eba51289-abb2-4448-bd85-8300a75e5c58 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1012-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10493-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-462-451/2020 pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, J. P., B. P., uždaroji akcinė bendrovė „T Optimus“, I. C., J. G., I. G., K. M., G. G., E. G.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 107/24,50 kv. m patalpÄ , esančiÄ gyvenamojo namo, pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmajame aukÅ¡te, adresu (duomenys neskelbtini) ir jÄ valdo nuosavybės teise.

2. Nurodė, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukÅ¡te esančiomis 2 patalpomis, kurios iki 1993 m. balandžio 5 d. kadastrinių matavimų atlikimo planuose buvo žymimos XIVa-l/18,00 kv. m. (dirbtuvės) ir XIVa- 2/6,25 kv. m. (sandėlis) 1955 metais pradėjo naudotis pareiÅ¡kėjo Å¡eima. PareiÅ¡kėjas minėtomis patalpomis, kaip pagalbinėmis, pradėjo naudotis 1988 metais, tai patvirtina Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų Å«kis“ Senamiesčio butų Å«kio tarnybos 2000 m. lapkričio 13 d. iÅ¡duotas Pažymėjimas Nr. 3031. 1992 m. vasario 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. 1-1374 pareiÅ¡kėjas įsigijo butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini). 1993 m. balandžio 5 d. atlikus kadastrinius matavimus ginčo patalpos buvo sujungtos į vienÄ patalpÄ ir plane pažymėtos patalpa 107/24,50 kv. m, nors iki Å¡iol faktiÅ¡kai yra dvi patalpos, kurias skiria plytų siena ir kurios turi atskirus įėjimus iÅ¡ skirtingų pusių.

Yra visos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas jas įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du nuosavybės teise.

3. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas negali įgyti ginčo turto įgyjamÄ ja senatimi, kadangi neiÅ¡pildo visų bÅ«tinųjų sÄ lygų viseto. PareiÅ¡kėjui iki kreipimosi į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo buvo žinoma apie kitų asmenų teises į ginčo patalpas ir norÄ jomis naudotis, kaip bendrojo naudojimo patalpomis.

4. Suinteresuotieji asmenys J. P., UAB „T Optimus“, I. C., J. G., K. M., E. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 1988 m. naudojasi viešosios nuosavybės pagrindu sukurtu turtu, kuris buvo valstybės objektas.

5. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras nurodė, kad klausimÄ palieka spręsti teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė bei priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovas su Kauno miesto valdyba sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas nuosavybės teise įgijo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,64 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo patalpos Å¡ios sutarties pagrindu pareiÅ¡kėjui nebuvo perduotos.

8. Patalpos įrengimas nesukuria nuosavybės teisės teisių į ginčo patalpÄ . Byloje nepateikta įrodymų, kad D. Å . registruotas, kaip ginčo patalpos statytojas, pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ jis ginčo patalpoje tik įrengė dirbtuves ir jas pritaikė savo reikmėms. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo daikto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į pastatÄ neįregistruotos. Savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jie neturi nuosavybės teises į ginčo turtÄ patvirtinančių dokumentų, kadangi dokumentų neperdavė savivaldybės butų Å«kis, be to, kai vyko privatizacijos procesai, valstybė dėl didelio turto kiekio nesiėmė visų reikiamų priemonių savo nuosavybei įregistruoti registre.

Iki 1992 m. rugsėjo 28 d. 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu priklausė valstybei ir tik pagal Privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 pareiÅ¡kėjas minėtÄ butÄ Ä¯sigijo. PareiÅ¡kėjo 2001 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymas Nr. 44-3758 Kauno miesto merui ir Pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybos vedėjui bei 2001 m. sausio 9 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. praÅ¡ymai leisti pareiÅ¡kėjui privatizuoti patalpas – sandėlį, esančias (duomenys neskelbtini), 1 aukÅ¡te, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpa priklausė valstybei, tik ji nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojos I. S. P. ir V. R., todėl byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog visi butai (patalpos) name, (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybė. Vien tai, kad patalpos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, negali būti pripažįstama įrodymu, jog minėtos patalpos nepriklauso valstybei. Pareiškėjo prašymas pripažinti, jog jis įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti tenkintas.

9. PareiÅ¡kėjo 2019 m. birželio 28 d. skundas Kauno miesto Centro policijos komisariatui patvirtina, kad yra kitų asmenų, prieÅ¡taraujančių dėl pareiÅ¡kėjo naudojamų ginčo patalpų. Be to, kitų asmenų prieÅ¡taravimai dėl patalpos valdymo jau buvo reiÅ¡kiami civilinėje byloje Nr. e2-2084-921/2018. Taigi, pareiÅ¡kėjas, norėdamas įgyti ginčo patalpÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, į teismÄ kreipėsi, žinodamas, kad yra kitų asmenų, siekiančių naudotis ginčo patalpa.

10. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje e2-2084-921/2018 sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ginčo patalpa naudojosi teisėtai ir kad jis turėjo teisę ginčo patalpÄ privatizuoti, nei tai, kad privatizuojant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpÄ . Å ios nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjant pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios nuosavybės bÅ«du. Be to, kad pareiÅ¡kėjas teisėtu pagrindu naudojosi ginčo patalpa, nepatvirtino ir liudytojos V. M. ir I. S. P.. Å ios liudytojos nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos gyveno iki 1958 m. ir 1963 m. ir matė, kaip pareiÅ¡kėjas ginčo patalpoje laikė malkas, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas ar jo Å¡eima naudojosi ginčo patalpa.

11. Byloje nepakanka įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi, kaip patalpų savininkas, ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . Byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, jog nėra kito asmens, kuris yra patalpų savininkas. Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintas ir dėl to, jog byloje neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai valdė patalpas (duomenys neskelbtini).

12. Nenustačius visų nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties tvarka sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

13. Kadangi suinteresuotų asmenų turėtų ir praÅ¡omų priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma – 890,00 Eur nevirÅ¡ija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl pareiÅ¡kimÄ atmetus suinteresuotų asmenų teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas V. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 107/24,50 kv. m patalpa, esanti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukÅ¡te, priklauso vieÅ¡ajai nuosavybei. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, neatsižvelgė į prijungtoje Archyvinėje kadastrinėje byloje (duomenys neskelbtini) esamus dokumentus dėl ginčo patalpos, neteisingai vertino liudytojų parodymus, neatsižvelgė į paties suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovės aiÅ¡kinimus apie nebuvimÄ Ä¯rodymų dėl ginčo patalpos priklausymo valstybei.

Regioninio valstybinio archyvo dokumentuose nėra jokių duomenų apie dirbtuvių nacionalizavimÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). LR Vyriausybė 1999 m. sausio 25 d. nutarimu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai perdavė patikėjimo teise valdyti ir naudotis valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tarp kurių ginčo patalpos nėra. Å ios patalpos nėra ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai patalpas (duomenys neskelbtini), 1999 m. kovo 8 d. aktu, perduodant VÅ¡Ä® Aklųjų ir silpnaregių paramos užimtumo centrui.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2014 m. birželio 11 d. rašte Nr. 53-5-1888 nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė neturi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 18 d. rašte ir 2019 metais nurodė, kad ginčo patalpa nėra priskirta nei vienam iš nekilnojamojo turto objektų, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrius 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 24-2-1350 taip pat patvirtino, kad valstybei ar Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausytų patalpos (duomenys neskelbtini), duomenų nėra.

Teismas nevertino, jog Å¡iÄ aplinkybę Kauno miesto savivaldybės atstovė patvirtino ir teismo posėdyje. VÄ® Turto bankas nurodė, jog patalpos, (duomenys neskelbtini) buvo parduotos 2012 m. rugpjūčio 10 d. vieÅ¡ajame aukcione ir ginčo patalpos 107/24,50 kv. m patikėjimo teise nevaldo. Archyvinėje kadastrinėje byloje jokių duomenų, kad ginčo patalpa galėjo priklausyti valstybei ar savivaldybei, taip pat nėra. Liudytoja V. R. nurodė, jog jos suraÅ¡ytas 2000 m. lapkričio 13 d. Pažymėjimas Nr. 3031 visiÅ¡kai nepatvirtina, jog ginčo patalpa priklauso savivaldybei.

Jai dirbant Senamiesčio butų Å«kio tarnyboje, į tarnybÄ niekas nesikreipė dėl V. P. naudojimosi ginčo 107/24,50 kv. m patalpa. 1.2. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta, kad visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. 1955 metais patalpomis XIVa-l/18,00 kv.m. (dirbtuvės) ir XIVa-2/6,25 kv.m. (sandėlis) pradėjo naudotis pareiÅ¡kėjo Å¡eima – jo mama, senelis. Nuo 1955 metų niekas jo Å¡eimai pretenzijų nereiÅ¡kė. Aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjo Å¡eima naudojosi ginčo patalpomis ir tai tęsėsi žymiai ilgiau, nei 10 metų, teismo posėdžio metu patvirtino buvusios (duomenys neskelbtini) gyventojos I.

S. P. ir V. M.. Teismas jų paaiÅ¡kinimus vertino netinkamai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad jo Å¡eima ir pats V. P. ginčo patalpÄ valdė slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. 1.3. Teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas, kaip savas. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 1955 metų V. P. Å¡eimai pats patalpų savininkas D. Å ., jo giminaičiai ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų/patalpų savininkai yra pareiÅ¡kę pretenzijas.

Pretenzijos į ginčo patalpÄ pradėtos reikÅ¡ti tik 2018 metais V. P. pateikus ieÅ¡kinį teismui dėl ginčo patalpos pripažinimo buto, (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Teismas nevertino J. G. ir E. G. neteisėtų veiksmų, reiÅ¡kiant pretenzijas. Teismas taip pat nevertino ir į bylÄ pateiktų dokumentų, patvirtinančių, jog J. G. ir E. G. sužinojus apie V. P. teismui pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, jie ir jų samdyti darbuotojai nuniokojo ginčo patalpas. 1.4.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2084-921/2018 turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama civiline byla. Civilinėje byloje Nr. e2-2084-921/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo patalpos pripažinimo 4-ojo buto, (duomenys neskelbtini), kurį pareiÅ¡kėjas įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , priklausiniu. Toje byloje teismas nenagrinėjo, kam ginčo patalpa priklauso nuosavybės teise. Nors civilinėje byloje dėl ginčo patalpos pripažinimo 4-ojo buto priklausiniu dalyvavo tie patys asmenys, tačiau Å¡iose bylose buvo nagrinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės bei reikalavimai.

15. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

16. Atsiliepime nurodė, kad apelianto argumentai, jog aplinkybė, jog byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad bÅ«tų įregistruota valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo patalpÄ , patvirtina, kad ginčo patalpa nėra vieÅ¡oji nuosavybė, prieÅ¡tarauja CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatai. Skunde nurodyti įvairių įstaigų dokumentai neįrodo aplinkybės, kad ginčo patalpa nėra valstybės nuosavybė. Apeliantas klaidingai interpretuoja Kauno miesto savivaldybės atstovės 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus.

Teismas tinkamai vertino liudytojų V. R., patvirtinusios, kad visas turtas tuo metu buvo valdiÅ¡kas, ir analogiÅ¡kas aplinkybes patvirtinusios liudytojos I. S. P. paaiÅ¡kinimus. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, vadovavosi kasacinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡samiai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir paaiÅ¡kinimus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpa yra valstybės nuosavybė.

Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė visų įgyjamosios senaties bÅ«tinųjų sÄ lygų viseto egzistavimo.

17. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jis sÄ Å¾iningai valdė daiktÄ , kad jam nebuvo žinoma apie kitų asmenų teises į ginčo patalpas iki jo kreipimosi į teismÄ dėl fakto pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo dienos. Teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2084-921/2018 priimtu sprendimu, kuris turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Byloje nepakanka įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi, kaip patalpų savininkas, ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai pagrindžia aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, buvo žinoma apie kitų asmenų teises į ginčo patalpas ir norÄ jomis naudotis, kaip bendrojo naudojimo patalpomis.

18. Suinteresuotieji asmenys J. P., UAB „T Optimus“, I. C., J. G., K. M., E. G. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl ginčo patalpos įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nes patalpos įrengimas nesukuria nuosavybės teisių į jÄ . Pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ D. Å . ginčo patalpoje tik įrengė dirbtuves ir jas pritaikė savo reikmėms. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog D. Å . turėjo nuosavybės teisę į ginčo patalpÄ , tik įstatymų nustatyta tvarka nebuvo jos realizavęs, ir kad statybos leidimas įsirengti dirbtuves buvo teisinis pagrindas nuosavybės teisei į ginčo patalpas įgyti ir jas registruoti.

PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė naudotis valstybiniu turtu – butu su rÅ«siu. Aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas iki 1992 m. rugsėjo 28 d. naudojosi valstybiniu turtu, patvirtina Privatizavimo įstatymo pagrindu pareiÅ¡kėjo su Kauno miesto valdyba 1992 m. rugsėjo 28 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ butas su rÅ«siu tapo pareiÅ¡kėjo nuosavybe. Aplinkybė, jog 2019 m. spalio 7 d. Pažymoje dėl Ch. F. turto nacionalizavimo nėra duomenų apie dirbtuvių nacionalizavimÄ nepaneigia, jog ginčo patalpa, kaip viena iÅ¡ pagalbinių namo patalpų, kartu su visu gyvenamuoju namu nebuvo nacionalizuota.

PareiÅ¡kėjas tik gavęs archyvinės bylos medžiagÄ Ä—mė nurodinėti naujas aplinkybes apie D. Å . perleidimÄ ginčo patalpos pareiÅ¡kėjo Å¡eimai, nors ankstesnėje civilinėje byloje, įrodinėdamas ginčo patalpos valdymo teisėtumÄ , Å¡ių aplinkybių nebuvo nurodęs.

20. PareiÅ¡kėjas 2000 m., 2009 m. sausio 9 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Kauno miesto merÄ ir Senamiesčio butų Å«kio tarnybos virÅ¡ininkÄ leisti jam įteisinti ginčo patalpas. Å ie pareiÅ¡kėjo veiksmai rodo, jog pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į minėtus subjektus aiÅ¡kiai suprato, jog ginčo patalpa yra vieÅ¡oji nuosavybė. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 11 d. atsakymu pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad ginčo patalpa yra namo bendro naudojimo patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-154-254/2019, iÅ¡nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. e2-2084-921/2018 apeliacine tvarka, nurodė, kad apelianto argumentai, jog byloje yra duomenys, jog Kauno miesto savivaldybė ar VÄ® Turto bankas nuosavybės ar patikėjimo teise ieÅ¡kovo gyvenamajame name neturi turto, nesudaro pagrindo ginčo negyvenamosios patalpos nuosavybės teisę pripažinti tik ieÅ¡kovui.

21. Teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ daiktÄ valdė teisėtai. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose e2-2084-921/2018 ir e2A-154-254/2019 konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad ginčo patalpa naudojosi teisėtai. Todėl Å¡ios aplinkybės Å¡ioje byloje iÅ¡ naujo neįrodinėtinos, teismas pagrįstai jomis vadovavosi. PareiÅ¡kėjas jokių naujų įrodymų, argumentų, pagrindžiančių jo teisėtÄ ginčo patalpos valdymÄ nepateikė. 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2084-921/2018 teismas konstatavo, jog liudytojų V.

M. ir I. S. P. parodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas teisėtu pagrindu naudojosi ginčo patalpa. Nagrinėjamoje byloje šių liudytojų duotų paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys. Be to, nei viena jų teisme nepatvirtino, jog ginčo patalpos D. Š. priklausė nuosavybės teise. Todėl nekyla abejonių, jog ginčo patalpa buvo viešoji nuosavybė. Pareiškėjas ja ėmė naudotis savavališkai, negalėdamas naudotis jo butui priklausančiu rūsiu.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi, žinodamas, jog yra ir daugiau asmenų, turinčių teisę į ginčo patalpÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

23. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. P. 1992 m. rugsėjo 28 d. įsigijo 3 kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-13465). Kauno savivaldybės „Santakos butų Å«kis“ 2000 m. lapkričio 13 d. iÅ¡davė pažymėjimÄ , kuriame nurodyta, kad V. P. bute gyvena nuo 1955 metų. PareiÅ¡kėjas 2009 m. sausio 9 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Kauno miesto merÄ ir Senamiesčio butų Å«kio tarnybos virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas leisti jam įteisinti/privatizuoti negyvenamas patalpas – sandėlį, esančias pastate 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmame aukÅ¡te, po pareiÅ¡kėjui priklausančiu butu. Kauno miesto savivaldybė 2014 m. birželio 11 d. raÅ¡te nurodė, kad savivaldybė negali parduoti turto, kurio nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos jos vardu.

24. Dėl ginčo patalpos, plane pažymėtos 107/24,50 kv. m pripažinimo buto priklausiniu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ . 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2084-921/2018 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys atmestas. VÄ® Registrų centras 2014 m. liepos 18 d. raÅ¡te Nr. (3.4.5.) KAS-1792 nurodyta, kad kadastro ir registro duomenų byloje nėra informacijos kokiai paskirčiai naudojama ginčo patalpa 107 ir kas yra naudotojas. VÄ® Turto bankas 2014 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡te Nr. (30)3R-1589 nurodė, kad jis ginčo patalpų patikėjimo teise nevaldo. SÄ® „Santakos butų Å«kis“ taip pat neturi informacijos, kam nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos.

25. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamÄ ja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68 – 4.71 str.). PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teisės į ginčo patalpas grindžiamas įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.).

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.), daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ios bylos faktines aplinkybes bei paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teises į ginčo patalpÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu.

28. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo patalpas (sandėlį) kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, kad daiktas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu. Tačiau Å¡alys nesutaria dėl to, ar daiktas visÄ valdymo laikÄ buvo valdomas teisėtai ir sÄ Å¾iningai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė ir kitaip nepažeisti teisės aktų reikalavimai, ir ar patalpos yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad sÄ Å¾iningai valdė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi byloje surinkti įrodymai (pareiÅ¡kėjo 2019 m. birželio 28 d. skundas Kauno miesto Centro policijos komisariatui, civilinės bylos Nr. Nr. e2-2084-921/2018 duomenys) patvirtina, kad ir kiti asmenys pretenduoja į Å¡ias patalpas.

30. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

31. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pastatas 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1922 m. Kaip matyti iÅ¡ Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. spalio 7 d. pažymos Nr. (10.6) V10-2502 buvo nacionalizuoti keturi C. F. ir įpėdiniams priklausę gyvenamieji namai (1941 m. vasario 13 d. nacionalizavimo aktas Nr. 1138. Be to, archyvinėje namo byloje esantys duomenys patvirtina, jog namų valda, kuriame yra ginčo patalpa, Kauno m. Vykdomojo komiteto 1952 m. spalio 10 d. Sprendimu Nr. 609 buvo įregistruotina į vietos tarybų fondÄ . Ta aplinkybė, kad D. Å . pagal 1930 m. spalio 24 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ galimai ginčo patalpoje įsirengė stalių dirbtuves ir jas pritaikė savo reikmėms, nepaneigia to fakto, kad visas namas buvo nacionalizuotas ir tapo valstybės nuosavybe.

32. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97 ir 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas privatizuoti. Byloje pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių įrodymu, jog ginčo patalpas jis privatizavo Butų privatizavimo ar kurio kito teisės akto pagrindu. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai – pareiÅ¡kėjo 2001 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymas Kauno miesto merui ir Pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybos vedėjui, 2001 m. sausio 9 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. praÅ¡ymai – leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas siekė privatizuoti valstybei priklausantį turtÄ .

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 str.) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011).

34. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Teismų praktika, 2011 m. Nr. 35).

35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nurodytu adresu esantis turtas nėra ir nebuvo privati D. Å . ar kurio nors kito asmens nuosavybė, o yra valstybės nuosavybė. Taigi, Å¡iuo metu susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo patalpos nebuvo privatizuotas, ir nėra perleistos / įtrauktos / apskaitytos Kauno miesto savivaldybės buhalterinėje apskaitoje (CPK 12 str., 178 str., 197 str.). Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas ginčo patalpas valdo atvirai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti ginčo patalpas įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 – 4.71 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjo V. P. pareiÅ¡kimo netenkino.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-252/2010).

37. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

39. Suinteresuotieji asmenys J. P., UAB „T Optimus“, I. C., J. G., K. M., E. G., kuriuos procese atstovavo advokatė D. D., nurodė jog nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme patyrė 450,00 Eur iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas, ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – ataskaitÄ , 2020 m. gegužės 4 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DD-326, ir atliktÄ mokėjimÄ patvirtinantį J. G. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Kadangi praÅ¡omų priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė