2024-10-23 Nr. AB-15585-3-62-3-01250-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-596-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01250-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023 m. spalio 18 d. atsisakymą pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti pareiškėjui teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto keitimo, derinimo ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą, pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui bei įteisinti gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją pagal esamą padėtį.

Taip pat pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą šiam skundui pateikti.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas argumentavo tuo, kad bendrosios kompetencijos teismas nustatė, jog Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsisakymas pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai yra individualus administracinis aktas. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu minėto administracinio akto neapskundė, nes ginčijamas Sprendimas yra be datos. Be to, ginčijamas Sprendimas buvo atsiųstas jo atstovams, todėl pareiškėjas nežinojo, kada tiksliai Sprendimas buvo priimtas. Taip pat nurodė, jog ilgą laiką gyvena ir dirba užsienyje, todėl jo suvokimas apie Lietuvos Respublikos teisės aktus yra apsunkintas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas, aptaręs ABTĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo padavimo termino atnaujinimo kontekste, pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas akcentavo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Teismas taip pat pabrėžė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas nustatė, jog pareiškėjo atstovams, pateikusiems 2023 m. spalio 10 d. prašymą, ginčijamas Sprendimas buvo išsiųstas 2023 m. spalio 18 d., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), adoc ir word formatais. Teismo vertinimu tai, kad pareiškėjas šio sprendimo negavo tiesiogiai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Šiuo atveju, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei laiku nesidomėjo priimtu Administracijos Sprendimu, kas sukėlė jam neigiamas pasekmes.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, atsisakęs derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nurodė, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui VAĮ ar Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Kauno apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė tai, kad pareiškėjas savo valia pasirinkto kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus, o ne taip kaip nurodyta apskundimo tvarkoje, negali būti laikoma objektyvia termino praleidimo priežastimi. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo interesams atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas R. L.), kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas advokatas, būdamas profesionaliu teisininku, galėjo ir turėjo suprasti, jog tokio pobūdžio sprendimai ginčijami VAĮ ir/arba ABTĮ nustatyta tvarka (taip kaip nurodyta Sprendimo apskundimo tvarkoje), o ne bendrosios kompetencijos teismams.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teismas pažymėjo, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, t. y. operatyviai jo neginčydamas kaip nurodyta apskundimo tvarkoje, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas – pripažinti pareiškėjui teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto keitimo, derinimo ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą, pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui bei įteisinti gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją pagal esamą padėtį yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, todėl nepriėmus pagrindinio reikalavimo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas E. J. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, atnaujinti praleistą terminą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad šios bylos ginčo dalykas yra ne skundžiamas Administracijos formalus sprendimas, o siekis pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinant savavališką statybą, nes 2023 m. sausio mėn. atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atliekant namo rekonstrukciją buvo nukrypta nuo projekto.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingas bylos faktines aplinkybes: prašymą Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui pateikė ne pareiškėjas, o architektas, su kuriuo pareiškėjas buvo sudaręs sutartį atlikti projekto korektūros darbus; Sprendimas buvo atsiųstas architektui, ne pareiškėjo atstovams, nes pareiškėjas tuo laikotarpiu atstovų neturėjo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skunde buvo nurodyti du reikalavimai. Antrojo reikalavimo - pripažinti pareiškėjui teisę, Regionų administracinis teismas nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, todėl pareiškėjui išlieka galimybė pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustatyta teise Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, o nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertinęs visų faktinių aplinkybių ir neatskleidęs ginčo esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad:

1) pareiškėjas 2023 m. spalio 10 d. pateikė Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui prašymą pritarti dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto įteisinant savavališkas statybas, projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai;

2) Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius ginčijamu 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu atsisakė pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Ginčijamu Sprendimu nurodė, jog pateikti planuojami techniniai ekonominiai rodikliai – užstatymo intensyvumas ir pastatų užimamas plotas yra didesnis už reglamentuojamą teisės aktuose. Pažymėjo, jog vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas gali būti 40 proc., o pareiškėjo planuojamas žemės sklypo intensyvumas yra 91 proc.;

3) pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti ginčijamą Sprendimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8219-1107/2024 atsisakė priimti E. J. Z. ieškinį. Teismas nurodė, jog Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, atsisakęs derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nurodė, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas Administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ar Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Kauno apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams;

4) Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-856-1043/2024 minėtą 2024 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą;

5) pareiškėjas 2024 m. liepos 6 d. pateikė skundą Regionų administraciniam teismui ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismas išaiškino, jog skundžiamas Sprendimas yra administracinis aktas. Be to, pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu minėto administracinio akto neapskundė, nes ginčijamas Sprendimas yra be datos. Pasak pareiškėjo, ginčijimas Sprendimas buvo atsiųstas jo atstovams, todėl pareiškėjas nežinojo, kada tiksliai Sprendimas buvo priimtas. Taip pat nurodė, jog ilgą laiką gyvena ir dirba užsienyje, todėl jo suvokimas apie Lietuvos Respublikos teisės aktus yra apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, o nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir šį pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo paduoti. Konstatuotina ir tai, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023 m. spalio 18 d. rašte buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. atsakymas gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ar Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Kauno apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jį (terminą) atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas buvo išsiųstas 2023 m. spalio 18 d., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y., pareiškėjo atstovams, pateikusiems 2023 m. spalio 10 d. prašymą. Taigi, minėtas sprendimas buvo išsiųstas tinkamai ir laiku, be kita ko, adresatui iš kurio buvo gautas prašymas (tuo metu pareiškėją atstovaujamiems asmenims). Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad skundas dėl Sprendimo panaikinimo iš pradžių buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015). Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamame Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Tai, kad pareiškėjas savo valia pasirinkto kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus (be kita ko, taip pat praleidęs terminą skundui paduoti), negali būti laikoma objektyvia termino praleidimo priežastimi. Be to, pareiškėją atstovauja kvalifikuotas teisininkas – advokatas, todėl jis turėjo visas sąlygas tinkamai ginti savo teises, tačiau to nepadarė. Taigi, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas – pripažinti pareiškėjui teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto keitimo, derinimo ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą, pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui bei įteisinti gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją pagal esamą padėtį yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, todėl nepriėmus pagrindinio reikalavimo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. J. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė