ebab6158-e643-415c-83e9-944afb28f34b · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2104-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01065-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 55.4; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir JarÅ«nės Sedalienės,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei R.

D.,dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui M. N. (M. N.),nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas, panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė :              Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 13 d. gautas pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (sklypo Nr. 41), panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d.

įsakymÄ Nr. Al-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimÄ Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A. S., (duomenys neskelbtini)“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 1 punktÄ .

Pareiškėjo pareiškime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad valstybinės reikšmės miškų plotai, priskirtini miesto miškams, esantys 0,2924 ha žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai administracinių aktų: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 dalies, kuria suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (sklypo Nr. 41);

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. A1-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A. S.“; TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 1 punkto – pagrindu buvo perleisti privačion nuosavybėn. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2015 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu Nr. R6-494 informavo prokurorÄ , kad į žemės sklypÄ patenkantys miÅ¡kai, miÅ¡ko žemė buvo registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46404 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės A.

S., yra pažymėtas sutartiniais ženklais: žalia spalva, reiÅ¡kiančia valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, ir Å¡viesiai žalia spalva, reiÅ¡kiančia miÅ¡ko žemės plotus. Å ioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, į žemės sklypÄ patenka 0,29 ha miÅ¡ko žemės, iÅ¡ jo nutarimu patvirtintas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.

Be to, pastarasis plotas pateko į teritorijÄ , kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonės urėdijoms“ patikėjimo teise buvo perduota VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijai. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 56935 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis MiÅ¡kų žemėlapio fragmento matyti, kad duomenys apie miÅ¡kų statusÄ Å¾emės sklype nepakito.

IÅ¡ 2015 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 56934 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, miÅ¡ko sklypus Nr. 26 ir Nr. 27, kuriuose atitinkamai yra 0,21 ha ir 0,08 ha miÅ¡ko, kuriame auga 13–53 metų amžiaus ir 4–21 metro aukščio medžiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (2001 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX-240 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856 redakcija) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ribotÄ restitucijÄ ; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustatyta, kad miÅ¡kai yra valstybės iÅ¡perkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

T. Z., bylos Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad 0,29 ha miÅ¡kų plotas, patenkantis į 0,2924 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkamas, todėl nuosavybės teisės į jį negalėjo bÅ«ti atkurtos, dėl Å¡ios priežasties Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (sklypo Nr. 41);

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. A1-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. VM.1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A. S., (duomenys neskelbtini)“; TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. P1.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 1 punktas yra neteisėti iÅ¡ esmės ir turi bÅ«ti panaikinti, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai. Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams grÄ Å¾intus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė taikyti restitucijÄ , nors tokio reikalavimo ir nebuvo nurodę savo pareiÅ¡kime. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o taikyti restitucijÄ â€“ ginčo žemės sklypÄ grÄ Å¾inti valstybei. Trečiojo suinteresuoto asmens A. S. teisės Å¡iuo atveju nebÅ«tų pažeistos, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bÅ«tų reikalinga atlikti iÅ¡ naujo ir jai bÅ«tų sugrÄ Å¾intas kitas žemės sklypas. Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nurodė, jog iÅ¡samiai nurodė, savo pareiÅ¡kime pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas patenka į vieÅ¡o intereso gynimo sritį, pripažįstama, kad tokiose bylose jis egzistuoja.

Dėl gamtinės aplinkos apsaugos – Å¡iuo atveju prokuroras gina ypatingos reikÅ¡mės objektus, t. y. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Taip pat vieÅ¡ojo intereso gynimo aspektas – tai teisingas teisės aktų taikymas. Atsakovas teigia, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ administracinį aktÄ â€“ Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. T1-347, vadovavosi tuo metu galiojusiu Mažeikių miesto generaliniu planu, patvirtintu LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154, kuriame ginčo teritorija buvo pažymėta kaip daugiabučių namų kvartalas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokie argumentai nepatvirtina ginčijamo administracinio akto teisėtumo, nes institucija, atlikdama tam tikros teritorijos planavimÄ , turi atsižvelgti ne tik į teisės aktus, priimtus prieÅ¡ 23 metus, kurie nustatė tuo metu galiojusį tos teritorijos naudojimo reglamentÄ , bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip Å¡iuo metu yra reglamentuojamas tos teritorijos naudojimas, ar jis nėra pasikeitęs. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne teritorijų bendraisiais planais yra nustatomi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. T1-347, neatsižvelgė į tai, kad yra pasikeitęs ginčo teritorijos naudojimo reglamentas, t. y. ji įgijusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , dėl to Mažeikių rajono savivaldybė nebeturi jokių teisių į Å¡iÄ teritorijÄ , taip pat ir bÅ«ti Å¡ios teritorijos planavimo organizatoriumi. IÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, miÅ¡ko sklypus Nr. 26 ir Nr. 27, kuriuose atitinkamai yra 0,21 ha ir 0,08 ha miÅ¡ko, kuriame auga 13–53 metų amžiaus ir 4–21 metro aukščio medžiai.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklypas ginčijamų aktų priėmimo metu buvo priskirtas miestui, todėl jame buvęs ir esantis miÅ¡kas nurodytu laikotarpiu laikytinas miesto, t. y. valstybinės reikÅ¡mės, miÅ¡ku. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-09 iki 2009-12-28) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus.

Lietuvos teisės sistema grindžiama teisės aktų hierarchijos principu. Pagal šį principÄ , įstatymai neturi prieÅ¡tarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Vyriausybės nutarimai – įstatymams ir (arba) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, centrinių ar teritorinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktai – Vyriausybės nutarimams, įstatymams ir (arba) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Spręsdamas konkretų ginÄÄ teismas visų pirma paprastai vertina skundžiamų individualių administracinių aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (arba) įstatymams.

Nustačius, kad tam tikras individualus administracinis aktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (arba) įstatymams (pvz., buvo priimtas pažeidžiant Å¡iuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias teisės normas), jis laikytinas neteisėtu, nepaisant, kad žemesnio lygmens teisės aktams jis galbÅ«t ir neprieÅ¡tarauja. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai paneigtų teisės aktų hierarchijos principÄ ir pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų kaip aukščiausios teisinės galios teisės aktų reikÅ¡mę Lietuvos teisės sistemoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra reikalavimas, kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (2009 m. birželio 22 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamais administraciniais aktais nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,29 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės – miesto miÅ¡kas, taip pažeidžiant aiÅ¡kias imperatyvias teisės aktų, draudžiančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus perduoti privačion nuosavybėn, nuostatas.

Dėl Å¡ios priežasties minėti administraciniai aktai ta apimti, kiek jais nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės – miesto miÅ¡kų dalį, laikytini neteisėtais iÅ¡ esmės. VisiÅ¡kai nepagrįsti Mažeikių rajono savivaldybės atstovo argumentai, kad negalima remtis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis, nes jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. IÅ¡nagrinėjus teismų praktikÄ , matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo du kriterijus, kÄ pareiÅ¡kėjas turi įrodyti, teigdamas, kad tam tikra teritorija yra miÅ¡kas, tai yra: miÅ¡ko dislokacijos vieta ir miÅ¡ko plotas.

MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad miÅ¡kas yra ne mažesnis kaip 0,2 ha dydžio plotas. IÅ¡ pateiktos miÅ¡kų tarnybos tekstinės medžiagos matyti, kad ginčijamo žemės sklypo plotas, į kurį patenka miÅ¡kų plotas, yra 0,29 ha dydžio, o taksaciniai sklypai, į kuriuos patenka ginčo žemės sklypas 26 – 1ha 50 arų dydžio, 27 sklypas – 0,20 ha dydžio. Tai reiÅ¡kia, jog plotas atitinka įstatymo reikalavimus. Kaip ne kartÄ minėta, Å¡ioje teritorijoje auga medžiai nuo 13 iki 53 metų amžiaus, jų aukÅ¡tis yra nuo 4 iki 21 metro.

Dėl dislokacijos vietos – miÅ¡kai yra Mažeikių mieste, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, taip pat aiÅ¡kiai matyti žemės sklypo plane, kuriame yra nurodytos koordinatės: x – 6241318, y – 398109. AiÅ¡ki vieta – Mažeikių miestas, plotas, kuris atitinka įstatymÄ , ir atsakovo teiginiai, jog pateikti miÅ¡kų tarnybos duomenys nėra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, nepagrįsti. Taip pat atsakovas teigia, jog pirmenybė turėtų bÅ«ti teikiama nuosavybės teisių apsaugai, o ne vieÅ¡ojo intereso gynimui, atsakovas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tačiau susipažinus su Å¡ia praktika, kuriÄ nurodė atsakovo atstovas, teigtina, jog Å¡i praktika nėra taikoma tokio pobÅ«džio bylose.

Nurodė, jog palaiko savo pareiÅ¡kime nurodytus reikalavimus ir papildomai praÅ¡o taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti Lietuvos valstybei ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ .Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (118 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 31 d. teisme gautas 2015-08-28 raÅ¡tas Nr. 35PD-67-(14.35.9), kuriame nurodė, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje negalės dalyvauti (125 b. l.).

Atsiliepime (86–94 b. l.) nurodė, jog sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) 2012 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tu Nr. R2-3212 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų” informavo Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad rengiant Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , nustatyta, jog kai kurie privatÅ«s žemės sklypai yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotui.

Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tu Nr. lSD-(3.1)-3435 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , ar TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimų dėl minėtų valstybinės žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn priėmimo metu Å¡ie žemės sklypai pateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ . Taip pat buvo papraÅ¡yta informuoti (pateikiant grafinę medžiagÄ ), kokia apimtimi nurodyti žemės sklypai (jų dalys) pateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, kokiu pagrindu (kokiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu) Å¡ie žemės sklypai priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir kokiÄ dalį nurodytuose žemės sklypuose užima valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas (nurodant konkretų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ ).

Atsakydama į minėtÄ Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ , Valstybinė miÅ¡kų tarnyba informavo, kad 2006 metais papildomai inventorizuoti ir 2007 metais Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į minėtus privačius žemės sklypus, vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. IÅ¡ Å¡ios institucijos pateiktos grafinės medžiagos buvo matyti, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos raÅ¡te iÅ¡vardyti žemės sklypai patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos, Ruzgų girininkijos ir Renavo girininkijos miÅ¡ko plotus, kurie, vadovaujantis Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo” (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. lapkričio 7 d.), yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos praÅ¡ymÄ buvo atliktas nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. S. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,2924 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) patikrinimas. A. S. 1992-03-30 pateikė tuometinei Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti A. S. žemę – 2 ha (duomenys neskelbtini). A. S. nuosavybės teises į žemę patvirtino Mažeikių apskrities Mažeikių valsčiaus mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡as, kuriame Nr. 59/6380 buvo įraÅ¡ytas savininkas A.

S., (duomenys neskelbtini) turėjęs 2,19 ha žemės. Giminystės ryÅ¡iui, buvo pateikti dokumentai: A. S. mirties liudijimo, J. S. mirties liudijimo, A. S. gimimo liudijimo kopijos. 1992-12-04 pretendentų susitarimu A. S. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra jai tenkančiÄ dalį 0,30 ha buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės valdÄ . Naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimÄ piliečiams už nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, dydžio miestuose nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos” (toliau – ir Tvarka), 4.1 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 1997-12-11 iki 2014-01-01) buvo nustatyta, kad miestų, rajonų savivaldybių architektÅ«ros tarnybos (vyriausieji architektai) kartu su apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyrių specialistais, vadovaudamiesi miestų bendraisiais (generaliniais) ir detaliaisiais planais, žemės kadastro duomenimis, nustato teritorijas, kuriose tikslinga plėtoti individualiÄ statybÄ bei žemę naudoti kitai paskirčiai, ir rengia Å¡ių teritorijų brėžinius (planus iÅ¡traukas iÅ¡ miesto bendrojo plano).

Juose nurodoma žemės sklypų vieta, apytikslis plotas hektarais, valstybės parduodamos žemės vieno hektaro nominali kaina, kuri apskaičiuojam pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės iÅ¡perkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos”, ir informacija apie teritorijos inžinerinę įrangÄ arba (statybos atveju) galimybes prisijungti prie gretimose teritorijose esančių inžinerinių komunikacijų.

Å ios Tvarkos 4.2 ir 4.3 papunkčiuose buvo nustatyta, kad Å¡ios Tvarkos 4.1 papunktyje nurodytų brėžinių pagrindu buvo rengiamas miesto teritorijų sÄ raÅ¡as, kurį tvirtino miesto, rajono savivaldybės taryba, ir jame nustatomas bendras visų teritorijų žemės plotas, kurį už nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti piliečiams individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Pagal minėtos Tvarkos 4.4 papunktį, apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai turėjo pateikti miestų, rajonų savivaldybėms duomenis apie tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miestuose, pareiÅ¡kė pageidavimÄ gauti žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai.

Tvarkos 4.5 ir 4.6 papunkčiuose buvo nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrÄ visų teritorijų žemės plotÄ , į tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miestuose, pareiÅ¡kė pageidavimÄ gauti žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai, taip pat į inžinerinių komunikacijų, gatvių bei visuomeninių objektų statybos žemės ploto poreikį teritorijoje, o miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiÅ«lymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose turėjo bÅ«ti apsvarstyti ir aprobuoti savivaldybės taryboje.

Pagal Tvarkos 5 ir 6 punktus, miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) parengti pasiÅ«lymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose kartu su paaiÅ¡kinamaisiais raÅ¡tais turėjo bÅ«ti teikiami apskričių virÅ¡ininkams, kurie, gavę Å¡ios Tvarkos 5 punkte nurodytÄ medžiagÄ , per 15 dienų nuo medžiagos gavimo parengdavo ir pateikdavo iÅ¡vadas dėl tvirtintino naujų žemės sklypų dydžio pagrįstumo. Vadovaujantis paminėtomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad iki 2010-07-01 apskrities virÅ¡ininkas, o nuo 2010-07-01 Nacionalinė žemės tarnyba sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktÄ individualiai statybai žemės sklypo detalųjį planÄ ir pagal parengtus miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiÅ«lymus dėl naujų žemės sklypų dydžio.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo” 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini)” 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 41 suteikė adresÄ (duomenys neskelbtini).

A. S. 2009-01-28 pateikė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ skirti jai žemės sklypÄ Nr. 41 (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Al-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo” patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2924 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ bei nurodė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos; architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukÅ¡tų skaičius – 1–2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukÅ¡tis iki kraigo – 10 m.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A. S., (duomenys neskelbtini)” atkÅ«rė A. S. nuosavybės teises į jai tenkančiÄ buvusio savininko A. S. (duomenys neskelbtini) Mažeikių apskrityje (dabar – Mažeikių miestas) valdytos 2,19 ha ploto žemės valdos 0,30 ha dydžio dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha ploto žemės sklypÄ individualiai statybai ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Å is kitos paskirties žemės sklypas yra Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalo Nr. 219 miÅ¡ko sklypų Nr. 26 ir 27 dalimi, kuriÄ užima 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas ir 0,18 ha Å¡io miÅ¡ko žemė, t. y. visas privatus žemės sklypas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ribose.TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl. Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste” 1 punktu atkÅ«rė A. S. nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė 25 000,20 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas A. S. nuosavybės teise 0,2924 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi buvusio žemės savininko A. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius dokumentus, 2013-12-11 raÅ¡tu Nr. lSD-(3.1)-3435 kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , pažymėdama, kad joje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, bei praÅ¡ydama Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateikti informacijÄ , ar TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A.

S., (duomenys neskelbtini)” priėmimo metu žemės sklype buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir kokiÄ dalį nurodyto žemės sklypo jie užėmė. Å iuo raÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinės miÅ¡kų tarnybos taip pat paprašė informuoti (pateikiant grafinę medžiagÄ ), kurioje konkrečioje vietoje valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai pateko į žemės sklypÄ , taip pat informuoti, nuo kada Å¡iame žemės sklype esantys miÅ¡kai buvo priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, atsakydama į minėtÄ Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-11 raÅ¡tÄ Nr. lSD-(3.1)-3435, 2014-02-17 raÅ¡tu Nr. R2-397 Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad 2006 m. buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į žemės sklypo teritorijÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad žemės sklypas patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Žemės sklypo dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai.

IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46404 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmento matyti, kad ginčo žemės sklypas yra pažymėtas sutartiniais ženklais: žalia spalva, reiÅ¡kiančia valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, ir Å¡viesiai žalia spalva, reiÅ¡kiančia miÅ¡ko žemės plotus. Å ioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo” pakeitimo”, į Žemės sklypÄ patenka 0,29 ha miÅ¡ko žemės, iÅ¡ jo nutarimu patvirtintas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.

Be to, pastarasis plotas pateko į teritorijÄ , kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonės urėdijoms” patikėjimo teise buvo perduota VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai – miestų miÅ¡kai. Taigi pagal pirmiau iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad miÅ¡kų plotai, esantys žemės sklype AtkÅ«rimo įstatymo prasme TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A.

S., (duomenys neskelbtini)” priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkami ir nuosavybės teisės į juos negalėjo bÅ«ti atkurtos. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A. S., (duomenys neskelbtini)” A. S. nuosavybės teises į žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, aktuali nuo 2010-01-01 iki 2010-02-02), MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto (redakcija, aktuali nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01) ir AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (redakcija, aktuali nuo 2009-12-28 iki 2010-07-01) nuostatos, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. VM. 1-61-2, kuriuo A.

S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtus miÅ¡kų plotus, turėtų bÅ«ti panaikintas. Taip pat turėtų bÅ«ti panaikintas ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste” 1 punktas, kuriuo nuspręsta A. S. atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miestų miÅ¡kų plotai, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad LTSR Ministrų tarybos 1985-05-31 nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame apraÅ¡omoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas.

Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintas (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-os dalies 36 ha detalusis planas. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimu Nr. Tl-347. Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas.

Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos). Atliekant (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detaliojo plano vieÅ¡ojo svarstymo su visuomene procedÅ«ras dalyvavo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovai, tačiau 2008-11-05 vykusio detaliųjų planų svarstymo su visuomene susirinkimo metu pastabų ar pretenzijų dėl rengiamų detaliųjų planų gauta nebuvo.

Taigi Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini)“ 0,2958 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba teigia, kad miÅ¡kų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių yra ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Ta pati Valstybinė miÅ¡kų tarnyba taip pat teigia, kad miÅ¡kų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių yra ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre 2007 m. atlikus valstybine sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ .

Byloje nėra pateiktas svarbiausias įrodymas apie miÅ¡ko įregistravimÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre – miÅ¡ko kadastro numeris. FaktiÅ¡kai į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ginčo teritorijoje yra įregistruotas miÅ¡kas. Vadovaujantis LR CK 4.262 straipsniu, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais. Vieninteliai duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ , kurie buvo pateikti byloje yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as.

Nors prokuroras nurodė, kad miÅ¡ko plotai, kurie patenka į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) 2003 buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre, tačiau tai paneigia dar vienas faktas, jog 2010 metais Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypas buvo įregistruotas G. G. vardu. Tai reiÅ¡kia, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo informacijos apie Å¡iame sklype įregistruotÄ miÅ¡kÄ , nors dar 2003 metais apie tai turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta. Byloje nėra įrodymų, kad TelÅ¡ių apskritie virÅ¡ininkas ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos bÅ«tų įregistravę ginčo teritorijÄ kaip valstybinės miÅ¡ko žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.

Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorija buvo perduota patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti, pasirašant nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypo (-ų) perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms perdavimo ir priėmimo aktus. Atsakovai neginčija fakto, jog 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ buvo patvirtinti tam tikri valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau iki šiol nėra atlikta šių miškų teisinė registracija.

Paminėjo, kad nuo tada, kai 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ buvo patvirtinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai, iki dabar galiojančios Å¡io nutarimo redakcijos Mažeikių rajono miÅ¡kų plotai buvo koreguojami 8 kartus. Mažeikių rajono miÅ¡kų plotas svyravo nuo 14,30 iki 19,68 tÅ«kstančių hektarų. A. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2010 m. sausio 18 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. VM. 1-61-2, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo 1997 m. liepos 1 d.

įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų. Ten pat pažymėta, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡ojo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Atsakovai mano, kad ginčas kilo todėl, kad 2004-11-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo” dalinio pakeitimo” valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga.

Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovams nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad jis veikė neteisėtai teikdamas vieÅ¡ojo administravimo subjektui neteisingÄ ar neiÅ¡samiÄ informacijÄ , siekdamas, kad ginčijamas sprendimas bÅ«tų priimtas. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti sprendimÄ formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais ABTÄ® 89 straipsnyje.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas M.

N. teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje trÅ«ksta įrodymų, kad minėtoje teritorijoje miÅ¡kas yra įregistruotas MiÅ¡kų kadastre. MiÅ¡kų tarnyba 2014-02-18 raÅ¡te Nr. N 2397 pažymėjo, kad 2006 m. atlikus miÅ¡kų inventorizacijÄ buvo inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos miÅ¡kų kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai – jis patenka į ginčo miÅ¡kų sklypÄ . 2015-04-07 raÅ¡te Nr. R 6429 nurodyta, kad miÅ¡kai buvo įregistruoti 2003-10-16, tai dvi skirtingos datos. Taip pat tame pačiame pareiÅ¡kime nurodoma, kad Å¡ie miÅ¡kų plotai, vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalie 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, tačiau Å¡iuo metu tai nėra galimybės padaryti, nes miÅ¡ko žemėje yra suprojektuoti kitos paskirties žemės sklypai.

MiÅ¡kų tarnyba teigia, kad ginčo plote neįmanoma registruoti miÅ¡ko. Teigia, kad skirtingomis datomis buvo registruoti miÅ¡kai, kad neįmanoma registruoti miÅ¡ko ploto, nes ten registruoti privatÅ«s žemės sklypai. Kyla klausimas, ar tikrai miÅ¡kai yra įregistruoti Å¡ioje vietoje, nes yra trys skirtingos informacijos, kurios prieÅ¡tarauja viena kitai. Iki Å¡iol nėra jokios informacijos apie miÅ¡ko įregistravimÄ . Pagal Kadastro nuostatų 39 punktÄ , tvarkytojas per 20 d. nuo kadastro objekto įregistravimo turi praneÅ¡ti Nekilnojamo turto registrui.

Praėjus 15 metų iki Å¡iol jokios informacijos nėra perduota. Klausimas, ar tokia informacija apskritai yra. Buvo raÅ¡tas MiÅ¡kų tarnybai, kad ji pateiktų duomenis apie Å¡ioje teritorijoje esantį miÅ¡kÄ , jei jis ten yra įregistruotas. Å iuo atveju pažymėtina, kad Mažeikių rajone miÅ¡kų plotai buvo koreguojami net 8 kartus. MiÅ¡kų plotas Mažeikių rajone svyravo nuo 14, 30 iki 19, 68 tÅ«kstančio ha. Svyravimas – 5,38 tÅ«kstančiai ha. Ar buvo koreguojama, kur buvo koreguojama – neaiÅ¡ku.

Svarbus dokumentas kadastro iÅ¡raÅ¡as. Å iuo atveju jis nepateiktas. Prokuroras praÅ¡o panaikinti priimto tarybos sprendimo detaliojo plano patvirtinimo dalį, tačiau neįmanoma tokį pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Sprendimas yra vientisas dokumentas, jame nėra punktų ir papunkčių. Sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas, kuris yra vientisas dokumentas. Jis negali bÅ«ti naikinamas iÅ¡ dalies. Jei yra koreguojami detaliojo plano sprendiniai, tai yra ruoÅ¡iamas naujas detalusis planas. Patenkinus pareiÅ¡kimÄ , reikėtų naikinti visÄ sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, bet ne jo dalį.

BÅ«tų paliesti daugelio žmonių interesai, nes sprendimu buvo patvirtinta daugiau nei 51 sklypas. Detaliojo plano apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad miÅ¡ko nėra, yra pavieniai medžiai. Kreipiantis su Å¡iuo pareiÅ¡kimu, prokuratÅ«rai turėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo teritorijoje į tariamo miÅ¡ko plotÄ patenka dvylika ginčo sklypų. Prokuroras žinojo apie aktų buvimÄ jau 2014 metais, tačiau į teismÄ Â kreipėsi tik 2015 m. balandžio mėnesį. Mano, jog prokuratÅ«ra nesÄ Å¾iningai veikia jų atžvilgiu.

Prokuroras nepateikė pakankamai duomenų, kad ginčo teritorija yra įregistruotas miÅ¡kas. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas 2015-09-01 raÅ¡tas Nr. R2-1220, kuriame nurodyta, jog Valstybinei miÅ¡kų tarnybai apie posėdžio datÄ ir laikÄ yra žinoma, praÅ¡o nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimo teismui nepateikė.Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (119 b. l.), atsiliepimo nepateikė.Trečiasis suinteresuotas asmuo A.

S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (116 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 12 d. teisme gautas A. S. 2015-08-10 paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog teismo siunčiamus dokumentus gavo ir su jais susipažino. Dėl senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos atvykti į teismÄ negalės. Pasitiki atsakingų institucijų kompetencija dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste (122 b. l.).PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas.

             Dėl kreipimosi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo termino Prokuroras, kuris kreipėsi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, laikytinas viena iÅ¡ proceso Å¡alių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (praÅ¡ymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Kitaip tariant, termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ . Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis; ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo; ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).             Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipiantis su Å¡iuo pareiÅ¡kimu, prokuratÅ«rai turėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo teritorijoje į tariamo miÅ¡ko plotÄ patenka dvylika ginčo sklypų. Prokuroras žinojo apie aktų buvimÄ jau 2014 metais, tačiau į teismÄ Â kreipėsi tik 2015 m. balandžio mėnesį. Mano, jog prokuratÅ«ra nesÄ Å¾iningai veikia jų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡te Nr. 1SD-836-(31.) minimi 2014 m. raÅ¡tai – juose buvo pateikta informacija apie kitus konkrečius pažeidimo atvejus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo argumentais, taip pat atsakovo atstovas paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl Å¡ie atsakovo atstovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Å ioje byloje nustatyta, kad prokuratÅ«ra apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ sužinojo 2015 m. kovo 20 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. kovo 18 d. raÅ¡tÄ Nr.1SD-836-(3.1) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ (10–16 b. l.).

IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2015 m. balandžio 7 d. raÅ¡to Nr. R6-494 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ (48 b. l.) matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė R. D. po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. kovo 18 d. raÅ¡to Nr. 1SD-836-(3.1) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ gavimo kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ dėl papildomų duomenų suteikimo.Ä®vertinusi tai, kokius duomenis (dokumentus) Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iki kreipimosi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras operatyviai sprendė šį klausimÄ , realizavo teisę kreiptis į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais. PareiÅ¡kimas Å iaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2015 m. balandžio 13 d. (2 b. l.) nepraleidus ABTÄ® numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas vieÅ¡asis interesas, Å¡iuo atveju po duomenų gavimo 2015 m. balandžio 10 d. iÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡omų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2924 ha žemės sklypÄ , kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008-11-25 galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams. MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miÅ¡kai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ;

6) kiti miÅ¡kai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams. IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė.             IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad A.

S. 1992-03-30 pateikė tuometinei Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti A. S. žemę – 2 ha, turėtÄ (duomenys neskelbtini). A. S. nuosavybės teises į žemę patvirtinto Mažeikių apskrities Mažeikių valsčiaus mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡as, kuriame Nr. 59/6380 buvo įraÅ¡ytas savininkas A. S., (duomenys neskelbtini) turėjęs 2,19 ha žemės. 1992-12-04 pretendentų susitarimu A.

S. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra jai tenkančiÄ dalį 0,30 ha buvusio A. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo (17–23 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr.T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

A. S. 2009-01-28 pateikė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ skirti jai žemės sklypÄ Nr. 41, sklypo plotas 2924 m2, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale (32 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2924 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ bei nurodė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį: gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos; architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukÅ¡tų skaičius – 1–2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukÅ¡tis iki kraigo – 10 m.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM.1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A. S., (duomenys neskelbtini)“ atkÅ«rė A. S. nuosavybės teises į jai tenkančiÄ buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,3000 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste” 1 punktu atkÅ«rė A.

S. (sprendimo Nr. VM.1-61-2) nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė 25 000,20 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Å ių administracinių aktų pagrindu VÄ® Registrų centre įregistruotas A. S. nuosavybės teise 0,2924 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).             Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raÅ¡te Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog 0,2924 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus.

Taip pat iÅ¡ pateiktų Valstybinės miÅ¡kų tarnybos duomenų (49 b. l.) matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ženklu (žalia spalva). Kita Å¡io žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miÅ¡ko žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miÅ¡kų plotų dalis. IÅ¡ Å¡ios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame yra miÅ¡ko sklypai Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis) ir Nr. 28 (dalis), vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“, yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Å ioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikmės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Ä® žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) patenka 0,29 ha miÅ¡ko žemės, iÅ¡ jo LRV 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad prokuroras nenurodo, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tai Valstybinė miÅ¡kų tarnyba privalėjo padaryti.

Atsižvelgdama į Å¡iuos atsakovų motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ios teritorijos dalis priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Taip pat Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad 2006 metais atlikus valstybinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre miÅ¡ko plotai patenkantys žemės sklypai, tarp jų (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktais miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).Taigi įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ miesto miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

VieÅ¡ojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principÄ reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galiÄ turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010). Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių rajono savivaldybės atsiliepimuose nurodoma, kad paaiÅ¡kėjus, kad sprendimas prieÅ¡tarauja teisei, pagal kuriÄ perduota sklypo dalis yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė ir jÄ paimant valstybės naudai, turi bÅ«ti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Taip pat nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taikydamas Å¡io Protokolo nuostatas nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja KonvencijÄ ir pirmÄ ProtokolÄ , o po to priima teisės aktus dėl visiÅ¡kos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkÅ«rimo), tokie teisės aktai gali bÅ«ti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančiÄ Ä¯ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Byloje nekyla ginčo, kad A. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2010 m. sausio 18 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. VM. 1-61-2, remiantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo, ir todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Atsakovų atsiliepime taip pat pažymima, kad minėtame EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia vieÅ¡o intereso ir užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡ojo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡sakytus atsakovų argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju 0,2924 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotÄ ir jo dislokacijos vietÄ (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu, t. y.

šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,2924 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.             Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga.

Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos iÅ¡saugojimas natÅ«ra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1561/2013).Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.Konstatuotina, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. Al-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d.

įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. S., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti, todėl naikintini.             Taip pat teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas prašė teismo taikyti restitucijÄ â€“ ginčo žemės sklypÄ grÄ Å¾inti valstybei. ABTÄ® 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iÅ¡ asmens turtas sugrÄ Å¾inamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alinti – turi bÅ«ti pakartotinai operatyviai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas.

IÅ¡ minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų bÅ«ti laikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ Paplauskienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimÄ , ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiÅ¡kėjai naujÄ tokio paties dydžio žemės sklypÄ .Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A.

S. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalÄ teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokiÄ Å¾alÄ sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2924 ha kitos paskirties žemės sklypas (sklypo Nr. 41), panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymÄ Nr. Al-1119 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimÄ Nr. VM. 1-61-2 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste A.

S., (duomenys neskelbtini)“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 1 punktÄ , kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. S., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2924 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant 0,2924 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                 Žanas Kubeckas                                                                                                                                               Arvydas Martinavičius                                                                  Jarūnė Sedalienė