eba4d21c-a349-4c75-93ef-3742e10b6399 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ ., treÄiajam asmeniui, nepareiÅ¡kianÄiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinei žemÄs tarnybai prie Lietuvos Respublikos ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl kelio servituto nustatymo.           TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä:GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ S. V. praÅ¡Ä nustatyti 1806 kv. m. ploto kelio servitutÄ atsakovui R. K. Å . nuosavybÄs teise priklausanÄiame 1,9100 ha žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A1m, 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 7l1ž, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 8l1p, viralinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 12I1ž, be to, daržinÄ su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 20l1ž, malkinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 16I1m, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 15G1g, sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 14I1g, sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 13l1m, ir Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 9l1m.2.
Legislator headnote
AI generatedeba4d21c-a349-4c75-93ef-3742e10b6399 · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovÄ pateiktu ieÅ¡kiniu siekia ne servituto nustatymo dÄl jo bÅ«tinumo ir reikalingumo, o iÅ¡saugoti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, nes atsakovas jÄ perspÄjo, jog jai nevykdant teismo sprendimo, atsakovas jos lÄÅ¡omis organizuos nugriovimo darbus.9.6. Atsakovas sutinka, kad ieÅ¡kovÄs patekimui prie teisÄtai jai priklausanÄių legalių statinių privažiavimas yra reikalingas. TaÄiau mano, kad ne tokia apimtimi, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovÄ, ir ne pagal tokį jos paruoÅ¡tÄ projektÄ , kuris pažeidžia atsakovo, kaip savininko teises.10.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-495-569/2016 Teismo procesinis Nr. 2-29-3-02445-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.1; 3.3.1.21 (S)                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Linos MuchtarovienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Irenos StasiÅ«nienÄs ir Vilijos ValantienÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs S. V. apeliacinį skundÄ dÄl Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-49-715/2016 pagal ieÅ¡kovÄs S. V. ieÅ¡kinį atsakovui R.
K. Å ., treÄiajam asmeniui, nepareiÅ¡kianÄiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinei žemÄs tarnybai prie Lietuvos Respublikos ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl kelio servituto nustatymo.           TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä:GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ S. V. praÅ¡Ä nustatyti 1806 kv. m. ploto kelio servitutÄ atsakovui R. K. Å . nuosavybÄs teise priklausanÄiame 1,9100 ha žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A1m, 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 7l1ž, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 8l1p, viralinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 12I1ž, be to, daržinÄ su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 20l1ž, malkinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 16I1m, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 15G1g, sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 14I1g, sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 13l1m, ir Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 9l1m.2.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog faktiÅ¡kai naudojasi minÄta teritorija, joje esanÄiu privažiavimu, sodu, daržu, priÄjimais prie pastatų jau daugelį metų, taÄiau servitutas, legaliai suteikiantis teisÄ naudotis Å¡ia teritorija, Å¡iuo metu nÄra nustatytas, todÄl tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo nuolat kyla ginÄai. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Mažeikių rajono apylinkÄs teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu atmetÄ ieÅ¡kovÄs S. V. ieÅ¡kinį; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs S. V. atsakovo R.
K. Å . naudai 500,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
4. Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas nustatyti servitutÄ sklype, kurį ieÅ¡kovÄ Å¡iuo metu nurodo naudojanti kaip sodÄ (plane pažymÄtÄ tarp taÅ¡kų 17-16-30-29 iki pastato, plane pažymÄto N simboliu, o statinių iÅ¡dÄstymo plane žymimo simboliu 12l1ž), yra nepagrįstas, nes Å¡iame plote nÄra nei vieno ieÅ¡kovei priklausanÄio pastato ar kitokio vieÅ¡pataujanÄio daikto, prie kurio bÅ«tų bÅ«tinas priÄjimas ar kelias. Vien aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ daugelį metų naudojasi Å¡iuo sklypu, nesuteikia jai teisių į šį sklypÄ .5.
Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ gali iÅ¡ savo žemÄs sklypo prieiti prie jai nuosavybÄs teise priklausanÄio pastato â viralinÄs, statinių iÅ¡dÄstymo plane žymimos simboliu 12l1ž, todÄl servitutas prieiti prie Å¡io pastato ir jį prižiÅ«rÄti nereikalingas.6. Teismas vertino nepagrįstu ir ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ nustatyti servitutÄ tarp taÅ¡kų 25-26-27-28 iki trijų pastatų, pažymÄtų projekte simboliais N, esanÄiais ant sklypo ribos, nes pastatai, kurių žymÄjimo simboliai yra 20l1ž, 16I1m, 15G1g, 14I1g, 13I1m, 9I1m, 2014-12-01 įsiteisÄjusiu Mažeikių rajono apylinkÄs teismo sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-246-832/2014 pripažinti savavaliÅ¡kai pastatytais ir ieÅ¡kovÄ yra įpareigota juos nugriauti.7.
Teismas sprendÄ, kad Å¡alys gali taikiai susitarti dÄl netrukdomo priÄjimo prie pastatų, o ieÅ¡kovÄ, įgyvendindama savo teises ir siekdama, kad jai dÄl priklausanÄių pastatų tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, neiÅ¡naudojo ir nesiekÄ iÅ¡naudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybÄs teisÄ bÅ«tų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovo, kaip žemÄs sklypo savininko, teises ir interesus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmÄ 8.
Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ S. V. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â apeliantÄs ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti apeliantei visas jos Å¡ioje byloje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:8.1. Teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄs reikalavimas nustatyti servitutÄ pagal jos pateiktÄ projektÄ prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.8.2.
Teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantÄ neabejotinai pagrindÄ, jog Å¡is servitutas jai objektyviai yra bÅ«tinas; įrodÄ, kad iki tol ji iÅ¡naudojo visas objektyvias bei įmanomas galimybes, jog savo teisÄ ji galÄtų įgyvendinti neapribojant arba mažiausiai apribojant atsakovo teises ir interesus, taÄiau pats atsakovas nesutiko geruoju iÅ¡sprÄsti Å¡io ginÄo klausimo; įrodÄ, kad, nors savo nekilnojamaisiais daiktais ji naudotis gali, taÄiau, esant konfliktiÅ¡kiems jos ir atsakovo santykiams, nenustaÄius servituto normaliomis sÄ lygomis tai yra neįmanoma.8.3.Nenustatydamas visiÅ¡kai jokio (kelio ar kitokio) servituto atitinkamoje atsakovo sklypo teritorijoje, kurioje yra apeliantei nuosavybÄs teise priklausantys ar kitokiu teisiniu pagrindu jos valdomi nekilnojamieji daiktai, teismas nesilaikÄ CK 4.111 str. 1 d. nuostatų ir nesivadovavo atitinkamais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.8.4.Teismas nevertino, jog praÅ¡omas nustatyti servitutas apeliantei Å¡iuo atveju yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. nesprendÄ dÄl jo bÅ«tinumo, tuo pažeisdamas CK 4.126 str. 1 d. nuostatas, be to, nesivadovavo atitinkamais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.8.5.Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakÄ apeliantÄs bei atsakovo interesų pusiausvyros klausimu ir to net nevertino, nesprendÄ servituto atlygintinumo klausimo.8.6.
Teismas neįvertino bei neapsvarstÄ fakto, kad apeliantÄ ta atsakovo sklypo dalimi, kurioje ji praÅ¡Ä nustatyti servitutÄ , faktiÅ¡kai naudojasi jau daugiau kaip 20 metų, minÄta dalis yra atitverta net tvora, kas turÄjo aiÅ¡kiai rodyti, jog faktiÅ¡kai atsakovas visus tuos daugiau kaip 20 metų sutiko, kad apeliantÄ naudotųsi Å¡ia jo sklypo dalimi, taÄiau tik nesutiko, kad tokia faktinÄ situacija bÅ«tų įteisinta tenkinant apeliantÄs ieÅ¡kinį dÄl servituto nustatymo.8.7. Teismas bylos neiÅ¡sprendÄ iÅ¡ esmÄs.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. K. Å . praÅ¡o 2016 m. vasario 22 d. Mažeikių rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:9.1. Teismas sprendimÄ teisingai motyvavo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovÄ sklypÄ , kuriam praÅ¡o nustatyti servitutÄ , naudoja kaip sodÄ , todÄl servituto nustatymas bÅ«tų nepagrįstas, kadangi Å¡iame plote nÄra nei vieno jai priklausanÄio pastato ar kitokio vieÅ¡pataujanÄio daikto, prie kurio bÅ«tų bÅ«tinas priÄjimas ar kelias, o vien aplinkybÄ, jog ji daug metų naudojasi Å¡iuo sklypu, nesuteikia jai teisių į šį sklypÄ .9.2.
Å alia atsakovo sklypo yra žymiai didesnis ieÅ¡kovei priklausantis sklypas, per kurį ji gali prieiti prie jai priklausanÄių pastatų, todÄl servituto nustatymas Å¡iuo atveju nebÅ«tinas. 9.3. ApeliantÄ, neteisÄtai pastaÄiusi pastatus, kuriuos yra įpareigota nugriauti, neturi teisÄs į servituto prie Å¡ių pastatų nustatymÄ . 9.4. UAB âGeoidaâ paruoÅ¡tame servituto projekto plane nÄra iÅ¡skirta, kur yra kelio servitutas, o kur yra servitutas statinių eksploatacijai, taip pat nenurodyti servitutÄ konkretizuojantys duomenys.9.5.
IeÅ¡kovÄ pateiktu ieÅ¡kiniu siekia ne servituto nustatymo dÄl jo bÅ«tinumo ir reikalingumo, o iÅ¡saugoti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, nes atsakovas jÄ perspÄjo, jog jai nevykdant teismo sprendimo, atsakovas jos lÄÅ¡omis organizuos nugriovimo darbus.9.6. Atsakovas sutinka, kad ieÅ¡kovÄs patekimui prie teisÄtai jai priklausanÄių legalių statinių privažiavimas yra reikalingas. TaÄiau mano, kad ne tokia apimtimi, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovÄ, ir ne pagal tokį jos paruoÅ¡tÄ projektÄ , kuris pažeidžia atsakovo, kaip savininko teises.10.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybai prie Lietuvos Respublikos ŽemÄs Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliantÄs apeliacinio skundo reikalavimus sprÄsti teismui savo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:10.1. TreÄiasis asmuo sutinka su apeliantÄs argumentu, kad apeliantÄ kito bÅ«do tinkamai ir teisÄtai eksploatuoti nuosavybÄs teise valdomus pastatus ir jų dalis, be servituto nustatymo Å¡iems pastatams eksploatuoti, neturi. 10.2.
Pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ â servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliuÄiu negalÄjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausanÄiu daiktu, bet su sÄ lyga, jog, nenustaÄius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.11. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dÄl servituto nustatymo, yra pagrįstas ir teisÄtas. 12.
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas â tai teisÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujanÄiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisÄs naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dÄl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujanÄiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais â administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.13.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) kai savininkai nesutaria;
2) kai, nenustaÄius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡sprÄsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ . Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybÄs teisÄ, todÄl, sprÄsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybÄs teisÄ ir siekdamas, kad dÄl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybÄs teisÄ bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
Atsižvelgiant į nuosavybÄs teisÄs svarbÄ , nuosavybÄs teisÄs ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nÄra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujanÄiojo daikto) savininko nuosavybÄs teisÄ vien todÄl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.14. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių vienÄ iÅ¡ servituto nustatymo sÄ lygų â savininkų nesutarimo.
DÄl Å¡ios sÄ lygos kasacinÄje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikÄ tarnaujanÄiuoju pripažintino daikto savininkui konkreÄius pasiÅ«lymus ir Å¡is su jais visai ar iÅ¡ dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų visuma patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dÄl esminio Å¡alių požiÅ«rių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo bÅ«dus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp Å¡alių kilÄs ginÄas dÄl teisÄs sprÄstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 9d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2014).
NagrinÄjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovÄs požiÅ«riu ji turi teisÄ naudotis atsakovo žemÄs sklypo dalimi, kurioje praÅ¡o nustatyti servitutÄ , nes faktiÅ¡kai Å¡ia dalimi naudojasi daugiau nei 20 metų, prie jos statinių jai reikalinga teritorija žemÄs Å«kio technikai laikyti. Atsakovas, nors ir pripažįsta, kad servitutas patekti ieÅ¡kovei prie jai priklausanÄių statinių reikalingas, bet mano, kad jis turi bÅ«ti minimalus, jog ieÅ¡kovÄ pažeidžia jo nuosavybÄs teises, naudodamasi jo žemÄs sklypu, jos naudojama žemÄs sklypo dalis jam sukelia nepatogumų. Kad tarp Å¡alių susiklostÄ konfliktiÅ¡ki santykiai, patvirtina ir jau iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla Nr. 2-2469-832/2014 dÄl ieÅ¡kovÄs statinių, kurių dalis įeina į atsakovo žemÄs sklypÄ , nugriovimo.
IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis dÄl ginÄo su ieÅ¡kove negali įteisinti savo sklypo ribų, atlikus geodezinius matavimus. Å ios aplinkybÄs rodo, kad Å¡alims dÄl servituto susitarti nepavyko, todÄl, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ginÄas dÄl servituto yra sprÄstinas teisme.15. Kaip jau buvo minÄta, kita servituto nustatymo sÄ lyga yra jo bÅ«tinumas. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o nustatyti servitutÄ , nes jai priklausantys statiniai yra iÅ¡sidÄstÄ atsakovui priklausanÄiame sklype.
Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį pastatÄ , servituto nustatymo bÅ«tinybÄ yra akivaizdi, Å¡iuo atveju tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas ir jos negali paneigti abstrakti galimybÄ ateityje taikiai susitarti dÄl netrukdomo priÄjimo prie pastatų. Kad servitutas ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas patekti į pastatus, bylos nagrinÄjimo metu sutiko ir atsakovas. TaÄiau pažymÄtina, kad Å¡iuo atveju servitutas ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas patekti tik į tuos statinius, į kuriuos ji negali patekti per savo sklypÄ , o tokie statiniai yra gyvenamojo namo 39/100 dalis (1A1m, u/Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Å«kinio pastato (7l1ž, u/Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (8l1p, u/Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nÄra pagrindo nustatyti atsakovei servituto tikslu patekti į statinius, kurie 2014m. gruodžio 1d. Mažeikių rajono apylinkÄs teismo sprendimu turi bÅ«ti nugriauti (civ. byla Nr. 2-2469-832/2014). Kadangi į statinį, pažymÄtÄ 12l1ž, ieÅ¡kovÄ gali patekti iÅ¡ savo sklypo, bÅ«tinybÄs nustatyti servitutÄ tikslu patekti į jį per atsakovo žemÄs sklypo dalį taip pat nÄra. VisiÅ¡kai pažeidžiantis atsakovo nuosavybÄs teises yra servitutas, UAB ,,Geoidaââ plane pažymÄtas kaip sodo teritorija.
Å ioje žemÄs sklypo dalyje statinių nÄra įregistruota, ji priklauso atsakovui, neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu apskritai ieÅ¡kovÄ siekia naudotis Å¡ia žemÄs klypo dalimi.
16. Nors sutiktina, kad daliai ieÅ¡kovei priklausanÄių statinių servitutas yra bÅ«tinas, taÄiau servitutas negali bÅ«ti nustatytas pagal ieÅ¡kovÄs pateiktÄ servituto projektÄ . Servituto teisÄ pasižymi savininko (tarnaujanÄiojo daikto) nuosavybÄs teisÄs suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko nuosavybÄs teisÄ. Kasacinio teismo praktikoje pažymÄta, kad servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas â esminÄ reikÅ¡mÄ turi tai, kad nÄra kito tinkamo nuosavybÄs teisÄs naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybÄs teisÄ; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujanÄiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2014).
Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujanÄiojo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujanÄiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr.3K-3-118/2012).17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ praÅ¡o nustatyti nepagrįstai didelÄs apimties servitutÄ .
IÅ¡ ieÅ¡kovÄs pateikto UAB ,,Geoidaââ plano matyti, kad ieÅ¡kovÄ, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , siekia ne patekti į jai priklausanÄius statinius, o naudotis atsakovo žemÄs sklypo dalimi. IeÅ¡kovÄ bylos nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad teritorija prie jos statinių jai reikalinga žemÄs Å«kio technikai laikyti, Å¡ioje atsakovo sklypo dalyje ji turi darÅ¾Ä , sodÄ . Atsakovas nurodo, kad darÅ¾Ä ir Å¡iltnamį jo žemÄs sklypo dalyje ieÅ¡kovÄ Ä¯sirengÄ savavaliÅ¡kai, o sodas yra pasodintas jo tÄvo.
Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omas nustatyti servitutas užimtų apie deÅ¡imtadalį jo sklypo. AplinkybÄ, jog atsakovui priklausanÄia žemÄs sklypo dalimi ieÅ¡kovÄ naudojasi jau 20 metų, nepaneigia atsakovo nuosavybÄs teisių į žemÄs sklypÄ ir jo teisių pažeidimo. TeisÄjų kolegijos nuomone, tokios apimties servituto nustatymu akivaizdžiai bÅ«tų pažeista tarnaujanÄiojo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl tokios apimties servituto nustatymo.
PažymÄtina, kad 2016-02-02 teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄs atstovas praÅ¡Ä atidÄti bylos nagrinÄjimÄ todÄl, kad galÄtų patikslinti praÅ¡omo nustatyti servituto planÄ , kadangi servituto ribos kerta pastatus, t.y., atstovo teigimu, iÅ¡sprÄsti techninį klausimÄ , o ne todÄl, kad ieÅ¡kovÄ ketintų sumažinti servituto ribas.18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovÄ nurodo, kad teismas, konstatavÄs, jog ieÅ¡kovÄ praÅ¡o nustatyti per didelÄs apimties servitutÄ , privalÄjo iÅ¡sprÄsti jo atlygintinumo klausimÄ , bet ne apskritai atmesti ieÅ¡kinį.
TeisÄjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CK 4.129 straipsnis, reglamentuojantis nuostolių, atsiradusių dÄl servituto, atlyginimÄ ir kuriuo vadovaujasi apeliantÄ, nenumato galimybÄs nustatyti didesnÄs apimties servitutÄ , nei bÅ«tina. Bet kokiu atveju teismas visų pirma turi nustatyti, kokios apimties servitutas yra reikalingas, o po to iÅ¡sprÄsti, kaip vieÅ¡pataujanÄio daikto savininkas turi atlyginti tarnaujanÄio daikto savininkui atsiradusius nuostolius dÄl servituto.
IeÅ¡kovÄs galimybÄ sumokÄti atsakovui nuostolius dÄl servituto nustatymo negali bÅ«ti pagrindas neproporcingai apriboti atsakovo, kaip žemÄs sklypo savininko, teises. Pirmosios instancijos teismas nustatÄs, kad nÄra pagrindo nustatyti servitutÄ pagal ieÅ¡kovÄs pateiktÄ reikalavimÄ , neturÄjo pagrindo ir sprÄsti jo atlygintinumo.19. ApeliantÄ nurodÄ, kad teismas, savo sprendime konstatavÄs, jog ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl servituto yra nepagrįstas, jog ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad servituto nustatymas jai yra bÅ«tinas, iÅ¡sprendÄ ginÄÄ iÅ¡ esmÄs ir neteisingai nurodÄ, kad ji ateityje galÄs kreiptis į teismÄ dÄl servituto nustatymo.
ApeliantÄs nuomone, esant tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jai bus atimta galimybÄ kreiptis į teismÄ su tokiu reikalavimu, nors teismas jos reikalavimÄ iÅ¡ esmÄs atmetÄ dÄl netinkamo servituto projekto. TaÄiau atkreiptinas ieÅ¡kovÄs dÄmesys į tai, kad apeliacinÄs instancijos teismui padarius kitokias iÅ¡vadas dÄl servituto bÅ«tinumo, ieÅ¡kovÄ, parengusi kitÄ servituto projektÄ , ateityje turÄs teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl jo nustatymo. Be to, ieÅ¡kovÄ ateityje turÄs galimybÄ kreiptis į teismÄ dÄl servituto nustatymo pagal kitÄ servituto projektÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad jos reikalavimas dÄl servituto nustatymo nebus tapatus.
20. Nors apeliacinÄs instancijos teismas padarÄ kitokias iÅ¡vadas dÄl bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ , taÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nÄra pagrindo. TodÄl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 22d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei jos patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme - 250 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pateikia tai patvirtinanÄius dokumentus (b.l. 172). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 250 Eurų suma yra pagrįsta, todÄl, atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , nurodyto dydžio bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai (LR CPK 98str. 1 d.).
             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a :          Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui R. K. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovÄs S. V. 250 eurų bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjaiLina MuchtarovienÄ Irena StasiÅ«nienÄ Vilija ValantienÄ