2022-08-03 Nr. AB-19867-3-63-3-00356-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-550-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00356-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. J. dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. M. 2022 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti 2020 m. liepos 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200709-00023 įvykdymo terminą iki 2023 m. balandžio 9 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-97-973/2022.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo iš esmės sieja su aplinkybe, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose vyksta teisminis ginčas (civilinė byla Nr. e2-97-973/2022) tarp jo ir trečiojo suinteresuotojo asmens G. J., kuris (teisminis ginčas) ir yra objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausanti kliūtis savalaikiai gauti statybos leidimą, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad minėtos civilinės bylos baigtis nagrinėjamu atveju yra esminė aplinkybė, nuo kurios rezultato priklausys, ar yra galimybė pareiškėjui įteisinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Tai savo ruožtu lemia, kad tarp minėtos civilinės bylos ir šios bylos yra prejudicinis ryšys, o kadangi civilinė byla dar neišnagrinėta, todėl stabdomas šios administracinės bylos nagrinėjimas iki bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-97-973/2022.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį.

Inspekcija mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šios administracinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-97-973/2022 egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Inspekcija neneigia, jog pareiškėjas savo prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo grindžia aplinkybe, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-97-973/2022 dėl teisės be G. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato-gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui pagal UAB „MGE Projektai“ parengtą (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą Nr. 294. Tačiau teismas neįvertino, kokia apimtimi civilinės bylos baigtis turės įtakos šios administracinės bylos baigčiai. Iš esmės bylose dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo teismas turi vertinti, ar atliekamos procedūros yra susijusios su siekiu pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas civilinį procesą pradėjo būtent siekdamas pasinaudoti savo teise be G. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą bei tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi šioje byloje teismas tik turi pasisakyti, ar vykstantys teisminiai procesai yra nukreipti į statybos leidimo gavimą, nevertindamas civilinės bylos baigties. Bylos sustabdymas neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, proceso šalių, valstybės bei visuomenės teisėtų lūkesčių apsaugos principų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos atskirąjį skundą, sutinka su Inspekcijos argumentais.

Pareiškėjas V. M. prašo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo pritariantis atskirajame skunde išdėstytiems argumentams. Papildomai tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikė, kad vienintelis pagrindas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali būti tik pareiškėjui palankus teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, kuria būtų leidžiama pareiškėjui vykdyti statybos darbus be G. J. sutikimo, tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas. Privalomasis nurodymas šiuo atveju gali būti įgyvendinamas dviem būdais: pašalinant savavališką statybą arba ją įteisinant. Todėl netgi tuo atveju, jeigu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose vykstantys teisminis ginčas pasibaigtų ne pareiškėjo naudai ir jam nebūtų leista be G. J. sutikimo įteisinti statybos padarinius, tai nereikštų, kad taptų nebeaktualus termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo klausimas. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti yra aktualus nepriklausomai nuo to, kuriuo leidžiamu būdu pareiškėjas šiuo atveju galės pasielgti. Tiek siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, tiek ir siekiant juos įteisinti yra reikalingas terminas, kuris šiuo metu jau yra suėjęs, todėl būtina spręsti klausimą dėl jo pratęsimo. Tuo atveju, jeigu minėta civilinė byla pasibaigtų nepalankiai pareiškėjui, vis tiek turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, o minėtos bylos pasibaigimas nepalankiai pareiškėjui galėtų būti tik vienas iš motyvų, sprendžiant dėl termino pratęsimo trukmės, o ne dėl paties pratęsimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.).

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, iš esmės remdamasis tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, nes nepateikti įrodymai, jog nebus pažeistos G. J. teisės ir teisėti interesai, t. y. statybai negautas G. J. pritarimas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą be G. J. sutikimo (civilinė byla Nr. e2-1775-973/2021). Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, civilinė byla Nr. e2-1775-973/2021 buvo sujungta su kita civiline byla, sujungtos bylos Nr. e2-1819-973/2021 (šiuo metu – Nr. e2-97-973/2022), byla dar neišnagrinėta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtos civilinės bylos baigtis nagrinėjamu atveju yra esminė aplinkybė, nuo kurios rezultato priklausys, ar yra galimybė pareiškėjui įteisinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas ne savavališkos statybos padarinių įteisinimo klausimas, o privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimas. Kaip pagrįstai nurodė pats pareiškėjas, savavališkos statybos padarinių pašalinimas nėra vienintelis privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo būdas. Iš skundžiamos nutarties turinio nematyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė minėto civilinio ginčo reikšmę, jo įtaką ir šios įtakos apimtį nagrinėjamai administracinei bylai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvardijo kliūčių, dėl kurių ši administracinė byla objektyviai negalėtų būti nagrinėjama iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla, be kita ko, kodėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik sužinojus civilinio ginčo rezultatą, vietoj to, kad, pavyzdžiui, šiuo metu būtų įvertinta, ar vykstantis civilinis ginčas yra pakankamas pagrindas minėtam terminui pratęsti. Dėl šių priežasčių prieitina prie išvados, kad visi proceso dalyviai pagrįstai nesutinka su skundžiama nutartimi sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai motyvavo savo sprendimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė