2K-328/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-328/2012

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00014-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.6.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,

nuteistajam G. L. (G. L.), jo gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,

išteisintajam E. B. (E. B.), jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestas; Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis pakeistas: laikmenos su informacija – kompaktiniai diskai su A. M. telefoniniais pokalbiais – palikti prie bylos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Taip pat skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria G. L., N. E., M. E., E. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gruodžio 16 d. veikos), neįrodžius, kad padaryta veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

N. E. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (už 2008 m. spalio 29 d. nusikalstamą veiką), pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (už 2008 m. spalio 29 d. nusikalstamą veiką) trisdešimčiai parų arešto, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. L. ir jo gynėjo, išteisintojo E. B. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. L., E. B., N. E., M. E. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su dar dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdami priversti A. P. grąžinti N. E. skolą, o G. L. bei N. E. pakartotinai, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė jam laisvę: nuo 2008 m. gruodžio 16 d. 22.00 val. iki gruodžio 17 d. 1.00 val. Telšiuose, prie boulingo klubo, Kęstučio g. 20, prievarta įsodino A. P. į automobilį „BMW X5“, nuvežė į sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) esantį namelį ir ten jį laikė, vėliau, nuvežę į Telšių rajone, Rainių miestelyje, Mastupio gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jį mušė, reikalaudami grąžinti skolą, po to N. E. ir M. E. parvežė ir paleido A. P. Telšių miesto centre.

Toje pačioje byloje G. L. ir N. E. nuteisti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė A. P. laisvę, t. y. 2008 m. spalio 29 d. nuo 11.00 iki 13.00 val. Telšiuose, Butkų Juzės ir Alyvų gatvių sankryžoje, prievarta įsodino nukentėjusįjį A. P. į automobilį, nuvežė į mišką netoli Telšių ir ten jį mušė, reikalaudami grąžinti skolą, po to parvežė į Telšius ir paleido prie parduotuvės „Maxima“, esančios Turgaus aikštėje 23a. Ši teismų sprendimų dalis neskundžiama.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. L., E. B., N. E. ir M. E. išteisinti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto laisvės atėmimo A. P. 2008 m. gruodžio 16-17 d., taip pat dalis, kuria N. E. skiriant bausmę pritaikytos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė esminių BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, todėl ši nutarties dalis naikintina.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatas, nes visiškai netyrė ir nevertino elektroninių ryšių priemonėmis gautų duomenų, nepagrįstai laikydamas, jog šie gauti neteisėtu būdu; be to, dalį įrodymų teismas įvertino kardinaliai priešingai: t. y. vienu atveju (dėl 2008 m. spalio 29 d. veikos) nukentėjusiojo A. P. bei kaltinamojo N. E. parodymus vertino kaip patikimus ir pakankamus, o kitu atveju (dėl 2008 m. gruodžio 16-17 d. veikos) tuos pačius įrodymus laikė nepatikimais ir nepakankamais, nepaisydamas to, kad tą patį patvirtina ir kiti įrodymai (liudytojų T. V., Z. V. bei išteisintojo M. E. parodymai).

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė. Be to, pasak kasatoriaus, teismas nepaneigė prokuratūros apeliacinio skundo argumentų dėl minėto prieštaringo įrodymų vertinimo, o nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo dėl prokuroro apeliacinio skundo, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Argumentuodamas nurodytus pažeidimus, kasatorius teigia, kad nors apeliacinės instancijos teismas pripažino elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis tinkamu įrodymu, tačiau jų teismo posėdyje neištyrė. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje dalimi šių duomenų buvo remtasi ir jie vertinti (aptarta dalis telefoninių pokalbių), bet dėl jų turinio prasmės ir reikšmės nepateikta jokių motyvų, o dėl kitos dalies visiškai nepasisakyta. Kasatoriaus manymu, toks telefoninių pokalbių turinio panaudojimas (pasirinktinai tik iš stenogramų (suvestinių), be to, jų nepalyginimas su iš kitų šaltinių gauta informacija, negali būti laikomas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir todėl neatitinka BPK 20 straipsnio 5 nuostatų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2008 m. gruodžio 16-17 d. veikos įrodytumo, iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktus įrodymų vertinimo motyvus ir nepaaiškino bei neargumentavo savo išvadų dėl skirtingo tų pačių asmenų parodymų vertinimo. Dėl A. P. neteisėto laisvės atėmimo 2008 m. gruodžio 16 d., teismo padarytos išvados prieštarauja to paties teismo išvadoms, kad N. E., prisipažinęs kaltu, davė išsamius ir detalius parodymus apie G. L. nusikalstamus veiksmus, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė konkrečias vietas, kur buvo nuvežtas ir mušamas nukentėjusysis;

šios nuteistojo N. E. nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo A. P. parodymus, juos papildo kiti duomenys. Kasatorius pažymi, kad, pasisakydamas dėl neteisėto laisvės atėmimo 2008 m. spalio 29 d. įrodytumo, teismas savo išvadas grindė nukentėjusiojo A. P., nuteistojo N. E. ir liudytojo R. V. parodymais. Tačiau minėtame N. E. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos N. E. nurodytos vietos, kur buvo nuvežtas ir mušamas nukentėjusysis abiem neteisėto laisvės atėmimo atvejais, todėl nesuprantama, kodėl dėl šio atvejo (antro nusikaltimo) tuos pačius nuteistojo N. E. ir nukentėjusiojo A.

P. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus. Aptartų įrodymų atmetimo motyvai nutartyje nepateikti, be to, visiškai neužsiminta, kad nuteistojo N. E. ir nukentėjusiojo A. P. parodymus patvirtina išteisintojo M. E. bei liudytojų T. V. ir Z. V. parodymai. Taip teismas nesusiejo bylos įrodymų, tuo tarpu juos sugretinus akivaizdu, kad abiejų instancijų teismų sprendimuose nepagrįstai konstatuota, jog 2008 m. gruodžio 16 d. A. P. su vilniečiais išėjo iš klubo savo noru. Kasatoriaus manymu, atsižvelgus į faktus, abiem atvejais nusikalstami veiksmai susiję tarpusavyje (kaip viena tęstinė veika).

Be to, turėjo būti įvertinta ir tai, kad gruodžio mėnesio viduryje nešildomame sodo namelyje A. P. buvo be viršutinių drabužių, su jį prieš pusantro mėnesio terorizavusiu G. L. ir kitais jam nepažįstamais asmenimis tuo metu, kai jo draugai linksminosi Telšiuose esančiame bare. Teismo nutartyje akcentuotos aplinkybės, kad nenustatyta, kas konkrečiai galėjo smogti A. P. ir įsodinti į automobilį, kad A. P. nenurodė, jog būtų priešinęsis tikėtinam neteisėtam jo laisvės atėmimui ar mėginęs pasišalinti iš sodo namelio, kad juokdamasis pasakojo A.

M., kaip apsimetė, jog jam sulaužyti šonkauliai, kasatoriaus manymu, nepaneigia ir nesumenkina kitų bylos įrodymų reikšmės, patvirtinančių, jog 2008 m. gruodžio 16-17 d. prieš A. P. buvo padaryta nusikalstama veika, dalyvaujant visiems kaltinamiesiems.

Kasatorius nurodo, kad N. E. netinkamai pritaikytos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė paskirta nesant šio straipsnio taikymo sąlygų. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad N. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo teismui šią veiką išaiškinti. Prokuroras pažymi, kad N. E. buvo kaltinamas du kartus neteisėtai atėmęs laisvę A. P. Pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir tai aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuota aprašomojoje nuosprendžio dalyje (pasisakant būtent dėl neteisėto laisvės atėmimo A. P. 2008 m. spalio 29 d.). Be to, N. E. parodymai dėl neteisėto laisvės atėmimo A. P. 2008 m. gruodžio 16-17 d. pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti nenuosekliais ir skirtingais. Taip pat, prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bausmės skyrimas nuteistajam N. E. yra grindžiamas ir jo pagalba išaiškinant kitas nusikalstamas veikas kitose bylose (ikiteisminių tyrimų Nr. 86-1-00017-09 ir 38-1-00044-09). Pagal BK 62 straipsnio prasmę, taip pat teisės doktriną ir teismų praktiką, viena iš BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų konstatuojama, kai asmuo padeda išaiškinti būtent tą nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, o ne kituose baudžiamuosiuose procesuose tiriamas (nagrinėjamas) jo ar kitų asmenų tikėtina padarytas nusikalstamas veikas.

Kasacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis (priimta nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą dėl G. L., N. E., M. E. ir E. B. išteisinimo ir BK 62 straipsnio taikymo nuteistajam N. E.) naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalies pagrindu).

Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl išteisinamojo nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą (jei reikia – ir pats tirti įrodymus), padarytų išvadų teisingumą. Priimdamas sprendimą apeliacinėje byloje teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų ir įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o atitinkamame sprendime (nuosprendyje ar nutartyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių BPK normų reikalavimus nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino G. L., E. B., N. E. ir M. E. dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad šie 2008 m. gruodžio 16-17 d. neteisėtai atėmė A. P. laisvę, savo išvadas grindė įrodymų fragmentais, faktinių duomenų detalėmis. Iš nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir daugeliu atvejų nekreipė dėmesio į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Tuo tarpu sprendžiant apie ginčijamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, taip pat konkrečius joje dalyvavusius (ar ne) asmenis, reikšminga ne tik tai, ar nukentėjusysis A. P. matė ar ne, kas prieš jį naudojo fizinį smurtą tam tikru momentu, kaip (ir kiek) jis pasakojo apie įvykį telefoninio pokalbio metu A. M. (tai akcentuojama teismo nutartyje), bet visų pirma reikšmingas visų nukentėjusiojo parodymų turinys. A. P. parodė, kad po to, kai už skolos negrąžinimą G. L. ir N. E. 2008 m. spalio 29 d. jam buvo neteisėtai atėmę laisvę (tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu minėti asmenys už šį nusikaltimą yra nuteisti), jis skolos negrąžino ir vėl buvo išvežtas (iš Telšiuose esančio boulingo klubo), laikomas sodo namelyje, reikalaujant grąžinti tą pačią skolą; nukentėjusysis nurodė, kad iš sodo bendrijos jį parvežė N. (E.), kuriam tada pažadėjo skolą grąžinti.

Be to, A. P. parodė kitas įvykį ir jame dalyvavusius asmenis liečiančias aplinkybes, o asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino G. L.. Taip pat reikšmingas aplinkybes parodė ir N. E. (apie skolą, siekimą ją susigrąžinti, bendravimą dėl to su kitais asmenimis, tolesnę įvykių eigą ir 2008 m. gruodžio mėn. įvykį, automobilius, kuriais naudojosi); N. E. taip pat atpažino G. L., su kuriuo bendravo ir kuris buvo atvykęs į Telšius prie boulingo klubo, kuriame buvo nukentėjusysis A. P.; N. E. parodymai, įtvirtinti atliekant jų patikrinimą vietoje.

Šių ir kitų asmenų (pavyzdžiui, M. E.) parodymų tiek dėl pačios veikos faktų, tiek dėl asmenų (įvardijamų vilniečiais, nurodomų vardais ar kitaip apibūdinant) bei kitų bylos duomenų, liečiančių įrodinėjimo dalyką (ir galinčių paneigti ar patvirtinti reikšmingas aplinkybes), abiejų instancijų teismai nepalygino tarpusavyje, nesugretino faktų ir neaptarė jų visumos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimas nėra grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas reikiamai nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), neatsakė į esminius skundo argumentus ir savo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo G. L., E. B., N. E. ir M. E. buvo išteisinti, pagrįstumo tinkamai nemotyvavo, todėl ir nutarties turinys neatitinka sprendimo surašymui keliamų BPK reikalavimų. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimuose prieštaringai nurodomas išteisinimo pagrindas, t. y. daroma išvada, kad nusikalstamos veikos padarymas neįrodytas arba nėra surinkta pakankamai įrodymų, tuo remiamasi ir motyvuose, o išteisinamajame nuosprendyje nurodomas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas – jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasacinio skundo dalis dėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuteistajam N. E. nenagrinėtina, nes skundo argumentai dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo siejami ir su veikos, dėl kurios N. E. išteisintas, įrodytumo klausimu, kurį spręs apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį dėl G. L., N. E., M. E. ir E. B. išteisinimo bei BK 62 straipsnio taikymo nuteistajam N. E. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Vytautas Piesliakas

Dalia Bajerčiūtė