eba8d71b-cdb9-4a94-94dd-1d1fbffd6fa6 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-116/2013                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00422-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S)              2.4.; 1.2.14.3.2.2.; 1.1.8.1.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 7 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės, Gražvydo PoÅ¡kaus, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,vertėjai Zitai BajarÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,gynėji advokatei Juanai Dumbliauskaitei,civilinei ieÅ¡kovei A. I.,nuteistajam O. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O.

K. (O. K.) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ O. K. įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011 m. lapkričio 10 d. 10.05 val. ir suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2012 m. lapkričio 14 d.  Priteista iÅ¡ O. K. civilinei ieÅ¡kovei A.

I. 460 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : O. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 29 d., apie 20.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į sodų bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, netoli geležinkelio pervažos, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudodamas peilį bei fizinį smurtÄ , t. y. vienÄ kartÄ smogdamas J. I. peiliu į smakro sritį, pastarajam nugriuvus ant žemės, du kartus spirdamas koja į veido deÅ¡inę pusę, dėl to J.

I. prarado sÄ monę, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė J. I. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 litų vertės, kuriame buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, 70 litų vertės, piniginė, 10 litų vertės, kampinis Å¡lifuoklis „FERM“, 90 litų vertės, vairuotojo pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiÅ«ros talonas bei draudimo polisas, tuo padarydamas J.

I. 1170 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis O. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir priimti jam naujÄ sprendimÄ . Skunde apeliantas nurodo, kad ikiteisminį tyrimÄ prokuroras E. Timonis atliko ydingai, byla buvo sufabrikuota, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir, remdamasis prokuroro pateiktais duomenimis, priėmė neteisingÄ , faktinių aplinkybių neatitinkantį nuosprendį bei paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Nuteistojo teigimu, liudytojų parodymai nesutampa, o tai rodo, kad jų parodymai yra melagingi.

Anot apelianto, nesuvokiama, kaip liudytojais gali tapti žmonės, kurie buvo sulaikyti su vogtu automobiliu. O. K. taip pat nurodo, kad liudytoja, kuri teigė, jog žmogus buvo Å¡viesių plaukų, kad ji matė, kaip jis (O. K.) pavogė automobilį, nepagrįstai parodė, kad vyriÅ¡kis ranka smogė į kaklÄ , o po to koja du kartus smogė į deÅ¡inę veido pusę. KitÄ kartÄ duodama parodymus Å¡i liudytoja nurodė, kad vyriÅ¡kis sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Taigi, kitÄ kartÄ liudytoja dviejų smÅ«gių koja nebenurodė. Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galima užduoti klausimų ekspertams, nors tai numato BPK 209 straipsnis ir BPK 211 straipsnis. Be to, nors ekspertizės akte nurodyta, kad galėjo bÅ«ti peilis, tačiau tai neginčijamai nepatvirtinta. Apelianto teigimu, jei iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvęs peilis, juo nuo smÅ«gio bÅ«tų buvusios sužalotos smegenys. Teigia, kad trauma galėjo atsirasti krintant ant žvyrkelio ir taip susitrenkiant bei prisikandant liežuvį dantimis.

Užduoti šį klausimÄ ekspertams jam niekas neleido. Nuteistojo įsitikinimu, prokuroras nepagrįstai nusprendė neatlikti DNR ir kvapų ekspertizės, nors taip neginčijamai bÅ«tų įrodyta, kad jo (O. K.) automobilyje nebuvo, jis nevažinėjo, taip bÅ«tų paneigti ir visi liudytojų parodymai. Teigia, kad su vogtu automobiliu sulaikyti žmonės nepagrįstai tapo liudytojais, o jis nuteistas už tai, ko nepadarė. Be to, anot O. K., teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo parodymus ir palaikė prokuroro pozicijÄ , tuo pažeisdamas BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teigia, kad nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad jis yra rusakalbis, ne visiÅ¡kai supranta lietuvių kalbÄ . Jam buvo duodami pasiraÅ¡yti dokumentai lietuvių kalba, jis buvo diskriminuojamas dėl tautybės.              Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, civiline ieÅ¡kovė, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo O. K. apeliacinis skundas atmetamas. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam paskyrė teisingÄ bausmę.

Dėl O. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo J. I. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, 2011 m. spalio 29 d. jis automobiliu „Audi 80“ atvažiavo į sodÄ , esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir laukė, kol iÅ¡Â T.

D. į jo automobilį ateis A. K., nes pastarosios buvo prašęs cigarečių. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir pasilenkus ieÅ¡koti nukritusio telefono, kažkas jam už nugaros sumurmėjo. Tuo metu, kai jis atsisuko, vyriÅ¡kis smogė jam į kaklÄ ir jis nugriuvo ant žemės. Kuo jam buvo suduota, jis nematė, tačiau jam buvo perdurtas smakras. Nugriuvęs jis prarado sÄ monę. PagrobtÄ automobilį surado policijos pareigÅ«nai, o praėjus savaitei po įvykio, O. K. atnešė jam automobilio raktelius ir dokumentus, kuriuos padavęs paklausė, ar jis (J.

I.) galėtų atsiimti pareiÅ¡kimÄ (3 t. 35–36 b. l.). Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme), J. I. nurodė, kad vyriÅ¡kis aÅ¡triu daiktu smogė jam į kaklo sritį, o tuo metu, kai jis nuo skausmo nugriuvo ant žemės, pajuto stiprų smÅ«gį koja per deÅ¡inės pusės žandikaulį.

Jam spyrė tas pats vyriÅ¡kis, nuo smÅ«gio jis (J. I.) prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę, pamatė, kad nebėra jo automobilio. Lapkričio 8 d. pas jį atėjęs vyriÅ¡kis padavė jam automobilio užvedimo raktelius, vairuotojo pažymėjimÄ , atsiprašė, kad jį užpuolė. Jam paklausus, kur yra jo piniginė ir telefonas, vyriÅ¡kis atsakė, kad Å¡ių daiktų jau neturi ir pažadėjo juos atpirkti. Jis (J. I.) suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris jį užpuolė ir pagrobė automobilį (1 t. 43–44, 46–47 b. l.).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. nurodė mačiusi, kaip jai einant iÅ¡ kaimynės, pas kuriÄ buvo nuėjusi cigarečių, jai iÅ¡ paskos ėjęs nepažįstamas vyriÅ¡kis prabėgo pro jÄ ir pribėgo prie J. I.. Tada ji pamatė J. I. krintantį ant žemės, o vyriÅ¡kį – įsėdantį į nukentėjusiojo automobilį. Kai ji buvo užėjusi į kaimynės kiemÄ , kažkoks vyras jai pasakė: „Pirk, pirk, ko atėjai“. VyriÅ¡kis kalbėjo su rusiÅ¡ku akcentu. Ji matė, kaip vyriÅ¡kis sudavė nukentėjusiajam į smakrÄ , ir po to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės (3 t. 15–16 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. I. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimai kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kiaurinė smakro-apatinės lūpos durtinė žaizda su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2011 m. spalio 29 d., apie 19.30 val. Nubrozdinimai kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kiaurinė smakro-apatinės lūpos durtinė žaizda padaryta duriančiu daiktu (daiktais).

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis ar daugiau trauminiais poveikiais: vienas – į kaktos deÅ¡inę pusę, padarant nubrozdinimus, vienas – į deÅ¡inę akies sritį, padarant kraujosruvÄ , vienas – į smakro sritį, padarant kiaurinę žaizdÄ . J. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 21 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kiaurinė smakro-apatinės lÅ«pos durtinė žaizda J. I. padaryta duriančiu daiktu (daiktais), tai galėjo bÅ«ti ir peilis (1 t. 23 b. l.).

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ J. I. sužinojęs, jog pastarajam buvo suduota į veidÄ ir pagrobtas jo automobilis, po kurio laiko (duomenys neskelbtini) sutikęs 2 ar 3 jaunuolius, kuriuos žinojo kaip „vagiukus“, jiems pasakė, kad, jei pamatytų O., perduotų jam, jog ieÅ¡kotų automobilio ir teisių. Po dienos ar dviejų jis sutiko O., kuris jam pasakė, kad rado nukentėjusiojo dokumentus ir neÅ¡a juos pastarajam atiduoti (3 t. 16 b. l.). Liudytoja T. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2011 m. spalio 29 d. pas jÄ buvo atėjusi A.

K., kuriai ji davė pakelį cigarečių. Taip pat nurodė, kad po kurio laiko pas jÄ atėjęs nukentėjusysis pasakė, kad prie jos kiemo vartelių buvo užpultas, jam perdÅ«rė smakrÄ ir liežuvį, atėmė automobilį. Nukentėjusysis pasakė, kad taip padarė iÅ¡ jos kiemo išėjęs Å¡viesių plaukų, aukÅ¡tas, stambaus kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kis. Po kelių dienų nukentėjusysis jai pasakė, kad jį užpuolė O., klausė, ar ji šį vyriÅ¡kį pažįsta.

O. K. pas jÄ buvo užėjęs, klausė, kur gyvena asmuo, kuris nukentėjo prie jos vartelių, sakė, kad nori jam atiduoti automobilio raktelius ir dokumentus (3 t. 34–35 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu T. D. iÅ¡ jai pateiktų fotonuotraukų atpažino O. K. kaip asmenį, vardu O., nurodė, kad jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų, su juo yra ne kartÄ bendravusi (1 t. 124–128 b. l.). Nuteistojo O. K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtina ir liudytojų M. A. bei B. S. parodymai.

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sėdėdamas pavėsinėje maždaug iÅ¡ 200 m atstumo matė, kaip O. K. ranka smogė ar dÅ«rė vyriÅ¡kiui, iÅ¡lipusiam iÅ¡ automobilio. Nuo smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, o O. K. įsėdo į nukentėjusiojo automobilį „Audi 80“ ir nuvažiavo. Kai jis pamatė, kad O. K. įsėda į nukentėjusiojo automobilį, suprato, kad įvyko apiplėšimas. Ä®vykis buvo sodų bendrijoje, Å¡iÄ vietÄ jis nurodė tyrėjai.

Jis kartu su O. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti B. S. su drauge, po to visi kartu nuvyko pas O. K. į namus, ten išgėrė, ir jis (M. A.) paprašė O. K. leisti jiems grįžti į namus minėtu automobiliu. Iki pagrindinio kelio automobilį nuvairavo O. K., po to jį vairavo B. S., nes O. K. su jais nebebuvo, išėjo. Prie (duomenys neskelbtini) mokyklos už automobilio vairo sėdo jis (M. A.). Paskui automobilį jie paliko prie (duomenys neskelbtini) senelių namų (3 t. 33–34 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo M.

A. parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės tokias pat įvykio aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 172–174, 189–190 b. l., Å¡ie parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme). Savo parodymus liudytojas M. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 180–187 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu M. A. iÅ¡ bendrų veido bruožų atpažino O. K. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (1 t. 175–179 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas B. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė (Å¡ie parodymai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, 3 t. 158, 194 b. l.), kad O. jį ir jo draugę pavežė vyÅ¡ninės spalvos automobiliu „Audi 80“.

Automobiliu važiavo ir M. A.. Nuvežę jo (B. S.) draugę iki stotelės jie visi trys nuvažiavo pas O. O. automobilį paliko prie keliuko netoli savo namo. Ä® jo klausimÄ , iÅ¡ kur jis gavo šį automobilį, O. jam atsakė, kad pasiskolino iÅ¡ draugo. O. namuose jie apie valandÄ girtavo, po to sugalvojo nuvažiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). O. jiems iÅ¡varė automobilį iki kelio, o pats nuėjo atgal į namus. O. jiems paliko automobilio užvedimo raktelius ir pasakė automobilio nelaikyti soduose, jį kur nors nuvaryti, iÅ¡ ten jis automobilį ir pasiims.

Pirmiausia už automobilio vairo sėdo jis (B. S.), po to jį vairavo M. A.. Sprogus automobilio padangai, jie padangÄ pakeitė, automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini) ant kalno netoli statomų naujų senelių namų. KitÄ dienÄ jie vėl važinėjosi minėtu automobiliu, o pasibaigus kurui, automobilį paliko ant to paties kalno. Po kelių dienų jam paskambinęs O. paprašė, kad jis atiduotų automobilio užvedimo raktelius. Jiems susitikus, O. minėjo, kad automobilis yra pas savininkÄ , tačiau daugiau nieko neaiÅ¡kino.

To, kad automobilis buvo vogtas, jis nežinojo, O. buvo sakęs, kad automobilis – jo draugo (1 t. 147–149, 161–162 b. l.). Liudytojas B. S. ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukÄ Â atpažino O. K. kaip asmenį, kuris kartu gėrė, o vėliau atvažiavo jo paimti automobiliu „Audi 80“ (1 t. 150–154 b. l.). Savo parodymus B. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 155–160 b. l.). IÅ¡ liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, todėl apelianto skundo argumentas, kad liudytojų parodymai nesutampa, jie yra melagingi, atmetamas kaip nepagrįstas.

Tai, kad asmuo buvo sulaikytas vairuojantis pagrobtÄ automobilį, neįrodo, jog bÅ«tent jis šį automobilį ir pagrobė. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad automobilį vairavę asmenys bÅ«tų buvę sulaikyti bÅ«tent vairuodami jį. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad J. I. automobilis buvo rastas ant (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės prieÅ¡ais senelių globos namus (1 t. 90–97), o tai taip pat patvirtina liudytojų M. A. ir B. S. parodymų teisingumÄ .

Atsakant į apelianto skundo argumentÄ , kad liudytoja (Å¡ios liudytojos pavardės pastarasis skunde nenurodė) vienÄ kartÄ parodė, kad jis (O. K.) spyrė nukentėjusiajam į deÅ¡inę veido pusę, o kitos apklausos metu Å¡ių smÅ«gių koja nebenurodė, atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog J. I. nuteistasis du kartus spyrė koja į deÅ¡inę veido pusę, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir anksčiau minėtos specialisto iÅ¡vados. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo užduoti klausimų ekspertams, nors BPK 209 straipsnio ir BPK 211 straipsnio nuostatos tokiÄ teisę suteikia.

Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog O. K. bÅ«tų pateikęs tokį praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar prokurorui. PrieÅ¡ingai, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis nurodė praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ neturintis (2 t. 172–173 b. l.). Aplinkybė, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nepriėmė sprendimo atlikti byloje DNR ir kvapų ekspertizes, nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai. Pažymima, kad prokuroras su pareiÅ¡kimu į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl ekspertizės skyrimo kreipiasi tik pripažinęs, jog skirti ekspertizę yra bÅ«tina.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus tyrėja A. B. paaiÅ¡kino, kad, prokuroro įsitikinimu, byloje pakako įrodymų, todėl buvo nuspręsta ekspertizės neatlikti (3 t. 157–158 b. l.). Esant anksčiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad O. K. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Kaip jau minėta, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. I. kiaurinė smakro-apatinės lÅ«pos durtinė žaizda padaryta duriančiu daiktu (daiktais), tai galėjo bÅ«ti ir peilis, todėl apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusysis traumÄ galėjo patirti krisdamas ant kelio ir taip susitrenkdamas bei prisikÄ sdamas liežuvį dantimis, vertinamas kaip jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida.

Apelianto skundo argumentų, kad ikiteisminį tyrimÄ prokuroras atliko ydingai, byla yra sufabrikuota, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo parodymus, palaikė prokuroro pozicijÄ ir tuo pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl Å¡iuos skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir juos atmeta. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su O. K. skundo teiginiu, kad jis buvo diskriminuojamas dėl tautybės, jam buvo duodami pasiraÅ¡yti dokumentai lietuvių kalba.

Bylos duomenys liudija, kad su visa bylos medžiaga O. K. susipažino dalyvaujant vertėjai (3 t. 172–173 b. l.), bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais O. K. buvo įteikiami, buvo iÅ¡versti į jo gimtÄ jÄ kalbÄ . Taigi, BPK 8 straipsnio nuostatos, o drauge ir apelianto teisės pažeistos nebuvo. Dėl O. K. paskirtos bausmės Pažymima, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, jog teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas  O.

K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad O. K. padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau yra ne kartÄ teistas (2 t. 131–134 b. l.), naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus vos penkioms dienoms po jo paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, ir tai rodo pastarojo nenorÄ laikytis įstatymų bei patvirtina, kad O. K. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad O.

K. nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje (2 t. 129 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija sprendžia, kad įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus O. K. už padarytÄ nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui bausmė paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijÄ , ji nėra aiÅ¡kiai per griežta ir nėra pagrindo jos Å¡velninti.

Pastebėtina, kad O. K., nurodydamas, jog teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, Å¡io savo teiginio visiÅ¡kai neargumentavo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             atmesti nuteistojo O. K. (O.

K.) apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                      Irena Ivanovienė                                                                                                                                   Gražvydas PoÅ¡kus