiau pats iÅ¡teisinimas savaime neįrodo, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusios institucijos ir pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ turėjo veikti, t. y. kad atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukelia valstybės civilinę atsakomybę. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl kitų ieÅ¡kovui inkriminuotų veikų nėra priimta jokio iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio ir todėl prejudicija neįrodyta. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ir tęsiamas nesant įstatyminio pagrindo, ar padarant klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad baudžiamasis procesas užtruko nepateisinamai ilgai.

IeÅ¡kovui inkriminuojamos veikos aplinkybės buvo neaiÅ¡kios, byloje buvo tiriamos net kelios skirtingos versijos: dėl turtinės žalos padarymo apgaule, dėl sukčiavimo, dėl kontrabandos, dėl turto pasisavinimo. Baudžiamojoje byloje buvo kreiptasi į Rusijos FederacijÄ su teisinės pagalbos praÅ¡ymu apklausti liudytojus ir surinkti kitus įrodymus. Teismo vertinimu, toks pavedimas buvo bÅ«tinas, o jo vykdymo trukmė laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2012 m. vasario 20 d. nėra neįprastai ilga.

Bendrai ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo reikÅ¡mę ir paties ieÅ¡kovo elgesys, t. y. jo iÅ¡vykimas į užsienį laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2008 m. kovo 17 d. bei nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. vasario 3 d. ir neatvykimas pas tyrėjÄ pagal Å¡aukimus.Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovui buvo taikytos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.

Prokuroro 2009 m. kovo 16 d. nutarimu kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – panaikinta, kitų kardomųjų priemonių vykdymo sÄ lygos pakeistos pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , prokuroro 2011 m. vasario 3 d. nutarimu ieÅ¡kovui skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, o 2011 m. vasario 4 d. ir 2011 m. kovo 2 d. nutarimais – asmens dokumentų paėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas darbo ir gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė užsienyje, taip pat į tai, kad jis net du kartus neatvyko pas tyrėjÄ paskirtu laiku, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad tokių kardomųjų priemonių taikymas buvo perteklinis ir neatitiko jų tikslų.

Todėl teismas konstatavo, kad kardomųjų priemonių paskyrimas nėra tyrimÄ vykdžiusių institucijų ar pareigÅ«nų klaida, kuri galėtų sukelti valstybės civilinę atsakomybę.IeÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡ įmonių OOO „Juveliropttorg“ ir OOO „Astera“ iki ikiteisminio tyrimo pradžios gaudavo kokias nors pajamas, kad jis dirbo juvelyru. Remdamasis Rusijos Federacijos Federalinės mokesčių tarnybos 2015 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡tu, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2007 m. balandžio 27 d., t. y. iki baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo ir įtarimų jam pareiÅ¡kimo, nebebuvo OOO „Juveliropttorg“ akcininku.

Ikiteisminiame tyrimo metu ieškovas patvirtino, kad iš OOO „Astera“ dividendų negauna, kad jo ir įmonių turtinė padėtis buvo bloga ir kad pardavęs auksines grandinėles, jis dengė savo ir įmonės skolas. Liudytojas P. B. baudžiamojoje byloje taip pat nurodė, kad ieškovui verslas nesisekė. Be to, iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas nebuvo juridinių asmenų administracijos vadovu ir įmonių valdyme tiesiogiai nedalyvavo, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo negalėjimo išvykti į užsienį ir juridinių asmenų finansinės padėties pablogėjimo.Remdamasis ieškovo paaiškinimais teismas nustatė, kad automobilis „Jeep Wrangler“ ieškovui niekada nepriklausė, bet buvo įsigytas įmonės OOO „Juveliropttorg“ lizingo būdu.

Todėl sprendė, kad 54 259,36 EUR žala dėl Å¡io automobilio pardavimo neįrodyta.130 000 EUR dydžio žala, patirta dėl priverstinai pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ parduoto buto, taip pat neįrodyta, nes ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai nebuvo įgijęs Å¡io buto (bÅ«sto vertė nedengė kredito sumos). Tai, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė kredito sutartį, nėra susijęs su valstybės neteisėtais veiksmais priežastiniu ryÅ¡iu.Vertindamas ieÅ¡kovo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dar 2008 m. kovo 17 d. baudžiamojoje byloje duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad su G.

M. kartu negyvena, faktiÅ¡kai yra iÅ¡siskyrę. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie giminystės ryšį su V. S. ir neįrodė, kad su juo palaikė glaudžius ryÅ¡ius, bendravo kaip su tėvu. IeÅ¡kovas nežino, kur V. S. yra palaidotas, tuo nesidomėjo ir po baudžiamosios bylos nutraukimo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas ketino vykti į laidotuves ar prašė pakeisti kardomÄ jÄ priemonę (raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti) tuo pagrindu. Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas sukėlė ieÅ¡kovui nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau iÅ¡teisinamasis nuosprendis jam yra pakankama satisfakcija.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas E. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. PraÅ¡o apklausti liudytojÄ E. S. apie ieÅ¡kovui priklausiusios įmonės OOO „Juveliropttorg“ turtinę padėtį 2005–2013 metais, apie Å¡ios įmonės lizingo pagrindu valdytÄ automobilį „Jeep Wrangler“, taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ Rusijos finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnybos įrodymus apie įmonių OOO „Juveliropttorg“ ir OOO „Astera“ turtinę padėtį, t. y.

įmonių balansus ir metines pelno deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2013 m. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovo veiksmuose iÅ¡ viso nėra nusikalstamos veikos sudėties, t. y. nėra nei turto pasisavinimo požymių, nei sukčiavimo požymių, santykiai tarp ieÅ¡kovo ir E. V. yra civiliniai. Nusikalstamos veikos tinkamas kvalifikavimas yra ne tik teismo kompetencija, bet ir kitų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokuroro kompetencija.

Teismas neįvertino, ar visose ikiteisminio tyrimo stadijose buvo pagrindas jį tęsti, kai byloje jau buvo surinkta pakankamai ikiteisminio tyrimo duomenų jį nutraukti. Visi liudytojai, kurių parodymais prokurorė R. Verdnikovienė grindė kaltinamÄ jį aktÄ , buvo apklausti iki 2008 m. gegužės 7 d., todėl jau tada buvo galima priimti sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminis tyrimas net du kartus buvo nutrauktas prokuroro V. Kilinsko 2009 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. balandžio 16 d. nutarimais bÅ«tent tuo pagrindu, kad tarp ieÅ¡kovo ir E. V. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. vienu iÅ¡ tų pagrindų, kuriuo ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Prokurorės R. Verdnikovienės 2010 m. birželio 2 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ nemotyvuotas – jame nenurodyta, kokios aplinkybės yra reikÅ¡mingos, kodėl jos nebuvo ar negalėjo bÅ«ti tiriamos anksčiau. Atnaujinusi ikiteisminį tyrimÄ , prokurorė iÅ¡ esmės atlikto tik vienÄ naujÄ veiksmÄ â€“ kreipėsi į Rusijos FederacijÄ dėl duomenų apie ieÅ¡kovo turtÄ ir pajamas Rusijoje, tačiau jų taip ir negavusi, tęsė ikiteisminį tyrimÄ ir palaikė kaltinimÄ teisme.Teismas civilinės teisės aspektu neįvertino, kad Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi buvo neteisingai pritaikyta BPK 214 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu, kai yra BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindai.Teismas ignoravo ieÅ¡kovo argumentus, kad baudžiamasis E. V. persekiojimas truko daugiau nei penkerius metus, todėl buvo pagrindas spręsti dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, juolab kad tam tikrais laikotarpiais procesinių veiksmų trukmė buvo nepateisinamai ilga.

Po Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties, kuria panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , priėmimo iki 2009 m. gruodžio 7 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. IeÅ¡kovas apie Å¡iÄ teismo nutartį sužinojo tik 2010 m. vasario 8 d., o iÅ¡ Maskvos ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui atvyko 2010 m. kovo 25 d. Per tÄ laikotarpį buvo atlikinėjami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl ieÅ¡kovo neatvykimas jokios įtakos tyrimo trukmei neturėjo. Teismas visiÅ¡kai ignoravo kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ prokurorės R.

Verdnikovienės 2010 m. spalio 26 d. raÅ¡tÄ , kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas ir atliekamas aplaidžiai. PraÅ¡ymas dėl teisinės pagalbos buvo tinkamai suraÅ¡ytas ir iÅ¡siųstas tik praėjus metams laiko nuo pirminio praÅ¡ymo parengimo ir praėjus daugiau nei metams laiko nuo prokurorės nurodymo gauti duomenis iÅ¡ Rusijos Federacijos. Prokurorės praÅ¡ymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ buvo nurodytos melagingos priežastys, kad reikia apklausti įtariamÄ jį (nors jis jau buvo apklaustas), kad negauti duomenys iÅ¡ Rusijos Federacijos (nors dar nebuvo iÅ¡siųstas tinkamai parengtas teisinės pagalbos praÅ¡ymas).Teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovui paskirtų kardomųjų priemonių teisėtumo yra deklaratyvios ir nepagrįstos, padarytos atidžiai neiÅ¡analizavus baudžiamosios bylos duomenų.

Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas be teisėto pagrindo, nebuvo pagrindo ir skirti kardomųjų priemonių, kurios suvaržė ieÅ¡kovo judėjimo laisvę. Neteisėtai atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , visos po to paskirtos kardomosios priemonės yra neteisėtos ir nepagrįstos. Jas taikant, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovo verslo vieta yra Rusijoje, kad jis be jokių procesinių prievartos priemonių taikymo atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, niekada nesislapstė.Teismas neįvertino, kad tas faktas, jog ieÅ¡kovas iki 2008 m. spalio 27 d. vykdė savo įsipareigojimus bankui, patvirtina, kad jis turėjo pajamų Rusijoje.

Byloje buvo pateikti įrodymai apie Rusijoje turėtus vertybinius popierius, o iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovas turėjo verslÄ Rusijoje. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ Rusijos Federacijos, apklausti liudytojÄ E. S., kuri buvo vienos iÅ¡ įmonių vadovė ir gali patvirtinti daugelį ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«sto nebuvo įgijęs, todėl nepatyrė žalos. IeÅ¡kovas sumokėjo 24 861,49 EUR palÅ«kanų ir administravimo iÅ¡laidų, nes įmokas mokėjo ir už savo Å¡eimos narę G.

M.. Ieškovui buvo suteiktas 149 154,30 EUR kreditas, o butas priverstinio vykdymo metu parduotas už 71 519,64 EUR. Taigi, ieškovas dar liko skolingas bankui, nors turto jau neturi. Teismas neatsižvelgė, kad yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp šios žalos ir pradėto neteisėto baudžiamojo persekiojimo, nes dėl to ieškovas negavo pajamų iš Rusijos ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi.Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, neturėjo pagrindo abejoti liudytojos G. M. parodymais, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. lapkričio mėnesį.

G. M. apie tai buvo žinoma iš jį vykdžiusių tyrėjų, o iki ieškovo apklausos buvo praėję net keturi mėnesiai. Be to, tarnybinis pranešimas dėl G. M. apklausos surašytas pažeidžiant BPK 82 straipsnio nuostatas, nes ši liudytoja kaip įtariamojo šeimos narė pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus. Teismo posėdyje ši liudytoja patvirtino, kad V. S. yra ieškovo biologinis tėvas, ir kad jiems gyvenant Maskvoje, ieškovas palaikė santykius su tėvu.Teismas, rinkdamas, tirdamas bei vertindamas įrodymus, buvo šališkas.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, kai buvo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas dėjo maksimalias pastangas rinkti įrodymus, tačiau jam nepavyko. Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ E. S., nurodydamas, kad liudytojos parodymais negalima įrodinėti įmonės turtinės padėties. Taip teismas iÅ¡ anksto nurodė, kokiais įrodymais ieÅ¡kovas gali įrodinėti savo ieÅ¡kinį, t. y. parodė iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl įrodymų, kartu ir dėl bylos baigties.

Ä®statymas nedraudžia liudytojų parodymais įrodinėti žalos dydžio. 2016 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu teisėjas iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinį vertinimÄ , kad atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, o ieÅ¡kovas neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp žalos.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:Aplinkybė, kad dėl ieÅ¡kovo buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu ar teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (liet.

„nuo pat pražios“). Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, jeigu nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 str. 1 d.). Teismų praktikoje vien pats sandorio buvimo faktas neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės galimybės.Sutarties Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir sutartyje numatytas pirkėjo įsipareigojimas iki 2006 m. vasario 1 d. parduoti auksines grandinėles bei pirkėjo teisė iki tos pačios datos grÄ Å¾inti minėtas grandinėles suteikė galimybę prokurorui vertinti Å¡iÄ sutartį kaip pavedimo teisinius santykius (CK 1.87 str.), nes realiai Å¡ios grandinėlės buvo perduotos ieÅ¡kovui parduoti ir pinigus už jas perduoti J.

V., t. y. šia sutartimi ieškovo teisė disponuoti grandinėlėmis buvo apribota. Ta aplinkybė, kad teismai minėto įsipareigojimo visiškai nevertino bei sutartį įvardijo kaip pirkimo–pardavimo sandorį, nelaikytina neteisėtu prokuroro veiksmu.Apeliaciniame skunde peržengiamos ieškinio ribos, nes ieškinio pagrindu nebuvo nurodyta ta aplinkybė, kad teismas netinkamai taikė BPK 214 straipsnio nuostatas. Šia aplinkybe buvo grindžiami prokuroro neteisėti veiksmai. Procesiniai veiksmai su ieškovu buvo atliekami ir atitinkamos kardomosios priemonės jo atžvilgiu buvo taikomos ikiteisminiame tyrime ir teisme 3 metus 2 mėnesius 22 dienas.

Pagal elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir pareigūnų duomenis, ikiteisminis tyrimas užsitęsė beveik metus laiko dėl paties ieškovo negalėjimo 2010 metais atvykti iš Maskvos tyrimo veiksmams atlikti.Ieškovui buvo paskirtos švelniausios kardomosios priemonės, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena Lietuvoje ir užsienyje, nepažeidžiant BPK 119, 121, 134, 135, 136 straipsnių reikalavimų. Šių priemonių teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie jo gautas pajamas, viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad niekur nedirbo nuo 2006 m., iÅ¡ įmonių pelno negavo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam padarytÄ turtinę žalÄ bei priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir kardomųjų priemonių bei laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo.IeÅ¡kovo teiginiai, kad pablogėjo jo dalykinė reputacija, psichinė sveikata, jis patyrė stresÄ dėl teisminių procesų, yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, jos dydis nemotyvuotai nurodytas turtinės žalos ekvivalentu. Paties ieÅ¡kovo netinkamas elgesys, kai jis paėmęs realizuoti didelės vertės auksines grandinėles, jas pardavė, tačiau gautus pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, vengė su J. V. ne tik atsiskaityti, bet ir bendrauti, sudarė prielaidas J. V. inicijuoti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , todėl jis ir pats kaltas dėl jam atsiradusios žalos (CK 6.282 str. 1 d.).IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti Å¡ios bylos teisėjÄ buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi.Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios nebebuvo OOO „Juveliropttorg“ akcininku, todėl jo praÅ¡ymai dėl duomenų apie Å¡ios įmonės turtinę padėtį iÅ¡reikalavimo yra nesusiję su nagrinėjama byla.

PraÅ¡ymas dėl OOO „Astera“ turtinės padėties nesuponuoja ieÅ¡kovo pajamų, nes pagal Rusijos Federacijos įstatymÄ dėl ribotos atsakomybės bendrovės, akcininkų ir įmonės turtas yra atribotas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie savo legalias pajamas.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųApelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjas Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nes atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti įrodymus, apklausti liudytojÄ E. S., parodė iÅ¡ankstinį vertinimÄ , nusistatymÄ dėl bylos baigties. Apeliantas iÅ¡ esmės nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Nuo Å¡ių ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, bÅ«tų pagrindas patikrinti apskųsto teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , bÅ«tų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimÄ , dėl to teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinti pagrindai teisėjui nuÅ¡alinti. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65, 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo (CPK 68 str.). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.Nagrinėjamoje byloje apeliantas jau teikė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, kurį grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad teisėjas atmetė jo praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti įrodymus, apklausti liudytojÄ , todėl turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ bylos baigtimi.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Å¡io pareiÅ¡kimo netenkino, nurodydama, kad procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo įrodymas, ir pažymėdama, kad bylÄ nagrinėjantis teisėjas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, o asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodo nei vieno iÅ¡ CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindų, ar naujų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Vien apelianto nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo teigti, kad teisėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pagal CPK 179 straipsnį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Vadovaujantis įrodymų sÄ sajumo taisykle, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, kurie nepatvirtina ar nepaneigia jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių (CPK 180 str.).Taigi, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjo) Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti.

Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl toliau nagrinėja faktinį ir teisinį apeliacinio skundo pagrindus.Dėl neteisėtų veiksmųViena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, Å¡ių veiksmų teisėtumÄ teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiÅ¡kai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas žalos atsiradimÄ siejo su Å¡iais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais: nepagrįstai pradėtu ir tęsiamu ikiteisminiu tyrimu, nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukme ir be pagrindo pritaikytomis kardomosiomis priemonėmis.

Apeliaciniame skunde ginčijamos visos pirmosios instancijos teismo išvados, kad šie neteisėti veiksmai byloje neįrodyti.Dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumoApeliantas akcentuoja, kad teismai baudžiamojoje byloje konstatavo, jog ieškovo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties, todėl tai, pasak apelianto, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas neteisėtai. Teisėjų kolegija tokiems argumentams nepritaria. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.).

Tačiau pažymėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo turinio yra aiÅ¡kiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 str.).Nagrinėjamu atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal J.

V. praÅ¡ymÄ dėl BK 186 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos – turtinės žalos padarymo apgaule vengiant atsiskaityti už gautas prekes. Jos nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ nebuvo akivaizdžiai neteisingi. Atlikus įtariamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų apklausas, ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ . Esminis Å¡ių nusikalstamų veikų požymis, atribojantis jas nuo civilinio delikto, yra apgaulė, kuri pasireiÅ¡kia tyčiniu nukentėjusiojo asmens suklaidinimu.

Atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, kodėl jis neatsiskaitė pagal sutartį su J. V. (ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡is sandoris iÅ¡ tikrųjų buvo sudarytas ne su J. V., o jos broliu A. V., kad pastarasis buvo skolingas ieÅ¡kovui po ankstesnių verslo santykių), nėra pagrindo teigti, kad jau tuo metu buvo aiÅ¡ku, kad jokios apgaulės nebuvo. Å iuo atveju aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

Tai, kad vėliau procese asmuo buvo iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ , ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas), padarymo. Ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos, taip pat dėl kontrabandos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atnaujintas po to, kai prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios nutarties 23 punkte minėtų veikų.

Nepasitvirtinus BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos vėliau taip pat buvo nutrauktas. Taigi, teisme baudžiamoji byla buvo iÅ¡ esmės nagrinėjama ieÅ¡kovÄ kaltinant tik BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Dėl kitų ieÅ¡kovui inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra priimtas iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis. Tai, kad dėl Å¡ių veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas nenustačius Å¡ių veikų požymių, savaime nepatvirtina ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokurorų veiksmų neteisėtumo.

Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėto pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pradedant ir tęsiant ikiteisminį tyrimÄ buvo padaryta esminių klaidų, turėjusių lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.Apelianto teigimu, visi liudytojai, kurių parodymais buvo grindžiamas kaltinamasis aktas, buvo apklausti iki 2008 m. gegužės 7 d., todėl jau tada buvo galima priimti sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

Toks argumentas nepagrįstas visų pirma dėl to, kad jau iÅ¡ paties kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimas buvo grindžiamas ir duomenimis, kurie buvo gauti po 2008 m. gegužės 7 d., t. y. vėliau papildomai apklaustų įtariamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, dalies liudytojų, kurie buvo apklausti tik po nurodytos datos, parodymais, kitais vėlesniais duomenimis (2012 m. sausio 3 d. gautu atsakymu iÅ¡ Rusijos teisėsaugos institucijų į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ ir kt.). Antra, iki 2008 m. gegužės 7 d. ikiteisminis tyrimas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo net nebuvo vykdomas.

IÅ¡ pradžių, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, ir dėl Å¡ių veikų ikiteisminis tyrimas vėliau ir buvo nutrauktas. Atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ siekiant iÅ¡tirti, ar buvo padarytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, buvo nutarta Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. birželio 2 d. nutarimu. Trečia, tai, kad apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, atnaujinusi ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo ir, užbaigusi šį ikiteisminį tyrimÄ kaltinamuoju aktu, perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teismui bei palaikė šį kaltinimÄ , tačiau pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai kitaip įvertino bylos duomenis ir nusprendė iÅ¡teisinti kaltinamÄ jį asmenį, nereiÅ¡kia, kad prokurorė atliko neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme.

Kaip minėta, baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ , o įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). PagrindÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ios veikos prokurorė turėjo, be kita ko, ir dėl paties ieÅ¡kovo duotų parodymų. 2010 m. kovo 19 d. apklausos metu įtariamasis E. V. teigė, kad jis pasisiÅ«lė dirbinius parduoti, o ne nupirkti (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 65).

Todėl prokurorė Å¡alių sutartinius įsipareigojimus vertino kaip pavedimo teisinius santykius.Atmestinas ir apelianto argumentas, kad Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi buvo neteisingai pritaikyta BPK 214 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kai yra BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindai, t. y. kai ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėja, kad yra BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės; kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Minėta teismo nutartimi buvo panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis E. V. jau buvo perduotas teismui, kaltinant jį padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, o baudžiamoji byla buvo grÄ Å¾inta prokurorui papildyti tyrimÄ jo paties praÅ¡ymu, nes po kaltinamojo duotų parodymų teisme buvo bÅ«tina iÅ¡tirti, ar jo veikoje yra ir kitų nusikalstamų veiksmų požymių. Teismas sprendė, kad tokiu atveju, kai byla jau buvo perduota teismui su kaltinamuoju aktu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, galutinį sprendimÄ procese dėl Å¡io kaltinimo gali priimti tik teismas.

Be to, teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nieko nepasisakyta apie kontrabandÄ , nors bÅ«tent dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir buvo praÅ¡oma teismo grÄ Å¾inti bylÄ papildyti tyrimÄ . Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad teismas pagrįstai panaikino prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Dėl baudžiamojo proceso trukmėsLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga.

Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kitas joje nurodytas nutartis).Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad Å¡iuo atveju baudžiamojo proceso trukmė yra pateisinama.

Apeliantas akcentuoja, kad baudžiamasis persekiojimas truko daugiau nei penkerius metus, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad toks laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima bÅ«tų konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuo 2009 m. spalio 19 d., kai Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , iki 2009 m. gruodžio 7 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu įtariamajam buvo iÅ¡siųstas Å¡aukimas atvykti pas tyrėjÄ 2009 m. gruodžio 1 d., tačiau Å¡io Å¡aukimo įteikti jam nepavyko. Taip pat buvo siekiama surasti ir iÅ¡kviesti apklausai E. V. nurodytus asmenis, tačiau su jais susisiekti nurodytais telefonais tyrėjai irgi nepavyko. Apeliantas teigia, kad apie minėtÄ Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį jis sužinojo tik 2010 m. vasario 8 d., tačiau kolegijos vertinimu, tai tik patvirtina, kad pats apeliantas nesidomėjo ikiteisminio tyrimo eiga, neinformavo tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no apie savo buvimo vietÄ , todėl procesinių veiksmų atlikimas užtruko ir dėl paties apelianto kaltės. Apelianto minimame 2010 m. spalio 26 d. raÅ¡te tuo metu ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusi prokurorė R.

Verdnikovienė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas aplaidžiai ir neleistinai vilkinamas, nes nebuvo įvykdyti jos raÅ¡ytiniai nurodymai (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 1). Å iame raÅ¡te iÅ¡vardinti ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų padaryti procesiniai pažeidimai, kuriuos prokurorė pareikalavo iÅ¡taisyti, bet tai neįrodo, kad baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai. PrieÅ¡ingai, toks prokurorės raÅ¡tas patvirtina, kad ji tinkamai kontroliavo ikiteisminio tyrimo eigÄ ir siekė, kad Å¡is tyrimas bÅ«tų vykdomas kuo operatyviau.Ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo kreipimasis į Rusijos FederacijÄ su teisinės pagalbos praÅ¡ymu apklausti liudytojus ir surinkti kitus įrodymus.

Apeliantas akcentuoja ilgÄ Å¡io praÅ¡ymo parengimo laikotarpį. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. birželio 2 d. prokurorė, atnaujinusi ikiteisminį tyrimÄ , davė raÅ¡ytinius nurodymus skubiai paraÅ¡yti teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ Rusijai, siekiant patvirtinti ar paneigti E. V. versijÄ (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 6). IÅ¡ prokurorės lydraščio, kuriuo taisytinas teisinės pagalbos praÅ¡ymas buvo iÅ¡siųstas tyrėjai 2010 m. birželio 22 d. (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 46), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirminis praÅ¡ymas buvo parengtas nedelsiant, t. y. tÄ patį mėnesį, kai buvo gauti prokurorės raÅ¡ytiniai nurodymai.

Tačiau praÅ¡ymas buvo kelis kartus grÄ Å¾intas iÅ¡taisyti trÅ«kumus (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 4, 61, 130), o tinkamai parengtas praÅ¡ymas kompetentingai Rusijos Federacijos institucijai buvo iÅ¡siųstas 2011 m. liepos 21 d. (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 140). Taigi apeliantas teisus, teigdamas, kad praÅ¡ymo parengimas truko metus laiko. Pagal šį praÅ¡ymÄ iÅ¡ Rusijos gauti duomenys į lietuvių kalbÄ buvo iÅ¡versti 2012 m. vasario–kovo mėn. (baudžiamosios bylos t. 4, b. l. 6, 38). Dėl Å¡ių priežasčių ikiteisminio tyrimo terminas kelis kartus buvo pratęstas (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 114, 126, t. 4, b. l. 2).

Tačiau vertinant Å¡ias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas užtruko ir dėl to, kad pats apeliantas tuo metu gyveno Maskvoje bei ilgÄ laikÄ negalėjo atvykti pas tyrėjÄ apklausai (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 57–59, 82, 92–93). PraneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje apeliantui įteiktas ir jo apklausa atlikta 2011 m. vasario 3 d. (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 95–99). Todėl Å¡iuo atveju užsitęsęs tinkamo teisinės pagalbos praÅ¡ymo parengimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo esminės reikÅ¡mės užtikrinant apelianto kaip kaltinamojo teisę, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

Å iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai yra neteisėti civilinės atsakomybės taikymo prasme.Dėl kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumoÅ ios nutarties 22–29 punktuose jau konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai. Todėl atmestinas abstraktaus pobÅ«džio apeliacinio skundo teiginys, kad kardomosios priemonės apeliantui buvo paskirtos be teisėto pagrindo.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , 2011 m. vasario 3 d. nutarimu apeliantui buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 100–101), 2011 m. vasario 4 d. ir 2011 m. kovo 2 d. nutarimais – dokumentų paėmimas (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 103, 106).

Apelianto praÅ¡ymu 2011 m. kovo 22 d. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas pakeista į periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 110–112). Minėtos kardomosios priemonės buvo paskirtos apeliantui, nes jis buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, gyveno ir Lietuvoje, ir užsienyje, todėl reikėjo užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, siekti kitų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Dėl apelianto argumento, kad kardomosiomis priemonėmis buvo nepagrįstai suvaržyta jo judėjimo laisvė, pažymėtina, kad apeliantui buvo paskirtos Å¡velniausios kardomosios priemonės, atsižvelgta į tai, kad jis tuo metu turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ .

Kaip minėta, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas paties apelianto praÅ¡ymu buvo pakeista į periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje. PraÅ¡yme apeliantas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. BÅ«tinybę atgauti asmens dokumentÄ apeliantas grindė tuo, kad jam reikėjo atlikti teisinius veiksmus bankuose, notaro biuruose ir kitose įstaigose, susirasti darbÄ . Tačiau jokių aplinkybių apie vykdomÄ verslÄ Rusijoje apeliantas praÅ¡yme nenurodė, panaikinti minėtų kardomųjų priemonių tuo pagrindu neprašė, taip pat neprašė leidimo vykti į RusijÄ verslo reikalais ar pan.

Tai, kad apeliantas kurį laikÄ , kaip pats nurodė, gyveno ir dirbo Rusijoje ir tuo metu kelis kartus neatvyko į apklausas pas tyrėjÄ paskirtu laiku, ir buvo viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių jam buvo paskirtos kardomosios priemonės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad į minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo apeliantui klausimÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantui reikėjo verslo reikalais vykti į RusijÄ kardomųjų priemonių galiojimo laikotarpiu.

Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo valstybės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų skiriant jam kardomÄ sias priemones, todėl jomis apeliacinis skundas apskritai negali bÅ«ti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.).Dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygųApeliantui neįrodžius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ir teismo neteisėtų veiksmų, teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju valstybės civilinė atsakomybė neatsiranda.

Nepaisant to, skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir kitos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos. Apeliantas nesutinka ir su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , pasisako ir dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų.Apeliantas byloje įrodinėja, kad dėl jam inicijuoto baudžiamojo proceso jis negavo pajamų iÅ¡ verslo Rusijoje. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2007 m. balandžio 27 d., t. y. dar iki baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, nebebuvo OOO „Juveliropttorg“ akcininku, o kad iÅ¡ OOO „Astera“ dividendų negauna ir Å¡ios įmonės turtinė padėtis bloga, ieÅ¡kovas pats patvirtino ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas tiesiogiai nedalyvavo šių įmonių valdyme. Duomenų, kad jis gavo kokias nors pajamas kaip darbuotojas, byloje irgi nėra.Apelianto teigimu, jo pajamas Rusijoje patvirtina ta aplinkybė, kad jis iki 2008 m. spalio 27 d. vykdė savo įsipareigojimus bankui. Šis argumentas nepagrįstas, nes pirmiausia, apeliantas nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų jo gautas pajamas ginčui aktualiu laikotarpiu.

Taip pat nėra jokių duomenų, kokios tai pajamos (pvz., dividendai, darbo užmokestis). Antra, tai, kad apeliantas turėjo lėšų tam tikrÄ laikotarpį vykdyti įsipareigojimus bankui, nepatvirtina, kad apeliantas Å¡iuos įsipareigojimus vykdė iÅ¡ nuolatinių pajamų, o ne iÅ¡ ankstesnių santaupų ar pan. Trečia, apeliantas neįrodė, kad pajamų iÅ¡ verslo Rusijoje negavimÄ iÅ¡ esmės nulėmė jam pritaikytos kardomosios priemonės, o ne kitos priežastys (pvz., pablogėjusi Å¡alies ekonominė situacija).

PirmÄ kartÄ kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas – apeliantui buvo paskirtos 2008 m. kovo 19 d. (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 62, 64). Pagal byloje pateiktÄ banko pažymÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojimus bankui vykdė iki 2008 m. spalio 27 d., taigi, daugiau nei pusmetį po to, kai buvo pritaikytos minėtos kardomosios priemonės. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad kardomųjų priemonių galiojimo pradžia sutapo su nustojimu vykdyti įsipareigojimus bankui.Apeliantas remiasi Rusijoje pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ apklaustų liudytojų parodymais, tačiau jie konkrečiai nepatvirtina, kokiÄ veiklÄ vykdė ir kokias iÅ¡ jos pajamas apeliantas gavo.

Dėl argumento, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos apie įmones OOO „Juveliropttorg“ ir OOO „Astera“, kolegija pažymi, kad įrodymus teismas iÅ¡reikalauja tuo atveju, kai pati Å¡alis negali jų pateikti (CPK 160 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kuris byloje naudojasi advokatės paslaugomis, nenurodė pateisinamų priežasčių, kodėl jis pats negali gauti raÅ¡ytinių įrodymų apie savo įmones ar iÅ¡ jų gautas pajamas.

IÅ¡ byloje pateikto Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos atsakymo į apelianto užklausÄ matyti, kad buvo netiksliai suformuluotas paklausimas užsienio valstybės mokesčių administratoriui apie užsienio juridinių asmenų sumokėtus mokesčius ir jų veiklÄ (t. 2, b. l. 13). Todėl teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų negali pateikti dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių, o ne dėl objektyvių kliūčių.Apeliantui neįrodžius, kad jam inicijuotas baudžiamasis procesas ir jo metu taikytos kardomosios priemonės nulėmė jo pajamų praradimÄ , atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl nuostolių, patirtų negalint įvykdyti savo įsipareigojimų pagal bÅ«sto kredito sutartį dėl negautų pajamų.Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad vien liudytojos G.

M. parodymai nepatvirtina ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos fakto. Vertinant Å¡ios liudytojos parodymus, atsižvelgtina į jÄ ir apeliantÄ siejusius artimus ryÅ¡ius (kartu gyveno, turi bendrų vaikų). Nors G. M. teismo posėdyje teigė, kad santykiai su ieÅ¡kovu nutrÅ«ko prasidėjus baudžiamajam procesui, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to valstybė turėtų atlyginti apeliantui neturtinę žalÄ , atsižvelgiant į tai, kad jokie teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti.

Dėl tos pačios priežasties atmestini ir apelianto argumentai, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl negalėjimo dalyvauti tėvo laidotuvėse. Juolab kad pats apeliantas 2008 m. kovo 17 d. baudžiamojoje byloje duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad su tėvu nebendrauja. PraÅ¡ymo pakeisti kardomÄ jÄ priemonę tuo pagrindu, kad galėtų nuvykti į laidotuves, apeliantas neteikė. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas sukėlė ieÅ¡kovui tam tikrų nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau iÅ¡teisinamasis nuosprendis jam yra pakankama satisfakcija.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims, todėl pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo neteisėtų veiksmų, turėjusių esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat neįrodė, kad jam dėl Å¡io baudžiamojo proceso buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Nesant Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnį, todėl apelianto ieÅ¡kinys atmestas teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai Å¡ių teismo iÅ¡vadų teisingumo nepaneigia, o nenustačius jokių esminių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                         Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                         Egidijus Žironas