Legislator Case Law & Legislation
eba4d21c-a349-4c75-93ef-3742e10b6399 AI generated

eba4d21c-a349-4c75-93ef-3742e10b6399 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number eba4d21c-a349-4c75-93ef-3742e10b6399
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å ., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.           Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. V. prašė nustatyti 1806 kv. m. ploto kelio servitutÄ atsakovui R. K. Å . nuosavybės teise priklausančiame 1,9100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A1m, 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 7l1ž, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 8l1p, viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 12I1ž, be to, daržinė su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 20l1ž, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 16I1m, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 15G1g, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 14I1g, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 13l1m, ir Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 9l1m.2.

Legislator headnote

AI generated

eba4d21c-a349-4c75-93ef-3742e10b6399 · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu siekia ne servituto nustatymo dėl jo bÅ«tinumo ir reikalingumo, o iÅ¡saugoti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, nes atsakovas jÄ perspėjo, jog jai nevykdant teismo sprendimo, atsakovas jos lėšomis organizuos nugriovimo darbus.9.6. Atsakovas sutinka, kad ieÅ¡kovės patekimui prie teisėtai jai priklausančių legalių statinių privažiavimas yra reikalingas. Tačiau mano, kad ne tokia apimtimi, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovė, ir ne pagal tokį jos paruoÅ¡tÄ projektÄ , kuris pažeidžia atsakovo, kaip savininko teises.10.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-495-569/2016 Teismo procesinis Nr. 2-29-3-02445-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.1; 3.3.1.21 (S)                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos StasiÅ«nienės ir Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. V. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-49-715/2016 pagal ieÅ¡kovės S. V. ieÅ¡kinį atsakovui R.

K. Å ., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.           Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. V. prašė nustatyti 1806 kv. m. ploto kelio servitutÄ atsakovui R. K. Å . nuosavybės teise priklausančiame 1,9100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A1m, 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 7l1ž, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 8l1p, viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 12I1ž, be to, daržinė su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 20l1ž, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 16I1m, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 15G1g, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 14I1g, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 13l1m, ir Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 9l1m.2.

Ieškovė nurodė, jog faktiškai naudojasi minėta teritorija, joje esančiu privažiavimu, sodu, daržu, priėjimais prie pastatų jau daugelį metų, tačiau servitutas, legaliai suteikiantis teisę naudotis šia teritorija, šiuo metu nėra nustatytas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kyla ginčai. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė 3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė ieškovės S. V. ieškinį; priteisė iš ieškovės S. V. atsakovo R.

K. Š. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti servitutÄ sklype, kurį ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nurodo naudojanti kaip sodÄ (plane pažymėtÄ tarp taÅ¡kų 17-16-30-29 iki pastato, plane pažymėto N simboliu, o statinių iÅ¡dėstymo plane žymimo simboliu 12l1ž), yra nepagrįstas, nes Å¡iame plote nėra nei vieno ieÅ¡kovei priklausančio pastato ar kitokio vieÅ¡pataujančio daikto, prie kurio bÅ«tų bÅ«tinas priėjimas ar kelias. Vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovė daugelį metų naudojasi Å¡iuo sklypu, nesuteikia jai teisių į šį sklypÄ .5.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė gali iÅ¡ savo žemės sklypo prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato – viralinės, statinių iÅ¡dėstymo plane žymimos simboliu 12l1ž, todėl servitutas prieiti prie Å¡io pastato ir jį prižiÅ«rėti nereikalingas.6. Teismas vertino nepagrįstu ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti servitutÄ tarp taÅ¡kų 25-26-27-28 iki trijų pastatų, pažymėtų projekte simboliais N, esančiais ant sklypo ribos, nes pastatai, kurių žymėjimo simboliai yra 20l1ž, 16I1m, 15G1g, 14I1g, 13I1m, 9I1m, 2014-12-01 įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-832/2014 pripažinti savavaliÅ¡kai pastatytais ir ieÅ¡kovė yra įpareigota juos nugriauti.7.

Teismas sprendė, kad Å¡alys gali taikiai susitarti dėl netrukdomo priėjimo prie pastatų, o ieÅ¡kovė, įgyvendindama savo teises ir siekdama, kad jai dėl priklausančių pastatų tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, neiÅ¡naudojo ir nesiekė iÅ¡naudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir interesus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 8.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė S. V. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apeliantės ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti apeliantei visas jos Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:8.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantės reikalavimas nustatyti servitutÄ pagal jos pateiktÄ projektÄ prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.8.2.

Teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantė neabejotinai pagrindė, jog Å¡is servitutas jai objektyviai yra bÅ«tinas; įrodė, kad iki tol ji iÅ¡naudojo visas objektyvias bei įmanomas galimybes, jog savo teisę ji galėtų įgyvendinti neapribojant arba mažiausiai apribojant atsakovo teises ir interesus, tačiau pats atsakovas nesutiko geruoju iÅ¡spręsti Å¡io ginčo klausimo; įrodė, kad, nors savo nekilnojamaisiais daiktais ji naudotis gali, tačiau, esant konfliktiÅ¡kiems jos ir atsakovo santykiams, nenustačius servituto normaliomis sÄ lygomis tai yra neįmanoma.8.3.Nenustatydamas visiÅ¡kai jokio (kelio ar kitokio) servituto atitinkamoje atsakovo sklypo teritorijoje, kurioje yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys ar kitokiu teisiniu pagrindu jos valdomi nekilnojamieji daiktai, teismas nesilaikė CK 4.111 str. 1 d. nuostatų ir nesivadovavo atitinkamais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.8.4.Teismas nevertino, jog praÅ¡omas nustatyti servitutas apeliantei Å¡iuo atveju yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. nesprendė dėl jo bÅ«tinumo, tuo pažeisdamas CK 4.126 str. 1 d. nuostatas, be to, nesivadovavo atitinkamais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.8.5.Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė apeliantės bei atsakovo interesų pusiausvyros klausimu ir to net nevertino, nesprendė servituto atlygintinumo klausimo.8.6.

Teismas neįvertino bei neapsvarstė fakto, kad apeliantė ta atsakovo sklypo dalimi, kurioje ji prašė nustatyti servitutÄ , faktiÅ¡kai naudojasi jau daugiau kaip 20 metų, minėta dalis yra atitverta net tvora, kas turėjo aiÅ¡kiai rodyti, jog faktiÅ¡kai atsakovas visus tuos daugiau kaip 20 metų sutiko, kad apeliantė naudotųsi Å¡ia jo sklypo dalimi, tačiau tik nesutiko, kad tokia faktinė situacija bÅ«tų įteisinta tenkinant apeliantės ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo.8.7. Teismas bylos neiÅ¡sprendė iÅ¡ esmės.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. K. Å . praÅ¡o 2016 m. vasario 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:9.1. Teismas sprendimÄ teisingai motyvavo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė sklypÄ , kuriam praÅ¡o nustatyti servitutÄ , naudoja kaip sodÄ , todėl servituto nustatymas bÅ«tų nepagrįstas, kadangi Å¡iame plote nėra nei vieno jai priklausančio pastato ar kitokio vieÅ¡pataujančio daikto, prie kurio bÅ«tų bÅ«tinas priėjimas ar kelias, o vien aplinkybė, jog ji daug metų naudojasi Å¡iuo sklypu, nesuteikia jai teisių į šį sklypÄ .9.2.

Å alia atsakovo sklypo yra žymiai didesnis ieÅ¡kovei priklausantis sklypas, per kurį ji gali prieiti prie jai priklausančių pastatų, todėl servituto nustatymas Å¡iuo atveju nebÅ«tinas. 9.3. Apeliantė, neteisėtai pastačiusi pastatus, kuriuos yra įpareigota nugriauti, neturi teisės į servituto prie Å¡ių pastatų nustatymÄ . 9.4. UAB „Geoida“ paruoÅ¡tame servituto projekto plane nėra iÅ¡skirta, kur yra kelio servitutas, o kur yra servitutas statinių eksploatacijai, taip pat nenurodyti servitutÄ konkretizuojantys duomenys.9.5.

IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu siekia ne servituto nustatymo dėl jo bÅ«tinumo ir reikalingumo, o iÅ¡saugoti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, nes atsakovas jÄ perspėjo, jog jai nevykdant teismo sprendimo, atsakovas jos lėšomis organizuos nugriovimo darbus.9.6. Atsakovas sutinka, kad ieÅ¡kovės patekimui prie teisėtai jai priklausančių legalių statinių privažiavimas yra reikalingas. Tačiau mano, kad ne tokia apimtimi, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovė, ir ne pagal tokį jos paruoÅ¡tÄ projektÄ , kuris pažeidžia atsakovo, kaip savininko teises.10.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismui savo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:10.1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliantės argumentu, kad apeliantė kito bÅ«do tinkamai ir teisėtai eksploatuoti nuosavybės teise valdomus pastatus ir jų dalis, be servituto nustatymo Å¡iems pastatams eksploatuoti, neturi. 10.2.

Pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ â€“ servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sÄ lyga, jog, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.11. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dėl servituto nustatymo, yra pagrįstas ir teisėtas. 12.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.13.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ . Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vienÄ iÅ¡ servituto nustatymo sÄ lygų – savininkų nesutarimo.

Dėl Å¡ios sÄ lygos kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiÅ«lymus ir Å¡is su jais visai ar iÅ¡ dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų visuma patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio Å¡alių požiÅ«rių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo bÅ«dus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovės požiÅ«riu ji turi teisę naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi, kurioje praÅ¡o nustatyti servitutÄ , nes faktiÅ¡kai Å¡ia dalimi naudojasi daugiau nei 20 metų, prie jos statinių jai reikalinga teritorija žemės Å«kio technikai laikyti. Atsakovas, nors ir pripažįsta, kad servitutas patekti ieÅ¡kovei prie jai priklausančių statinių reikalingas, bet mano, kad jis turi bÅ«ti minimalus, jog ieÅ¡kovė pažeidžia jo nuosavybės teises, naudodamasi jo žemės sklypu, jos naudojama žemės sklypo dalis jam sukelia nepatogumų. Kad tarp Å¡alių susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, patvirtina ir jau iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-2469-832/2014 dėl ieÅ¡kovės statinių, kurių dalis įeina į atsakovo žemės sklypÄ , nugriovimo.

IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis dėl ginčo su ieÅ¡kove negali įteisinti savo sklypo ribų, atlikus geodezinius matavimus. Å ios aplinkybės rodo, kad Å¡alims dėl servituto susitarti nepavyko, todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl servituto yra spręstinas teisme.15. Kaip jau buvo minėta, kita servituto nustatymo sÄ lyga yra jo bÅ«tinumas. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ , nes jai priklausantys statiniai yra iÅ¡sidėstę atsakovui priklausančiame sklype.

Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį pastatÄ , servituto nustatymo bÅ«tinybė yra akivaizdi, Å¡iuo atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje taikiai susitarti dėl netrukdomo priėjimo prie pastatų. Kad servitutas ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas patekti į pastatus, bylos nagrinėjimo metu sutiko ir atsakovas. Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju servitutas ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas patekti tik į tuos statinius, į kuriuos ji negali patekti per savo sklypÄ , o tokie statiniai yra gyvenamojo namo 39/100 dalis (1A1m, u/Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Å«kinio pastato (7l1ž, u/Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (8l1p, u/Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovei servituto tikslu patekti į statinius, kurie 2014m. gruodžio 1d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu turi bÅ«ti nugriauti (civ. byla Nr. 2-2469-832/2014). Kadangi į statinį, pažymėtÄ 12l1ž, ieÅ¡kovė gali patekti iÅ¡ savo sklypo, bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ tikslu patekti į jį per atsakovo žemės sklypo dalį taip pat nėra. VisiÅ¡kai pažeidžiantis atsakovo nuosavybės teises yra servitutas, UAB ,,Geoida‘‘ plane pažymėtas kaip sodo teritorija.

Šioje žemės sklypo dalyje statinių nėra įregistruota, ji priklauso atsakovui, neaišku, kokiu pagrindu apskritai ieškovė siekia naudotis šia žemės klypo dalimi.

16. Nors sutiktina, kad daliai ieÅ¡kovei priklausančių statinių servitutas yra bÅ«tinas, tačiau servitutas negali bÅ«ti nustatytas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ servituto projektÄ . Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-118/2012).17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti nepagrįstai didelės apimties servitutÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto UAB ,,Geoida‘‘ plano matyti, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , siekia ne patekti į jai priklausančius statinius, o naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad teritorija prie jos statinių jai reikalinga žemės Å«kio technikai laikyti, Å¡ioje atsakovo sklypo dalyje ji turi darÅ¾Ä , sodÄ . Atsakovas nurodo, kad darÅ¾Ä ir Å¡iltnamį jo žemės sklypo dalyje ieÅ¡kovė įsirengė savavaliÅ¡kai, o sodas yra pasodintas jo tėvo.

Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti servitutas užimtų apie deÅ¡imtadalį jo sklypo. Aplinkybė, jog atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovė naudojasi jau 20 metų, nepaneigia atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypÄ ir jo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apimties servituto nustatymu akivaizdžiai bÅ«tų pažeista tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl tokios apimties servituto nustatymo.

Pažymėtina, kad 2016-02-02 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ todėl, kad galėtų patikslinti praÅ¡omo nustatyti servituto planÄ , kadangi servituto ribos kerta pastatus, t.y., atstovo teigimu, iÅ¡spręsti techninį klausimÄ , o ne todėl, kad ieÅ¡kovė ketintų sumažinti servituto ribas.18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti per didelės apimties servitutÄ , privalėjo iÅ¡spręsti jo atlygintinumo klausimÄ , bet ne apskritai atmesti ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CK 4.129 straipsnis, reglamentuojantis nuostolių, atsiradusių dėl servituto, atlyginimÄ ir kuriuo vadovaujasi apeliantė, nenumato galimybės nustatyti didesnės apimties servitutÄ , nei bÅ«tina. Bet kokiu atveju teismas visų pirma turi nustatyti, kokios apimties servitutas yra reikalingas, o po to iÅ¡spręsti, kaip vieÅ¡pataujančio daikto savininkas turi atlyginti tarnaujančio daikto savininkui atsiradusius nuostolius dėl servituto.

IeÅ¡kovės galimybė sumokėti atsakovui nuostolius dėl servituto nustatymo negali bÅ«ti pagrindas neproporcingai apriboti atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra pagrindo nustatyti servitutÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ reikalavimÄ , neturėjo pagrindo ir spręsti jo atlygintinumo.19. Apeliantė nurodė, kad teismas, savo sprendime konstatavęs, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl servituto yra nepagrįstas, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad servituto nustatymas jai yra bÅ«tinas, iÅ¡sprendė ginÄÄ iÅ¡ esmės ir neteisingai nurodė, kad ji ateityje galės kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo.

Apeliantės nuomone, esant tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jai bus atimta galimybė kreiptis į teismÄ su tokiu reikalavimu, nors teismas jos reikalavimÄ iÅ¡ esmės atmetė dėl netinkamo servituto projekto. Tačiau atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias iÅ¡vadas dėl servituto bÅ«tinumo, ieÅ¡kovė, parengusi kitÄ servituto projektÄ , ateityje turės teisę kreiptis į teismÄ dėl jo nustatymo. Be to, ieÅ¡kovė ateityje turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo pagal kitÄ servituto projektÄ .

Tai reiškia, kad jos reikalavimas dėl servituto nustatymo nebus tapatus.

20. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas dėl bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme - 250 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b.l. 172). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 250 Eurų suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai (LR CPK 98str. 1 d.).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :          Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui R. K. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės S. V. 250 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiLina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė Vilija Valantienė