Legislator Case Law & Legislation
ebacef3e-7dcf-4764-b232-0775de428418 AI generated

ebacef3e-7dcf-4764-b232-0775de428418 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number ebacef3e-7dcf-4764-b232-0775de428418
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3022-428/2015Proceso Nr. 3-61-3-02149-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. N., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

Legislator headnote

AI generated

ebacef3e-7dcf-4764-b232-0775de428418 · Kauno apygardos administracinis teismas: Policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti kameroje, jeigu nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (10.10 p.). Asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 p.); valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų maitinimo normomis (64 p.). Policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3022-428/2015Proceso Nr. 3-61-3-02149-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. N., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. N. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde ir jo papildymuose (b. l. 1, 28, 32) nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (apytiksliai 3 mėnesius) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato senojoje areÅ¡tinėje kartu su kitais (nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių asmenų) buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 6 kv. m.

Tokiu bÅ«du vienam asmeniui teko apie 2 kv. m. neskaitant baldų. Nebuvo lovų (vietoj jų buvo čiužiniai), stalo, spintų, spintelių, tualeto, kriauklės ir karÅ¡to vandens, lango, pasivaikščiojimo kiemelių, Å¡vietė 20 vatų lemputė. Vietoj tualeto buvo kibiras, o pareigÅ«nai neleisdavo eiti į tualetÄ dažniau nei tris kartus per parÄ . Vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo labai prastai. DuÅ¡u buvo galima naudotis vienÄ kartÄ per savaitę, vienu duÅ¡u vienu metu naudojosi tiek nuteistųjų, kiek buvo kartu kameroje.

Kameros kaimynai surÅ«kydavo nuo 10 iki 15 cigarečių per dienÄ . Nebuvo gyvenamųjų patalpų nerÅ«kantiems ar norintiems mesti rÅ«kyti. Nepilnamečiai buvo laikomi su pilnamečiais. Didelė dalis sienų, lubų ir grindų buvo avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės. Dažnai trÅ«ko oro, patalpos drėgnos (apie 75 proc. drėgnumo), todėl iÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiÅ«davo. Kameroje buvo žiurkių, tarakonų, parazitų, dėl ko negalėdavo užmigti. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, o jis kasdien sportuoja.

Pastatas turi Å¡iferinį stogÄ , asbestas yra sienose ir kanalizacijoje, o tai sukėlė pavojų jo sveikatai. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ . PraÅ¡o taikyti deÅ¡imties metų senaties terminÄ , nes iki 2015 metų nežinojo, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , o prancÅ«zų kalbos jis nemoka, lig Å¡iol su jais susipažinęs tik iÅ¡ nuogirdų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2.3 straipsniui netaikoma senatis, kalinimas nežmoniÅ¡komis-kankinamomis sÄ lygomis prilygsta genocidui ir kankinimui, o tokiems veiksmams negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas senaties terminas. PraÅ¡o vadovautis Europos teisės aktais, nes jie yra aukščiau už Lietuvos valstybės teisės aktų hierarchijÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-20; 22-23) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 19 d. ir nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 18 d., t. y. gana trumpÄ laikÄ . Nurodė kamerose kartu su juo laikytų asmenų skaičių, kamerose buvusius baldus ir inventorių. Pripažino, kad kamerose nebuvo tualetų ir vandens čiaupų, prie areÅ¡tinių nebuvo pasivaikščiojimo kiemelių, tačiau papraÅ¡ius, kamerose laikomi asmenys buvo iÅ¡leidžiami į tualetÄ ir aprÅ«pinami vandeniu, ryte ir vakare buvo leidžiama pasivaikščioti areÅ¡tinės koridoriumi, suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, minkÅ¡tasis inventorius buvo dezinfekuojamas pagal 2005 m. rugpjūčio 4 d. sudarytÄ sutartį su VÄ® Ukmergės ligonine dėl sterilizacijos paslaugų.

Asmenys buvo maitinami tris kartus per dienÄ , maistÄ tiekdavo Ukmergės RVK restoranas „Vilkmergė“. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas 2009 m. vasario 18 d. persikėlė į naujai pastatytÄ pastatÄ . Pripažino, kad pagal buvusios areÅ¡tinės pastato bÅ«klę pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau įrodymų (medicininių dokumentų), jog jam buvo sukeltos konkrečios pasekmės ir jis patyrė jo nurodytÄ neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Prašė taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.Atsakovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu AreÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 19 d. ir nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 18 d.

PareiÅ¡kėjas patikslino, kad AreÅ¡tinėje buvo laikomas iki 2009 m. vasario 20 d. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 6 punkte nurodoma, kad į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ . Turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai. Su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba. Policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ ) (7.10 p.); gauti tinkamÄ maistÄ bei geriamojo vandens (7.11 p.); ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę (7.12 p.); naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas (7.13 p.).

Policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti kameroje, jeigu nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (10.10 p.). Asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 p.); valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų maitinimo normomis (64 p.). Policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas (80 p.). Kiekvienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui skiriama lova. Kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Maitinimo metu policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims skiriami stalo indai (81 p.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinėje, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys reikiamas gyvenimo ir buities sÄ lygas, užtikrinantys saugiÄ aplinkÄ , iÅ¡saugant pareiÅ¡kėjo savigarbÄ , laikant jį AreÅ¡tinėje, nebuvo pažeisti - nepateikė.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytais laikotarpiais laikant jį AreÅ¡tinėje buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti laikomam saugioje gyvenamojoje aplinkoje, užtikrinant jo teises ir teisėtus interesus, o atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus jis ar jo atstovas privalėjo veikti. Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo vadovautis Europos teisės aktais, o ne Lietuvos valstybės teisės aktais ir taikyti deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų taikyti Europos teisės aktus, nes jie yra aukščiau už Lietuvos valstybės teisės aktų hierarchijÄ , pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Pastebėtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminai Konvencijoje nėra reglamentuojami.

Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vadoje yra pasisakęs, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, kad valstybės vidaus teisės normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima bÅ«tų įgyvendinti. Joje taip pat nėra griežtai nurodoma, kokiais bÅ«dais turi bÅ«ti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Pati valstybė nustato, kokiais bÅ«dais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymÄ . Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja.

Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino nacionalinės teisės aktuose nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino ir praÅ¡ymas vertinant ieÅ¡kinio senatį taikyti Europos teisės aktus (KonvencijÄ ), atmestini kaip nepagrįsti.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Kadangi CK1.125 str. 8 d., įtvirtinanti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra speciali norma CK 1.125 str. 1 d., įtvirtinančios bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atžvilgiu, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taikyti bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atmestinas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ AreÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis, jo teigimu, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas surašė 2015 m. balandžio 10 d. (b. l. 1), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės tardymo izoliatoriuje buvimo dienos. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , kad jis yra laikomas galimai pažeidžiant laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygas, tačiau, kaip minėta skundÄ teismui surašė tik 2015 m. balandžio 10 d.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senatį praÅ¡o taikyti atsakovo atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam laikotarpiui nuo yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad negalėjo kreiptis į teismÄ anksčiau, nes nemoka prancÅ«zų kalbos, o Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika į lietuvių kalbÄ nebuvo iÅ¡versta.

Pastebėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus (pvz., Civilinis kodeksas). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo (laikymo) AreÅ¡tinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bÅ«nant AreÅ¡tinėje ar iÅ¡vykus jam iÅ¡ AreÅ¡tinės trejų metų laikotarpiu ir vėliau.

PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                        Jolanta Medvedevienė