ebacef3e-7dcf-4764-b232-0775de428418 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3022-428/2015Proceso Nr. 3-61-3-02149-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui K. N., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K.
Legislator headnote
AI generatedebacef3e-7dcf-4764-b232-0775de428418 · Kauno apygardos administracinis teismas: Policijos areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti kameroje, jeigu nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (10.10 p.). Asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinÄje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisÄ tinkamai maitintis (59 p.); valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonÄ, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų maitinimo normomis (64 p.). Policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-3022-428/2015Proceso Nr. 3-61-3-02149-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui K. N., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K.
N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas K. N. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Skunde ir jo papildymuose (b. l. 1, 28, 32) nurodÄ, bei teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (apytiksliai 3 mÄnesius) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato UkmergÄs rajono policijos komisariato senojoje areÅ¡tinÄje kartu su kitais (nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių asmenų) buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 6 kv. m.
Tokiu bÅ«du vienam asmeniui teko apie 2 kv. m. neskaitant baldų. Nebuvo lovų (vietoj jų buvo Äiužiniai), stalo, spintų, spintelių, tualeto, kriauklÄs ir karÅ¡to vandens, lango, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, Å¡vietÄ 20 vatų lemputÄ. Vietoj tualeto buvo kibiras, o pareigÅ«nai neleisdavo eiti į tualetÄ dažniau nei tris kartus per parÄ . Vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo labai prastai. DuÅ¡u buvo galima naudotis vienÄ kartÄ per savaitÄ, vienu duÅ¡u vienu metu naudojosi tiek nuteistųjų, kiek buvo kartu kameroje.
Kameros kaimynai surÅ«kydavo nuo 10 iki 15 cigareÄių per dienÄ . Nebuvo gyvenamųjų patalpų nerÅ«kantiems ar norintiems mesti rÅ«kyti. NepilnameÄiai buvo laikomi su pilnameÄiais. DidelÄ dalis sienų, lubų ir grindų buvo avarinÄs ir antisanitarinÄs bÅ«klÄs. Dažnai trÅ«ko oro, patalpos drÄgnos (apie 75 proc. drÄgnumo), todÄl iÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiÅ«davo. Kameroje buvo žiurkių, tarakonų, parazitų, dÄl ko negalÄdavo užmigti. Maisto energetinÄ vertÄ buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, o jis kasdien sportuoja.
Pastatas turi Å¡iferinį stogÄ , asbestas yra sienose ir kanalizacijoje, o tai sukÄlÄ pavojų jo sveikatai. DÄl netinkamų laikymo sÄ lygų jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrÄtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažÄjimÄ , nuolat jauÄia baimÄ, apatijÄ . PraÅ¡o taikyti deÅ¡imties metų senaties terminÄ , nes iki 2015 metų nežinojo, kad jo teisÄs buvo pažeidžiamos, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nÄra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , o prancÅ«zų kalbos jis nemoka, lig Å¡iol su jais susipažinÄs tik iÅ¡ nuogirdų.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2.3 straipsniui netaikoma senatis, kalinimas nežmoniÅ¡komis-kankinamomis sÄ lygomis prilygsta genocidui ir kankinimui, o tokiems veiksmams negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas senaties terminas. PraÅ¡o vadovautis Europos teisÄs aktais, nes jie yra aukÅ¡Äiau už Lietuvos valstybÄs teisÄs aktų hierarchijÄ .Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-20; 22-23) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato UkmergÄs rajono policijos komisariato areÅ¡tinÄje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 19 d. ir nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 18 d., t. y. gana trumpÄ laikÄ . NurodÄ kamerose kartu su juo laikytų asmenų skaiÄių, kamerose buvusius baldus ir inventorių. Pripažino, kad kamerose nebuvo tualetų ir vandens Äiaupų, prie areÅ¡tinių nebuvo pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, taÄiau papraÅ¡ius, kamerose laikomi asmenys buvo iÅ¡leidžiami į tualetÄ ir aprÅ«pinami vandeniu, ryte ir vakare buvo leidžiama pasivaikÅ¡Äioti areÅ¡tinÄs koridoriumi, suteikta teisÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e, minkÅ¡tasis inventorius buvo dezinfekuojamas pagal 2005 m. rugpjÅ«Äio 4 d. sudarytÄ sutartį su VÄ® UkmergÄs ligonine dÄl sterilizacijos paslaugų.
Asmenys buvo maitinami tris kartus per dienÄ , maistÄ tiekdavo UkmergÄs RVK restoranas âVilkmergÄâ. AtkreipÄ dÄmesį, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato UkmergÄs rajono policijos komisariatas 2009 m. vasario 18 d. persikÄlÄ Ä¯ naujai pastatytÄ pastatÄ . Pripažino, kad pagal buvusios areÅ¡tinÄs pastato bÅ«klÄ pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti tam tikrus nepatogumus, taÄiau įrodymų (medicininių dokumentų), jog jam buvo sukeltos konkreÄios pasekmÄs ir jis patyrÄ jo nurodytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ.
PraÅ¡Ä taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas.Byloje ginÄas kilo dÄl atsakovo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato UkmergÄs rajono policijos komisariato areÅ¡tinÄje (toliau â ir AreÅ¡tinÄ) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.Atsakovas patvirtino, kad pareiÅ¡kÄjas, jo nurodytu laikotarpiu AreÅ¡tinÄje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 19 d. ir nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 18 d.
PareiÅ¡kÄjas patikslino, kad AreÅ¡tinÄje buvo laikomas iki 2009 m. vasario 20 d. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , ginÄui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau â ir TaisyklÄs).
Taisyklių 6 punkte nurodoma, kad į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ . Turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisÄs ir teisÄti interesai. Su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinÄse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba. Policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ policijos areÅ¡tinÄse, kuriose įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti (nepilnameÄiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikÅ¡Äioti du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ ) (7.10 p.); gauti tinkamÄ maistÄ bei geriamojo vandens (7.11 p.); ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynÄ (7.12 p.); naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas (7.13 p.).
Policijos areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti kameroje, jeigu nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (10.10 p.). Asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinÄje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisÄ tinkamai maitintis (59 p.); valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonÄ, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų maitinimo normomis (64 p.). Policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.
Vienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas (80 p.). Kiekvienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui skiriama lova. Kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelÄs maisto produktams ir higienos priemonÄms laikyti, stalas, suolas arba taburetÄs, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvÄ. Maitinimo metu policijos areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims skiriami stalo indai (81 p.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymÄjÄs, kad įrodinÄjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susijÄ aspektai.
Ä®rodinÄjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinÄjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinÄjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinÄjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kÄjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.
Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinÄjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinÄjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A17-301/2007). NagrinÄjamu atveju vertintina, kad Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kÄjo skundo teiginius dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinÄje, taÄiau minÄta institucija nepakankamai argumentavo ir neginÄijamų įrodymų, kad teisÄs aktų reikalavimai, reglamentuojantys reikiamas gyvenimo ir buities sÄ lygas, užtikrinantys saugiÄ aplinkÄ , iÅ¡saugant pareiÅ¡kÄjo savigarbÄ , laikant jį AreÅ¡tinÄje, nebuvo pažeisti - nepateikÄ.
TodÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo nurodytais laikotarpiais laikant jį AreÅ¡tinÄje buvo pažeista jo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam saugioje gyvenamojoje aplinkoje, užtikrinant jo teises ir teisÄtus interesus, o atsakovas neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus jis ar jo atstovas privalÄjo veikti. Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o teismo vadovautis Europos teisÄs aktais, o ne Lietuvos valstybÄs teisÄs aktais ir taikyti deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų taikyti Europos teisÄs aktus, nes jie yra aukÅ¡Äiau už Lietuvos valstybÄs teisÄs aktų hierarchijÄ , pastebÄtina, kad Lietuvos Respublikos teisinÄ sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisÄs aktas, taip pat jos tarptautinÄs sutartys, tarp jų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â ir Konvencija). PastebÄtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminai Konvencijoje nÄra reglamentuojami.
Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vadoje yra pasisakÄs, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, kad valstybÄs vidaus teisÄs normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima bÅ«tų įgyvendinti. Joje taip pat nÄra griežtai nurodoma, kokiais bÅ«dais turi bÅ«ti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisÄs. Pati valstybÄ nustato, kokiais bÅ«dais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymÄ . Konvencijos nuostatos, apibrÄžianÄios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja.
Taigi, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nagrinÄjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino nacionalinÄs teisÄs aktuose nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino ir praÅ¡ymas vertinant ieÅ¡kinio senatį taikyti Europos teisÄs aktus (KonvencijÄ ), atmestini kaip nepagrįsti.IeÅ¡kinio senatis â tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas â užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.
CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Kadangi CK1.125 str. 8 d., įtvirtinanti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra speciali norma CK 1.125 str. 1 d., įtvirtinanÄios bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atžvilgiu, todÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas taikyti bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atmestinas.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009). TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).
Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas už laikymÄ AreÅ¡tinÄje netinkamomis sÄ lygomis, jo teigimu, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. SkundÄ teismui pareiÅ¡kÄjas suraÅ¡Ä 2015 m. balandžio 10 d. (b. l. 1), t.y. praÄjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinÄs tardymo izoliatoriuje buvimo dienos. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turÄjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisÄ Ä¯ saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , kad jis yra laikomas galimai pažeidžiant laikymo AreÅ¡tinÄje sÄ lygas, taÄiau, kaip minÄta skundÄ teismui suraÅ¡Ä tik 2015 m. balandžio 10 d.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. PažymÄtina, jog ieÅ¡kinio senatį praÅ¡o taikyti atsakovo atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omam laikotarpiui nuo yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali sprÄsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1090/2013). TeisÄs normose, reglamentuojanÄiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkreÄios situacijos aplinkybes.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1037/2009).
Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kÄjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžianÄių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad negalÄjo kreiptis į teismÄ anksÄiau, nes nemoka prancÅ«zų kalbos, o Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika į lietuvių kalbÄ nebuvo iÅ¡versta.
PastebÄtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisÄs aktai, reglamentuojantys neturtinÄs žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus (pvz., Civilinis kodeksas). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, jog dÄl jo pažeistų teisių jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrÄtimus, depresijÄ ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jei pareiÅ¡kÄjas jautÄ tokį diskomfortÄ , jis turÄjo suvokti, jog jo teisÄs gali bÅ«ti pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014 m. lapkriÄio 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014 m. lapkriÄio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo (laikymo) AreÅ¡tinÄje pradžios, nes turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ . Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bÅ«nant AreÅ¡tinÄje ar iÅ¡vykus jam iÅ¡ AreÅ¡tinÄs trejų metų laikotarpiu ir vÄliau.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinÄs pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taip pat nenustatÄ, todÄl skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo K. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                        Jolanta MedvedevienÄ