ebaeba2d-173f-4816-9760-e610c705dfe7 · Å iaulių apylinkės teismas

N U T A R T I S        Civilinė byla Nr. 2-2272-772/2014        Proceso Nr. 2-70-3-01275-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.;129.4. (S)     ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 7 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (os) A. B. (buv. J.) skundÄ dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (VMI), atstovaujanti LR valstybės interesus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N U S T A T Ė :

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į antstolį R. K. ir nurodė, kad gavo iÅ¡ pastarojo 2014-02-04 patvarkymÄ dėl vykdomojo dokumento su reikalavimu sumokėti 5,80 Lt sumÄ ir 69,00 Lt vykdymo iÅ¡laidų. Antstolis 2014-02-17 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir visÄ medžiagÄ kartu vykdomÄ ja byla perdavė teismui. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad iÅ¡ RadviliÅ¡kio raj. apylinkės teismo ji negavo nei įspėjimo, nei priimto procesinio sprendimo. Jai nėra žinoma kur tiek laiko nuo 2002-11-04 buvo vykdomasis raÅ¡tas ir kodėl anksčiau jai jo niekas neįteikė.

PareiÅ¡kėja negavo jokios informacijos apie jos egzistuojančiÄ 5,80 Lt skolÄ valstybei. Taip pat jai nesuprantama, kodėl dabar ji be įspėjimo gauna ir reikalavimÄ sumokėti 69,00 Lt vykdymo iÅ¡laidų. Nurodė, kad skųs ir antstolio pateiktÄ jai 69,00 Lt vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ , kadangi iÅ¡laidos virÅ¡ija skolÄ daugiau kaip 10 kartų.  PareiÅ¡kėja savo reikalavimams pagrįsti antstoliui į bylÄ nepateikė jokių įrodymų.Antstolis R. K. teismui pateiktame 2014-02-17 patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje 2014-01-30 priimtas vykdomasis dokumentas iÅ¡duotas RadviliÅ¡kio raj. apylinkės teismo 2002-11-04 teismo įsakymo pagrindu dėl 5,80 Lt skolos iÅ¡ skolininkės A.

B. iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybei. Antstolis priėmęs minėtÄ procesinį dokumentÄ 2014-02-04 iÅ¡siuntė skolininkei tos pačios datos patvarkymÄ vykdyti priimtÄ vykdomÄ jį dokumentÄ . Atskirai nurodė, kad pagal CPK 655 str. raginimas tokiu atveju nesiunčiamas, kadangi jis yra siunčiamas pirmÄ kartÄ pateikiant vykdomÄ jį dokumentÄ . Antstolis nurodė, jog antstolė R. A. 2013-02-12 minėtÄ vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojui, o pastarasis turėjo teisę ji pateikti antstoliui pakartotinai.

Be to antstolis nurodė, kad vykdymo iÅ¡laidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka, kurių bendra suma yra 73,00 Lt. Antstolis R. K. prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .IÅ¡ieÅ¡kotojÄ (valstybę) atstovaujantis asmuo VMI prie LR FM irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nurodydamas, kad pagal jų apskaitos duomenis pareiÅ¡kėja (skolininkė) yra skolinga valstybės biudžetui 420,18 Lt. Taip pat prašė teismo sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos skundo priimti savo nuožiÅ«ra.             PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas visiÅ¡kai.PareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio ir iÅ¡ieÅ¡kotojo atstovo veiksmų, susijęs su skirtingų teisės normų taikymu bylos dalyvių teisiniams santykiams ir jų įtakos laiko atžvilgiu, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl Å¡ių teisės normų taikymo bylos dalyvių nurodytiems teisiniams santykiams (CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., 2002-02-28 įstatymas Nr. IX-743).Pagal 1964 m.

LR CPK 387 str. galiojusi iki 2013-01-01 vykdomieji raÅ¡tai pagal teismo sprendimus galėjo bÅ«ti pateikti vykdyti per trejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. IÅ¡ RadviliÅ¡kio raj. apylinkės teisme 2002-11-04 priimto teismo įsakymo seka, kad Å¡is procesinis dokumentas pagal Liteko duomenis įsiteisėjo 2002-11-18. Tokiu bÅ«du nuo minėtos datos prasidėjo ir nurodytas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal įraÅ¡Ä ant teismo įsakymo Å¡is procesinis dokumentas teismo antstolei A. S. vykdymui buvo perduotas 2002-12-18.

Tačiau kokia tolesnė jo vykdymo eiga tokių duomenų byloje nėra. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nuostata numatė, kad tokiu atveju nepasibaigęs trejų metų terminas pailgėja iki 10 metų, kuris numatytas CPK 606 str. 2d. Ä®statymo leidėjas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI -1480 ( įsigaliojo nuo 2011-10-01) vėl pakeitė CPK 606 str. 2 d. nuostatÄ , nurodydamas, jog vykdomieji raÅ¡tai gali bÅ«ti pateikiami per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į proceso Å¡alių santykius, pareiÅ¡kėjos skundas nagrinėtinas taikant ir 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, o taip pat kaip ir nurodyta anksčiau galiojusias Å¡io kodekso nuostatas. Toks pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡nagrinėjimui anksčiau galiojusių nuostatų taikymas susijęs su tuo, kad priėmus CPK pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nėra priimtas jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Tačiau atsižvelgiant į procesinių santykių specifikÄ , pažymėtina, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas tęstinumas (CPK 3 str. 8 d.).

Todėl teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui pagal analogijÄ taiko 2002-02-28 priimto CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatÄ . IÅ¡ieÅ¡kotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminÄ , vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei iÅ¡ieÅ¡kotojas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininkÄ neapibrėžtoje grėsmės bÅ«klėje.

LR CPK 606 straipsnyje yra nurodyti tiek sutrumpintas, tiek ir bendrasis vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminÄ . Kaip jau teismas yra nurodęs Å¡ios bylos kontekste vykdymo proceso Å¡alių santykiams taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų senaties terminas, kuris taikomas visiems vykdomiesiems raÅ¡tams, iÅ¡duotiems pagal teismo procesinius sprendimus. Senaties termino eiga, taikant bendrÄ jį senaties terminÄ - prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų seka, kad vykdomasis dokumentas nuo 2002-12-18 iki 2013-02-12 buvo pas antstolius: iÅ¡ pradžių pas A. S., o po to pas R. A. (v/b 98-124/2014). 2013-02-12 vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui kaip neįvykdytas. IÅ¡ paminėto seka, kad po daugiau nei vienuolikos metų vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui. Šį juridinis faktas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad per visÄ vykdymo laikotarpį jis nebuvo pradėtas vykdyti ir grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui suėjus 10 metų senaties terminui.

IÅ¡ieÅ¡kotojas į antstolį pakartotinai kreipėsi tik 2014-01-30. Byloje irgi nėra duomenų, kad minėtas senaties terminas bÅ«tų nutrauktas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl praleisto senaties termino atnaujinimo (CPK 607-608 str.). Taip pat nėra duomenų, kad vykdomoji byla dėl 5,80 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės bÅ«tų buvusi sustabdyta (LR CPK 626-627 str.) dėl ko vykdymo senaties termino eiga irgi galėjo bÅ«ti sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.).

Suėjus vykdymo senaties terminui, tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, nebetenka ir vykdytinumo savybės, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali bÅ«ti užtikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminÄ reikia skirti nuo ieÅ¡kinio senaties termino, nes skiriasi Å¡ių terminų sukeliamos teisinės pasekmės, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios iÅ¡reiÅ¡kimu (praÅ¡ymu taikyti senaties terminÄ ).Atskirai pastebėtina, kad skolininkui negaunant darbo užmokesčio ar neturint kitų nuolatinių pajamų skola galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jo turto.

Bylos atveju vykdomojo dokumento vykdymÄ perėmę antstoliai jį turėjo vykdyti pagal Civilinio proceso kodekse numatytas vykdymo taisykles.Byloje irgi nėra duomenų kur, kada ir kam tuometė antstolių kontora 2002-12-18 priėmusi vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡siuntė raginimÄ skolininkei ir kodėl toliau nebuvo atlikti jokie su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu susiję vykdymo veiksmai. Todėl iÅ¡ieÅ¡kotojui 2014-01-30 pakartotinai kreipiantis į antstolį R. K. pastarasis esant aukščiau nurodytai teisinei situacijai privalėjo atsisakyti priimti vykdomÄ jį dokumentÄ dėl to, jog pasibaigė jo vykdymo terminas CPK 651 str. 1d. 4p.).Bylos atveju iÅ¡ieÅ¡kotojas ne tik nenurodė jokių priežasčių dėl ko praleido vykdymo senaties terminÄ , bet ir nepasinaudojo įstatymo suteikta teise dėl praleisto termino atstatymo.

Todėl teismas konstatuoja, kad vykdymo procese suėjo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminas. Atskirai pastebėtina, kad remiantis įstatymų numatytais skirtingais senaties terminais ir teismų praktika, skolininko teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas teismo procesinis sprendimas ir išduotas vykdomasis dokumentas kuomet dabar vykdymo senaties terminas yra trumpesnis nei anksčiau buvęs terminas. Todėl apylinkės teismas, nustatęs, kad suėjo vykdyti senaties terminas dėl skolos iš skolininkės A.

B. (buv. pavardė J.) iÅ¡ieÅ¡kojimo, naikina antstolio R. K. 2014-02-04 patvarkymÄ Nr. S-1498-14 priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ ir antstolio 2014-02-17 patvarkymÄ Nr. S-2194-14 atsisakyti tenkinti skolininko A. B. skundÄ dėl antstolio veiksmų. Papildomai teismas paaiÅ¡kina, kad dėl vykdomosios bylos nutraukimo į antstolį gali kreiptis iÅ¡ieÅ¡kotojas ar skolininkas (CPK 630 str.). Tuo pačiu teismas Å¡ioje byloje trumpai pasisako ir dėl esamos skolininkės skolos dydžio ir jos iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsižvelgiant į pasikeitusias vykdymo proceso nuostatas.Iki 2011-10-01 galiojusi CPK 92 str., redakcija numatė ir itin mažų sumų, kaip bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, priteisimÄ , bei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ valstybės pajamas.

Neretai valstybei buvo priteisiamos ir iÅ¡ieÅ¡komos sumos, kurios nevirÅ¡ija 3, 10 ar 15 litų. Dažniausiai tokių mažų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas, kai priteisiamos teismo paÅ¡to iÅ¡laidos. Bylos atveju bÅ«tent RadviliÅ¡kio raj. apylinkės teismo 2002-11-04 teismo įsakymu iÅ¡ skolininkės A. J. (dabartinė pavardė Bružaitė) ir buvo priteistÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ 5,80 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų suma. Pažymėtina, kad Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo sÄ naudos ir anuomet keleriopai, keliasdeÅ¡imt ar net Å¡imtus kartų virÅ¡ydavo finansinę naudÄ , kuriÄ gaudavo valstybė.

Juk tam, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota bet kokia suma valstybei, turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas vykdomasis raÅ¡tas, Å¡is raÅ¡tas nusiųstas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir perduotas vykdyti antstoliams, kuriems reikia mokėti vykdymo iÅ¡laidas. Akivaizdu, kad kai teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei vykdymo iÅ¡laidos virÅ¡ija pačiÄ iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , geriausia teismui bÅ«tų buvę nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei ir imtis veiksmų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Atliekant tokius veiksmus valstybei buvo daromas nuostolis. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo esmė yra Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimas, o ne jas įpareigotos atlyginti Å¡alies nubau­dimas. Todėl kai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei reikalaudavo investicijų, kurios bÅ«davo gerokai didesnės už galiausiai gaunamÄ kompensacijÄ , vadovaudamasis protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, teismas ir tuomet turėjo galimybę nepriteisti itin mažų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei (CPK str. 1 d., 7 str.).Mažų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybės naudai problemÄ neracionaliai buvo numatyta spręsti dar 1999 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1484 patvirtintuose „Teismo antstolių institucinės reformos metmenyse“ planuota CPK nustatyti taisyklę, kad nebus priverstinai iÅ¡ieÅ¡koma valstybės naudai, jeigu sprendimo vykdymo iÅ¡laidos bus didesnės už iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ . Tačiau Å¡i idėja buvo įgyvendinta tik 2011-10-01 pakeitus CPK 92 str. redakcijÄ . Pagal naujÄ jÄ minėto straipsnio redakcijÄ teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų (tai yra, paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei atlyginimo klausimÄ ), priteisia ir iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ dalyvaujančių asmenų, tik tos sumos, kurių dydis siekia 10 litų ir daugiau (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo).

Tuo pačiu teismas mano, kad minėtai sumai irgi taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vartojimo kainų indeksas. Å i įstatymo nuostata gerai žinoma ir mokesčių administratoriui kuris atstovauja valstybės interesus iÅ¡ieÅ¡kant nurodytas priteistas sumas. Be to mokesčių administratoriui ne naujiena ir Lietuvos pozityviojoje teisėje nustatytas beviltiÅ¡kų mokestinių nepriemokų institutas. Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje nurodyta, kad beviltiÅ¡ka gali bÅ«ti pripažinta ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu atžvilgiu, kai:1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidÅ«s);2) priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos didesnės už mokestinę nepriemokÄ ;3) netikslinga priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ , nes sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik kai mokesčių mokėtojai yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis;4) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis.Mokestinei nepriemokai, kuri pripažinta beviltiÅ¡ka pirmaisiais trim nurodytais atvejais, neteikiamas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmumas ir į jÄ neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.

IÅ¡ aukščiau paminėto darytina iÅ¡vadÄ , kad Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis gali bÅ«ti taikomas ne tik mokesčių nepriemokoms. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atžvilgiu - tai gali bÅ«ti ir žyminio mokesčio nepriemokos, bei kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kaip ginčo atveju paÅ¡to iÅ¡laidos. Tokia iÅ¡vadÄ teismas daro vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, bei atitinkamai formuodamas teismų praktikÄ .Teismas, vadovaudamasis LR CPK 291 str., 510 str. - 513 str., LR CPK 606 str., 651 str. 1 d. 4p., 290 -292 str., N U T A R I A :

             1. Tenkinti pareiÅ¡kėjos A. B. (buv. J.) skundÄ dėl antstolio R. K. veiksmų.2. Panaikinti antstolio R. K. 2014-02-04 patvarkymÄ Nr. S-1498-14 priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ RadviliÅ¡kio raj. apylinkės teismo 2002-11-04 įsakymÄ dėl 5,80 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybei iÅ¡ skolininkės A. B. (buv. J.) (a/k (duomenys neskelbtini) ir antstolio R. K. 2014-02-17 patvarkymÄ Nr. S-2194-14 atsisakyti tenkinti skolininkės skundÄ dėl antstolio veiksmų, suėjus vykdymo ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminui.

             Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                          Jonas Stubrys