2017-03-08 Nr. AB-5351-3-61-3-04844-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-312-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04844-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.1; 43.3; 43.5.1.1; 44.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus, ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, bei priteisti 78 929 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 10-11) nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. sausio 16 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) atsižvelgiant į nutartyje pateiktus išaiškinimus, nurodyti bylos šalis; 2) nurodyti, ar Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 42-1315(1) pareiškėjas apskundė Kalėjimui departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 3) pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, pareiškėjas 2017 m. sausio 4 d. pateikė teismui 2016 m. gruodžio 31 d. patikslintą skundą (b. l. 14), kuriame nurodė, kad I. S. ir A. J. yra tas pats asmuo. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2013 m. nėra suteikiamas maitinimas, kuris atitiktų fiziologines mitybos normas ir būtų suderintas, kiek įmanoma, pagal religinius įsitikinimus. Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 42-1315 Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neskundė, nes tai neturi prasmės. Nurodė, kad atsakymas iš anksto yra žinomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi (b. l. 17-19) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus. Priėmė pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma priteisti 78 929 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos valstybės atstovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pakeitė atstovu Vilniaus pataisos namais.

Teismas nustatė, jog teismas pareiškėjui 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 31 d. patikslintame skunde paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 42-1315(1) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neskundė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjas skunde teismo, be kita ko, prašo įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus. Pažymėta, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-728-556/2016, 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Nagrinėjamu atveju privaloma ikiteismine tvarka neišnagrinėjus Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 42-1315(1), nėra pagrindo vertinti, kad įgaliota valstybės institucija atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Skundo dalis, kurioje pareiškėjas teismo prašo priteisti 78 929 Eur neturtinę žalą atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių nuostatas, todėl priimta.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, nutaria Lietuvos valstybės atstovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pakeisti atstovu Vilniaus pataisos namais.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 169-170), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus ir įpareigoti atsakovą atstovaujantį Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos pataisos įstaigose esantiems nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją, maisto tiekimą, kuris yra numatytas BVK 173 straipsnio 4 dalyje (be kiaulienos ir jos gaminių). Taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, kuria Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pakeistas atstovu Vilniaus pataisos namais ir atstovu laikyti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Nurodo, kad Lietuvos pataisos įstaigos ir kitos kardomojo kalinimo institucijos suimtuosius ir nuteistuosius maitina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas mitybos normas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Kadangi iki šiol Kalėjimų departamentas nėra sudaręs ir patvirtinęs valgiaraščio, kuris atitiktų pareiškėjo išpažįstamo tikėjimo maitinimo ypatybes, todėl reikalavimas įpareigoti sudaryti ir patvirtinti valgiaraštį islamo religiją išpažįstantiems asmenims yra būtent šiam atsakovui, kuriam pareiškėjo reikalaujamos pareigos yra nustatytos minėtuose teisės aktuose. Todėl pareiškėjas prašo, kad atsakovą atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustotų diskriminuoti musulmonus, bei teiktų, t. y. sudarytų, meniu bei įpareigotų Lietuvos Respublikos pataisos įstaigas, kalėjimus ir tardymo izoliatorius tiekti maitinimą, atitinkantį fiziologines mitybos normas ir suderintą pagal religinius ypatumus (meniu be kiaulienos ir jos gaminių). Vilniaus pataisos įstaiga neskiria maitinimo, koks yra numatytas BVK 173 straipsnio 4 dalyje, nes Kalėjimų departamentas nėra patvirtinęs tokio maitinimo raciono.

Nesutinka Lietuvos valstybės atstovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pakeisti atstovu Vilniaus pataisos namais, nes Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vadovauja pataisos įstaigoms, teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja jų veiklą. Taip pat kontroliuoja, kad vykdant arešto ir laisvės atėmimo bausmes būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, nuteistiesiems būtų užtikrinamos žmogaus orumo nežeminančios laikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pakeistas atstovu Vilniaus pataisos namais.

Pirmosios instancijos teismas pražymėjo, jog kadangi pareiškėjas skunde teismo, be kita ko, prašo įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, tačiau nagrinėjamu atveju privaloma ikiteismine tvarka neišnagrinėjus Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 42-1315(1), nėra pagrindo vertinti, kad įgaliota valstybės institucija atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Be to, kadangi pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teikia argumentus dėl jam netinkamai teikto maitinimo Vilniaus pataisos namuose, todėl teismas nutarė Lietuvos valstybės atstovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pakeisti atstovu Vilniaus pataisos namais.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad iki šiol Kalėjimų departamentas nėra sudaręs ir patvirtinęs valgiaraščio, kuris atitiktų Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, todėl reikalavimas įpareigoti sudaryti ir patvirtinti valgiaraštį islamo religiją išpažįstantiems asmenims yra būtent šiam atsakovui, kuriam pareiškėjo reikalaujamos pareigos yra nustatytos minėtuose teisės aktuose. Todėl pareiškėjas prašo, kad atsakovą atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teiktų, t. y. sudarytų, meniu bei įpareigotų Lietuvos Respublikos pataisos įstaigas, kalėjimus ir tardymo izoliatorius tiekti maitinimą, atitinkantį fiziologines mitybos normas ir suderintą pagal religinius ypatumus (meniu be kiaulienos ir jos gaminių). Vilniaus pataisos namai tik vykdo Kalėjimų departamento patvirtintus nurodymus, kadangi Kalėjimų departamentas vadovauja pataisos įstaigoms, teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja jų veiklą, taip pat kontroliuoja, kad vykdant arešto ir laisvės atėmimo bausmes būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, nuteistiesiems būtų užtikrinamos žmogaus orumo nežeminančios laikymo sąlygos.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį reikalavimą susiejo su Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 42-1315(1) ir jo apskundimo tvarka.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas kartu su pirminiu 2016 m. gruodžio 19 d. skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs ir Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 42-1315(1) (b. l. 7-8), kuriuo pareiškėjui, be kita ko, atsakyta ir į jo prašymų dalis dėl maitinimo užtikrinimo pagal jo religinį įsitikinimą, t. y. kad, vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Vilniaus pataisos namų administracija siūlo pareiškėjui pasirinkti vegetarinio maisto valgiaraštį, nes būtent šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 10-11) nustatęs pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, prašė nurodyti, ar Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 42-1315(1) pareiškėjas apskundė Kalėjimui departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kadangi pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį tokiems ginčams numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas, tikslindamas skundą bei vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, kartu su 2017 m. sausio 4 d. patikslintu skundu pateikė ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 25-6692 „Dėl prašymo“ (pareiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d. prašymo) (b. l. 15), kuriame Kalėjimų departamentas nurodė, jog valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji / nuteistieji, sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes; sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra jokių galimybių, todėl jiems siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius; vegetarinio maitinimo valgiaraščiai atitinka patvirtintas mitybos normas; vegetarinio maitinimo valgiaraščiuose ir be mėsos yra užtikrinamas patvirtintas baltymų kiekis.

Atsižvelgus į tai, matyti, jog nors, kaip patvirtina ir pats pareiškėjas, Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 42-1315(1) pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nėra apskundęs Kalėjimų departamentui, tačiau iš prie patikslinto pareiškėjo skundo pridėto Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 25-6692 matyti, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. dar kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą (jam buvo persiųstas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d. prašymas iš Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos) dėl maitinimo ypatumų jo religijos asmenims ir Kalėjimų departamentas 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 25-6692 pareiškėjui pateikė iš esmės analogišką atsakymą kaip ir Vilniaus pataisos namai 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 42-1315(1), todėl Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 25-6692 laikytinas savarankišku Kalėjimo departamento atsisakymu (atsakymu) teikti pareiškėjo prašomą maitinimą, juo labiau, kad šiame rašte nurodyta, jog jis tiesiogiai skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tokiu būdu, atsisakyti priimti reikalavimą įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, dėl to, jog Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 42-1315(1) nebuvo apskųstas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kalėjimų departamentui, tačiau esant savarankiškam iš esmės analogišką atsisakymą pateikiančiam Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. raštui Nr. 25-6692, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju laikytina, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, sietinas ne su Vilniaus pataisos namų 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 42-1315(1), tačiau būtent su Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 25-6692, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino ir į jį neatsižvelgė.

Pažymėtina, jog nors šis Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 25-6692 ir nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su pirminiu 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo skundu (kadangi gautas tą pačią dieną), tačiau jį pareiškėjas pateikė jau su 2017 m. sausio 4 d. patikslintu skundu, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nutarties ištaisyti skundo trūkumus įpareigojimus.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pastebi, jog priimant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus, susijusį su Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 25-6692 pateiktu atsisakymu tokį maitinimą pareiškėjui suteikti, pareiškėjui turi būti siūloma papildyti skundą ir reikalavimu panaikinti šį Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 25-6692 ir kaip išvestinį reikalavimą nurodyti įpareigojimą teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus. Tokiu atveju atsakovu dėl šių reikalavimų laikytinas būtent Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektas, kurio teisės aktai bei veiksmai (neveikimas) skundžiami (ABTĮ 46 str. 2 d.).

Dėl tinkamo atsakovo (jo atstovo) reikalavimui priteisti pareiškėjui 78 929 Eur neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šį reikalavimą sieja su Vilniaus pataisos namų neteisėtais veiksmais, t. y. kad skunde ir patikslintame skunde teikia argumentus dėl jam netinkamai teikto maitinimo Vilniaus pataisos namuose, todėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos keistinas atstovu Vilniaus pataisos namais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo, jis žalą sieja ne su Vilniaus pataisos namų neteisėtais aktais ar veiksmais, tačiau būtent su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtais aktais ir veiksmais, nenustačius valgiaraščio, skirto nuteistiesiems, praktikuojantiems islamo religiją, t. y. su tais pačiais veiksmais, su kuriais pareiškėjas sieja ir reikalavimą įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjui maitinimą, atitinkantį fiziologinius reikalavimus ir, kiek įmanoma, suderintą pagal religinius ypatumus. Tokiu būdu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovo Lietuvos valstybės atstovas byloje turėtų būti Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau ne Vilniaus pataisos namai. Vilniaus pataisos namai byloje galėtų dalyvauti nebent trečiojo suinteresuoto asmens statusu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Be to, pagal ABTĮ 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, ir pagal ABTĮ 12 straipsnį turėdamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turėtų išaiškinti pareiškėjui teisę tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, įtraukti į bylą vienu iš savarankiškų atsakovų Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei savo iniciatyva nurodyti tinkamą valstybės atstovą byloje, t. y. Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas