ebafd2b3-28a2-4bc4-874f-23771fc28fc8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5916-937/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01231-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, Ingai Dildienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB Mano bÅ«stas sostinė dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti 2 130,07 Eur žalÄ subrogacijos tvarka, 1406,06 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2016-04-07 ieÅ¡kovė draudėjai S. V. iÅ¡davė gyventojų turto draudimo liudijimÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-11 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad Å¡is butas 2016-07-30 buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dėl trÅ«kusio vamzdžio, kuris priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai. UžliejimÄ ir kilusiÄ Å¾alÄ patvirtina 2016-08-01 praneÅ¡imas apie įvykį, 2016-08-01 turto apžiÅ«ros aktas. Nurodo, kad ji įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai iÅ¡mokėjo 2 507,88 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ 2 130,07 Eur sumai, įvertinusi nusidėvėjimÄ (2 507,88 Eur –377,81 Eur = 2 130,07 Eur).

Nurodo, kad žalos dydį ir atlyginimÄ pagrindžia 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2016-08-16 praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo, 2016-08-17 mokėjimo nurodymas, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. U16-274213, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak ieÅ¡kovės, dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kaip namo administratorius, kadangi avarija įvyko dėl trÅ«kusio vamzdžio, už kurio priežiÅ«rÄ yra atsakingas bendro naudojimo įrangos administratorius, t.y. atsakovė, kÄ patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1219-934/2019.

Nurodo, kad atsakovė rÅ«pestingai ir atidžiai neprižiÅ«rėjo administruojamo pastato adresu Vilnius, nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieÅ¡kovės draustam turtui. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2019-12-06 nutartyje konstatavo, kad vandens pratekėjimas buvo iÅ¡ vamzdžio prieÅ¡ Å¡alto vandens skaitiklio ventilį, t. y. trÅ«kęs vamzdis priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai bei nustačius, jog žala kilo UAB Mano BÅ«stas Sostinė atsakomybės ribose.

Nustačius užliejimo faktÄ dėl bendrojo naudojimo vamzdžių blogos bÅ«klės ir nepriežiÅ«ros, atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir taip atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ . Atsakovė turėjo visas galimybes tikrinti vamzdžių bÅ«klę ar savo iniciatyva atlikti jų atnaujinimo darbus. Atsakovei buvo nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus tinkamai valdyti ir prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nurodo, kad butas buvo užlietas trÅ«kus bendrojo naudojimo vamzdžiui, patys vamzdžiai buvo susidėvėję, dėl ko administratorius turėjo imtis atitinkamų veiksmų, tačiau jų nesiėmė ir abejingai leido atsirasti žalai, nesirÅ«pino ir nedėjo jokių reikiamų pastangų.

Atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamÄ pastatÄ prižiÅ«rėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (atlyginęs žalÄ ), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimÄ 2 130,07 Eur sumai (CK 6.1015 str. 1 d.).

Dėl atsakovės pateiktos netikslios informacijos ir suklaidinimo, t.y. dėl trÅ«kusio Å¡alto vandens vamzdžio, o ne skaitiklio trÅ«kimo, ieÅ¡kovė patyrė 1 406,06 Eur nuostolių sumÄ civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018. IeÅ¡kovei 2017-05-22 teko su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ , laikant atsakove buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę G. K.. Aplinkybes dėl atsakovo faktinių aplinkybių suklaidinimo pagrindžia atsakovės 2018-10-25 apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 15, 16, 17 punktai.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė patyrė 1 406,06 Eur nuostolių sumÄ , kuriÄ patvirtina: 110,06 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 640 Eur už atstovavimÄ pirmos instancijos teisme, 116 Eur už atsiliepimo parengimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , 200 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 140 Eur už atsiliepimo parengimÄ Ä¯ administratoriaus apeliacinį skundÄ , 200 Eur už atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.), bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

IeÅ¡kovė iÅ¡vadÄ apie įvykio priežastis padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas iÅ¡vadas. IÅ¡ bylos medžiagos nėra žinoma, kad, draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ ar nustatant žalos dydį, bÅ«tų dalyvavę atsakovės specialistai. Tinkamai neiÅ¡tyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė rizikÄ dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje neįrodinėja bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nurodo, kad ieÅ¡kovė tik iÅ¡vardina Statybos techniniame reglamente iÅ¡dėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Nepateikiami jokie objektyvÅ«s ir patikimi tikrÄ jÄ Ä¯vykio priežastį pagrindžiantys įrodymai.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovė nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.).

Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apie pastebėtus defektus praneÅ¡ant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ .

Svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininkų atsakomybės už pastato trÅ«kumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Å¡iam pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio.

Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje vietoje yra trÅ«kęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo bÅ«ti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiÅ«ros metu, nėra duomenų apie tai, kaip Å¡is nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimÄ , nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. IeÅ¡kovė neatliko detalaus ir iÅ¡samaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iÅ¡ kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas.

Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų iÅ¡vadomis (CPK 178 str.). Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ pakeisti vamzdžius ar apie kitus trÅ«kumų ir kad dėl to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog administratorius gavęs tokius praneÅ¡imus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ tokių vamzdžių trÅ«kimui (tokios avarijos atsiradimui).

Dėl žalos nurodo, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. IeÅ¡kinyje neįrodinėja bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovės veiksmuose. IeÅ¡kovės reikalaujama suma nėra aiÅ¡kiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto bÅ«klę, nes neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu. Nurodo, kad žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Atsakovė nurodo, kad į lokalinę patalpų remonto sÄ matÄ yra įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 %, statybvietės iÅ¡laidos 9 % ir netiesioginės iÅ¡laidos, t.y. pridėtinės vertės mokestis 21 %, kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todėl žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas Å¡ių iÅ¡laidų suma. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovė privalo paÅ¡alinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyviÄ informacijÄ apie patalpos ir joje buvusių objektų bÅ«klę prieÅ¡ ir po apliejimo, kad bÅ«tų nepažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti.

IeÅ¡kovės iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, kaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Teigia, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas aktas negali bÅ«ti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį. Teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.

IeÅ¡kovė 2020-02-06 teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ä® teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, ieÅ¡kovė neprašė priimti sprendimo už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-07 ieÅ¡kovė draudėjai S. V. iÅ¡davė gyventojų turto draudimo liudijimÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-11 buvo apdraustas draudėjos turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-07-30 ieÅ¡kovės draustas turtas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini).

UžliejimÄ ir kilusiÄ Å¾alÄ patvirtina 2016-08-01 praneÅ¡imas apie įvykį, 2016-08-01 turto apžiÅ«ros aktas. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai iÅ¡mokėjo 2 507,88 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žalos dydį ir atlyginimÄ pagrindžia 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2016-08-16 praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo, 2016-08-17 mokėjimo nurodymas. IeÅ¡kovė, įvertinusi 377,81 Eur nusidėvėjimÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 507,88 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Byloje, be kita ko, kilo klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieÅ¡kovei žalÄ , kuriÄ ji patyrė sumokėjusi nukentėjusiam asmeniui dėl apdrausto buto apliejimo. Pagal CK 6.1015 str. 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Atsakovė atsiliepime teigia, kad ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių, apie įvykio priežastis padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nepateikė įrodymų apie tai, kurioje vietoje yra trÅ«kęs nuotekų vamzdis.

Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendimÄ , kuriuo ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinys atsakovei G. K. dėl 2 507,88 Eur žalos dėl S. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-07-30 vykusio užliejimo, atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kt. priteisimo atmestas, palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ir trečio asmens UAB „Mano BÅ«stas Sostinė“ (buvusi UAB „VirÅ¡uliÅ¡kių bÅ«stas“) lygiomis dalimis valstybei 318,50 Eur (po 159,25 Eur) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylÄ , liudytoju apklausė V. B., dirbusi avarinės tarnybos darbuotoju, kuris teisme parodė, kad pas atsakovę buvo nutrÅ«kęs vandens vamzdis prie Å¡alto vandens apskaitos ventilio, kad buvusio ventilio sumontuoti atgal ant supuvusio vamzdžio nebuvo įmanoma, todėl ventilis pakeistas nauju ir pagalbinės jungties pagalba pajungtas vanduo butui, kad vandens pratekėjimas buvo prieÅ¡ Å¡alto vandens skaitiklio ventilį, toje vietoje, kur jungiasi ventilis ir vamzdis.

Teismas nutarties 20 punkte nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nebuvo iÅ¡klausęs liudytojo parodymų, tačiau atsakovės paaiÅ¡kinimų bei 2016-07-30 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų pagrindu iÅ¡ esmės padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vandens pratekėjimas buvo iÅ¡ vamzdžio prieÅ¡ Å¡alto vandens skaitiklio ventilį, t. y. trÅ«kęs vamzdis priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai bei nustačius, jog žala kilo ne atsakovės atsakomybės ribose, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie įrodytų atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ civilinei atsakomybei kilti.

Teismas nutarties 21 punkte nurodė, kad pratekėjimas atsirado ne dėl ventilio gedimo ar nesandarumo, o dėl surūdijusio bendrai pastato inžinierinei įrangai priskirto vamzdžio, kuris sujungtas su ventiliu. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatyta aplinkybė, kad vandens pratekėjimas ginčo bute įvyko dėl surūdijusio bendrai pastato inžinierinei įrangai priskirto vamzdžio. Dėl šios priežasties atmestini atsakovės argumentai, susiję su pratekėjimo priežasties netinkamu nustatymu (priežastis nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ginčo butas buvo aplietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, kad jis buvo aplietas dėl surÅ«dijusio bendrai pastato inžinerinei įrangai priskirto vamzdžio, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieÅ¡kovę, kaip draudimo bendrovę, o Å¡i sureguliavo įvykį, pripažino jį draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Nors atsiliepimu atsakovė nurodė apie buto savininkės pareigÄ prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti jos patalpose esančiÄ inžinerinę įrangÄ (CK 4.83 str. 3 d.), tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019 nenustatė buto savininkės veiksmų neteisėtumo ir paliko nepakeistÄ teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmetė.

Be to, pažymėtina, kad G. K., kurios bute įvyko įvykis, į Å¡iÄ bylÄ nėra įtraukta, tad teismas net negali pasisakyti dėl jos atsakomybės už įvykį, t.y. dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes tai bÅ«tų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovėės argumentai dėl buto savininkės atsakomybės Å¡ioje byloje negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Atsakovė nurodo, kad ji neturi teisės dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-13 nutartyje civ. b. Nr. e3K-3-409-684/2017 nurodė, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (32 punktas).

Nors atsakovė teigia, kad nepateikta įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ pakeisti vamzdžius ar apie kitus trÅ«kumų, tačiau atsakovė taip ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji vykdė savo, kaip namo administratoriaus, funkcijÄ patikrinti vamzdynus, kurie yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, tad ir pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 p.), ir nustatyta tvarka užfiksavo patikrinimo rezultatus.

Teismas sprendžia, kad patikrinimo metu atsakovė turėjo visas galimybes nustatyti vamzdžio bÅ«klę (su raÅ¡ytiniais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais pateikta vamzdžio nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad vamzdis yra lengvai prieinamas), tarp jų ir tai, kad jis yra surÅ«dijęs, kaip tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019. Teismo nuomone, vien buto savininko praneÅ¡imas apie netvarkingus vamzdžius ar kitus trÅ«kumus, apie bÅ«tinumÄ juos pakeisti, nepaÅ¡alina namo administratoriaus pareigos atlikti bendrosios pastato inžinerinės sistemos apžiÅ«rÄ ir spręsti dėl remonto bÅ«tinumo.

Duomenų apie tokias patikras atsakovė nepateikė ir neįrodinėjo, kad ji tinkamai vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (CPK 178 str.). Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio, kad suma nėra aiÅ¡kiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto bÅ«klę (neapskaičiuotas buto nusidėvėjimas), į lokalinę patalpų remonto sÄ matÄ yra įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų (3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės iÅ¡laidos ir netiesioginės iÅ¡laidos (21 proc.

PVM), kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvios informacijos apie patalpos ir joje buvusių objektų bÅ«klę prieÅ¡ ir po apliejimo, kad kaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Ä® bylÄ ieÅ¡kovė pateikė 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje numatyta 662,40 Eur nuostolių suma lubų dažymui, 71,20 Eur suma sienų apmuÅ¡alų pakeitimui, 40,21 Eur suma laminuotų grindlenčių keitimui, 48,62 Eur suma grindjuosčių iÅ¡montavimui ir sumontavimui.

Skaičiuotėje yra medžiagų, remonto darbų apimčių skiltys, tačiau atsakovė apie Å¡iÄ skaičiuotę atsiliepime apskritai nepasisakė, jos duomenų nevertino, apsiribodama abstrakčiu argumentu dėl praÅ¡omos sumos nedetalizavimo. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė 2016-08-01 turto apžiÅ«ros aktÄ , kuriame pateiktas detalus sugadinimų apraÅ¡ymas, nurodytų sugadinimų Å¡alinimas yra adekvatus 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytiems darbams. Taigi, pagal į bylÄ pateiktus duomenis apie padarytÄ Å¾alÄ bute, teismo nuomone, skaičiuotėje darbai iÅ¡ esmės atitinka sugadinimų pobÅ«dį.

Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad pateikta suma nėra aiškiai detalizuota. Jokių papildomų ir nebūtinų išlaidų, kurias nurodė atsakovė (3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos (21 proc. PVM), teismas ieškovės parengtoje skaičiuotėje nenustatė. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad nėra paskaičiuotas buto nusidėvėjimas.

IeÅ¡kovė jau pačiame ieÅ¡kinyje nurodė 377,81 Eur sumÄ kaip buto nusidėvėjimÄ ir Å¡ia suma sumažino savo reikalavimÄ . Atsakovė nenurodė argumentų ir neįrodinėjo, kad nusidėvėjimo suma paskaičiuota netinkamai ir koks kitas nusidėvėjimo procentas turi bÅ«ti taikomas. Kaip matyti iÅ¡ draudimo liudijimo, turtas buvo apdraustas nauja verte, tad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė turi pateikti informacijÄ apie patalpos ir joje buvusių objektų bÅ«klę prieÅ¡ ir po apliejimo, iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės iÅ¡spręsti klausimÄ dėl žalos.

Nors atsakovė teigia, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas aktas negali bÅ«ti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį, tačiau 2016-08-01 turto apžiÅ«ros aktu buvo užfiksuotas ne konkretus žalos dydis eurais, o sugadinimų pobÅ«dis. Aktas pasiraÅ¡ytas ne tik draudiko atstovo, tačiau ir pačios draudėjos, tad nėra pagrindo teigti, kad jis pasiraÅ¡ytas draudiko vienaÅ¡aliÅ¡kai. Be to, atsakovė nenurodo, kokiu pagrindu į fiziniam asmeniui priklausančio turto apžiÅ«rÄ turėjo bÅ«ti kviečiamas ir namo administratoriaus atstovas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalÄ ), todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2 130,07 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 1 406,06 Eur nuostolių bylinėjimosi iÅ¡laidų pavidalu civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 dėl atsakovės pateiktos netikslios informacijos ir suklaidinimo, t.y. dėl trÅ«kusio Å¡alto vandens vamzdžio, o ne skaitiklio trÅ«kimo.

Pažymėtina, kad dėl ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsakovė atsiliepime iÅ¡ esmės nepasisakė, nesutikimo argumentų dėl nuostolių priteisimo nenurodė, bendrai prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ji buvusi suklaidinta dėl apliejimo priežasties, kad turėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu G. K., tačiau pažymėtina, kad savo suklydimÄ ieÅ¡kovė grindžia tik UAB „VirÅ¡uliÅ¡kų bÅ«stas“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendime civ. b. e2-10007-868/2018 nurodyta, kad „atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas 2016-07-30 atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri surašė trečiojo asmens darbuotas V. B., patvirtina, kad trūko šalto vandens vamzdis prieš apskaitos ventilį ( el. b. 2 t., b. l. 97)“. Pažymėtina, kad byloje yra du 2016-07-30 aktai, surašyti skirtingų darbuotojų. Nors pirmajame akte (darbas objekte iki 12:35 val.) ir nurodyta, kad trūko ventilis, tačiau antrajame akte (darbas objekte iki 13:40 val.) V.

B. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdis. Å iuo aktu ir remiamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendime. Pažymėtina, kad abejuose aktuose darbo apraÅ¡ymas yra trÅ«kęs vamzdis arba trÅ«kęs Å¡alto vandens vamzdis. Be to, minėtoje civilinėje byloje esantis UAB „VirÅ¡uliÅ¡kų bÅ«stas“ 2017-07-17 raÅ¡tas, adresuotas G. K., taip pat patvirtina, kad trÅ«ko vamzdis. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje teismas 2017-10-16 nutartimi patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį, tačiau jÄ G.

K. apskundė atskiruoju skundu, be kita ko nurodžiusi, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, ji buvo suklaidinta dėl jai taikytinos civilinės atsakomybės, teigė, kad avarija įvyko iki vandens skaitliuko, o ta laikoma namÄ aptarnaujančios įmonės atsakomybės sritimi. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi skundžiamÄ nutartį panaikino. Taigi, jau po ieÅ¡kinio padavimo ieÅ¡kovei turėjo kilti pagrindas susimÄ styti dėl tinkamos atsakovės byloje. Dėl nurodytų priežasčių teismui nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovė galėjo suklaidinti ieÅ¡kovę, kai byloje buvo įrodymas dėl trÅ«kusio vamzdžio, o ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise pakeisti netinkamÄ atsakovę tinkama.

Kadangi ieÅ¡kovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kad bÅ«tent draudikui kyla pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti visas svarbias įvykio aplinkybes, kad jis turi dėti pastangas, iÅ¡siaiÅ¡kindamas apliejimo priežastis, teismo nuomone, Å¡alies klydimas/nežinojimas apliejimo priežasties nėra pagrindas perkelti atsakomybę atsakovei. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 406,06 Eur nuostolius, kaip kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra tenkintinas.

Teismo nuomone, kiti Å¡alių argumentai neturi reikÅ¡mės teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., priteistinos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (2 130,07 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020-01-16, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 590 Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme (2020-02-17 praÅ¡ymas su mokėjimÄ patvirtinančiais duomenimis), 80 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 670 Eur.

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas 60,24 proc. (2 130,07*100/3 536,06), tai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 403,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“, įm. k. 110057869, iÅ¡ atsakovės UAB Mano bÅ«stas sostinė, įm. k. 121457971, 2 130,07 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto trisdeÅ¡imties eurų 7 ct) žalÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 130,07 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020-01-16, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 403,61 Eur (keturių Å¡imtų trijų eurų 61 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Erika Zablockaja