ebafc3bd-8c49-423a-b33d-c1f7993e2d7f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-7962-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02533-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.10.6; 1.10.6.1.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic krantas“ skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic krantas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 23 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2016 m. sausio 18 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Klaipėdos TM sprendimas) (b. l. 1–3, 26–27).PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Klaipėdos TM patikrinusi fizinių asmenų siuntas, atsiųstas iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) į Lietuvos RespublikÄ , nustatė, jog siuntoje Nr. 50962 yra 3 kg (bruto) medaus, kuriam nėra pateikti veterinarinio patikrinimo dokumentai.

Todėl, Klaipėdos TM 2015 m. gruodžio 15 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikė 3 kg medaus. skundžiamu Klaipėdos TM sprendimu nusprendė gražinti sulaikytas prekes pareiÅ¡kėjai, bei pastarÄ jį įpareigojo prekes pateikti muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, iÅ¡skyrus iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ . PareiÅ¡kėja su tokiu sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į DepartamentÄ , kuris skundžiamu sprendimu nusprendė, kad Klaipėdos TM sprendimas yra pagrįstas.

Komisija minėtus sprendimus paliko galioti, tačiau pareiÅ¡kėja su tokiais sprendimais nesutinka. PareiÅ¡kėja savo nesutikimÄ grindžia Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 68 straipsniu, numatančiu prekės realizavimo galimybę tuo atveju, jei prekių savininkas neatsiima prekių, ir 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Kodeksas) 49 straipsniu, 53 straipsniu ir 75 straipsniu. Teigia, kad Klaipėdos TM nesilaikė prekių grÄ Å¾inimo procedÅ«ros, todėl nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta prekių savininko pozicija, dėl tolimesnių veiksmų su sulaikytomis prekėmis.

Kadangi Klaipėdos TM sulaikytas prekes grÄ Å¾ino ne tam subjektui, todėl toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. IÅ¡ to seka, kad Departamento pozicija, jog pareiÅ¡kėja privalo pateikti praÅ¡ymÄ dėl prekių sunaikinimo yra nepagrįsta, nes savininkui neatsiėmus sulaikytų prekių, jos yra realizuojamos Ä®statymo 65 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. IÅ¡ minėtų Ä®statymo nuostatų matyti, kad už prekių teisinį statusÄ tiesiogiai yra atsakinga prekių savininkė, o pastarajai neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo dėl jų atsiėmimo, prekes konfiskuoja ir jas sunaikina muitinė.

Taip pat, pareiÅ¡kėja teigia, jog ji turi tik teisę, o ne pareigÄ pateikti tokį praÅ¡ymÄ , o toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas tik po to, jeigu Å¡ių prekių savininkas neatsiima jų per 30 dienų nuo sprendimo prekes grÄ Å¾inti savininkui. Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 34–35).Atsakovas paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Ä®gyvendinimo nuostatos), 199 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas deklarantu, tapo atsakingu už atitinkamų reikalavimų, keliamų iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai, įvykdymÄ .

Pažymi, jog Kodekso 48 straipsnis numato, kad muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi bÅ«ti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai. Tuo atveju, jei deklarantas atitinkamų muitinės sankcionuotų veiksmų neįformina, turėtų bÅ«ti taikomos Ä®statymo 65 straipsnyje iÅ¡dėstytos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos TM pagrįstai, nesant galimybės ginčo prekei įforminti iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«ros, įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ , kaip asmenį, turintį prekę savo žinioje ir jÄ pateikusi muitinei, įforminti kitÄ muitinės sankcionuotÄ veiksmÄ .

PareiÅ¡kėjai, kaip komercinę veiklÄ vykdančiam subjektui, o ne muitinei teko prievolė susitarti tiek su prekių siuntėjais, tiek ir su gavėjais dėl sÄ lygų, susijusių su prekių disponavimu, įteikimu bei grÄ Å¾inimu. Be to, pareiÅ¡kėja, bÅ«dama atsakinga už į BendrijÄ Ä¯vežtų prekių pateikimÄ muitinei, prisiėmė ir atitinkamÄ komercinę rizikÄ , jei prekių gavėjas nuspręs atsisakyti priimti prekes. Be to, praÅ¡ymÄ dėl prekių sunaikinimo gali teikti ne tik prekėmis disponuojantys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, t. y. pareiÅ¡kėja.

Taigi, pareiÅ¡kėja nepagrįstai siekia perkelti jai tenkančias pareigas muitinei. Pažymi, jog vadovaujantis Ä®statymo 65 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 68 straipsniu, Kodekso 49 ir 53 straipsniais, pareiÅ¡kėja, siekdama įgyvendinti savo reikalavimÄ dėl prekių konfiskavimo ar sunaikinimo, turėjo teisę nuspręsti neatsiimti ginčo prekių.Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1B-1180 patvirtintų Muitinės prižiÅ«rimų prekių sunaikinimo taisyklių 3.3 punktu pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis arba intelektinės nuosavybės teisių savininkas (jo atstovas), Reglamento (EB) Nr. 608/2013 nustatyta tvarka pateikęs Muitinės departamentui arba kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai praÅ¡ymÄ taikyti muitinės priežiÅ«ros priemones.

Pagal minėtÄ reglamentÄ daikto turėtojas yra suprantamas ne tik kaip asmuo turintis nuosavybės teises, bet ir kaip fiziÅ¡kai tokias prekes turintis asmuo. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad Ä®statymo 65 straipsnis Å¡iuo atveju yra apskritai netaikomas, dėl to, kad skundžiamas Klaipėdos TM sprendimas yra neįsigaliojęs, nes yra apskųstas, o 30 darbo dienų terminas bus pradedamas skaičiuoti tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje administracinėje byloje. Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl Klaipėdos TM sprendimo, kuriuo nuspręsta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai prekę – 3 kg medaus ir pateikti grÄ Å¾intas Bendrijos prekes muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, iÅ¡skyrus į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ , teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6).

Å is sprendimas skundžiamais Departamento ir Komisijos sprendimais buvo paliktas galioti, tačiau pareiÅ¡kėjos teigimu jis yra nepagrįstas.SkundÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog Klaipėdos TM nesilaikė prekių grÄ Å¾inimo procedÅ«ros bei prekes grÄ Å¾ino ne savininkui, o pareiÅ¡kėjai, kuri prekėmis nedisponuoja (atlieka tik jų pervežimÄ ). PareiÅ¡kėjos manymu, savininkui neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo dėl prekių atsiėmimo, prekes konfiskuoja ir jas sunaikina muitinė.Visų pirma pažymėtina, jog vadovaujantis Ä®statymo 78 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinant Kodekso 182 straipsnio 3 ir 4 dalis, prekės sunaikinamos ir perduodamos valstybės nuosavybėn jomis disponuojančio arba kito suinteresuoto asmens lėšomis, laikantis Kodekso įgyvendinimo nuostatų 842 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

Å iuo atveju buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėja yra suinteresuotas asmuo, todėl jai buvo suteikta galimybė nuspręsti, ar tikslinga prekę grÄ Å¾inti siuntėjui, iki priimant sprendimÄ dėl prekių sulaikymo, konfiskavimo, sunaikinimo ar realizavimo. PareiÅ¡kėja tuo tarpu teigia, jog turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Ä®statymo 68 straipsniu, kuris nustato, kad jeigu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus sprendimÄ dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamÄ muitinės sprendimÄ ar nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 65 straipsnio 3 dalimi, tačiau teismas pažymi, jog Å¡is straipsnis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas, nes juo remtis galima tik panaikinus sprendimÄ dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo.

Å iuo atveju buvo nuspręsta, jog prekės negali bÅ«ti įvežamos į Lietuvos RespublikÄ , sprendimas jas sulaikyti ar konfiskuoti nebuvo priimtas suteikiant pareiÅ¡kėjai galimybę nuspręsti prekes grÄ Å¾inti siuntėjui arba leisti muitinei atlikti kitus muitinės sankcionuotus veiksmus ir, kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, jis iki Å¡iol yra neįsigaliojęs. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Kodekso 238 straipsnio 2 dalies b punktu, kuris nustato, kad suinteresuoto asmens praÅ¡ymu muitinė leidžia prekes sunaikinti arba vietoj jų eksporto įforminti Å¡ioms prekėms iÅ¡orinio tranzito arba muitinio sandėliavimo procedÅ«rÄ , įvežti jas į laisvÄ jÄ zonÄ arba padėti laisvÄ jį sandėlį, ketinant vėliau reeksportuoti.

Pažymėtina, jog Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1B-1180 patvirtintų Muitinės prižiÅ«rimų prekių sunaikinimo taisyklių 6 punktas nustato, jog norėdamas sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes, asmuo, turintis teisę disponuoti tomis prekėmis, arba jo įgaliotas asmuo pateikia teritorinei muitinei, kuriai buvo pateiktos prekės arba kuri prižiÅ«ri jų buvimo vietÄ , raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ leisti sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes. Minėtos nuostatos aiÅ¡kiai įtvirtina, kad sprendimÄ sunaikinti prekes, kurios negali bÅ«ti įvežtos į Lietuvos RespublikÄ muitinė gali priimti tik tada, kai yra gautas sprendimas iÅ¡ už prekes atsakingo asmens.

Å iuo atveju, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo Departamentui turinio (Komisijos b. l. 9–10) matyti, kad siuntos gavėja atsisako pateikti praÅ¡ymÄ sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundų teismui, Komisijai bei Departamentui turinio matyti, jog ji iÅ¡ esmės pageidauja, kad prekės bÅ«tų sunaikintos, tačiau mano, jog tokį sprendimÄ turėtų priimti muitinė savo iniciatyva. Kaip minėta, muitinė tokio sprendimo vienaÅ¡aliÅ¡kai negali priimti, todėl pareiÅ¡kėja, kaip pati teisingai nurodo savo skunde, gali pasinaudoti savo teise (ne pareiga) praÅ¡yti muitinės sunaikinti prekes.

Pažymėtina, jog Kodekso 4 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad muitinės sankcionuoti veiksmai su prekėmis yra muitinės procedÅ«ros įforminimas prekėms, prekių įvežimas į laisvÄ jÄ zonÄ arba padėjimas į laisvÄ jį sandėlį, prekių reeksportas iÅ¡ Bendrijos muitų teritorijos, prekių sunaikinimas ir prekių perdavimas valstybės nuosavybėn. Taigi, muitinės įpareigojimas įforminti sankcionuotÄ veiksmÄ reiÅ¡kia, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjos noras sunaikinti prekę (muitinės sankcionuotas veiksmas), o ne, pavyzdžiui, jÄ grÄ Å¾inti siuntėjui.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, laikytina, jog skundžiamas Klaipėdos TM sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti ir skundžiamus Departamento bei Komisijos sprendimus, o pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic krantas“ skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                    Bronius Januška Irena Paulauskienė Donatas Vansevičius