2023-11-29 Nr. AB-21100-3-64-3-00135-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-724-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00135-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Dagris“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Dagris“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos Šiaulių skyrius) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 21R3-7 „AG3-175/24-2021“ (toliau – ir 2022 m. sausio 17 d. sprendimas); 2) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas) direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. V1(19.5)-2735 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugsėjo 14 d. Nr. V1(19.5)-2315, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2396 įsakymų „Dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas). Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gavo Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą, kuriame nurodyta, kad subsidija darbo užmokesčiui už pareiškėjo darbuotojus paskirta ir išmokėta nepagrįstai, todėl Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2315 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymas) 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ eilutės Nr. 14–31 ir 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2396 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymas) 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ eilutės Nr. 1–2 pripažintinos netekusiomis galios;

2.2. pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymu, pateikė skundą Komisijos Šiaulių skyriui, kuris priėmė 2021 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą;

2.3. tiek Komisijos Šiaulių skyrius, tiek Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nustatytais prejudiciniais faktais, kad pareiškėjas nepagrįstai skelbė darbuotojams prastovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nors pagal VDI surašytą 2021 spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P_1533-2021 (toliau – ir Administracinio nusižengimo protokolas) nėra priimtas joks teismo sprendimas. Administracinio nurodymo įvykdymas negali būti laikomas prejudiciniu faktu, kad pareiškėjas neteisėtai paskelbė dalines prastovas darbuotojams pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

2.4. nesant priimto VDI sprendimo ar teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu dėl padarytų teisės pažeidimų, susijusių su prastovų paskelbimu darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tarnyba ir Komisija privalėjo įvertinti, ar pareiškėjas darbuotojams paskelbė teisėtai dalines prastovas 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais;

2.5. nei Tarnyba, nei Komisija neatsižvelgė į tai, kad Administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pareiškėjo direktoriui E. V. (toliau – ir pareiškėjo direktorius) už nusižengimą, įvykdytą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., o ne nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.;

2.6. nepagrįstas Komisijos argumentas, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VDI dėl to, jog jis neteisėtai paskelbė prastovas, turėjo galimybę įrodyti savo nekaltumą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, skųsdamas administracinį nurodymą, tačiau to nepadarė, ir tai patvirtina, kad jis sutinka su pažeidimais. Pareiškėjas nebuvo administracinio nusižengimo bylos dalyviu, nes Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne pareiškėjui, o jo direktoriui, todėl pareiškėjas negalėjo nei prieštarauti, nei skųsti kokius nors pareigūnų veiksmus;

2.7. Tarnybos išvada, kad, esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, pareiškėjas negalėjo paskelbti dalinės prastovos savo darbuotojams, nes jo veikla nebuvo nei uždrausta, nei apribota, yra nepagrįsta. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas galėjo paskelbti prastovą darbuotojams nepriklausomai nuo to, ar jo veikla apribota ar uždrausta. Pareiškėjas turėjo paslaugų teikimo sumažėjimą dėl įvairių taikomų apribojimų, susijusių su paskelbtu karantinu ir ekstremalia situacija. Dėl kitiems ūkio subjektams taikytų veiklų uždraudimo ar leidimo veikti su apribojimais sumažėjo darbų apimtis, dėl to pareiškėjas nebegalėjo užtikrinti darbo darbuotojams. Skelbiant darbuotojams prastovą, esminę reikšmę turi ne vien tai, ar pagal darbuotojo funkciją yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir aplinkybės, ar faktiškai yra galimybė suteikti darbą darbuotojams. Jeigu funkcija pagal savo pobūdį gali būti atliekama nuotoliniu būdu, bet dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. ekstremalios situacijos ir (ar) karantino darbdavys neturi galimybės suteikti darbą darbuotojams (pvz., nėra kelionių pardavimų, nepaisant to, jog jos galėtų būti parduodamos ir nuotoliniu būdu), prastova gali būti skelbiama;

2.8. Komisija nepagrįstai nevertino VDI išvadų ir nustatytų aplinkybių teisėtumo, spręsdama dėl to, ar pareiškėjas galėjo paskelbti prastovą pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nesant veiklos apribojimui ar uždraudimui.

3. Atsakovas Tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:

3.1. pareiškėjas pateikė Tarnybai 2021 m. gegužės 15 d. pasiūlymą „Įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo“ (toliau – ir Pasiūlymas), 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusius užimtus asmenis;

3.2. pagal pareiškėjo direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą „Dėl prastovos paskelbimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymas) darbuotojams paskelbta dalinė prastova nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 30 d. dėl karantino paskelbimo bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos apribojimo. Pagal pareiškėjo 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą „Dėl prastovos paskelbimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas) ir 2020 m. birželio 16 d. įsakymą „Dėl prastovos paskelbimo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 16 d. įsakymas), pratęstas dalinės prastovos laikas karantino režimo ar ekstremalios situacijos galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjo 2021 m. liepos 29 d. įsakymu „Dėl prastovos paskelbimo“ buvo padaryti 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. birželio 16 d. įsakymų pakeitimai nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.;

3.3. Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo 1 priedo 14–31 eilutėmis pareiškėjui buvo skirta subsidija už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusius darbuotojus;

3.4. Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo 1 priedo 1–2 eilutėmis pareiškėjui skirta subsidija už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusią D. S.;

3.5. pareiškėjui buvo išmokėta 12 949,32 Eur subsidija darbo užmokesčiui už pareiškėjo darbuotojus, kuriems 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo skelbiama prastova;

3.6. VDI Šiaulių teritorinis skyrius atliko pareiškėjo patikrinimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kurio metu nustatyta, kad, pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dalinės prastovos darbuotojams nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo paskelbtos pažeidžiant minėto straipsnio nuostatas;

3.7. VDI 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. SD-4-19398 „Dėl UAB „Lintoma“ ir UAB „Šiaulių Dagris“ patikrinimų“ (toliau – ir 2021 m. spalio 4 d. raštas) informavo Tarnybą apie tai, jog pareiškėjas nepagrįstai skelbė prastovą darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., ir dėl to pareiškėjo direktoriui surašytas Administracinio nusižengimo protokolas;

3.8. Tarnyba 2021 m. spalio 7 d. raštu Nr. SD(19.5)-13744 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VDI, prašydama pateikti Administracinio nusižengimo protokolą ir informuoti Tarnybą apie administracinio nusižengimo teisenos eigą;

3.9. VDI 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. SD-4-19865 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 8 d. raštas) pateikė Administracinio nusižengimo protokolo kopiją ir nurodė, jog administracinio nusižengimo tyrimas baigtas 2021 m. spalio 4 d.;

3.10. Tarnyba 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. SD(19.5)-14007 „Dėl informacijos apie UAB „Šiaulių Dagris“ pateikimo“ kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinį skyrių, prašydama patikslinti informaciją dėl prastovų laikotarpio ir nurodyti laikotarpį, kada pareiškėjo darbuotojai dirbo prastovų metu;

3.11. VDI 2021 m. spalio 29 d. rašte Nr. SD-4-21652 „Dėl informacijos“ (toliau – ir 2021 m. spalio 29 d. raštas) nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu prašė pareiškėjo direktoriaus paaiškinti nuo 2021 m. liepos 1 d. skelbiamų prastovų priežastis, direktorius nurodė, jog prastovos skelbtos dėl darbo specifikos ir sumažėjusių klientų apsilankymų. Šiame rašte nurodyta VDI išvada, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. pareiškėjas neteisėtai skelbė prastovas, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjo veikla atvirose ir uždarose erdvėse buvo nedraudžiama, ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas neribojo pareiškėjo veiklos ir situacija, kad pareiškėjas negali suteikti sutartyje sulygto darbo, nėra susiklosčiusi dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino;

3.12. kadangi pareiškėjui subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnio 21 dalies pagrindu už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusius užimtus asmenis buvo išmokėta nepagrįstai, buvo priimtas 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas, kuriuo buvo pripažintos netekusiomis galios 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo 1 priedo 14–31 eilutės ir 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo 1 priedo 1–2 eilutės, kuriomis pareiškėjui buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusius užimtus asmenis;

3.13. Tarnyba pagrįstai rėmėsi VDI surašytu Administracinio nusižengimo protokolu, pateiktais duomenimis. Komisija padarė teisingą išvadą, kad Tarnyba pagrįstai rėmėsi VDI atsakovei suteikta informacija ir Administracinio nusižengimo protokolu;

3.14. pareiškėjas neteisingai vertina, jog Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už pažeidimą, įvykdytą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Ši data Administracinio nusižengimo protokole reiškia, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 17.00 val. VDI atliko pareiškėjo patikrinimą;

3.15. pareiškėjas turėjo galimybę nesutikti su VDI vertinimu, pasinaudojant savo teise nemokėti paskirtos baudos, dėl to būtų pradėtas administracinis procesas, ar skųsti VDI priimtus sprendimus.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendime nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Komisijos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimą, Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Tarnybos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė:

5.1. 2020 m. gegužės 15 d. pareiškėjas pateikė Pasiūlymą;

5.2. pareiškėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymus „Išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova“, dokumentus, pagrindžiančius darbo užmokesčio išmokėjimą 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusiems užimtiems darbuotojams, pareiškėjo įsakymus dėl prastovų paskelbimo;

5.3. Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo 1 priedo 14–31 eilutėmis pareiškėjui skirta subsidija už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusius darbuotojus;

5.4. Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo 1 priedo 1–2 eilutėmis pareiškėjui skirta subsidija už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusią D. S.;

5.5. VDI 2021 m. spalio 4 d. raštu informavo, jog pareiškėjas nepagrįstai skelbė prastovą darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., pareiškėjo direktoriui surašytas Administracinio nusižengimo protokolas;

5.6. Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymu pripažino netekusiomis galios nuo jų priėmimo momento Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo 1 priedo 14–31 eilutes, 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo 1 priedo 1–2 eilutes;

5.7. pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymu, pateikė skundą Komisijos Šiaulių skyriui, kuris priėmė 2022 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) normomis (5 str. 1 d., 3 d., 10 str. 1 d.), Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) normomis (41 str. 21 d., 24 d., 51 str. 4 p., 61 str.), DK (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) normomis (47 str. 1 d. 2 p., 3 d. 1 p.), Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) normomis (201 p., 202 p., 205 p., 206 p., 2011 p., 2012 p., 2014 p., 2017 p., 2018 p., 2020 p.).

7. Teismas padarė išvadą, kad, pagal Aprašą, Tarnybai yra pavesta spręsti klausimus, susijusius su užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimu, ir priimti sprendimus dėl jų. Tuo atveju, kai subsidija darbo užmokesčiui jau yra išmokėta, nenumatyta, kad klientų aptarnavimo departamento direktorius galėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų panaikinamas jau įvykdytas jo paties priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui nuo jo priėmimo momento. Tokiu atveju, kai Tarnyba nustato, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, Tarnyba įpareigota vykdyti jau išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimą.

8. Teismas nurodė, kad nors Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme nurodytas Įstatymo 61 straipsnis, tačiau jame visiškai nemotyvuojama, kodėl juo vadovaujamasi.

9. Teismas, padaręs išvadą, kad Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriui nėra suteikta teisė priimti sprendimus pripažinti netekusiais galios nuo priėmimo momento savo sprendimus skirti subsidiją darbo užmokesčiui, kurie yra įvykdyti išmokėjus subsidiją darbo užmokesčiui, Įstatymas nedetalizuoja išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimo tvarkos, konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

10. Teismas, nustatęs, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir jame nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika; 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016), padarė išvadą, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas nemotyvavo 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymo. Todėl teismas konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas neatitinka VAĮ 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas privalėjo įvertinti, ar dalinės prastovos už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesius pareiškėjo darbuotojams paskelbtos teisėtai, atsižvelgti į tai, kad Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne pareiškėjui, o jo direktoriui, nurodė, kad Administracinio nusižengimo protokole nustatytos aplinkybės, taip pat tai, kad administracinė nuobauda buvo paskirta pareiškėjo direktoriui ir ji buvo apmokėta, nesuteikia pagrindo Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui daryti išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai paskelbė prastovas. VDI pateikti duomenys nėra dokumentai, kurie nustato prejudicinius (neįrodinėtinus) faktus.

12. Teismas, nustatęs, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas rėmėsi VDI pateiktais duomenimis, padarė išvadą, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas tik deklaratyviai nurodė, jog DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstai skelbtos prastovos 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais darbuotojams, nenurodydamas jokių motyvų ir faktinio pagrindo, konkrečių teisės normų nesusiedamas su objektyviais duomenimis (faktais). Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme nevertinama, ar konkrečiam darbuotojui nebuvo galimybės suteikti darbą dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Todėl teismas konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl viešojo administravimo subjektui nustatytos pareigos motyvuoti priimamus sprendimus, juos priimti veikiant rūpestingai, atidžiai, siekiant, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas, siekdamas išieškoti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui iš pareiškėjo, netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą. Atitinkamai naikintinas Komisijos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimas.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2022 m. vasario 17 d. nutartimi grąžino pareiškėjui 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką, priteisė pareiškėjui iš Tarnybos 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

III. 15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, palikti galioti Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą ir Komisijos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimą.

16. Tarnyba, apeliaciniame skunde pakartodama pirmosios instancijos teismo motyvus, argumentus, palaikydama argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

16.1. teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai, priėmė formalų sprendimą, neįvertino ginčo esmės ir bendros situacijos, nepagrįstai atėmė iš Tarnybos pareigą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją, tai yra neteisinga valstybės interesų atžvilgiu;

16.2. teismo išvada, kad klientų aptarnavimo departamento direktorius negali priimti sprendimo, kuriuo būtų panaikinamas nuo jo priėmimo momento jau įvykdytas jo paties priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui, yra nepagrįsta. Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas tikrinti, ar valstybės parama bei subsidijos panaudojamos pagal paskirtį, išieškoti neteisingai ir (ar) neteisėtai išmokėtą valstybės paramą, subsidijas ir kitas pinigines išmokas, turi teisę panaikinti priimtus ir jau įvykdytus sprendimus nuo jų priėmimo momento;

16.3. teismo išvada, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme tik deklaratyviai teigiama dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų neteisėtumo, nepagrįsta, nes Tarnybai nesuteikta kompetencija vertinti paskelbtų prastovų teisėtumo. Todėl Tarnyba pagrįstai rėmėsi VDI pateiktais duomenimis ir nesprendė klausimo dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų teisėtumo, nes tai priskirta VDI kompetencijai, o Tarnyba neturi pagrindo kvestionuoti VDI padarytų išvadų dėl pareiškėjo paskelbtų prastovų teisėtumo;

16.4. teismo išvada, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme nėra motyvų dėl VAĮ 16 straipsnio taikymo, nepagrįsta. Šiame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir duomenys, kuriais remiamasi.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Tarnybos apeliacinį skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, kartodamas argumentus ir aplinkybes, išdėstytas skunde, atsakovo atsiliepimo į skundą ir apeliacinio skundo aplinkybes ir argumentus, pirmosios instancijos teismo motyvus, sutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymo, kuriuo pripažintos netekusiomis galios Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo 1 priedo eilutės Nr. 14–31 ir 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo 1 priedo 1–2 eilutės, kurių pagrindu pareiškėjui skirtos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas priimtas viešojo administravimo subjekto, neturinčio įgaliojimų priimti tokį įsakymą, įsakyme nėra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai, patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą ir Komisijos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

20. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad Tarnyba turi teisę išieškoti neteisėtai išmokėtas subsidijas ir panaikinti priimtus ir įvykdytus sprendimus skirti subsidijas darbo užmokesčiui nuo jų priėmimo momento, Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas motyvuotas, pagrįstas faktiniais duomenimis, gautais iš VDI, kurių kvestionuoti Tarnyba neturi teisės.

21. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į atsakovo Tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas, kuriame padaryta išvada, kad subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui pareiškėjui paskirta ir išmokėta nepagrįstai, priimtas, vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi ir 61 straipsniu, VAĮ 16 straipsnio dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 2021 m. spalio 8 d. raštu, 2021 m. spalio 29 d. raštu, Administracinio nusižengimo protokolu. Pareiškėjas buvo informuotas apie šį įsakymą Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento pretenzija dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos, kurioje išdėstytos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadas, pažymi, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė būtinybės nagrinėjamos bylos kategorijos bylose keisti ar kurti naujas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl vadovaujasi jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamos bylos kategorijų bylose.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas, be kita ko, Įstatymo 41 straipsnio 21 dalį, 61 straipsnį, VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, priimant analogiško pobūdžio administracinius sprendimus dėl paskirtų ir išmokėtų subsidijų darbuotojų darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiams išieškojimo, yra išaiškinęs, kad klientų aptarnavimo departamento direktorius turi teisę priimti sprendimą, kuriuo panaikinamas nuo jo priėmimo momento jau įvykdytas jo paties priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui; asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos Įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, išieškomos iš kaltų asmenų tik tuo atveju, jei yra įrodyta, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo; siekiant išieškoti skirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiais, turi būti vertinama, ar asmeniui užimtumo rėmimo priemonės buvo taikytos dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo; ši išieškojimo taikymo sąlyga turi būti individualaus vertinimo dalykas; tik nustačius, kad asmens veiksmai atitinka nurodytos sąlygos turinį, būtų teisinis pagrindas išieškoti išmokas; individualiai neįvertinus išieškojimo sąlygos taikymo pagrindų, klausimas dėl įsakymų eilučių pripažinimo netekusiomis galios bei asmeniui taikytinų užimtumo rėmimo priemonių pagrindu gautų išmokų išieškojimo perduodamas nagrinėti iš naujo (2021 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-507-415/2023, kuria vadovautasi ir 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-692-821/2023).

25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas, remdamasis tik VDI pateiktais duomenimis, neatliko savarankiško vertinimo, ar yra sąlygos išieškoti iš pareiškėjo jam skirtą ir išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiais, individualiai neįvertino, ar pareiškėjui užimtumo rėmimo priemonės buvo taikytos dėl neteisingai įformintų ar suklastotų dokumentų, ar dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, bet padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, papildant jo rezoliucinę dalį ir įpareigojant Tarnybą iš naujo išnagrinėti klausimus dėl pareiškėjui skirtos ir išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiais pagrįstumo bei paskirtos ir išmokėtos subsidijos išieškojimo.

27. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apskaičiavimo ir pagrindimo (41 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 21R3-7 „AG3-175/24-2021.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. V1(19.5)-2735 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugsėjo 14 d. Nr. V1(19.5)-2315, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2396 įsakymų „Dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“.

Įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimus dėl uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių Dagris“ skirtos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiais pagrįstumo bei paskirtos ir išmokėtos subsidijos išieškojimo.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė