eba7e9b7-e10a-4b8a-9a65-36283c6d98ed · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1371-794/2012(proceso Nr.2-06-3-09193-2011-7)                      Procesinio sprendimo kategorija 22.3.2.; 24.1.; 25.3.; 27.3.2.1.; 27.7.; 99.5.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 4 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant vertėjai Virginijai Narmontaitei, ieškovui T. I. (T. I.), ieškovo atstovui advokato padėjėjui Valentinui Račiui, atsakovui V.

F. (V. F.), V. P. (V. P.), atsakovų atstovui advokatui Vykintui Zulonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. I. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V. F., N. F., trečiajam asmeniui VÄ® „Registrų centras“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir įstatų pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus, įpareigojant VÄ® Registrų centras iÅ¡registruoti Å¡iuos negaliojančius dokumentus.

Nurodė, kad 2005-10-18 ieÅ¡kovas akcijų pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 50 proc. (500 vnt.) paprastųjų vardinių UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų iÅ¡ verslo partnerių V. P. ir V. F.. 2009 m. liepos mėnesį dėl pablogėjusios situacijos finansų rinkoje ir paaÅ¡trėjusių nesutarimų dėl turto valdymo ieÅ¡kovas savo verslo partneriams pasiÅ«lė pasidalinti visÄ bendrovių valdomÄ turtÄ ir dirbti kiekvienam atskirai, kiekvienam priimant sprendimus savo nuožiÅ«ra.

Vietoje atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo kabineto pradėjo dingti dokumentai, atÅ¡aukti praėjimo kontrolės kortelių ir signalizacijos sistemų kodai. 2010-04-16 ieÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ ir sužinojo, kad bendrovės vadovas V. P. neinformavo VÄ® Registrų centrÄ , apie tai, kad 2005 m. ieÅ¡kovas įsigijo 50 proc. UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų bei pateikė suklastotus akcininkų susirinkimo protokolus ir akcininkų sÄ raÅ¡us, pateikti kiti dokumentai, pasiraÅ¡yti tik dviejų akcininkų V.

P. ir V. F., ieÅ¡kovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie ketinimÄ pakeisti įstatus. Ä®registravę suklastotus dokumentus dabar įmonės vadovas gali be ieÅ¡kovo sutikimo gali priimti neteisėtus sprendimus, parduoti visÄ didelės vertės valdomÄ bendrovės turtÄ ir tokiu bÅ«du sumažinti ieÅ¡kovui priklausančių akcijų vertę. Atsakovai UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P., S. P., V. F., N. F. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nesÄ Å¾iningÄ ir nepagrįstÄ , bei ieÅ¡kovui skirti 20000 Lt baudÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininku. Nurodo, kad nuo pat bendrovės įregistravimo akcininkais buvo V. P. ir V. F., 2005 m. rudenį ieÅ¡kovas žadėjo pritraukti finansinių lėšų papildomam laivui įsigyti, todėl 2005-10-18 su ieÅ¡kovu buvo pasiraÅ¡ytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Kiekvienas iÅ¡ akcininkų perrašė po 25 procentus akcijų, Å¡ios sutartys buvo formalios, jokie mokėjimai nebuvo atlikti pagal sutartis. Buvo kreiptasi į bankÄ SAMPO dėl kredito skirto jÅ«rų laivo “Sofia“, IMO Nr. 8806163 įsigijimui.

Bankas atsisakė ne tik suteikti kreditÄ , bet ir nesutiko su akcininku sudėties pakeitimu be kreditoriaus pritarimo ir vertino tai, kaip ankstesnio finansinio įsipareigojimo bankui pažeidimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių 2005-10-20 su ieÅ¡kovu buvo pasiraÅ¡yti priedai, pagal kuriuos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo nutrauktos ir pritaikyta restitucija. Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad tuometinė bendrovės buhalterė nebuvo padariusi jokių įrašų bendrovės akcininkų registracijos knygoje nebuvo padariusi, todėl buvo nuspręsta sunaikinti tiek akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tiek jų priedus, likusius egzempliorius dokumentų ieÅ¡kovas pažadėjo sunaikinti pats.

Po Å¡ių įvykių atsakovas pretenzijas su nepagrįstais reikalavimais pradėjo reikÅ¡ti po Å¡eÅ¡ių metų. Nurodo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartys bÅ«tų laikomos sudarytais sandoriais pritrÅ«ko aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos atsakovų ir ieÅ¡kovų valios. Nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos miesto prokuratÅ«rÄ , dėl galimai suklastotų akcininkų dokumentų ir galimo akcijų pasisavinimo. Å iuo pagrindu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01289-10 ir nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teigia, kad įstatymas leidžia pripažinti tik juridinio asmens organo sprendimus, tačiau joks teisės aktas nenumato galimybės pripažinti negaliojančiais juridinio asmens steigimo dokumentų, kurie nelaikomi sandoriu.Tretysis asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra, nurodo, kad pagal juridinių asmenų registro nuostatų 42 p. 3 d. registro tvarkytojas gavęs steigimo dokumentus, bei kitus duomenis nustatyta tvarka patvirtintus notaro, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.

Nurodo, jei teismas patenkintų ieÅ¡kinį, registro tvarkytojas bÅ«tų įpareigotas pakeisti duomenis ir iÅ¡registruoti dokumentus.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog dalyvavo bedrovės veikloje kai akcininkas, paskutinį kartÄ 2009 m. dalyvavo akcininkų susirinkime. Ä® VÄ® Registrų centrÄ , kreipėsi 2010 m. kai tarp akcininkų kilo konfliktai. Nurodė, kad bendrovei finansavo pirmÄ jį įnaÅ¡Ä kreditui gauti laivo „Sofija“ pirkimui.

Teigia, kad pagal LR Akcinių bendrovių įstatymÄ pakanka įrodymų, jog ieÅ¡kovas butų pripažintas akcininku. Be to nurodė, kad keičiant bendrovės įstatus ieÅ¡kovas nedalyvavo, nes 50 procentų akcijų savininkas nebÅ«tų sutikęs su nepalankiu jam sprendimu. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas delsė ilgiau nei metus kreiptis į teismÄ , po kreipimosi į VÄ® Registrų centrÄ , t.y. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas niekada nedalyvavo akcininkų susirinkimuose, todėl vien dėl tos priežasties atmestinas ieÅ¡kovo teiginys, kad jis buvo įmonės akcininkas.Atsakovas V. P. nurodė, kad su ieÅ¡kovu buvo tartasi dėl akcininkų skaičiaus didinimo, tačiau tam nepritarus bendrovės kreditoriui, sutartys buvo anuliuotos. Apie banko nepritarimÄ Å¾inojo ir ieÅ¡kovas. Banko kreditas buvo suteiktas akcininkams V. P. ir V. F.. Toliau bendrovės veikloje dalyvavo tik minėti akcininkai. PraÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas pateikia nepagrįstus argumentus, todėl, kad ieÅ¡kovo delsimas kreiptis į teismÄ neatitinka racionalaus, rÅ«pestingo asmens elgesio kriterijų ir verčia abejoti ieÅ¡kovo teiginiais.Atsakovas V. F. nurodė, kad neprisimena, keliuose akcininkų susirinkimuose po 2005 m. dalyvavo, tačiau patvirtino, kad 2006-01-04 akcininkų susirinkimo protokolas buvo anuliuotas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Tretysis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (1 t. b.l. 125, 148).

Todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).IeÅ¡kinys atmestinas.Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ registruota VÄ® Registrų centras Juridinių asmenų registre 2002-12-21 (1t.b.l. 113). 2005-06-07 visuotiniame akcininkų susinkime buvo spręsti dėl kredito paėmimo iÅ¡ AB SAMPO banko ir kiti su tuo susiję klausimai (1 t.b.l. 61). 2005-06-08 AB SAMPO bankas UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ investicine kredito sutartimi Nr. K200506-0602 suteikė iki 3752000 EUR kreditÄ (1 t.b.l. 62). 2005-10-18 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡ sutuoktinių V.

P. ir S. P., sutuoktinių V. F. ir N. F. įsigijo po 250 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijų už 2500 Lt (1 t.b.l 9-10). 2006-01-04 neeiliniame visuotiniame akcininku susirinkime dalyvavo akcininkai V. F. ir V. P. turintys po 250 paprastųjų vardinių akcijų ir T. I., turintis 500 paprastųjų vardinių akcijų, svarstytas klausimas-laivo „Sofija“ pirkimas (1 t. b.l. 133-134). 2006-01-09 AB bankas SAMPO bendrovei suteikė iki 1469400 EUR paskolÄ (1t.b.l. 80-88) 2006-03-24 visuotiniame neeiliniame akcininkų susirinkime pakeisti bendrovės įstatai, UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcininkais nurodyti V.

F. ir V. P. (1 t b.l. 11). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 1997-03-14 iki 2009-09-07 dirbo UAB „Askoldas“ vyriausiuoju buhalteriu (1 t. b.l.89-94). 2011-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dėl dokumento suklastojimo, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t. b. l. 101-102)..IeÅ¡kovas reikalauja pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, tačiau nepraÅ¡o pripažinti jame priimtus sprendimus negaliojančiais.

Nei UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatai (1 t. b.l. 14), nei LR akcinių bendrovių įstatymas, nei LR civilinio kodekso normos nenumato akcininko teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu ar dėl protokolo nuginčijimo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį negaliojančiais gali bÅ«ti pripažinti tik juridinio asmens organo sprendimai. Kadangi ieÅ¡kovas kaip savo reikalavimų pagrindÄ ieÅ¡kinyje nurodo neteisėtus akcininkų sprendimus, priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo metu (visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus nutarimus patvirtinti UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ naujÄ Ä¯statų redakcijÄ ), nesant teisės normai kuri leistų akcininkui kreiptis į teismÄ dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį susirinkimo priimtų nutarimų nuginčijimo tvarkÄ (įstatymo analogijÄ - CPK 3 str. 5 d.) ir pasisako dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-356/2008).Analizuodamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra atkreipęs dėmesį į dvejopÄ Å¡io instituto paskirtį.

Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, interesus bei vieÅ¡Ä interesÄ . Antra, detalus nutarimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sÄ raÅ¡o nustatymas) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir už ginčijamų nutarimų priėmimÄ balsavusių akcininkų interesus. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklÄ , padaryti jai ar akcininkams nuostolių.

Todėl sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bÅ«tina atsižvelgti į abu Å¡io instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo suÅ¡aukimÄ , pravedimÄ , ar nutarimų priėmimÄ , Å¡is pažeidimas pažeidė ieÅ¡kovo interesus arba vieÅ¡Ä interesÄ ir pažeidimo padarinių negalima paÅ¡alinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimÄ , turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tai, kokiÄ Ä¯takÄ susirinkimo nutarimų priėmimui bÅ«tų turėjęs ar turėtų ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovai), jeigu tie pažeidimai nebÅ«tų buvę padaryti ar susirinkimas bÅ«tų organizuojamas iÅ¡ naujo, t.y. ieÅ¡kovų galimÄ Ä¯takÄ balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilnamisa” v.

AB „Šeškinės Širvinta”, bylos Nr. 3k-3-878/2002; 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta”, bylos Nr. 3K-3-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta V. S. v. SPAB „Stumbras”, bylos Nr. 3K-3-856 ir kt.). Taigi, tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ieÅ¡kininės senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieÅ¡kininės senaties terminÄ .

Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-122/1999, 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/1999).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. CK 1.125 str. 2 d. numato, jog atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams civilinis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str.1 d.).

IeÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas jo teises.Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieÅ¡kinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikÅ¡ti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ .Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik 2011-07-14, nors informacija iÅ¡ VÄ® „Registro centro“ pateikta 2010-04-22 (1 t. b.l. 10).

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus senaties terminas prasidėjo 2010-04-22 (CK 1.118 str. 1 d.) ir baigėsi 2010-05-22. Teismas konstatuoja, kad reikalavimÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praleidęs Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintÄ sutrumpintÄ 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl esant atsakovo reikalavimui (2 t. b.l.

54) taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2006-03-24 ir 2009-01-15 dienos UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus; 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ įstatus atmestinas kaip pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ galima tik tuo atveju, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties (LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį nepraÅ¡o, kaip ir nenurodė svarbių priežasčių dėl ko negalėjo kreiptis į teismÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , todėl teismas Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimo nesvarsto. Tačiau kartu pažymi, jog ieÅ¡kovo elgesys, pateikiant ieÅ¡kinį praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme atsiradimo dienos yra neprotingas, nerÅ«pestingas ir neabejotinai nepateisinamas, galintis pažeisti civilinių santykių stabilumÄ .

IeÅ¡kinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę ir kt. Jis yra nustatytas abiejų Å¡alių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena Å¡alis dėl reikalavimo nepareiÅ¡kimo per tam tikrÄ laikÄ gali tikėtis, jog kita Å¡alis atsisako ginti pažeistÄ teisę ar vertina jÄ kaip nepažeistÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t.y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v.

UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr.3K-3-317/2008).Teismas pažymi, kad net ir netaikant ieškinio senaties termino, ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nustatyta, jog nuo 2006 m. vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės akcininkais įvardinti tik V. P. ir V. F., turintys po 50 procentų akcijų (1 t. b.l. 133, 14-19), todėl ieškovo teiginiai, kad jis dalyvaudavo bendrovės veikloje, akcininkų visuotiniuose susirinkimuose iki 2009 metų, ir nežinojo apie bendrovės įstatų bei akcininkų pasikeitimus vertintini kritiškai ir yra nepagrįsti bei atmestini.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai buvo V. P. ir V. F., kurie pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d. turi visuotinių akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę, nes kartu turi 100 proc. visų balsų. Todėl 2006-04-20 ir 2009-01-22 UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ priimti įstatai buvo teisėti. Daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas pakankamai atidus, apdairus ir rÅ«pestingas, galėjo protingai numatyti, kad ilgÄ laikÄ nedalyvaudamas įmonės veikloje nėra Å¡ios įmonės akcininkas.

Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, net ir esant byloje pateiktiems 2005 metais pasiraÅ¡ytoms akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kuriuose ieÅ¡kovas neva įgyja atsakovės UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ akcijas (1 t. b.l. 8-9), Å¡ie įrodymai, lyginant su kitų byloje esančių įrodymų visuma, negali bÅ«ti laikomi esminiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant iÅ¡ civilinių teisinių santykių kylančius ginčus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl akcininkų priimtų sprendimų ir įstatų pripažinimo negaliojančiais, atmestini ir iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovo reikalavimai dėl UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ vadovo įpareigojimo iÅ¡duoti ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ bendrovės vertybinių popierių sÄ skaitos su įraÅ¡ytais duomenims apie jį, kaip 50 procentų akcijų savininkÄ , bei reikalavimas įpareigoti VÄ® „registrų centras iÅ¡registruoti negaliojančius dokumentus Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ ir 178 straipsnyje reglamentuojamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl to bÅ«damas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas turi iÅ¡klausyti abi Å¡alis, kurios privalo įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindÄ . Ä®rodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį. Teismas pažymi, kad dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK185 straipsnis).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ . Todėl, Å¡iuo atveju, teismas neaptarinėja kitų su netesybomis susijusių aplinkybių, kurios, taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisAtsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.

Jų nuomone ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesu, nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Teismas nurodo, kad aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, naudodamasis LR CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pateikė ieÅ¡kinį, siekdamas apginti savo tariamas teises, negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. LR CPK 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesu veiksmai, pateikiant teismui ieÅ¡kinį, todėl atsakovų praÅ¡ymas paskirti ieÅ¡kovui LR CPK 95 str. 2 d. nustatytÄ baudÄ atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).Ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistina atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovai byloje pateikė duomenis, jog jie sumokėjo 6564,25 Lt advokato pagalbai apmokėti (1 t. b.l. 105, 140, 2 t. b.l. 39-40), todėl iš ieškovo priteistina atsakovams 6564,25 Lt advokato pagalbai apmokėti, kiekvienam atsakovui lygiomis dalimis po 1.312,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovams UAB „Afalitos laivų menedžmentas“, V. P. (V. P.), S. P., V. F. (V. F.), N. F. iÅ¡ ieÅ¡kovo T. I. (T. I.) po 1.312,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas