eba0a6a9-1942-425e-9b37-43f29b53c19a · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-3248-308/2022 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00386-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 19 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. L.(nuotoliniu bÅ«du, naudojant „ZOOM“ programÄ ), atsakovo S. M. atstovui adv. Stanislovui RauluÅ¡aičiui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei AuÅ¡rai Bačinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

L. ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o neterminuotai apriboti atsakovui S. M. a.k (duomenys neskelbtini) tėvo valdžiÄ Ä¯ nepilnametę dukrÄ A. M. gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nurodo, kad su atsakovu negyvena jau nuo 2011 metų, o 2013-10-30 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1045-445/2013 jų santuoka buvo nutraukta, nustatyta vaiko A.

M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ja- V. L., bei nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nuo pat jų faktinio iÅ¡siskyrimo momento 2011 m. rudens atsakovas visiÅ¡kai nerodė jokio noro bendrauti su vaiku. Per daugiau nei deÅ¡imt metų atsakovas neparodė jokio dėmesio dukrai, nelankė jos, nesirÅ«pino ja, nerėmė materialiai, nors buvo įsipareigojęs teikti iÅ¡laikymÄ . Nors buvo perduotas Vokietijoje į vaikų inspekcijÄ kaip neteikiantis iÅ¡laikymo, tačiau nepavyko nieko iÅ¡sireikalauti, retsykiais buvo gaunami nedideli pinigai, bet nereguliariai.

VisÄ laikÄ bendravimas su atsakovu buvo komplikuotas dėl jo agresijos ir savo teisių deklaravimo, tačiau nevykdant jokių kaip vaiko tėvų pareigų, nesiskaitant su vaiko motina, bendravimo tonas buvo įsakmus, grasinantis, įžeidžiantis ir niekinantis. Per daugiau nei 10 metų laiko tarpÄ dukrai yra skambinęs gal keletÄ kartų, o 2021 m. rugpjūčio mėnesį dukra jį sutiko pas jo tėvus, kai svečiavosi ir gavo iÅ¡ jo 200eurų. Daugiau jokių žinių ir kontaktų su atsakovu nebuvo.

IÅ¡ esmės mergaitę auginanti ir ja rÅ«pinasi nuo jos gimimo, tėvas niekada ja nesirÅ«pino. Vien ta aplinkybė leidžia kelti klausimÄ dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Be to, jo pastovÅ«s iÅ¡puoliai prieÅ¡ jÄ , vaiko motinÄ , įžeidinėjimai ir niekinimai akivaizdžiai daro neigiamÄ Ä¯takÄ ir dukrai. Be to, jis yra oficialiai atsisakęs savo teisių, nurodęs, kad gyvena tai Lietuvoje, tai Anglijoje ir visas globėjo teises, taip įvardino, perleidžia jai. Pastaruoju metu, atsakovas iÅ¡vis nesirodo ir neskambina.

Paskutiniu metu iÅ¡ vis nebegalima toleruoti atsakovo elgesio, nes toks nusiÅ¡alinimas nuo dukros tiesiogiai kenkia mergaitės sveikatai. Atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pina dukra bei piktnaudžiauja savo teisėmis, tuo darydamas didelę žalÄ dukrai ir jos sveikatai. Po itin retų pasimatymų su tėvu dukra pasidaro dirgli, iÅ¡sigandusi, neramiai miega, verkia.Be to akivaizdu, kad atsakovui nėra svarbÅ«s susitikimai su dukra, atsakovas net nepraneÅ¡a, kada vėl apsireikÅ¡.Toliau negalinti leisti traumuoti mergaitės, todėl atsakovo kaip tėvo valdžia turi bÅ«ti apribota ir nutraukti susitikimai.

Akivaizdu, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingÄ Ä¯takÄ dukrai ir ja nesirÅ«pina. Jei tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, tai jie nevykdo konstitucinės pareigos, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti sankcijÄ - tėvų valdžios apribojimÄ . Pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo prigimtinės pareigos pilnavertiÅ¡kai rÅ«pintis vaikais.Atsižvelgiant į atsakovo elgesį bei nustatytus faktus, kad tėvas daro ypatingÄ Å¾alÄ ir neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko raidai yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ nes nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė pilnai palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ji su dukra nuo 2016 m gyvena Vokietijoje, kur dukra lanko mokyklÄ , bÅ«relius, užsiima kita užklasine veiklÄ . Norint dukrai lankyti mokyklÄ , atlikti kitus veiksmus, iÅ¡vykti į kitÄ užsienio Å¡alį ,dažnu atveju yra reikalingi abiejų tėvų raÅ¡ytiniai sutikimai. Tokiu atveju jai bÅ«na labai sunku gauti tėvo sutikimÄ , kadangi jis vengia kontaktuoti telefonu ir teikti praÅ¡omus sutikimus ar atlikti kitus veiksmus.

Paskutinius keletÄ metų tėvas faktiÅ¡kai visiÅ¡kai nustojo domėtis dukra, bei nepalaikė jokių nuolatinių kontaktų, susitikimai su dukra bÅ«davo daugiau atsitiktiniai, kai dukra atvykdavo paviešėti pas senelius(atsakovo tėvus).Kartu sužinojusi, kad atsakovas 2021 metais yra nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme ir jau atlieka Å¡iÄ bausmę. Tokiu bÅ«du atsakovo galimybės rÅ«pintis vaiku , dalyvauti jo auklėjime ir iÅ¡laikyme faktiÅ¡kai iÅ¡nyko. Dukra dėl to Å¡iuo metu reiÅ¡kia nenorÄ iÅ¡ viso bendrauti su tėvu.

Todėl atsakovo formali tėvystė dukrai daugiau tik trukdys prižiÅ«rėti ir auklėti dukrÄ , nes su atsakovu dėl jo įkalinimo iÅ¡ viso nebus galima operatyviai susisiekti ir spręsti vaiko priežiÅ«ros ir auklėjimo klausimus. Teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du apklausta A. M. sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl tėvystės teisių apribojimo tėvui. Ji nurodė, kad su tėvu praktiÅ¡kai nebendrauja, susitinka labai retai, Å¡ių susitikimų metu neužsimezga jos kokie nors artimesni santykiai su tėvu, tėvas jos gyvenime nedalyvauja ir jai jokios nuoskaudos dėl tėvo teisių apribojimo nebus.

Atsakovas teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ nedalyvavo. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pripažinimo, kuriuo atsakovas nurodo, kad jis pripažįsta ieÅ¡kinį. Kartu nurodo, kad jis 2021-07-15 buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme ir Å¡iuo metu atlieka Å¡iÄ bausmę. Todėl bÅ«damas įkalinimo įstaigoje dėl objektyvių priežasčių prarado galimybę rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti dukrÄ , nes įstaigoje negauna darbo. Kadangi jis negyvena kartu su vaiku, jo neiÅ¡laiko ir nedalyvauja jo auklėjime dėl susiklosčiusių aplinkybių -buvimo įkalinimo įstaigoje, tai toliau jis negalės vykdyti savo pareigų vaikui.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino ieÅ¡kinį. Nurodė, kad atsakovas iki vaiko pilnametystės neturės galimybės rÅ«pintis vaiku ,tai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti apribota atsakovui tėvystės teisės į dukrÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas. Pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra A. M. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, Å¡alių dukros Austėjos paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje bei atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimo pareiÅ¡kimo matosi, kad atsakovas faktiÅ¡kai nuo 2011 m nesirÅ«pino savo dukra, o nuo 2021 m jis prarado galimybę tinkamai rÅ«pintis dukra dėl įkalinimo, kadangi jis 2021-07-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-13-318/2021 yra nuteistas laisvės atėmimu už sunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 25 str.3d. ir 260 str.3 d., 25 str.3d. ir 199 str.3d., padarymÄ ir yra nukreiptas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Teismui sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ sisteminio ir lingvistinio Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių.

Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimÄ lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Å is vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl atsakovai, siekdami iÅ¡saugoti tėvų valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rÅ«pintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiÅ¡kai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Tėvų valdžios apribojimas, tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad motina (tėvas) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). LR CK 3.161 str. 3 d. numato, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, todėl gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apriboti tėvų valdžiÄ atsakovui S. M. dukros A. M. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas buvo visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo savo nepilnametės dukros priežiÅ«ros ir auklėjimo bei dėl padarytų nusikaltimų ir jam paskirtos ilgalaikės 12 m laisvės atėmimo bausmės atsakovas prarado iÅ¡ viso galimybę kokiu nors apčiuopiamu bÅ«du dalyvauti dukros auklėjime ir jos priežiÅ«roje.

Kaltinamojo nuteisimÄ už sunkių nusikaltimų padarymÄ galima laikyti jo amoraliu elgesiu darančiu žalÄ dukrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl atsakovas, siekdamas iÅ¡saugoti tėvų valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rÅ«pintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiÅ¡kai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Ieškovė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašo, todėl šis klausimas nenagrinėjamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268, 270, 282, 406, 407, 496 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti pilnai. Neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ S. M. a.k(duomenys neskelbtini) dukros A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. SprendimÄ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėjas       Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas