ebaa30ed-ce32-4fb2-8860-1ecb095fa82a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                             Administracinė byla Nr. I-5039-596/2017                                                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-02930-2017-7                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1.; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „M1“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „M1“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2017 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (23.24-08)-327-5558 „Atidėti / iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimÄ sumokėjimÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti klausimÄ dėl 41 034,40 Eur mokestinės nepriemokos atidėjimo atsakovei nagrinėti iÅ¡ naujo.Manė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų.

Pažymėjo, jog 2017 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kėja buvo pateikusi praÅ¡ymÄ mokesčių administratoriui atidėti mokestinę nepriemokÄ , susidariusiÄ per 2017 m. balandžio mėn. 2017 m. birželio 9 d. pareiÅ¡kėja su atsakove sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-4016. PareiÅ¡kėjos teigimu, priežastys, lėmusios Å¡ios sutarties sudarymÄ , iÅ¡ esmės yra tos pačios, kaip ir nurodytos pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme, dėl kurio priimtas Sprendimas. PareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu trÅ«ksta apyvartinių lėšų veiklai, nes pareiÅ¡kėja atliko darbo organizavimo pakeitimus, optimizuoja veiklÄ , dėl ko atsisakė nepelningai dirbančių mažmeninės prekybos taÅ¡kų, didina gamybos pajėgumus, dėl ko sumažėjo pirkimai iÅ¡ tiekėjų, teko atleisti dalį darbuotojų, iÅ¡mokėti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) atskaita, padidėjo PVM mokėtina suma.

Å ie finansiniai sunkumai yra laikini, nes pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ gamybinės veiklos yra stabilios ir, padengus iÅ¡laidas, susijusias su nurodytu pareiÅ¡kėjos veiklos reorganizavimu, pajamų ir iÅ¡laidų balansas stabilizuosis ir pareiÅ¡kėja galės mokėti privalomus mokėjimus teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi dėl padidėjusių iÅ¡laidų apyvartinių lėšų trÅ«kumo negalima paÅ¡alinti iÅ¡ karto ar per itin trumpÄ laikÄ , pareiÅ¡kėja naudojasi galimybe mokesčio nepriemokÄ atidėti ir taip sureguliuoti savo finansinius srautus, nenutraukti gamybos ir toliau vykdyti veiklÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nors finansiniai sunkumai ir laikini, jie negali bÅ«ti paÅ¡alinti per vienÄ mėnesį, tam reikalingas ilgesnis laikas. Todėl, neiÅ¡nykus priežastims, dėl kurių buvo atidėta mokestinė nepriemoka, susidariusi per 2017 m. balandžio mėn., pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ tų pačių aplinkybių pagrindu praÅ¡yti atidėti ir mokesčių nepriemokos, susidariusios už 2017 m. gegužės mėn., mokėjimÄ .Nurodė, jog iÅ¡vadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, VMI nenurodė jokių argumentų, teisinių pagrindų, kurie susietų VMI iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes (pareiÅ¡kėjos pajamos per 2017 m. birželio mėn. yra 28 989 Eur; sudaryta mokestinės paskolos sutartis su pareiÅ¡kėja) su pareiÅ¡kėjos finansinės bÅ«klės įvertinimu, iÅ¡ tokių iÅ¡vadų nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėja gali nedelsdama sumokėti mokestinę nepriemokÄ , kai dar 2017 m. gegužės mėn. to objektyviai padaryti negalėjo.

Neanalizuota, kokios yra mokestinės nepriemokos susidarymo prielaidos ir ar jos pasibaigė mokestinės paskolos sutarties sudarymu, ar valstybės pagalba, sudarant mokestinės paskolos sutartį, yra pakankama ir pareiÅ¡kėja, jÄ gavusi, gali užtikrinti savo veiklos tęstinumÄ . PareiÅ¡kėja turi sumokėti ne tik mokesčius, bet ir užtikrinti galimybę vykdyti veiklÄ â€“ duonos ir pyrago gaminių gamybÄ , įsigyti tam reikalingus produktus, mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir pan., tačiau pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos konkrečiu laikotarpiu nėra vertintos.

Atsakovė nevertino pareiÅ¡kėjos veiklos perspektyvų, jos galimybės ateityje, per iÅ¡dėstymo laikotarpį, sumokėti tiek mokestinę nepriemokÄ , tiek einamuosius mokesčius, pareiÅ¡kėjos pelningumo ir kitų aplinkybių, kurios yra svarbios, nustatant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo sÄ lygas. Taip pat nevertino mokestinės nepriemokos susidarymo sÄ lygų. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos apyvarta, lyginant jÄ su praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo per pusę, dėl to ženkliai sumažėjo ir gaunamos pajamos.

Nors pajamos sumažėjo, tačiau veiklos sÄ naudos iÅ¡ esmės nepakito, dėl to pareiÅ¡kėjai 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesiai buvo nuostolingi. Dėl pareiÅ¡kėjos reorganizacijos Å¡iais mėnesiais buvo patirtos didelės iÅ¡laidos: iÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės paÅ¡alpos dėl darbuotojų atleidimo (gegužės mėn. atleista 19 darbuotojų, iÅ¡ kurių 6 iÅ¡ mažmeninės prekybos veiklos), sÄ naudos iÅ¡ viso sudarė apie 12 tÅ«kst.

Eur, tai lėmė apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ . Pažymėjo, jog Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjos kepyklos vykdoma veikla uždirba pelnÄ , kadangi uždirbamų pajamų santykis su savikaina po pareiÅ¡kėjos reorganizacijos yra kur kas geresnis, negu kai buvo vykdoma mažmeninės prekybos veikla. PaÅ¡alinus nuostolingas veiklas, optimizuojant gamybÄ , darbuotojų skaičių bei kitas sÄ naudas, uždirbamas pelnas leis užtikrinti pareiÅ¡kėjos veiklos tęstinumÄ .Manė, kad mokesčių administratorius, pagal pateiktus dokumentus įvertinęs pareiÅ¡kėjos mokestinės nepriemokos dydį ir finansinę padėtį, neteisingai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis netaptų kritiÅ¡ka, jeigu bÅ«tų mokestinė nepriemoka sumokėta nedelsiant, pareiÅ¡kėja pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių, kad jos padėtis taptų kritiÅ¡ka, bet ji turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį (b. l. 2–6).Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad VMI, priimdama SprendimÄ , iÅ¡nagrinėjo tiek pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir su juo pateiktus dokumentus, tiek surinktÄ papildomÄ informacijÄ . Nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiÅ¡kėjai valstybės pagalba jau buvo teikta, t. y. tarp pareiÅ¡kėjos ir VMI 2017 m. birželio 9 d. buvo pasiraÅ¡yta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-4016, iÅ¡dėstant 55 937,55 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus Å¡eÅ¡erių mėnesių laikotarpiui.

VMI iÅ¡vadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, pažymėta ir tai, kad pareiÅ¡kėja, turėdama mokestinę nepriemokÄ valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. Nurodė, jog pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ vienos dienos piniginių lėšų apyvartÄ , gautos piniginės lėšos 2017 m. birželio 22 d. sudarė 28 989,29 Eur, iÅ¡laidos – 38 087,07 Eur, iÅ¡ kurių į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokesčių / įmokų pareiÅ¡kėja nemokėjo.

Pažymėjo, jog atsiskaitant su kreditoriais, kada mokesčių mokėtojas neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, privaloma atsiskaitymus vykdyti CK 6.9301 straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas“ nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja deklaravo mokėtinas mokesčių sumas, todėl privalėjo vykdyti MAÄ® 40 straipsnio 1 punkte įvirtintÄ mokesčių mokėtojo pareigÄ laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų vykdžiusi CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ , mokestinė nepriemoka bÅ«tų sumokėta.

Darė iÅ¡vadÄ , jog pati pareiÅ¡kėja nesiekė tinkamai ir per kuo trumpesnį laikÄ vykdyti mokesčių prievolių. Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjai 2017 m. birželio mėn. jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę, tačiau ji, siekdama atsiskaitinėti su kitais kreditoriais bei turėdama skolÄ valstybės biudžetui, ir toliau pateikinėjo praÅ¡ymus dėl mokestinės nepriemokos terminų iÅ¡dėstymo, t. y. pateikė 2017 m. liepos 27 d. praÅ¡ymÄ dėl 59 295 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo 6 mėn. laikotarpiui, 2017 m. rugpjūčio 17 d. papildomÄ praÅ¡ymÄ dėl 100 000 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo, 2017 m. rugpjūčio 28 d. praÅ¡ymÄ dėl 213 668 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo 12 mėn. laikotarpiui.

VMI teigimu, pareiÅ¡kėja, nuolat teikdama praÅ¡ymus dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo, vengia laiku mokėti mokesčius, nes, pateikus praÅ¡ymÄ , mokesčių administratorius nevykdo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos skola valstybės biudžetui iÅ¡augo ir 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarė 213 667,92 Eur. Darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja akivaizdžiai nesiekia savo mokestines pareigas vykdyti per įstatyme nustatytÄ kuo trumpesnį laikÄ , todėl VMI pagrįstai atsisakė iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ .Teigė, jog pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad finansinė padėtis Å¡iuo metu yra sudėtinga ir ji neturi pakankamai lėšų sumokėti PVM mokestinę nepriemokÄ , deklaruotÄ už 2017 m. gegužės mėn., nepaneigia pareiÅ¡kėjos pareigos sumokėti mokestinę nepriemokÄ per kuo trumpesnį laikÄ .

PareiÅ¡kėjai jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę, tačiau, suėjus naujam mokestiniam terminui, ji vėl siekia atidėti privalomų sumokėti mokesčių terminus. Vien tai, kad kartÄ valstybės pagalba jau buvo suteikta, nėra pagrindas pagrįstai tikėtis, kad ji bus suteikinėjama nuolat. PareiÅ¡kėja veiklÄ vykdo, gauna pastovias pajamas, apie prievolę mokėti mokesčius žinojo ir galėjo (turėjo) planuoti savo finansinius srautus, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėja nesiekia įvykdyti mokestinių prievolių per įstatymo nustatytÄ kuo trumpesnį terminÄ , o teikdama vis naujus praÅ¡ymus mokesčių administratoriui, iÅ¡vengia priverstinių mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų (b. l. 17–21).Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2017 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-5558 „Atidėti / iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimÄ sumokėjimÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ mokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ mokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės), remdamasi VMI 2017 m. liepos 20 d. iÅ¡vada Nr. (23.31-08)-326-4874, 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5558 nusprendė pareiÅ¡kėjai neatidėti 41 034,40 Eur PVM mokestinės nepriemokos, susidariusios už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., sumokėjimo (b. l. 22).

VMI 2017 m. liepos 20 d. iÅ¡vadoje Nr. (23.31-08)-326-4874 (toliau – ir IÅ¡vada), atsižvelgusi į tai, kad VMI su pareiÅ¡kėja pagal pastarosios praÅ¡ymÄ dėl 55 937,55 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui 2017 m birželio 9 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-4016; įvertinusi pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį (turimÄ turto registruose registruotÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ); palyginusi balanso duomenis 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. kovo 31 d., remiantis kuriais nustatyta, kad 2016 m. pareiÅ¡kėjos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24,8 proc. pareiÅ¡kėjos turto, o 2017 m. kovo 31 d.

– 25 proc. pareiÅ¡kėjos turto; palyginusi pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. kovo 31 d., pagal kuriuos pareiÅ¡kėjos bendrasis pelnas už 2016 m. sudarė 28,0 proc., už 2017 m. I ketvirtį – 27,1 proc.; įvertinusi piniginių lėšų apyvartÄ 2016 m. birželio 22 d. (pajamos per kasÄ sudarė 13 803,63 Eur ir per bankų sÄ skaitas – 15 185,66 Eur), darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja yra pajėgi atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) biudžetu, netaikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, ir Å¡ios mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukels tokių pasekmių, kad jos finansinė bÅ«klė taptų kritiÅ¡ka.

Todėl siÅ«lė 2017 m. birželio 23 d. praÅ¡ymo netenkinti ir neatidėti pareiÅ¡kėjos 41 034,40 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ penkių mėnesių laikotarpiui (b. l. 23–26).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VMI Sprendimu ir jo motyvuojamÄ ja dalimi laikytina IÅ¡vada, skunde teismui teigė, jog neatidėjus 41 034,40 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo penkių mėnesių laikotarpiui ir priverčiant jÄ sumokėti nedelsiant, pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis taptų kritiÅ¡ka.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAÄ® 88 straipsnis, kurio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1159 redakcija) numatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba iÅ¡dėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba iÅ¡dėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu.

Å io sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis MAÄ® 88 straipsnio 2 dalimi (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant jÄ sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Taigi sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti priimtas esant dviem kumuliatyvioms sÄ lygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Toks MAÄ® 88 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pavyzdžiui 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015 ir kt. Pažymėtina, kad minėtų abiejų sÄ lygų buvimÄ turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje A-1250-442/2017).Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik MAÄ®, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, tame tarpe ir Taisyklės (2016 m. liepos 21 d.

įsakymo Nr. 1K-293 redakcija). Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimÄ atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , vertinama mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės bÅ«klės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal Taisyklių 19 punktÄ , mokesčių mokėtojas prie praÅ¡ymo atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibÅ«dinama mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė ir kuriais pagrindžiami praÅ¡yme nurodyti duomenys ir aplinkybės.Taigi nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiÅ¡kus: mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė padėtis taps kritine, taip pat yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemokÄ sumokėti, bet sumokėti ne iÅ¡ karto, o tÄ Ä¯sitikinimÄ pagrindžia esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (dokumentai).Ä®vertinus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog ji atitinka MAÄ® 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedelsiant sumokėjus 41 034,40 Eur mokestinę nepriemokÄ , jos finansinė bÅ«klė taptų kritine.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, palyginęs balanso duomenis 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. kovo 31 d., nustatė, kad 2016 m. pareiškėjos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24,8 proc. pareiškėjos turto, o 2017 m. kovo 31 d. – 25 proc. pareiškėjos turto (b l. 110–111, 107–108). Palyginęs pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. kovo 31 d., nustatė, jog pareiškėjos bendrasis pelnas už 2016 m. sudarė 28,0 proc., už 2017 m.

I ketvirtį – 27,1 proc. (b. l. 112, 109). Pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ vienos dienos piniginių lėšų apyvartÄ nustatyta, kad 2016 m. birželio 22 d. pareiÅ¡kėjos gautos piniginės lėšos sudarė 28 989,29 Eur (13 803,63 Eur pajamos per kasÄ ir 15 185,66 Eur per bankų sÄ skaitas), iÅ¡laidos – 38 087,07 Eur (13 516,39 Eur per kasÄ ir 24 570,68 Eur per bankų sÄ skaitas) (b. l. 95–106). Tačiau pareiÅ¡kėja, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo tvarkos, į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokesčių nemokėjo (b. l. 129).

Nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu pažymėti, jog mokesčių administratorius 2017 m. birželio 9 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08)-327-4016 iÅ¡dėstė pareiÅ¡kėjai 55 937,55 Eur PVM mokestinės nepriemokos, susidariusios per 2017 m. balandžio mėn., sumokėjimo terminÄ iki 2017 m. lapkričio 25 d., tokiu bÅ«du suteikęs galimybę pareiÅ¡kėjai stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę. Tačiau pareiÅ¡kėja deklaruoto PVM už sekančius mokestinius laikotarpius (už 2017 m. gegužės–liepos mėn.) vis tiek nemokėjo, dėl ko jos skola valstybės biudžetui 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarė 213 667,92 Eur (b. l. 127–128).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesÄ Å¾iningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Taip yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220-14; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015).Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, taip pat nustačius, kad pareiÅ¡kėja veiklÄ vykdo, gauna pajamas, spręstina, jog vieÅ¡ojo administravimo institucija, įgyvendinanti vieÅ¡Ä jį interesÄ mokesčių surinkimo srityje, tinkamai atliko savo funkcijas. Mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimÄ , leidžiantį taikyti mokesčių mokėtojo atžvilgiu tam tikrÄ iÅ¡imtį, tik įstatyme nustatytais atvejais ir tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų pažeidžiamas valstybės fiskalinis interesas.

Nagrinėjamu atveju VMI, atsisakydama iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , siekė užtikrinti tiek vieÅ¡ojo intereso surinkti mokesčius, tiek pareiÅ¡kėjos intereso stabilizuoti finansinę padėtį tinkamÄ balansÄ , inter alia (lot. be kita ko), garantuojantį visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų (MAÄ® 7, 8 str.) realų įgyvendinimÄ .Apibendrinant konstatuotina, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo) principų, todėl tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus ir paties mokesčių administratoriaus surinktus duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė MAÄ® 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pirmos imperatyvios sÄ lygos, t. y. kad pareiÅ¡kėjai nedelsiant sumokėjus 41 034,40 Eur mokestinę nepriemokÄ , jos finansinė bÅ«klė taptų kritine.Aplinkybė, kad VMI su pareiÅ¡kėja pasirašė 2017 m. birželio 9 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-4016 dėl PVM nepriemokos iÅ¡dėstymo, besÄ lygiÅ¡kai nelemia naujo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ tenkinimo.

PareiÅ¡kėja privalėjo įrodyti, jog yra MAÄ® 88 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos jos mokestinei nepriemokai iÅ¡dėstyti. Tačiau nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja neįrodė.Dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo negaliojimo VAÄ® 8 straipsnio pagrindu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta ne kartÄ . Å iuo pagrindu vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjekto (tame tarpe ir mokesčių administratoriaus) sprendimas (bendrine prasme) yra naikinamas, kada toks sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jo atžvilgiu yra priimtas toks sprendimas ir tinkamai dėl to apsiginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1398-556/2017). Å iuo konkrečiu atveju, tokių aplinkybių nenustatyta, kas eliminuoja ir šį skundo argumentÄ . Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamas VMI sprendimas (priimtas remiantis IÅ¡vada, kuri yra sudėtinė minėto sprendimo dalis) yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, dėl to atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus. Ginčijamas atsakovės sprendimas savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, šį sprendimÄ priimant pagrindinės procedÅ«ros nebuvo pažeistos, dėl to naikinti pareiÅ¡kėjos ginčijamÄ administracinį aktÄ nėra pagrindo.Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo nagrinėti klausimÄ dėl 41 034,40 Eur mokestinės nepriemokos atidėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „M1“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Jolita Rasiukevičienė