ebafb91d-d4bb-4867-a606-98474f098efc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1913-121/2010Bylos proceso Nr.3-61-3-01076-2010-0                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.4, 16.5 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius,                                                                                                            2010m. birželio 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Å idagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. D., pareiÅ¡kėjų atstovei D. M., atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Vilijai Plotnikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. D. (E. D.) ir R. D. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Å tabo įgalioto asmens Vilijos Plotnikovienės, trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjai E. D. ir R.

D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negauto darbo užmokesčio: E. D. - 78,30 Lt, R. D. - 2200,84 Lt (b.l.1-14). PaaiÅ¡kina, kad jie yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau-VSAT) Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės pareigÅ«nai. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTÄ®) 23 str. 2 dalies bei kitų VTÄ® VI skyriaus (,,Darbo užmokestis“) nuostatų taikymo už atliktas pareigas jiems neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, nevirÅ¡ijusi 70 procentų pareiginės algos), t.y., R.

D. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 neišmokėta 1638,95 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 neišmokėta 561,89 Lt darbo užmokesčio, E. D. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 neišmokėta 78,30 Lt darbo užmokesčio. Pareiškėjai remiasi VTĮ 23 str. 2 dalimi, 25 straipsniu, 26 str. 1 ir 3 dalimis, Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 38 str. 1 ir 5 dalimis, 36 straipsniu. Nurodo, kad pagal VTĮ 4 str. 2 dalį, VTĮ nuostatos taikomos apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų (ir statutinių) darbo užmokestį.

Dėl VTÄ® VI skyriaus nuostatų, o bÅ«tent VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatyto ribojimo taikymo pareiÅ¡kėjams yra neapmokėta už atliktÄ darbÄ , t.y. neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos, pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 dalį. Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Pagal Konstitucinio Teismo (KT) 2004-12-13 nutarimÄ piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€“ Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų, nes asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Å i asmens teisė yra garantuojama saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. 2009 m. gruodžio 11 d.

KT paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis", kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau-KTĮ) 72 str. 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo KT nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjai remiasi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Al-638/2005, A10-1054/2004 ir mano, kad Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė yra laikytina tik Lietuvos valstybės priimtų sprendimų vykdytoju, o Valstybė trauktina atsakove šioje administracinėje byloje.

Be to, pareiÅ¡kėjų teigimu, Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų 6 punkte nustatyta, kad tarnyba finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Todėl, pareiÅ¡kėjų manymu, bÅ«tent Lietuvos valstybei, kaip pareiÅ¡kėjų darbdaviui, pirmiausia teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareiÅ¡kėjų darbÄ tais atvejais, kai iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ .

Lietuvos valstybė turėjo ir turi pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo už pareiÅ¡kėjų atliktÄ darbÄ užtikrinimui. Kadangi to padaryta nebuvo, pagal Konstitucijos 48 str. 1 dalį, pastarajai tenka atsakomybė Å¡ias bÅ«tinas lėšas paskirti, o VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei jas iÅ¡mokėti. Pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio analogijÄ , Lietuvos valstybę turėtų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dėl nagrinėjamo pobÅ«džio ginčų nėra suformuotos vieningos teismų praktikos, o dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčų (t.y. neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo) ji yra nevienareikÅ¡mė.

Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad tarp ginčo Å¡alių yra specifiniai teisiniai santykiai ir abu atsakovai pareiÅ¡kėjų atžvilgiu elgėsi neteisėtai, mano, kad atsakovams kyla solidarioji atsakomybė teisingai atlyginti pareiÅ¡kėjams už atliktÄ darbÄ . Be to, pareiÅ¡kėjai, kaip darbuotojai, yra laikomi silpnesniÄ ja Å¡io ginčo Å¡alimi, todėl, jų manymu, teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 54, 81 straipsnius turėtų bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, tinkamai nustatyti atsakovams pareigÄ iÅ¡mokėti jiems negautÄ darbo užmokestį (b.l.1-14).Atsakovė VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l.31-33).

PaaiÅ¡kina, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina ir valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta KT, kol nėra atitinkamo KT sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (KT 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį KT sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

KTĮ 72 str. 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo KT nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, KT pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po KT sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Ä®statymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas, kad atitinkamas aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d., KTÄ® 72 str. 1 d.). Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc).

Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau KT pripažintu prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti dėl Å¡ios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu KT dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtÄ teisenÄ byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas (Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7).

Nei Statute, nei VTÄ® nenustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tačiau vadovaujantis VTÄ® 5 straipsniu, Å¡iuo atveju taikytini DK nustatyti terminai pareiÅ¡kėjų reikalavimams. LVAT nurodo, kad DK 298 str. terminas nėra tapatus ieÅ¡kinio senaties terminui (DK 27 str. 2 d.), nes jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ , faktiÅ¡kai nustatydamas tam tikras priteistinų iÅ¡mokų ribas, kurios nustatomos ne pinigų suma, bet konkrečiu terminu.

Å is terminas sudaro materialinės teisės dalį, t.y. darbuotojas neturi materialinės teisės priteisti iÅ¡mokų daugiau kaip už trejus metus, t.y. neturi teisės į skundo patenkinimÄ didesne apimtimi, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties pabaigos teisinės pasekmės yra svarstomos tik po to kai yra konstatuojama, ar asmuo turi materialinę teisę (CK 1.131 str.). IeÅ¡kinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 d.).

Vadovaujantis DK nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos. Siekiant nepažeisti konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose formuojama vieninga linkme, todėl atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ aplinkybę - sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį, jei teismas priimtų pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , vadovaujantis ABTÄ® 4 str. 6 dalimi ir CPK 284 str. 1 dalimi, praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti 1 metams (b.l.31-33).Atsakovės - Valstybės - atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais (b.l.25-27).

Papildomai paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai su skundu į teismÄ kreipėsi 2010-04-01, todėl, vadovaujantis DK nuostatomis, piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-04-01, todėl jei teismas pripažintų, jog Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė pažeidė jų teises, priteistinos sumos turi bÅ«ti mažinamos: E. D. už 2007 m. sausio mėn. - 9,36 litais, R. D. už 2007 m. sausio-kovo mėn. - 631,71 litais. PraÅ¡o teismo, priėmus pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , vadovaujantis ABTÄ® 4 str. 6 dalimi ir CPK 284 str. 1 dalimi, sprendimo vykdymÄ atidėti 1 metams (b.l.25-27).PareiÅ¡kėjas R.

D. bei pareiÅ¡kėjų atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ palaikė, atstovė papildomai paaiÅ¡kino, jog nėra pagrindo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes Rinktinė yra finansuojama specialia tvarka ir jos finansinė padėtis yra gera. IeÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo KT nutarimo paskelbimo dienos, tad terminas nėra praleistas.Atsakovo atstovė skundo prašė netenkinti atsiliepimo argumentais, prašė nesiremti LVAT 2010m. nutartimi analologÅ¡koje byloje, nes pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje į teismÄ kreipėsi dar iki jam pasikreipiant į KT. Dėl sprendimo atidėjimo argumentavo, kad skundÄ patenkinus, atsakovai jį skųs apeliacine tvarka, todėl teismo sprendimas, jei nepriemoka nbÅ«tų priteista, 2010 metais neįsiteisės, kokia finansinė padėtis bus 2011 metais - nežinoma.

Dėl senaties termino pasisakė, kad pareiÅ¡kėjai kiekvienÄ mėnesį, iki iÅ¡mokant darbo užmokestį, gaudavo lygiai tokius atsiskaitymo lapelius, kokie yra pateikti teismui, t.y, su minuso ženklu parodant nepriemokas.        Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo R. D. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 neiÅ¡mokėta 1638,95 (b.l.21), laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 neiÅ¡mokėta 561,89 Lt (583,80-21,91) (b.l.19), iÅ¡ viso laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 neiÅ¡mokėta 2200,84 Lt (1638,95+561,89);

E. D. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 neiÅ¡mokėta 78,30 Lt (9,36+68,94) (b.l.16).Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizė.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTÄ®) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTÄ®) (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 redakcija Nr.XI-53 ) buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus "Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks KT sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas.

To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.Dėl tinkamo atsakovo, KT sprendimo galiojimo „į priekį“, DK 298 str. taikymo.LVAT administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises bei ­pareigas koreguoti. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu" KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu" KTÄ® 72 str. 4 d. prasme. Pagal tokiÄ LVAT pozicijÄ pareiÅ¡kėjai teisę į teisminę gynybÄ Ä¯gyja jiems pradėjus mokėti nepilnÄ darbo užmokestį ir kreipimosi į teismÄ trukmę riboja tik ieÅ¡kinio senatis, o ne aplinkybė, ar jie į teismÄ kreipėsi iki KT nutarimo, ar jau jį paskelbus.

Pagal LVAT praktikÄ , suformuotÄ 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al-638/2005, reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl darbo užmokesčio mokėjimo teisiniams santykiams CK netaikytinas. Valstybė pareiÅ¡kėjų darbdaviu gali bÅ«ti laikoma tik bendrÄ ja prasme, gi tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, jiems mokėjęs darbo užmokestį, yra atsakovė – Ingalinos rinktinė, asignavimų priteistoms sumoms skyrimo klausimas yra teismo sprendimo vykdymo problema, todėl atsakove Valstybė netrauktina.

Tai patvirtina ir LVAT praktika analogiÅ¡koje byloje (LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A662-1735/2010).Atsakovas VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė atsiliepime nurodo, kad DK 298 str. terminas nėra tapatus ieÅ¡kinio senaties terminui (DK 27 str. 2 dalies) ir teigia, kad vadovaujantis DK nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos (b.l. 28-30).LVAT 2010-01-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–57/2010 pasisakydamas dėl laiko, už kurį gali bÅ«ti priteistas neteisėtai sumažintas (teisėjo) darbo užmokestis, pažymėjo, kad Å¡io klausimo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės nulemia aukščiau aptartas DK 298 straipsnio taikymas.

Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti pagrįstu pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2008 m. kovo 12 d., t. y. už trejus kalendorinius metus, juos skaičiuojant atgal nuo 2008 m. kovo 12 d. (pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos). Laikotarpiai, už kuriuos E. D. bei R. D. praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 bei nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31) (DK 298 str.), skaičiuojant atgal nuo pareiÅ¡kėjų skunde nurodytos paskutinės laikotarpių, už kuriuos jie praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos (DK 298 str.).Dėl senaties termino taikymo.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-04-01 ir atitinkamai E. D. praÅ¡oma priteisti suma mažintina 9,36 Lt už 2007 m. sausio mėn., o R.

D. – 631,71 už 2007 m. sausio-kovo mėn., t.y. trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l.25-27). Nustatyta, kad E. D. ir R. D. į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010-04-15 (b.l.1-14). Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį tik E. D. reikalavimo daliai už 2007 m. sausio mėn., E. D. priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31, kuri lygi 68,94 Lt (b.l.16-17).

Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį R. D. reikalavimo daliai už 2007 m. sausio-kovo mėn., R. D. priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, kuri lygi 1569,13 Lt (174,60+5,10+183,75+342,04+156,60+145,15+561,89) (b.l.19-22).Dėl senaties termino atnaujinimo. LVAT 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

LVAT pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009).

AnalogiÅ¡kai pasisakyta ir LVAT 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1572/2010. Å ioje byloje pagrindo atnaujinti senaties terminÄ nėra, nes pareiÅ¡kėjai apie nepriemokÄ sužinodavo iki kiekvieno sekančio mėnesio 5-10 dienų, tad, bÅ«dami rÅ«pestingi, turėjo visas galimybes gynybos kreipris laiku. Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.Atsakovė VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė (b.l.31-33) bei trečiasis suinteresuotas asmuo ir Valstybės atstovas VSAT (b.l.25-27) atsiliepimuose į skundÄ praÅ¡o, teismui priėmus pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 1 metams.

Pagal ABTÄ® 97 str. 3 dalį, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka. ABTÄ® 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi Å¡io įstatymo normomis, taip pat CPK normomis, kai Å¡is įstatymas jas tiesiogiai nurodo. ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Ä®vertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad administracinėje byloje vykdant sprendimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, turi bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios CPK nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 284 str. 1 dalis, numatanti, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Tai patvirtina ir LVAT praktika, sprendžiant bylas dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos atlyginimo dalies priteisimo: LVAT 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-69/2010, 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-55/2010, 2010-04-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 – 50/2010 ir kt. bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.

LVAT pripažino, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl, vadovaudamasis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalimi, LVAT nutarė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Tačiau, įvertinus E. D. priteistinos sumos menkumÄ , jo atžvilgiu sprendimas vykdytinas įsiteisėjus Å¡iam teismo sprendimui.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 d., 127 str., teisėja  n u s p r e n d ė :

          skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės E. D. naudai 68,94 Lt darbo užmokesčio nepriemokos, R. D. naudai – 1569,13 Lt darbo užmokesčio nepriemokos.           Šio teismo sprendimo vykdymÄ R. D. dalyje atidėti vieneriems metams.    Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                       Nijolė Šidagienė