ebacd433-5dcd-4cb2-aeed-cf36c93b8527 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas EBaudžiamoji byla Nr. 1A-516-493-2013(Proceso Nr. 1-52-1-00267-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.;2.4.6.4.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, išteisintajam V.

V., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiajai A. G., ekspertui S. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 132 str. 1 d. nenustačius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas pagal LR BK 132 str. 1 d. tuo, kad 2012 m. kovo 13 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su A. B. J. B. sodyboje, sode pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio kamieno, nenuvertė ant žemės, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis, kad medis negrius, paliko be priežiÅ«ros, tačiau nupjautas medis užvirto ant J. B., padarydamas stiprų kÅ«no, ypač galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir stuburo krÅ«tininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumuÅ¡imu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu, dėl ko J.

B. mirė įvykio vietoje ir tokiu bÅ«du dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo V. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 132 str. 1 d. ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti pareigÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas visiÅ¡kai neįvertino liudytojo D. A. parodymų, kuris buvo įvykio vietoje ir tvarkė nutrauktus elektros laidus. Apklausiamas teisme nurodė, kad aplinkybių gerai nepamena ir nenori meluoti. Teisėjai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 1 d. pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad tyrėjai davė teisingus parodymus. O bÅ«tent, kad iÅ¡girdo Å¡aukimÄ â€žmama, mama“, atsisukęs aukÅ¡tumėlėje prie gulinčio medžio, t. y. toje pačioje vietoje, kur jiems atvažiavus vyrai dirbo, sodybos Å¡eimininkas ant rankų laikė senutę.

IÅ¡ burnos buvo iÅ¡bėgęs kraujas. Paklausus kas atsitiko, sodybos Å¡eimininkas pasakė, kad gal Å¡aka užkrito. Ä® tai ir buvo panaÅ¡u, nes senutė gulėjo prie nupjauto nuvirtusio medžio. Teisme parodė, kad jis turi leidimÄ pjauti medžius, pjaunant medžius saugos zonoje neturi bÅ«ti žmonių, užstrigusius medžius bÅ«tina nuversti ant žemės, jų palikti negalima. Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu D. A. parodė vietÄ , kur buvo rasta moteris. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad matė gulinčiÄ sodybos Å¡eimininkę prie nupjautos Å¡akos, ten buvo ir akmenų.

Pats V. V. kaltu neprisipažino, tačiau nurodė, kad su A. B. pjovė trikamienį medį, vienÄ kamienÄ nuvertė ant žemės, o kitas liko, nepavyko jo nugriauti. Tuo metu nuėjo prie elektrikų. Tai patvirtina ir liudytojas D. A., kuris atvykus matė vyrus ateinant iÅ¡ tos vietos, kurioje vėliau rasta žuvusioji. Be to, V. V. nurodė, kad J. B. rasta Å¡alia medžio, kurio galas žemėtas. Parodymai atitinka įvykio vietos apžiÅ«ros protokole iÅ¡dėstytiems faktams, kad ant kalvelės yra medis, kurio du Å¡oniniai kamienai nupjauti, likęs pagrindinis kamienas.

Pietrynėje pusėje nupjauto kamieno kelmo skersmuo 23 cm, kamienas nuvirtęs į pietinę pusę, nugenėtas ir padalintas į dvi dalis. Å iaurinėje pagrindinio kamieno pusėje yra nupjauto plonesnio, 15 cm skersmens, kamieno kelmas. Pats kamienas nuvirtęs į pietinę pusę. IÅ¡ ant pagrindinio kamieno bei ant paskiausiai paminėto kamieno žymių sprendžiama, jog nupjautasis kamienas buvo apsivijęs pagrindinį kamienÄ 180 laipsnių kampu. Prie pat medžio pagrindo yra duobutė žemėje, kuri yra maždaug iki 4 cm gylio, tokio diametro kaip plonesnis nupjautas kamienas, bei Å¡io kamieno galas žemėtas, suteptas.

Nuvirtęs kamienas nenugenėtas. Jo virÅ¡Å«nė dengia du akmenis, prie kurių buvo rasta sukniubusi J. B..Taip pat byloje yra garso įraÅ¡as ir greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės kopija, kur 2013-03-13 fiksuotas iÅ¡kvietimas suteikti skubiÄ medicininę pagalbÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Kvietėjas prisistato pavarde V. ir nurodo kvietimo priežastį - kad “ant moteriÅ¡kės medis užkrito”, kvietimo kortelės kopijoje, forma Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas kvietėjas – V., kvietimo priežastis - užkrito medis.

Tai rodo, kad įvykio metu asmenims aplinkybės buvo aiÅ¡kios, o V. V. parodymai, jog taip sakė, kad greičiau atvyktų medikai, atmestini. Teisėjos buvo pagarsinti A. B. parodymai, kuris byloje negalėjo dalyvauti, nes jo atžvilgiu atskirtas tyrimas ir byla nagrinėjama teisme dėl priverčiamųjų med. priemonių taikymo. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad su V. V. pjovė trikamienį medį, vienas kamienas buvo apsivijęs pagrindinį kamienÄ . Pjovė V. V., o jis pagaliu atkabinėjo nuo kamieno.

Tuo momentu atvyko elektrikai ir nepamena, ar nuvertė kamienÄ ant žemės ar liko stovėti pasviręs, nes ėjo link elektrikų. Matė, kaip mama nuėjo į kalniukÄ , o vėliau pamatė gulinčiÄ Å¡alia nupjauto medžio. Apklaustas įtariamuoju A. B. prisipažino kaltu iÅ¡ dalies, nematė jog medis kristų ant motinos, tačiau galėjo taip nutikti, vienas iÅ¡ kamienų liko nenuverstas. Ekspertas S. J. apklausiamas teisme patvirtino savo iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad tokių sužalojimų, kurie buvo padaryti J.

B., galimi du variantai - arba masyvaus kieto buko žalojančio daikto (kas galėjo būti medžio kamienas ar šakos) užkritimas, arba kritimas statmenai ir atsitrenkimas galvos viršugalviu, kur buvo rastas pagrindinis sužalojimas. Krentant į duobę, jeigu nebūtų laiptų, tokie sužalojimai įmanomi. Tačiau jeigu yra laiptai ir yra jų nuožulnumas, pirmiausia griūnant turi nukentėti ne tik galva, bet ir galūnės, kitos kūno dalys, tačiau kūno paviršiuje nei nubrozdinimų, nei kraujosruvų rasta nebuvo.

Po tokių sužalojimų turėjo būti kraujavimas iš nosies ir burnos, jei iš vakaro būtų įkritusi į rūsį, turėjo susiformuoti akinių pavidalo kraujosruvos, bet tokio dalyko nenustatė. Kaltinamasis ir liudytojai nurodė, kad J. B. vaikščiojo, buvo sveika, sode dirbo, tampė šakas, ant veido jokių žymių nesimatė. Be to, ekspertas nurodė, kad po paros žaizda spėja džiūti, formuojasi šašas, o čia žaizda buvo šviežoka. Tokiems sužalojimams atsirasti žmogus turi kristi tiesiai ant galvos, vykstant traumavimui gana stipriai veikia kinetinė energija.

Be galvos sužalojimo buvo sužalotas ir stuburas, krūtinkaulis, todėl tai buvo stūmimas ir per maža kinetinė energija, kad susižalotų griūdama. Kritimas iš aukštumos ir griuvimas ūgiu yra skirtingi dalykai. Krentant iš aukštumos kritimo greitis, trauminio poveikio jėga visai kitokie nei griūnant ūgiu, užkliuvus už ko nors, todėl mažai tikėtini tokie sužalojimai. Užkliuvus ir atsitrenkiant į iškilusį akmenį būtų atsitrenkimas pakaušiu. Tokie eksperto paaiškinimai galutinai paneigia versijas, jog J.

B. iÅ¡ vakaro buvo įkritusi į rÅ«sį ar sode eidama užkliuvo ir galva trenkėsi į iÅ¡kilusį akmenį. A. G., O. K., D. L., L. B. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jos tiesiogiai įvykio nematė, jos yra giminaitės, para prieÅ¡ įvykį su žuvusiÄ ja bendravo tik A. G., o kitų liudytojų parodymai yra tik nuogirdos ir perpasakotos aplinkybės, versija dėl įkritimo į rÅ«sį paneigtina kitais bylos įrodymais. Teismas nuosprendyje sutinka, kad veika kvalifikuota teisingai. Remiantis byloje esančių duomenų visuma, o ne kiekvienu atskirai, darytina iÅ¡vada, kad V.

V. nepagrįstai iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo padarymo, o teismo iÅ¡vada, kad neįrodyta jo kaltė darant nusikaltimÄ , neatitinka bylos aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras patvirtino apeliacinio skundo motyvus, prašė skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašė skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , nustatė, jog V. V. 2012 m. kovo 13 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su A.

B. J. B. sodyboje, sode pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio kamieno, nenuvertė ant žemės, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis, kad medis negrius, paliko be priežiÅ«ros, tačiau nupjautas medis užvirto ant J. B., padarydamas stiprų kÅ«no, ypač galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir stuburo krÅ«tininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumuÅ¡imu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu, dėl ko J.

B. mirė įvykio vietoje ir tokiu bÅ«du dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Å iais veiksmais V. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 132 str. 1 d.IÅ¡teisintasis V. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. kovo 13 d. su A. B. J. B. sodyboje padėjo nupjauti medžius. Medžiai augo už sodybos, jie buvo dideli - apie penkis metrus aukščio. Pjovė vienu benzininiu pjÅ«klu. Vienas medis buvo atsirėmęs į medį, bet A. B. jį nuvertė, o kito medžio nepavyko nugriauti.

Vėliau atvažiavo elektros tinklų darbuotojai, jiems pasakė apie tÄ medį. Jis nuėjo pjauti tÄ medį, elektrikas pasakė, kad jis negerai pjauna ir ėmė pjauti pats, bet užstrigo pjÅ«klas. Elektrikas dirbo su kitu pjÅ«klu, o jis bandė iÅ¡imti tÄ užstrigusį pjÅ«klÄ . Tada iÅ¡girdo, kaip A. B. Å¡aukė "mama" ir pamatė jį einantį link mamos. A. B. paprašė atneÅ¡ti vandens, jis iÅ¡ maÅ¡inos jo atnešė. Kai nubėgo iki A. B., jo mama gulėjo, o A. B. laikė jos galvÄ .

Nurodė, kad J. B. į vietÄ , kur jie pjovė, tai ateidavo, tai nueidavo „pareguliuoti“, bandė krauti Å¡akas, bet A. B. jÄ barė, liepė jai ten nevaikščioti. Ji buvo užsidėjusi megztÄ kepurėlę, po įvykio ta kepurė kabojo ant nuversto medžio Å¡akutės. Nežino, kodėl žuvo moteris, gal jai už Å¡akų užsikabino koja ir ji nugriuvo, nes ten buvo ir akmenų, ir Å¡akų, jei dar lapai užkritę, galima ant jų buvo ir paslysti. Nurodė, kad žuvusiosios galva buvo link gulinčio medžio virÅ¡Å«nės. Tas medis, Å¡alia kurio ji gulėjo, buvo nuleistas, jo Å¡akos nugenėtos, o kitas medis, kuris buvo pakabintas, atsirėmęs stovėjo ir jis nežino, kada jis buvo nuleistas.

Kai J. B. gulėjo, tas kitas nenuleistas medis taip ir liko kaboti. Nurodo, kad įvykio vietos apžiÅ«roje jis nedalyvavo, jam tik tyrėja sakė, kad vienas medžio galas žemėtas, ji sakė, kad jis nuvirto. Tačiau jis dėl to paaiÅ¡kino, kad tas medis nuvirto prieÅ¡ visÄ Ä¯vykį, o kada buvo nuleistas kitas medis, nežino, nes daugiau ten nebuvo. Nurodo, kad medikus A. B. praÅ¡ymu kvietė jis, jiems pasakė, kad užgriuvo medis. Taip sakė, nes norėjo, kad tik jie greičiau važiuotų, bet tada, kai jis taip pasakė, A.

B. sakė, kad „joks medis čia neužgriuvo“. Dėl užstrigusio medžio V. V. paaiÅ¡kino, kad tas medis buvo apytiksliai už poros metrų nuo įvykio vietos. Jis buvo atsirėmęs į kitÄ medį, jis su A. B. jį nupjovė, medis pasviro, susivijo su kito medžio Å¡akomis ir įstrigo. Jis buvo atsirėmęs į žemę, virÅ¡Å«nė buvo susipynusi Å¡akomis į kitÄ medį. Å is medis taip ir liko stovėti ir po įvykio. Po įvykio su A. B. jie kalbėjosi, Å¡is nurodė, kad mamos sveikata prasta, ji skundėsi, kad jai visÄ skauda, sakė, kad laukia tik kapinės, kad į daktarus ji nesikreips, mama sakė, kad kaimynai iÅ¡ jos juokėsi, kad ji girta, nes kai ėjo į parduotuvę, svirduliavo.

Jam A. B. sakė, kad iÅ¡ vakaro mama buvo įkritusi į rÅ«sį. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas V. V. parodė, kad, kai 2012 m. kovo 13 d., apie 10 val., ryto atvyko į J. B. sodybÄ pjauti medžių, tai J. B. tvarkėsi. Jai sÅ«nus liepė eiti namo, tačiau ji vaikščiojo lauke. Jo paprašė nupjauti medį ir jis padėjo. Anksčiau yra pjovęs medžius. Å ioje srityje nedirbo, bet dažnai pjaudavo medžius, malkas sau. Licenzijos pjauti medžius neturėjo. Medžių pjovimo instrukcijų nežino, tiesiog perkant naujÄ pjÅ«klÄ yra pridėtos instrukcijos kaip elgtis.

Pjaunant medžius, turi bÅ«ti apsaugos zona. Nupjautų medžių, kurie lieka kaboti, palikti negalima, nes kabantis medis gali nukristi. Jei medis lieka kaboti, tai reikia jį nutempti. Kai yra likęs kabantis medis, tai teritorija turėtų bÅ«ti aptverta. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletÄ kartų, apklausiamas sakė tiesÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintojo V. V. duotus parodymus, jis parodė, kad jie ne vienÄ ir ne du medžius nupjovė.

Kažkuris vienas medis liko stovėti, jie nepajėgė jo nuversti. Tuo metu galvojo nieko nedaryti. Tas medis, kuris liko nenuverstas, liko stovėti dar du mėnesius. Jie galvojo, kad atvažiuos su traktoriumi ir tÄ likusį medį nutemps. Nurodo, kad lieka prie savo parodymų, kuriuose nurodyta, kad „užstrigęs medis liko ir stovėjo ilgai“, tačiau nurodo nesakęs, jog: „galėjo bÅ«ti taip, kad, kad mÅ«sų paliktas nupjautas užstrigęs kamienas dėl didelio vėjo ir traukos krito ir galėjo užkristi ant J.

B.“, kaip užrašė tyrėjas. Taip pat parodė, kad parodymuose yra nurodyta, kad kviečiant greitÄ jÄ jis sakė, kad „ant moteriÅ¡kės medis užkrito“ todėl, kad pamatė nukritusį medį ir moteriÅ¡kę. Jis nežinojo, kÄ sakyti, kai jo paklausė, kas nutiko, buvo pasimetęs ir taip pasakė tiesiog dėl to, kad greičiau atvažiuotų greitoji, A. B. dar pasakė „kÄ Äia Å¡neki, koks medis užgriuvęs“. Nors V. V. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta Å¡iais įrodymais.Apklaustas kaip liudytojas D.

A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba elektros tinklų įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju elektromonteriu. Buvo gautas nurodymas vykti į objektÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Liudytojas važiavo su S. B. ir A. V. Atvykę pamatė, kad buvo pjautas medis ir nutraukti laidai, todėl jie turėjo sutvarkyti gedimÄ . Nuvykę į (duomenys neskelbtini), pirmiausia atsijungė elektros įtampÄ , pamatė, kad nupjautas medis guli tarp laidų. Medis gulėjo sodelyje Å¡alia sodybos, jo Å¡akos buvo apipjaustytos, likęs tik kamienas.

Nuo miÅ¡kelio pusės atėjo du vyrai, jie aiÅ¡kino, kad pjovė medį ir jis užvirto ant laidų. Ar vyrai pjovė kažkÄ daugiau, jie nesakė. Liudytojas daugiau nupjautų medžių nepastebėjo. Liudytojas pradėjo pjauti medį, bet bepjaunant užstrigo pjÅ«klas, medis pasisuko, liudytojas nuėjo iki maÅ¡inos pasikeisti motopjÅ«klÄ . Tada iÅ¡girdo, kai kažkas Å¡aukė "mama". Atsisukęs pamatė, kaip miÅ¡kelio viduryje, maždaug už 25-30 metrų nuo jo pjauto medžio, atsitÅ«pęs ar atsiklaupęs vyras laikė apglėbęs rankomis ant nugaros gulinčiÄ moterį.

Supratęs, kad ji gal apalpo, nunešė amoniako. Pamatė, kad moteris nejuda. Liudytojas atsitraukė, nes jis pats blogai pasijautė. Jis nematė, kaip ir iÅ¡ kur ta moteris atėjo, Å¡alia tos moters nuvirtusio medžio nepastebėjo. Nurodo, kad pjaudamas medį jis buvo su ausinėmis ir skydeliu, todėl nieko iki įvykio negirdėjo. Kai nuėjo prie maÅ¡inos tvarkyti savo pjÅ«klÄ , tada ir iÅ¡girdo tÄ Å¡auksmÄ . Tos moters sÅ«nus nieko nepasakojo, tik sakė, kad mamai buvo infarktas ar insultas, jis sakė, gal vėl užėjo.

Kraujo iÅ¡ moters kÅ«no nematė, sÅ«nus nesakė, kad gal Å¡aka užkrito. Kai liudytojas iÅ¡girdo žodžius "mama", vienas iÅ¡ kartu atvykusių darbininkų buvo įlipęs į stulpÄ , kitas tampė laidus ant žemės. Pirmosios instancijos teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. A. parodymai, kuriais jis buvo parodęs, kad 2012 m. kovo 13 d., antradienį, apie 12.15 val., jam dirbant brigadoje su kolegomis S. B. ir A. V., iÅ¡ vadovybės gavo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur užvirtęs medis nutraukė elektros oro linijos laidus.

Pagal nurodytÄ elektros pastotę ir linijos numerį (duomenys neskelbtini) susirado gedimo vietÄ , kaip vėliau sužinojo, to žmogaus sodyboje, dėl kurio motinos mirties vyksta Å¡is tyrimas. Laidai buvo nutraukti netoli krÅ«myno, kur sodybos Å¡eimininkas su padėjėju pjovė medžius ir vienas nuvirtęs medis nutraukė tuos laidus. Kai jie atvyko, matė, kad netoli keliuko prie stulpo guli nutraukti laidai ir ateina iÅ¡ krÅ«myno gilumos nuo aukÅ¡tumėlės, kaip suprato, jie ten dirbo, sodybos Å¡eimininkas ir dar vienas vyras.

Jie sakė, kad nupjovė medį, kuris krito ant laidų ir juos nutraukė. Be to, matėsi toliau prie keliuko augantis pasviręs medis, kurio Å¡akos buvo prie laidų. Vyrai sakė, kad taip pat nori nupjauti tÄ medį, bet bijo, kad jis taip pat užvirs ant laidų. Vyrai grįžo prie gulinčio nuversto medžio ir Å¡akų aukÅ¡tumėlėje krÅ«myne, kur jiems atvažiavus dirbo, atsinešė benzopjÅ«klÄ ir tada tÄ medį ėmėsi pjauti patys, taip pat Å¡alia buvo tie vyrai. PjÅ«klas užstrigo, todėl jis ėjo į automobilį paimti kitÄ motopjÅ«klÄ .

Beeinant matė, kad nuo sodybos pusės ateidinėja kažkokia senutė. Prie automobilio su motopjÅ«klu, kol pakeitė grandinę ir pjovimo juostÄ , užtruko apie 10-15 min. KÄ tuo tarpu veikė tie vyrai – nematė, nes buvo užsisukęs, o kolega S. B. buvo įlipęs į stulpÄ , A. V. buvo Å¡alia ir rinko įrankius laidų sudÅ«rimui. Staiga pasigirdo sodybos Å¡eimininko garsus Å¡aukimas „mama, mama“. Atsisukęs pamatė, kad prie gulinčio nuversto medžio ir Å¡akų aukÅ¡tumėlėje krÅ«myne, t. y. toje pačioje vietoje, kur jiems atvažiavus vyrai dirbo, sodybos Å¡eimininkas laikė ant rankų tÄ senutę ir rėkė, gal kas turi amoniako.

Jis iÅ¡ automobilio vaistinėlės paėmė amoniako ir nunešė. Priėjęs pamatė, kad moteris atrodė be gyvybės ženklų, iÅ¡ burnos buvo iÅ¡bėgęs kraujas. Paklausė, kas atsitiko. Senutės sÅ«nus, sodybos Å¡eimininkas pasakė, kad gal Å¡aka užkrito. Ä® tai ir buvo panaÅ¡u, nes senutė gulėjo prie nupjauto nuvirtusio medžio virÅ¡Å«nės, nors pats to nematė, kad medis virto. Tarpusavyje vyrai kalbėjo, kad jie jau iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Toliau jis su kolegomis dirbo savo darbÄ , sujungė nutrauktus laidus.

Matė, kad atvažiavo greitoji pagalba, o netrukus ir policija. Baigę darbus iÅ¡važiavo. (b.t. 1, b.l. 53-54). Pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad galėjo taip sakyti tyrėjai, bet dabar to neprisimena. Å ie liudytojo parodymai buvo pagarsinti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinti liudytojo D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuoti parodymai, kuriais jis patvirtino savo ankstesnius parodymus ir sodyboje esančiame medyne parodė vietÄ , kur buvo rasta moteris bei kitas jo nurodytas aplinkybes.

Liudytojas parodė, kad iÅ¡girdęs vyriÅ¡kÄ Å¡Å«ksnį „mama mama“ ir pažiÅ«rėjęs pamatė, kad sodybos Å¡eimininkas nubėgęs nuo pjauto medžio klonyje į kalniukÄ , kur prieÅ¡ tai dirbo, laiko pakėlęs gulinčios ant žemės jau minėtos senutės galvÄ , pritÅ«pęs prie jos rėkia atneÅ¡ti amoniako. PaieÅ¡kojęs automobilio vaistinėlėje amoniako, nunešė jį nukentėjusiajai. Priėjęs arčiau pamatė, kad moteris guli prie virÅ¡Å«nės gulinčios storos Å¡akos, nerodo jokių gyvybės požymių iÅ¡ burnos jai iÅ¡bėgęs kraujas, o sÅ«nus bando jai teikti pagalbÄ , paskui jÄ pakėlė ir nunešęs atrėmė prie kito medžio.

Taip pat papildo, kad, kai jie trise nuėjo prie klonyje esančio medžio jo pjauti, tai kažkuris iÅ¡ ten buvusių vyriÅ¡kių nuo kalniuko, kur prieÅ¡ tai jiems atvažiuojant dirbo, atsinešė benzopjÅ«klÄ . (b.l. 55-59).Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas liudytojas D. A. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir papildomai parodė, kad 2012 kovo 13 d., apie 12.15 val., dirbo brigadoje su S. B. ir A. V. ir gavo nurodymÄ telefonu nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra užvirtęs medis, ten nutrauktas elektros tiekimas.

Atvažiavus į tÄ kaimelį, nuėjo į pastatÄ , kur reikėjo atjungti elektrÄ . Tada nuvažiavus į tÄ vietÄ , pamatė, kad buvo medis užverstas ant laidų. Medis buvo paÅ¡alintas, tik ant žemės gulėjo nutraukti laidai. Kaip vyrai pjovė medžius, jie nematė. Kai vyrai iÅ¡ ten atėjo per miÅ¡kelį, tai pasakė, kad užvertė ant laidų medį. Tada jie pradėjo tvarkyti laidus ir Å¡alia buvo medelis, kurį reikėjo nupjauti. Pjaunant Å¡alia esantį medelį, jam užspaudė motopjÅ«klÄ .

Tada nuėjo pasiimti į maÅ¡inÄ savo motopjÅ«klo. Tuo momentu buvo su Å¡almu, nieko negirdėjo. Pamatė, kad vyras, paėmęs mamÄ ant rankų, Å¡aukė: „mama, mama“. Jai bėgo iÅ¡ nosies kraujas, o jam nelabai gerai su Å¡irdim, todėl nuėjo į Å¡onÄ . Kas ten įvyko, tiksliai nežino.Pirmininkaujančiam teisėjui pagarsinus liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas parodė, kad sakė tiesÄ , o ar sÅ«nus keitė senutės vietÄ , neatsimena. Tas medis buvo Å¡alimais.

Kai greitoji atvažiavo, tai ta senutė buvo paneÅ¡ta nuo Å¡akos per kokius 3 metrus. Jokio kabančio, pasvirusio medžio, kai močiutė gulėjo, nematė. LeidimÄ pjauti medžius turi. Pjaunant medžius turi bÅ«ti apžiÅ«rėta teritorija ir reikia laikytis saugumo, kad aplinkui 2,5 medžio atstumu nebÅ«tų žmonių, t. y. bÅ«tų saugi zona. Jei užstringa medis, tai reikia naudotis arba traktoriumi, arba specialias gerves ir taip tas medis iÅ¡traukiamas. Kabantys medžiai be priežiÅ«ros nepaliekami.

Dėl to, ar skiriasi saugumo reikalavimai pjaunant medžius miÅ¡ke ar sodyboje, tai nežino, tiesiog yra pasirašęs už saugumÄ . Jei kabo medis, tai turi bÅ«ti aptverta teritorija arba paliktas žmogus, kad niekas neįeitų, nesvarbu, ar privačioje valdoje, ar ne. Jei sodyboje žmogus nori pjauti medį, tai suderina, kad bÅ«tent tÄ ir tÄ dienÄ bÅ«tų atjungta elektra ir žmogus medį pjaunasi pats. Jokio kabančio medžio nepastebėjo nei prieÅ¡ tai, nei po to. Kai atvažiavo, tai tas medis jau gulėjo ant žemės ir Å¡akos nugenėtos, kad galėtų dirbti.

Ten, kur močiutė gulėjo, tai Å¡alia buvo plonos Å¡akutės, jokios storos Å¡akos Å¡alia nepastebėjo. Å alia gulėjo Å¡akutės plonos, kaip pirÅ¡tas, neatsimena jų skersmens. Pamačius tÄ močiutę tikrai nepagalvojo, kas galėjo jai nutikti. Jie vaikščiojo su Å¡almais, tai nieko nematė. Nematė, kad ant jos kažkas kristų.Liudytojo A. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) elektriku. Kovo mėnesį su kolegomis D. A. ir S. B. gavo užduotį nuvykti į (duomenys neskelbtini) paÅ¡alinti gedimÄ .

Atvykus iÅ¡ miÅ¡kelio atėję du vyrai pasakojo, kad jie pjovė medį ir medis užgriuvo ant elektros laidų. Jie nepasakojo, kad prieÅ¡ tai buvo pjovę ir kitus medžius. Vyrai dar pasakojo, kad dar yra medis ar Å¡akos, užvirtę ant laidų. Su vyrais nuėjo D. A., o liudytojas su S. B. likę dirbo savo darbÄ . Darbo metu pakėlęs galvÄ matė, kaip nuo sodybos link pjaunamų medžių nuėjo močiutė, jÄ matė dar prieÅ¡ miÅ¡kelį, kur konkrečiai ji nuėjo, liudytojas nematė.

Atrodo, kad močiutė buvo su mėlyna kepurėle. Vėliau jis iÅ¡girdo, kad vienas iÅ¡ vyrų Å¡aukia “mama, kas tau“. Atsisukęs liudytojas pamatė gulinčiÄ moterį, o vyras, jÄ apsikabinęs, Å¡aukė. Liudytojas toliau dirbo savo darbÄ , vėliau atvažiavo greitoji. Prie tos Å¡akos, kur močiutė buvo nugriuvus, buvo akmenų krÅ«velė, gulėjo keli akmenys. Å akos storis buvo daugmaž kaip vyro ranka, į pabaigÄ ji buvo dar plonesnė, kaip trys pirÅ¡tai. Liudytojas suprato, kad ten medis nebuvo pjautas, ten tik buvo Å¡aka nukritus.

Nurodo, kad kol specialistai atliko savo darbus, vyrai buvo kartu su jais, jie nieko nepasakojo apie dar vienÄ pakabintÄ medį, jokios kalbos apie tai nebuvo. Liudytojas S. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su kolegomis D. A. ir A. V. 2012 m. kovo 13 d. gavo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini) paÅ¡alinti gedimÄ , nes ant laidų buvo užvirtęs medis. Nuvykus iÅ¡ miÅ¡kelio išėjo du vyrai, pasakojo, kad kai pjovė medį, jis pasikabino ir nutraukė laidus. Liudytojas su A. V. tvarkėsi vietoje, o D.

A. nuėjo su tais vyrai tvarkyti dar vieno medžio. Po kurio laiko liudytojas iÅ¡girdo Å¡aukiant „mama“ ir pamatė Å¡alia stovinčio medžio pritÅ«pusį vyrÄ , kuris ant rankų laikė moterį. Jis į vietÄ nebuvo nuėjęs, matė, kad vėliau atvyko greitoji. Nurodo, kad jam tyrėjas pasakojo, kad Å¡aka nugriuvo ir užmušė moterį, tačiau pats liudytojas arčiau nebuvo priėjęs ir jokios Å¡akos nematė. TÄ dienÄ buvo vėjas, todėl jis galėjo neiÅ¡girsti krentančios Å¡akos, tačiau, jeigu bÅ«tų griuvęs medis, tÄ bÅ«tų iÅ¡girdęs. Nukentėjusioji A.

G. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra J. B. dukra, apie mamos mirtį jai pranešė brolis. Su mama kartu ji negyveno, bet dažnai jÄ lankydavo. Mama buvo silpnos sveikatos, ji turėjo neįgalumÄ . Motina nukentėjusiajai skambindavo ir pasakodavo, kad buvo nugriuvusi tai ten, tai ten. Sakė, kad buvo įgriuvusi į rÅ«sį, bet liudytoja konkrečios dienos neprisimena. Paskutinį kartÄ jai labai skaudėjo galvÄ , svaigdavo galva. Mamos lauko rÅ«sio laiptai labai statÅ«s, nekokybiÅ¡ki, betoniniai, labai aptrupėję.

Ten net vyrams sunku lipti, nes nėra net turėklų. RÅ«sys apie du metrus aukščio. Nurodo, kad mama dažnai bÅ«davo ir su „mėlynėmis“, ir sumuÅ¡ta galva. Mama pastovai naudojo vaistus. Netiki, kad mama žuvo dėl to, kad ant jos užgriuvo medis, nes ji prastai matė (viena akimi visai nematė), todėl jai galėjo užkliÅ«ti koja. Be to, brolis po įvykio sakė, gal vietoje buvo akmenų, Å¡akų, ji gal sukniubo, brolis net nesakė, kad ant mamos užgriuvo medis. Ä® įvykio vietÄ nuvažiavo jau po įvykio, motinos įvykio vietoje jau nebuvo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A.

G. apklausiama parodė, kad kovo 12 d., tai yra iÅ¡vakarėse prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį, kai nukrito medis, kalbėjo su motina ir ji pasakė, kad įkrito į rÅ«sį. Teismo metu prašė žodžio, bet jai neleido Å¡ių aplinkybių pasakyti. Net neįsivaizduoja, kaip ant mamos galvos medis galėjo užkristi. Ji seniai skundėsi, kad jai blogai su galva, gal ji paslydo, matė su viena akimi. Broliui A. B. yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl mamos neatsargaus gyvybės atėmimo. Jos nežinojimas nesusijęs su tuo, kad broliui pareikÅ¡tas įtarimas.

Netiki, kad galėjo kažkas atimti mamai gyvybę, jai seniai svaigo galva, ji krisdavo. Kai atvažiavo apie 15-16 val., ji gulėjo lovoje, skundėsi galva. Ji yra du kartus ligoninėje gulėjusi dėl galvos svaigimo. Jos spaudimas buvo labai aukÅ¡tas. Kai buvo nagrinėjama brolio A. B. byla, tai dalyvavo tiek kartų, kiek kvietė. Kai buvo apklausinėjamas ekspertas, tai tuo metu teismo posėdyje negirdėjo versijos apie įkritimÄ Ä¯ rÅ«sį. Ä®vykio iÅ¡vakarėse mama sakė, kad įkrito į rÅ«sį, bet jokių sužalojimų nerodė.Liudytoja O.

K. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad žuvusioji J. B. yra jos motina. Nurodo, kad mamos sveikata buvo labai prasta, jos buvo labai aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, ji nematė viena akimi, jai pindavosi kojos. Liudytoja patvirtino, kad jÄ sesuo A. G. informavo, kad mama jai sakiusi, jog ji buvo įkritusi į rÅ«sį. RÅ«sio laiptai statÅ«s, jų kraÅ¡tai apirę, jie be turėklų. Nurodo, kad apžiÅ«rėjo medį, kuris neva tai užgriuvo mamÄ , tačiau jos manymu, medis mamos negalėjo užmuÅ¡ti, nes jo Å¡akos nestoros.

Be to, Å¡alia buvo nemažas plokščias iÅ¡kilęs virÅ¡ žemės akmuo. Liudytoja D. L., J. B. dukra, apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad jų motina buvo silpnos sveikatos, dažnai nugriÅ«davo. Liudytojai žinoma, jog motina iÅ¡ vakaro iki žūties buvo įkritusi į rÅ«sį. Ä®vykio vietÄ jai parodė brolis, jis nesakė, kad mamÄ užgriuvo medis. Ä®vykio vietoje buvo Å¡akos, žabai, keli akmenys. Jeigu ant mamos bÅ«tų kritusi Å¡aka, tai bÅ«tų apdraskytas veidas, o mamos veidas buvo Å¡varus, neapdraskytas.Liudytoja L.

B., žuvusiosios marti, apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad matė, kaip įvykio vietoje J. B. buvo nukritusi prie šakučių, prie dviejų akmenų, šalia medžio nebuvo. Jai žinoma, kad anyta buvo įkritusi į rūsį. Anyta dažnai dėl silpnos sveikatos ir dėl blogo regėjimo griūdavo, apie tai pasiskųsdavo tik po kurio laiko.2012-03-13 įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), J. B. sodybos teritorijoje rastas gulintis moteriškos lyties lavonas (b. t. 1, b.l. 8-12). 2012-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota detalesnė įvykio vietos apžiūra: fiksuota krūmyno vieta, ir nurodyta, kad už 10 m nuo elektros stulpo į šiaurę yra 1 m aukštyje nupjautas kelmas bei link stulpo medžio kamieno nugenėtos pasmulkintos dalys; kelmo skersmuo 33 cm, tarp nuvirtusio medžio viršūnės ir stulpo - 4 m.

Pietrytiniame pakraÅ¡tyje nuverstas dar vienas medis, Å¡iauriniame pakraÅ¡tyje ant kalvelės yra medis, kurio du Å¡oniniai kamienai nupjauti, likęs pagrindinis kamienas. Pietrytinėje pusėje nupjauto kamieno kelmo skersmuo 23 cm, kamienas nuvirtęs į pietinę pusę, nugenėtas ir padalintas į dvi dalis; Å¡iaurinėje pagrindinio kamieno pusėje yra nupjauto plonesnio, 15 cm skersmens, kamieno kelmas, pats kamienas nuvirtęs į pietinę pusę. IÅ¡ ant pagrindinio kamieno bei ant paskiausiai paminėto kamieno žymių sprendžiama, jog nupjautasis kamienas buvo apsivijęs pagrindinį kamienÄ 180 laipsnių kampu.

Iš prie pat medžio pagrindo esančios duobutės žemėje, kuri yra maždaug iki 4 cm gylio bei iš to, kad šio kamieno galas žemėtas, suteptas, galima spręsti, jog prieš nugriūdamas minėtas kamienas galu buvo įsmigęs į žemę. Nuvirtęs kamienas nenugenėtas. Jo viršūnė dengia du akmenis, prie kurių buvo rasta J. B.. Vienas akmuo, kurio skersmuo apie 25 cm, plokščiu paviršiumi, iškilęs per 2 cm nuo žemės paviršiaus. Aukščiau už jo per 60 cm yra kitas iškilęs iki 6 cm aukščio apie 20 cm skersmens akmuo.

Nuo Å¡io akmens iki vienos kamieno Å¡akos yra 40 cm, Å¡akos skersmuo apie 6 cm. Å alia akmenų yra padėtas gedulingas vainikas. Nuo Å¡ios vietos iki kito medžio, prie kurio buvo rasta paguldyta J. B. yra 5 m. Pastebimų kraujo žymių įvykio vietoje nerasta. (b. t. 1, b.l. 13-26). 2012-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. mirtis įvyko nuo stipraus kÅ«no, ypač galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir stuburo krÅ«tinės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumuÅ¡imu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu.

J. B. mirtis galėjo įvykti prieš 12-24 val. iki jos lavono autopsijos momento 2012-03-14 08.30 val. J. B. lavone rasta odos nubrozdinimas ir poodžio kraujosruva viršugalvio srityje, kaukolės skliauto skersinis lūžimas vainikinės siūlės srityje, kaukolės pamato skersinis lūžimas kaukolės pamato priekinės daubos srityje, kraujosruvos smegenų žievėje abiejų galvos smegenų pusrutulių smilkinių skilčių apatiniuose paviršiuose, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje; krūtininio V stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir kraujosruva po nugaros smegenų dangalais lūžio vietoje bei kairės pusės V šonkaulio lūžimas priestuburinėje srityje ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžio vietoje; netiesioginiai krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžimai ir kraujosruvos priekrūtinkauliniuose minkštuosiuose audiniuose lūžių vietoje padaryta vieno trauminio poveikio kietu buku žalojančiu daiktu į viršugalvio sritį pasėkoje, neužilgo iki mirties;

Å¡ių sužalojimų visuma galėjo bÅ«ti padaryta tiek trauminio poveikio užkrentant ant galvos masyviam kietam bukam žalojančiam daiktui pasėkoje, tiek trauminio poveikio krentant iÅ¡ nedidelės aukÅ¡tumos ir virÅ¡ugalvio sritimi atsitrenkiant į kietÄ plokščiÄ pavirÅ¡ių pasėkoje. Å ių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi. Nuo sužalojimo padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų laiko tarpas, nustatyti tikslesnį laiko intervalÄ nėra galimybės. SavarankiÅ¡kų veiksmų atlikimo, po sužalojimo padarymo, galimybė neatmetama (b. t. 1, b.l. 33-40).

Ekspertas S. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad susipažinęs su J. B. medicinine kortele, nustatė, kad ji buvo neurologiÅ¡kai gydyta nuo 2007 metų dėl išėminės smegenų ligos, antros stadijos arterinės hipertenzijos. Kortelėje medikai nurodė, kad guldant į ligoninę ji skundėsi stipriu galvos svaigimu, dėl kurio buvo pargriuvusi, negalėjo paeiti, jÄ pykino. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad J. B. turėjo ir regos sutrikimų- abiejų akių senatvinę kataraktÄ , jos regėjimo aÅ¡trumas buvo labai mažas, akiplotis - tik centrinis, tunelinis matymas.

Nuo 2008 m. jai netgi nustatytas abejotinas Å¡viesos jutimas kaire akimi. Yra įraÅ¡as, kad 2011-12-26 atvyko į medicinos įstaigÄ dėl galvos svaigimo. Paskutinis įraÅ¡as J. B. asmens sveikatos istorijoje yra 2012-03-01, kur nurodoma, kad ji skundžiasi galvos skausmu, kartais net nugriÅ«na, bÅ«na silpna, nerimas, vartoja (duomenys neskelbtini). Å is vaistas veikia raminančiai, nuo jo gali bÅ«ti ir mieguistumas. Ekspertas teisme patvirtino 2012-03-14 specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad sužalojimų, kurie buvo padaryti nukentėjusiajai J.

B., galimi du variantai: arba masyvaus užkritimas, arba kritimas ir atsitrenkimas. Diferencijuoti, kam atiduoti pirmenybę, iš autopsijos tyrimo metu gautų duomenų, specialistas nurodė negalėjęs. Kietas bukas žalojantis daiktas gali būti medžio kamienas, medžio šakos, tačiau kas nors individualaus, kas būtų užsifiksavę, nebuvo. Pagrindinis sužalojimas J. B. yra iš viršugalvio, odos nubrozdinimas viršugalvyje, nubrozdijimas matomas išoriškai, o minkštuosiuose audiniuose buvo ir kraujosruva.

Kraujas nosies landose rodo, kad arba nosies kaulai lūžę, arba tai susiję su kaukolės pamato priekine dauba. Krentant į duobę, jei nebūtų laiptų, tokie sužalojimai įmanomi, bet jei yra laiptai ir yra jų nuožulnumas, tai pirmiausia griūnant turi nukentėti ne tik galva, bet kūno paviršius, o šiuo atveju nei nubrozdinimų, nei kraujosruvų nebuvo. Žuvusioji buvo atvežta tais pačiais rūbais, ji buvo su melsva megzta kepure, bent trimis megztukais, trikotažiniu golfu, trikotažiniais marškiniais, dvejomis kelnėmis, kelnaitėmis, juodais kaliošais, pilkom kojinėm.

RÅ«bai galėjo suÅ¡velninti kontaktÄ , nes virÅ¡utinė kÅ«no dalis daug aprengta, bet kojų dalyje galėjo likti sužalojimai. Nustatė mažiausiÄ laiko tarpÄ kiek galėjo praeiti laiko po sužalojimo padarymo iki mirties. Tačiau atkreipia dėmesį, kad po sužalojimo bÅ«na kraujavimas iÅ¡ nosies ir galimai iÅ¡ burnos. Jei vertinant iÅ¡orinę žymę - odos nubrozdinimÄ , minkÅ¡tas pavirÅ¡ius, įdubęs pavirÅ¡ius, o jei po paros, tai jau spėja džiÅ«ti, formuojasi Å¡aÅ¡as, čia buvo Å¡viežoka.

Kraujavimas iš nosies rodo, kad buvo pažeistos kaulinės struktūros. Jei iš vakaro būtų įkritusi į rūsį, turėtų susiformuoti akinių pavidalo kraujosruva, bet tokio dalyko nenustatyta. Vykstant traumavimui, gana stipriai veikia kinetinė energija. Be galvos sužalojimo buvo sužalotas ir stuburas, ir krūtinkaulis, todėl tai buvo stūmimas, per maža kinetinė energija, kad ji taip susižalotų griūdama. Griūnant ir atsimušant mažai tikėtina, nes per maža kinetinė energija.

Kritimas iÅ¡ aukÅ¡tumos ir griuvimas Å«giu yra skirtingi dalykai. Nedidelė aukÅ¡tuma yra 2-3 metrai. Krentant iÅ¡ aukÅ¡tumos, kritimo greitis, trauminio poveikio jėga, griÅ«nant Å«giu, užkliuvus už ko nors, visai kita kinetinė energija, mažai tikėtina tokie sužalojimai. Tokie sužalojimai padaryti griÅ«nant ir užkliÅ«vant, ir atsitrenkiant į iÅ¡kilusį akmenį bÅ«tų atsitrenkimas pakauÅ¡iu. Jei tikėti, kad atsitrenkė griÅ«dama į medžio kamienÄ , tada iÅ¡ kur virÅ¡ugalvyje atsirado sužalojimai ir iÅ¡ kur kaulo lūžimai? GriÅ«nant ir atsitrenkiant - ne ta jėga tokiems sužalojimams.

Pažymi, kad įvertino jos sveikatos bÅ«klę, jos regėjimo sutrikimas ir kita, bet yra jos sužalojimų masyvumas, tam reikėjo didelės kinetinės energijos. Sunku paaiÅ¡kinti, juo labiau, kad be galvos sužalojimo yra ir stuburo, ir krÅ«tinės lÄ stos kaulų sužalojimas. Todėl mažai tikėtina taip susižaloti griÅ«nant.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ apklausiamas ekspertas S. J. parodė, kad dėl stuburo sužalojimo tai yra krÅ«tininio 5 stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas.

Buvo ir dar vienas sužalojimas, t. y. netiesioginis krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžimas. Abu šie lūžimai yra padaromi, kai yra gniuždymas iš viršaus, kai veikiama išilginės ašies kryptimi. Šitie sužalojimai gali būti padaromi vieno trauminio poveikio atveju iš viršaus. Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje aptartų atvejų nori pasakyti, kad krentant į palėpę, rūsį, kur nėra laiptų, būtų galimi tokie sužalojimai, tačiau šiuo atveju buvo laiptai, nuožulni plokštuma, todėl tokio kritimo viršugalviu nelabai galėjo būti.

Krentant laiptais yra neiÅ¡vengiami ne tik galvos, bet ir kitų vietų sužalojimai, nes yra dinaminis kontaktas. Taip pat Å¡alia yra sienos, todėl turėtų bÅ«ti kiti sužalojimai. Tačiau atliekant autopsijÄ nebuvo jokių kitų sužalojimų. Netgi atliekant papildomus pjÅ«vius, jokių papildomų kraujosruvų nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad autopsijos metu nosies Å¡nervėse buvo rastas kraujas, nors nosies kaulai nelūžę. Kitas momentas tai, kad detaliai apžiÅ«rint galvÄ rasti odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvio srityje.

Nors teismas motyvuoja Å¡ių sužalojimų nebuvimÄ , kad ji buvo storai apsirengusi, tačiau bÅ«tų kitų nubrozdinimų. Jei ji bÅ«tų buvusi sužalota prieÅ¡ dienÄ , apie 15-16 val., tai mažai tikėtina, kad esant tokiems stuburo, kaukolės sužalojimams ji bÅ«tų galėjusi bÅ«ti aktyvi kitÄ dienÄ . IÅ¡ karto po sužalojimo judėjimo galimybė neatmetama, nes stuburas nebuvo pažeistas. Dėl galvos traumos, tai negalima pasakyti, kokia jos sÄ monės bÅ«klė galėjo bÅ«ti, jei tai bÅ«tų buvę iÅ¡vakarėse.

Galva jos nėra suardyta, suplota. Kai galva stipriai sužalota, sutraiÅ¡koma, tai judėjimo galimybę reikia atmesti. Å iuo atveju atmesti judėjimo galimybės iÅ¡ karto po sužalojimo negalima. Po minimų sužalojimų jinai galėjo iÅ¡gyventi nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Po Å¡ių sužalojimų turėjo bÅ«tinai bÅ«ti kraujavimas iÅ¡ nosies.Ekspertas nurodė atmetÄ s variantÄ , kad nukentėjusioji galėjo iÅ¡vakarėse kristi į rÅ«sį, patirti tokius sužalojimus ir kitÄ dienÄ judėti, iÅ¡gyventi.

Buvo maža kinetinė energija, kad ji bÅ«tų susižalojusi ir galvÄ , ir stuburÄ . Jei taip bÅ«tų buvę, tai mažai tikėtina, kad ji bÅ«tų iÅ¡gyvenusi. KitÄ variantÄ , kad senutė eidama susižalojo į akmenis arba į kelmÄ , ekspertas taip pat atmetė, nes yra maža kinetinė energija, vadinasi trauminio poveikio jėga maža ir nežinia kaip galima pataikyti tiesiai virÅ¡ugalviu į akmenį. Nurodo, kad apie tai, kad minimi sužalojimai atsirado nuo Å¡akos kritimo iÅ¡ virÅ¡aus, buvo pasisakyta pirminėje iÅ¡vadoje, kurioje nurodyta, kad dėl nustatytų sužalojimų turėjo bÅ«ti kietas, bukas, masyvus daiktas, veikiantis į virÅ¡ugalvio sritį.

Ekspertas nurodė, kad buvo ir A. B. byloje Alytuje, atsakinėjo dėl Å¡ių variantų. ApžiÅ«rint mirusiosios kÅ«nÄ buvo matyti odos nubrozdinimai minkÅ¡tu, įdubusiu pavirÅ¡iumi. Likus gyvai tas nubrozdinimas praėjus parai bÅ«tų standus, su oda lygiu pavirÅ¡iumi, nes gijimui para yra nemažas laikas. Å itas nubrozdinimas rodo, kad jis padarytas mažai laiko iki mirties. Be to, esant vietinės daubos lūžimui, bÅ«na specifinis požymis, t. y. akinių tipo kraujosrÅ«vos. Å iuo atveju nebuvo akinių tipo kraujosrÅ«vų nuo sužalojimo padarymo iki mirties momento.

BÅ«tent dar neatlikus autopsijos, esant Å¡ioms kraujosruvoms bÅ«tų galima įtarti vietinės daubos kaukolės lūžimÄ , tačiau to nebuvo. SekančiÄ dienÄ tai turėjo matytis. 2012-03-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) savivaldybės GMP stoties vyr. slaugos administratorė V. B. pateikė garso įraÅ¡Ä ir kvietimo kortelės kopijÄ (b.t. 1, b.l. 45), kortelėje nurodytas kvietėjas – „V.“, kvietimo priežastis – „užkrito medis“ (b.t. 1, b.l. 46). 2012-04-02 daiktų apžiÅ«ros protokolu konstatuota, kad apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u, užfiksuotas 2012-03-13 iÅ¡kvietimas suteikti skubiÄ medicininę pagalbÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini); kvietėjas prisistato pavarde „V.“ ir nurodo kvietimo priežastį - kad “ant moteriÅ¡kės medis užkrito” (b.t. 1, b.l. 48-49).

Ä®rodymų vertinimas Apylinkės teismas, priimdamas V. V. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį motyvavo tuo, jog iÅ¡tyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama V. V. kaltė dėl J. B. žūties, nustatyta, kad tie įrodymai yra prieÅ¡taringi, nepagrįsti, nepilnai įrodantys kaltinamojo kaltę, o prielaidomis, kad galbÅ«t V. V. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , nes pjaudamas užstrigdė medį tarp kitų medžių Å¡akų ir jo pilnai nenuleido ant žemės, dėl ko medis krisdamas mirtinai sužalojo J.

B., nuosprendis grindžiamas bÅ«ti negali. J. B. padarytų sužalojimų mechanizmas neaiÅ¡kus: neaiÅ¡ku, kur ji susižalojo ir kada, neaiÅ¡ku, ar jÄ užgriuvo medis, ar ji paslydusi nugriuvo ir atsitrenkė į akmenis, ar medžių kamienus, netiÅ¡ku, ar įvykio vietoje rastas medis savo fiziniais parametrais galėjo padaryti nesuderinamus su gyvybe sužalojimus J. B.. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ to sekančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini kaltinamo asmens naudai, byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad V.

V. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , todėl teismo nuomone, duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimÄ galėjo padaryti V. V., nepakanka iÅ¡vadoms apie jo kaltumÄ padaryti ir skirti bausmę. Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir norėdama paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus, atlikusi teisminį įrodymų tyrimÄ ir apklaususi pagrindinius liudytojus, sprendžia, jog apylinkės teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, dėl ko apeliacinis skundas jame iÅ¡dėstytais motyvais tenkintinas iÅ¡ dalies.Baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais nustatyta, jog V.

V. kartu su A. B. pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio, nenuvertė ant žemės, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis, kad medis negrius, tokiu bÅ«du paliko medį be priežiÅ«ros, kuris užvirto ant J. B., padarydamas jai sužalojimus, dėl kurių ji mirė. Baudžiamojoje byloje esančia 2012-03-14 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. mirtis įvyko nuo stipraus kÅ«no, ypač galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir stuburo krÅ«tinės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumuÅ¡imu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu.

Teismo medikas savo iÅ¡vadoje nurodė, kad J. B. sužalojimų visuma, kuri yra tiesioginė mirties priežastis, galėjo bÅ«ti padaryta tiek trauminio poveikio užkrentant ant galvos masyviam kietam bukam žalojančiam daiktui pasėkoje, tiek trauminio poveikio krentant iÅ¡ nedidelės aukÅ¡tumos ir virÅ¡ugalvio sritimi atsitrenkiant į kietÄ plokščiÄ pavirÅ¡ių pasėkoje. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas patvirtino 2012-03-14 specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad kietas bukas žalojantis daiktas gali bÅ«ti medžio kamienas, medžio Å¡akos, tačiau iÅ¡ autopsijos tyrimo metu gautų duomenų konstatuoti bÅ«tent Å¡io varianto jis negalėjo.

Apeliacinės instancijos teisme ekspertas apsvarstė visus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus galimus nukentėjusiosios mirties priežasties variantus ir nurodė atmetÄ s variantÄ , kad nukentėjusioji galėjo iÅ¡vakarėse kristi į rÅ«sį, patirti tokius sužalojimus ir kitÄ dienÄ judėti, iÅ¡gyventi. Buvo maža kinetinė energija, kad ji bÅ«tų susižalojusi ir galvÄ , ir stuburÄ . Jei taip bÅ«tų buvę, tai mažai tikėtina, kad ji bÅ«tų iÅ¡gyvenusi. VariantÄ , kad senutė eidama susižalojo į akmenis ar į kelmÄ , kadangi J.

B. radimo vietoje, remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros metu dalyvavusio A. B. parodymais, buvo rasti du akmenys (vienas akmuo - 25 cm skersmens, plokščiu pavirÅ¡iumi, iÅ¡kilęs per 2 cm nuo žemės pavirÅ¡iaus, aukščiau už jo per 60 cm, kitas - 20 cm skersmens iki 6 cm aukščio iÅ¡kilęs akmuo), ekspertas taip pat atmetė, nes yra maža kinetinė energija, vadinasi trauminio poveikio jėga maža ir nežinia kaip galima pataikyti tiesiai virÅ¡ugalviu į akmenį ar kelmÄ . Apie tai, kad minimi sužalojimai galėjo atsirasti nuo Å¡akos kritimo iÅ¡ virÅ¡aus, parodė, kad jau buvo pasisakęs pirminėje iÅ¡vadoje, nurodydamas, kad dėl nustatytų sužalojimų turėjo bÅ«ti kietas, bukas, masyvus daiktas, veikiantis į virÅ¡ugalvio sritį.

Tokie eksperto paaiÅ¡kinimai galutinai paneigia versijas, jog J. B. iÅ¡ vakaro buvo įkritusi į rÅ«sį ar sode eidama užkliuvo ir galva trenkėsi į iÅ¡kilusį akmenį. A. G., O. K., D. L., L. B. parodymai apie prastÄ Å¾uvusiosios sveikatÄ ir lygsvaros sutrikimus, vertintini kritiÅ¡kai, nes jos tiesiogiai įvykio nematė, jos yra giminaitės, dienÄ prieÅ¡ įvykį su mirusiÄ ja bendravo tik A. G., o kitų liudytojų parodymai yra tik nuogirdos ir perpasakotos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, kad mirusiosios veidas nebuvo apibraižytas ir teismo medikas specialisto iÅ¡vadoje nefiksuoja jokių nubrozdinimų J.

B. veide, nepaneigia aplinkybes, kad mirusioji galėjo bÅ«ti sužalota griÅ«vančio medžio Å¡aka, kadangi nėra nustatyta tiksli mirusiosios radimo po įvykio vieta ir poza.IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta 2012-03-13 tuoj pat po įvykio, suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas ir padarytos trys fotonuotraukos - vieta, kur A. B. rado motinos lavonÄ ; paties lavono vaizdas; lavono veido vaizdas iÅ¡ arti. Fotolentelėje, kuri pavadinta kaip „Vieta, kur A. B. rado motinos lavonÄ â€œ, matyti nupjauti medžiai (ar medis), perpjautas medžio kamienas, Å¡akos.

Iš 2012-02-15 atliktos papildomos įvykio apžiūros protokolo matyti, kad sodo šiauriniame pakraštyje ant kalvelės yra medis, kurio du šoniniai kamienai nupjauti, o pagrindinis kamienas likęs. Vienas kamienas (jo kelmo skersmuo 23 cm) nugenėtas ir padalintas į dvi dalis. Šiaurinėje pagrindinio kamieno pusėje yra nupjauto plonesnio, 15 cm skersmens, kamieno kelmas, pats kamienas nuvirtęs, jis nenugenėtas. Iš prie pat medžio pagrindo esančios duobutės žemėje, kuri yra maždaug iki 4 cm gylio, bei iš to, kad šio kamieno galas žemėtas, suteptas, galima spręsti, jog prieš nugriūdamas kamienas galu buvo įsmigęs į žemę.

Å io kamieno virÅ¡Å«nė dengia du akmenis, prie kurių, remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros metu dalyvavusio A. B. parodymais, po įvykio buvo rasta J. B.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų matyti, kad J. B. sužalojęs medis yra apie 15 cm skersmens pjovimo vietoje ir prieÅ¡ nugriÅ«damas ant žemės, jis nupjautÄ ja dalimi buvo įsirėmęs į žemę, po ko nugriuvo. Nors apklausiamas teisme V. V. kategoriÅ¡kai teigė, kad tas gulintis medis, Å¡alia kurio virÅ¡Å«nės buvo mirusiosios galva, buvo nuleistas, jo Å¡akos nugenėtos, o kitas medis, kuris buvo apytiksliai už poros metrų nuo įvykio vietos ir kuris jam su A.

B. jį pjaunant pasviro, susivijo su kito medžio Å¡akomis ir įstrigo bei taip ir liko nenuleistas ir po įvykio. Medis buvo atsirėmęs į žemę, virÅ¡Å«nė buvo susipynusi Å¡akomis į kitÄ medį. Parodė, kad įvykio vietos apžiÅ«roje jis nedalyvavo, jam tik tyrėja sakė, kad vienas medžio galas buvo žemėtas, ji sakė, kad jis nuvirto. Tačiau jis dėl to paaiÅ¡kino, kad tas medis nuvirto prieÅ¡ visÄ Ä¯vykį, o kada buvo nuleistas kitas medis, nežino, nes daugiau ten nesilankė.

Tačiau Å¡ie jo parodymai prieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams ir visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs dar kitų kabančių medžių, to neužfiksuota ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose todėl Å¡ie V. V. parodymai pagrįstai vertintini tik kaip gynybinė jo versija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apklaustas kaip liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, kai iÅ¡girdo, kai kažkas Å¡aukė "mama", atsisukęs pamatė, kaip miÅ¡kelio viduryje, maždaug už 25-30 metrų nuo jo pjauto medžio, atsitÅ«pęs ar atsiklaupęs vyras laikė apglėbęs rankomis ant nugaros gulinčiÄ moterį.

Supratęs, kad ji gal apalpo, nunešė amoniako. Pamatė, kad moteris nejuda. Liudytojas atsitraukė, nes jis pats blogai pasijautė. Jis nematė, kaip ir iš kur ta moteris atėjo, šalia tos moters nuvirtusio medžio nepastebėjo. Tos moters sūnus nieko nepasakojo, tik sakė, kad mamai buvo infarktas ar insultas, jis sakė, gal vėl užėjo. Kraujo iš moters kūno nematė, sūnus nesakė, kad gal šaka užkrito. Pirmosios instancijos teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D.

A. parodymai, kuriais jis buvo parodęs, kad, kai iš automobilio vaistinėlės paėmė ir nunešė amoniako, pamatė, kad moteris atrodė be gyvybės ženklų, iš burnos buvo išbėgęs kraujas. Paklausė, kas atsitiko. Senutės sūnus, sodybos šeimininkas, pasakė, kad gal šaka užkrito. Į tai ir buvo panašu, nes senutė gulėjo prie nupjauto nuvirtusio medžio viršūnės, nors pats to nematė, kad medis virto. Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D.

A. buvo parodęs tokias pačias aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė neprisimenantis savo nurodytų aplinkybių, tačiau pripažino, kad galėjo taip sakyti tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡io liudytojo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, kurias taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys garso įraÅ¡as ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad 2013-03-13 buvo užfiksuotas iÅ¡kvietimas suteikti skubiÄ medicininę pagalbÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini).

Kvietėjas prisistato pavarde „V.“ ir nurodo kvietimo priežastį - kad “ant moteriÅ¡kės medis užkrito”, kvietimo kortelės kopijoje, forma Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas kvietėjas – „V.“, kvietimo priežastis – „užkrito medis“. Tai rodo, kad įvykio metu asmenims aplinkybės buvo aiÅ¡kios, o V. V. parodymai, jog kviesdamas pagalbÄ taip jis sakė tik dėl to, kad greičiau atvyktų medikai, vertintini kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad J.

B. dėvėjo megztÄ kepurėlę, po įvykio kepurėlė kabojo ant medžio Å¡akutės, kas, teismo teigimu, įrodo aplinkybę, kad moteris griuvo prie medžio jau medžiui esant ant žemės, t. y., kai jis jau buvo nugriuvęs, ji griÅ«dama galva kabino medžio Å¡akeles ir ant jų liko jos kepurėlė. Jeigu medis bÅ«tų griuvęs, savo svoriu trenkęs per galvÄ ir pargriovęs žmogų, kepurėlė turėjo gulėti ant žemės. Kad mirusioji iki įvykio dėvėjo kepurėlę apklausiamas parodė ir liudytojas A.

V.. Tačiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, kurio fotolentelėse užfiksuotas moters lavonas, matyti, kad mirusiosios megzta kepurė yra po jos galva. Be to, teisme apklausiamas ekspertas nurodė, kad mirusioji buvo atvežta tais pačiais rÅ«bais ir ji buvo su melsva megzta kepure. Duomenų, kad kažkas minimÄ kepurę bÅ«tų nuėmęs nuo Å¡akos ir mirusiajai padėjęs prie galvos po įvykio, byloje nėra.Atsižvelgiant į liudytojų D. A., A. V., S. B. ir eksperto S. J. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, jog V.

V. 2012 m. kovo 13 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su A. B. J. B. sodyboje, sode pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio kamieno, nenuvertė ant žemės, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis, kad medis negrius, paliko jį be priežiÅ«ros, tačiau nupjautas medis užvirto ant J. B., padarydamas stiprų kÅ«no, ypač galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir stuburo krÅ«tininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumuÅ¡imu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu, dėl ko J.

B. mirė įvykio vietoje ir tokiu bÅ«du dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 132 str. 1 d. LR BK 132 str. baudžiamÄ jÄ atsakomybę nustato už neatsargų gyvybės atėmimÄ kitam asmeniui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiÅ¡kia, kad darydamas veikÄ kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.

Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga bÅ«ti atsargiam. Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiÅ¡ko patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamÄ pareigÄ ) reali galimybė suprasti veikos pavojingumÄ bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimÄ ).Byloje nustatyta, kad bÅ«tent V. V. veika buvo J. B. mirties priežastis. Tarp V. V. veikos (elementaraus atsargumo nesilaikymo) ir padarinių (J.

B. mirties) yra bÅ«tinasis tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Teisėjų kolegija vertina, kad jeigu V. V. bÅ«tų laikęsis saugumo reikalavimų, jis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti J. B. mirties, vadinasi, tarp jo padarytos veikos ir įvykio metu kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Nustatyta, jog V. V. kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo rÅ«pestingumo, t. y. jis nenumatė, jog dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusiÄ situacijÄ ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis, atsargesnis.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. V. parodė, kad anksčiau yra pjovęs medžius. Šioje srityje nedirbo, bet dažnai pjaudavo medžius, malkas sau. Žino, kad pjaunant medžius, turi būti apsaugos zona. Nupjautų medžių, kurie lieka kaboti, palikti negalima, nes kabantis medis gali nukristi. Jei medis lieka kaboti, tai reikia jį nutempti. Kai yra likęs kabantis medis, tai teritorija turėtų būti aptverta. Visa tai parodo, kad jis žinojo, kaip turėjo elgtis esant susidariusiai situacijai.

Atsižvelgiant į visa tai, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.Skiriant bausmę V. V., teisėjų kolegija atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei pobÅ«dį ir laipsnį – padarytas neatsargus apysunkis nusikaltimas, į V. V. asmenybę – teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b.l. 104), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.t. 1, b.l. 106), „Sodra“ duomenų yra apie darbovietes (b.t. 1, b.l. 107), darbo biržoje neregistruotas (b.t. 1, b.l. 108), į laiko tarpÄ , praėjusį nuo veikos padarymo, į jo amžių, tyčios formÄ , į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į veikos padarymo aplinkybes bei priežastis, veikos pasekmes – jos neatstatomos, todėl LRBK 54 str. 1 ir 2 d. pagrindais, V.

V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau žymiai Å¡velnesnė negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.V.

V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 str. 1 d. ir nuteisti 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (LR BK str. 75 str. 2 d. 8 p.).Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.V. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.J.

B. asmens sveikatos istorijÄ grÄ Å¾inti gydymo įstaigai. Kolegijos pirmininkas                                                                    ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai:                                                                                            Danguolė Å iugždinytė                                                                  Egidijus Jonas Grigaravičius