eb9e2ca2-e054-4b07-8c46-d6316f919b71 · Vilniaus apygardos teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2-614-450/2011Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.l36.1.;50.10;116.8.; (S)        VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2011 m. balandžio 29 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo teiseja Asta Radzeviciene, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovo UAB DnB NORD Lizingo atstovei adv. pad. Linai Sakalauskienei, atsakovo UAB „Argabis“ atstovui A.

U., atsakovo K. U. atstovui adv. Mariui Griciui, treciojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ atstovei E. B.,viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB DnB NORD Lizingo ieškini atsakovams: UAB „Argabis“, K. U., trecias asmuo UADB „Ergo Lietuva“ del skolos priteisimo, Teismas, išnagrinejes byla,    n u s t a t e: Ieškovas nurode, kad UAB DnB NORD lizingo ir UAB „Argabis“ buvo sudarytos lizingo sutartys: 2007-04-23 Nr. 2007/04-TG78 del krautuvo Neumeier N60 isigijimo finansavimo; 2007-04-23 Nr. 2007/04-V129 del vilkiko  Daimler  Benz,  serijinis  Nr. WDB9540621K555406 isigijimo finansavimo; 2007-04-23 Nr.2007/04-P133 del priekabos „JFliegl, serijinis Nr. WFD3FLT35Y1001502 isigijimo finansavimo.

Lizingas isigijo nuosavybes teise mineta turta ir suteike teise lizingo gavejui, t.y. atsakovui UAB „Argabis“, lizingo termino metu ši turta valdyti ir naudoti, o lizingo gavejas isipareigojo moketi lizingo mokejimus, nustatytus mokejimu grafikuose.Isipareigojimu pagal lizingo sutartis ivykdymo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2007-04-23 Nr. 2007/04-TG78-G1, 2007-04-23 Nr. 2007/04-V129-G1, 2007-04-23 Nr. 2007/04-P133-G1, pagal kurias (sutarciu 2.1 p.) laiduotojas K. U. isipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavejas tinkamai neivykdys visu ar dalies prievoliu pagal lizingo sutartis.

Lizingo gavejas lizingo sutartimi prisiimtus isipareigojimus vykde netinkamai. Atsakovams buvo iteikta 2008-08-08 pretenzija del isiskolinimo Nr. 765 bei 2008-11-11 pretenzija del isiskolinimo Nr. 1254. Atsakovams skolos negražinus, 2008-11-27 pranešimu del lizingo sutarciu nutraukimo Nr. 1350, Lizingas vienašališkai nutrauke lizingo sutartis Nr. 2007/04-P133, 2007/04-TG78 ir 2007/04-V129. Vadovaujantis lizingo sutarciu 10.6 p., nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavejas turi pareiga gražinti Lizingui lizingo objektus, sumoketi Lizingui skolas, kuriu mokejimo terminas suejo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumoketi 30 proc. neapmoketos lizingo objekto vertes dydžio bauda.

Jei lizingo objektas negražinamas, tai lizingo gavejas privalo sumoketi Lizingui visus likusius lizingo mokejimus už lizingo objekta prieš termina ir netesybas, t.y. Lizingas turi buti gražintas i tokia padeti, kokia butu buvusi, jei lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Po Lizingo sutarciu nutraukimo objektai pagal lizingo sutartis Nr. 2007/04-P133 ir 2004/04-V129 yra gražinti Lizingui, o objektas pagal sutarti Nr. 2007/04-TG78 Lizingui nesugražintas. UAB „Argabis“ 126132,72 Lt skola, pradine skola sumažino 575,62 Lt suma, todel šioje dalyje prašo gražinti žymini mokesti. 2008-11-27 pranešimu del lizingo sutarciu nutraukimo Nr. 1350 ir papildomai laiduotojui nusiustu 2009-02-18 pranešimu Nr. 1028 Lizingas pareikalavo iš atsakovu sumoketi nurodytas pinigu sumas, taciau atsakovai to nepadare.

Laiduotojas K. U. atsako už UAB „Argabis“ prievoles ivykdyma kaip solidariaja prievole turintis bendraskolis sudarytu laidavimo sutarciu pagrindu. Taip pat prašo priteisti 6 procentu dydžio metiniu palukanu.Atsakovas K. U. su ieškiniu del reikalavimu, kildinamu iš dvieju sutarciu sutiko, kitoje dalyje praše ieškini atmesti. Nurode, kad 2008 12 06 buvo pavogtas krautuvas „Neumeier N60“, del vagystes pradetas iki šio laiko vykdomas ikiteisminis tyrimas Plunges rajono PK, procesinis sprendimas nepriimtas.

Visi lizingo objektai yra apdrausti UADB „Ergo Lietuva“, kuri nepriemusi iki šio laiko jokio sprendimo del draudimo išmokos sumokejimo. Už pagrobta krautuva turi buti sumoketa draudimo išmoka. Lizingo bendrovei nutraukus sutartis, lizingo objektai buvo paimti. Jie parduoti už neprotingai maža kaina. Nurode, kad Lietuvos Aukšciausiasis teismas formuoja praktika, kad fizinis asmuo negali buti laiduotoju juridiniams asmenims prievoles užtikrinimui. Šios sutartys toje dalyje yra niekines. Nurode, kad sutartyje nurodyta bauda yra neprotingai didele (30 procentu), nesusijusi savo dydžiu su galimais nuostoliais, nurode, kad ir paskaiciuoti delspinigiai yra aiškiai per dideli.Atsakovas UAB „Argabis“ su ieškiniu iš dalies sutiko, nurode, kad draudimo kompanijai sumokejus už krautuvo vagyste draudimo išmoka, ieškinio reikalavimai sumažetu.

Pažymejo, kad draudiminis ivykis tiriamas itin ilga laika, nei ikiteisminiame tyrime, nei draudimo kompanija nepriima jokiu galutiniu sprendimu. Atstovas nurode, jog Lizingo bendrovei nutarukus sutartis, atsakovas praše leisti patiems realizuoti lizingo objektus, netgi buvo surades pirkeja vilkikui, taciau Lizingo bendrove išsiveže lizingo objektus ir neleido kokiu tai budu surasti pirkejus, veliau juos pardave už itin maža kaina.Trecias asmuo UADB „ERGO Lietuva“ su ieškiniu sutiko. UADB „ERGO Lietuva“ buvo apdraudes Ieškovui nuosavybes teise priklausancius ir atsakovo UAB „Argabis“ valdymui ir naudojimui lizingo sutarciu pagrindu perduotus lizingo objektus, t.y. krovinini automobili MERCEDES BENZ 1843 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. VVDB9540621K555406), priekaba FLIEGL (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. VVFD3FLT35Y1001502) bei krautuva Neumeier N60 (serijinis Nr. 035).

Del krovininio automobilio MERCEDES BENZ 1843 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. VVDB9540621K555406) atsakovas UAB „Argabis“ ir Tretysis asmuo buvo sudares dvi transporto priemoniu draudimo sutartis, kur naudos gaveju buvo numatytas Ieškovas: Transporto priemoniu draudimo sutartis (liudijimo Nr. 851-0249461) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2007-06-28 iki 2008-06-27; Transporto priemoniu draudimo sutartis (liudijimo Nr. 851-0296598) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008-11-21 iki 2009-11-20. Transporto priemoniu draudimo sutartis Nr. 851-0249461 buvo nutraukta 2008-06-27, o Transporto priemoniu draudimo sutartis Nr. 851-0296598 - 2009-07-23 del nesumoketos draudimo imokos.

Del priekabos FLIEGL (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. VVFD3FLT35Y1001502) atsakovas UAB „Argabis“ ir Tretysis asmuo buvo sudares dvi transporto priemoniu draudimo sutartis, kur naudos gaveju buvo numatytas Ieškovas: Transporto priemoniu draudimo sutartis (liudijimo Nr. 851-0249433) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2007-06-28 iki 2008-06-27; Transporto priemoniu draudimo sutartis (liudijimo Nr.851-0296600) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008-11-21 iki 2009-11-20. Transporto priemoniu draudimo sutartis Nr. 851-0249433 buvo nutraukta 2008-06-27, o Transporto priemoniu draudimo sutartis Nr. 851-0296600 - 2009-07-23 del nesumoketos draudimo imokos.

Per visa minetu draudimo sutarciu galiojimo laikotarpi Tretysis asmuo negavo jokiu draudejo, ar naudos gavejo pranešimu apie galimai draudžiamuosius ivykius, todel Tretysis asmuo neturi jokiu isipareigojimu išmoketi draudimo išmokas. Del krautuvo Neumeier N60 (serijinis Nr. 035) atsakovas UAB „Argabis“ ir Tretysis asmuo buvo sudares dvi mobiliu mašinu ir aparatu kasko draudimo sutartis, kur naudos gaveju buvo numatytas Ieškovas: Mobiliu mašinu ir aparatu kasko draudimo sutartis (liudijimo Nr. 412-0009208) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2007-06-29 iki 2008-06-29;

Mobiliu mašinu ir aparatu kasko draudimo sutartis (liudijimo Nr. 412-0013049) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008-11-21 iki 2009-11-21. Mobiliu mašinu ir aparatu kasko draudimo sutarties Nr. 412-0009208 galiojimo metu Tretysis asmuo negavo jokiu draudejo, t. y. atsakovo UAB „Argabis“, arba naudos gavejo, t.y. Ieškovo, pranešimu apie galimai draudžiamuosius ivykius, todel Tretysis asmuo neturi jokiu isipareigojimu išmoketi draudimo išmokos atsakovui UAB „Argabis“ ar Ieškovui, kaip naudos gavejui, šios draudimo sutarties pagrindu.

Mobiliu mašinu ir aparatu kasko draudimo sutartis Nr. 412-0013049 buvo nutraukta 2009-07-23 del nesumoketos draudimo imokos, taciau šios Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2008-12-07, Tretysis asmuo gavo draudejo, t. y. atsakovo UAB „Argabis“, pranešima žodžiu, o 2008-12-19 ir raštu, apie 2008-12-06 galimai draudžiamaji ivyki, kurio metu 2008-12-06 apdraustas krautuvas buvo pavogtas iš atsakovo UAB „Argabis“ teritorijoje esancio sandelio. Tretysis asmuo atlieka šio ivykio administravimo procedura, taciau iki nebus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime negali pripažinti šio ivykio draudžiamuoju ir išmoketi pagal Draudimo sutarties salygas apskaiciuotos draudimo išmokos.                                             Tretysis asmuo negali išmoketi draudimo išmokos pagal su atsakovu UAB „Argabis“ Ieškovo naudai sudaryta Draudimo sutarti, kol nera pripažines mineto 2008-12-06 ivykio draudžiamuoju ir nera isitikines draudžiamojo ivykio buvimu.

Treciajam asmeniui yra kile tam tikru abejoniu, ar apdrausto krautuvo vagyste iš atsakovo UAB „Argabis“ sandelio, kilo be atsakovo UAB „Argabis“ kaltes / iniciatyvos, kitaip tariant, ar mineta apdrausto krautuvo vagyste nebuvo inscenizuota. Ikiteismini tyrima del šios vagystes vykdantys pareigunai yra informave Tretiji asmeni apie tai, kad „ikiteisminio tyrimo metu taip pat yra tikrinama ir galima frontalinio krautuvo vagystes inscenizavimo versija“. Draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas vienos iš lizingo sutarciu objektas - krautuvas Neumeier N 60, nera tiesiogiai skirta atsakovo UAB „Argabis“ prievoliu Ieškovui pagal lizingo sutartis vykdymo užtikrinimui. Atkreipe demesi, jog, net jei mineto apdrausto krautuvo vagyste šiai dienai butu pripažinta draudžiamuoju ivykiu, pagal Draudimo sutarties salygas apskaiciuota draudimo išmoka nepadengtu visu Ieškovo reikalaujamu priteisti solidariai iš Atsakovu sumu.

Ieškinio suma šiuo atveju sudaro, Draudimo sutartyje buvo numatyta 90.000 Lt krautuvo draudimo suma, kas sudaro maksimalia galima draudimo išmoka Draudimo sutarties pagrindu ivykus draudžiamajam ivykiui. Draudimo sutartyje Tretysis asmuo ir atsakovas UAB „Argabis“ susitare del 10 procentu dydžio besalygines išskaitos (franšizes) taikymo vagystes atveju. Taisyklese yra numatyta, kad draudimo objekto visiško sunaikinimo atveju draudimo išmoka lygi turto likutinei vertei ivykio diena, iš jos išskaiciavus likusiu daiktu likuciu verte, o likutine verte nustatoma išskaiciavus atitinkama nusidevejima iš apdrausto daikto naujos vertes (Taisykliu 9 paragrafo 4 dalis).

Todel, mineta 2008-12-06 ivyki pripažinus draudžiamuoju, draudimo išmoka butu apskaiciuojama, atsižvelgiant i krautuvo likutine verte ivykio diena, t. y. iš draudimo sumos, kuri yra lygi draudimo vertei, atemus krautuvo nusidevejima ir šia suma mažinant besalygines išskaitos dydžiu bei nesumoketu draudimo imoku suma.             Ieškininis pareiškimas tenkintinas iš dalies.Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp UAB DnB NORD lizingo ir UAB „Argabis“ buvo sudarytos lizingo sutartys: 2007-04-23 Nr. 2007/04-TG78 del krautuvo Neumeier N60 isigijimo finansavimo [b.l.4-11, t.1]; 2007-04-23 Nr. 2007/04-V129 del vilkiko  Daimler  Benz,  serijinis  Nr. WDB9540621K555406 isigijimo finansavimo [b.l.12-19, t.1]; 2007-04-23 Nr.2007/04-P133 del priekabos „JFliegl, serijinis Nr. WFD3FLT35Y1001502 [b.l.20-27, t.1].

Isipareigojimu pagal lizingo sutartis ivykdymo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2007-04-23 Nr. 2007/04-TG78-G1, 2007-04-23 Nr. 2007/04-V129-G1, 2007-04-23 Nr. 2007/04-P133-G1 [b.l.28-33, t.1], pagal kurias (sutarciu 2.1 p.) laiduotojas K. U. isipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavejas tinkamai neivykdys visu ar dalies prievoliu pagal lizingo sutartis. 2008-11-27 pranešimu Lizingo bendrove praneše A. U., UAB „Argabis“ vadovui, jog neivykdžius prievoliu Lizingo sutartys nutraukiamos [b.l. 42,t.1].

Pranešimasdel isipareigojimu nevykdymo 2009-02-18 buvo išsiustas ir laiduotojui K. U. [b.l. 43, t.1]. 2008-12-06 buvo pavogtas krautuvas Neumeier N60, del vagystes pradetas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šiol nepabaigtas. Minetas krautuvas buvo apdraustas Mobiliu mašinu ir aparatu kasko draudimu [b.l. 103, t.1], taciau UADB „Ergo Lietuva“ jokio sprendimo del draudimo išmokos nera priemusi. Kiti du lizingo objektai gražinti Lizingo bendrovei 2009-01-16 [b.l.9-10, t.2].Tarp šaliu buvo susikloste finansinio lizingo (finansines nuomos) teisiniai santykiai.

Savo prigimtimi lizingo sutartis yra nuomos sutartis, pagal kuria lizingo davejas suteikia lizingo gavejui daikta (lizingo dalyka) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokesti su salyga, kad sumokejus visa lizingo sutartyje numatyta kaina daiktas pereis lizingo gavejui nuosavybes teise (CK 6.567 str. 1 d.). Lizingo teisiniai santykiai apima du savarankiškus sandorius – lizingo sutarti, kuria lizingo davejas isipareigoja daikta nupirkti bei perduoti ji naudoti lizingo gavejui už užmokesti (nuomos teisiniai santykiai), ir pirkimo – pardavimo sutarti, kuria lizingo davejas nuperka iš pardavejo lizingo gavejui perduodama daikta (pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai).

Jei finansinio lizingo sutartis yra vykdoma tinkamai, finansinio lizingo sutarties dalykas pereina lizingo gavejo nuosavyben sumokejus visa lizingo sutartyje numatyta kaina. Taciau jei lizingo gavejas iš esmes pažeidžia sutarti, lizingo davejas turi teise reikalauti sumoketi periodines imokas prieš termina arba nutraukti lizingo sutarti. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti (CK 6.574 str.).

Tarp šaliu sudarytos finansinio lizingo (finansines nuomos) sutartys buvo nutrauktos del to, kad ieškovas iš esmes pažeide sutarti. Del šios aplinkybes ginco tarp šaliu nera.            Sprendžiant ieškovo reikalavimus del lizingo sutarciu vykdymo, tas faktas, jog vienas iš Lizingo objektu krautuvas Neumeier N60, yra pavogtas ir del šio ivykio vyksta ikiteisminis tyrimas neturi reikšmes. Lizingo objekto draudimo faktas neatleidžia lizingo gavejo nuo prievoliu pagal lizingo sutarti vykdymo [Sutarties 5.5, 5.6, 9.1 p.p.].

Nors Lizingo objekto vagystes atveju išmoketa draudimo išmoka galetu buti panaudota Lizingo reikalavimams tenkinti, taciau draudimo kompanija neturi pareigos atsakyti už atsakovo prievoliu nevykdyma pagal Lizingo sutarti. Kaip teisingai nurode treciojo asmens atstove tam tikslui yra sudaryta Laidavimo sutartis. Pagal Lizingo sutarties Nr. 2007/04-TG78 5.6 p. lizingo objektui žuvus ir draudimo bendrovei per šešis menesius nepriemus jokio sprendimo del draudimo išmokos, lizingo davejas turi teise reikalauti visu piniginiu isipareigojimu pagal lizingo sutarti ivykdymo iš lizingo gavejo.

Be to pagal lizingo sutarties bendruju salygu 9.1 p. lizingo objekto netekimas neatleidžia lizingo gavejo nuo lizingo sutarties vykdymo. Ta aplinkybe jog pagal draudimo sutarti naudos gavejas yra lizingo bendrove neatleidžia lizingo gaveja nuo isipareigojimu pagal Lizingo sutarti vykdymo.Tam, kad butu tinkamai ivykdytos finansinio lizingo sutartys, atsakovas UAB „Argabis“ turejo sumoketi ieškovui likusias neapmoketas vertes dalis [lizingo mokejimus], pradelstus lizingo mokejimus ir palukanas bei delspinigius pagal mokejimu grafikus – saskaitas [b.l.24-25, 28-31,t.2].

I byla pateiktas irodymas, detalizuojantis skolos dydi [b.l.193, t.1] patvirtina, jog pagal 2007-04-23 Lizingo sutarti Nr. 22007/04-TG78 [lizingo objektas pavogtas krautuvas] like lizingo mokejimai sudaro 63584,45 Lt, palukanos 9046,41 Lt, pradelsti lizingo mokejimai 6555,24 Lt ir delspinigiai 1822,77 Lt, viso pagal Å¡ia sutarti 81 008,82 Lt. Pagal 2007-04-23 Lizingo sutarti Nr. 2007/04-P133 [lizingo objektas priekaba] pradelsti lizingo mokejimai 3838,15 Lt, bauda [30 procentu neapmoketos vertes 11 445,21 Lt, delspinigiai 982,32 Lt, viso 16 265,68 Lt.

Pagal 2007-04-23 Lizingo sutarti Nr. 2007/04-V129 [lizingo objektas vilkikas] pradelsti lizingo mokejimai sudaro 6882,98 Lt, bauda 20 029,11 Lt ir delspinigiai 1946,13 Lt, viso 28 858,22 Lt. Šaliu pasirašytu sutarciu 10.6. p. numate, jog esant pagrindui nutraukti sutarti, lizingo davejas turi teise reikalauti sumoketi visus likusius lizingo mokejimus už lizingo objekta, gražinti jam lizingo objekta, sumoketi skolas, kuriu mokejimo terminas suejo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumoketi 30 procentu neapmoketos lizingo objekto vertes dydžio bauda.

Ieškovui nutraukus finansinio lizingo sutartis, pagal šaliu pasirašytu sutarciu 10.6 punktus, bei pagal CK 6.574 straipsni, atsakovui UAB „Argabis“ atsirado pareiga ne tik sumoketi visus mokejimus, bet ir gražinti turta. Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad perduoto turto ieškovui verte 2009-04-23 yra: automobilio Mersedes Benz 1843 vidutine rinkos kaina 27 700 Lt [b.l. 5, t.2] ir šis automobilis 2009-04-30 parduotas už 26 000 Lt [b.l.6, t.2]; priekabos rinkos verte 2009-08-12 yra 9600 Lt [b.l. 7, t.2], ji 2009-11-06 parduota už 9911,06 Lt [b.l. 8, t.2].LR LR CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus, o kai tokiu nera - vadovaujantis protingumo kriterijais.

LR CK 6.256 str. 1 d. taip pat numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. LR CK 6.63 str. 1 d. 1p. ir 2 p. numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievole, jeigu neivykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos salygos, skolininkas praleidžia prievoles ivykdymo termina. Atsižvelgiant i tai, kad byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad UAB „Argabis“ pažeide savo sutartines prievoles, numatytas lizingo sutarciu 7.3 p. [LR CK 6.567 str.], o butent prievoles moketi lizingo mokejimus pagal lizingo mokejimu grafikus, tuo tarpu atsakovas K.

U. laidavimo sutartimis buvo prisiemes isipareigojimus atsakyti UAB „Argabis“ kreditoriui UAB DnB NORD lizingui, jeigu lizingo gavejas [UAB „Argabis“] tinkamai neivykdys visu ar dalies prievoliu, atsirandanciu pagal sudarytas lizingo sutartis, todel pradelsti lizingo mokejimai bei su ja susije ir lizingo sutartyse numatyti mokejimai, t.y. bauda, delspinigiai priteistini solidariai iš atsakovu ieškovo naudai. Iš ieškovo pateiktos 2010 m. vasario 9 d. pažymos apie skolos dydi [1 t., b.l. 193] matyti, kad pradelsti lizingo mokejimai kartu su bauda pagal visas 3 lizingo sutartis sudaro 121 381,50 Lt suma.

Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, nurode, kad ieškovas pardaves vilkika MB 1843 už 26 000 Lt suma, tokiu budu galimai praturtejo atsakovu atžvilgiu, kadangi tokia suma aiškiai mažesne nei automobilio rinkos kaina, bei Lizingo kompanija nepasiule atsakovui UAB „Argabis“ paciam galimai surasti pirkeja, kuris toki automobili butu nupirkes už daug didesne kaina. Nurode, kad pagal šio automobilio 2008-11-21 Transporto priemoniu draudimo liudijima, draudžiant ji, pastarasis buvo ivertintas 100 000 Lt, iš pateikto draudiminio pasiulymo matyti, kad vilkiko verte yra 53 200 Lt.

Laiko, kad atsakovai turi buti atleisti nuo atsakomybes, nes pagal CK 6. 259 str. 2 d. kreditorius tycia ar del neatsargumo nesieme priemoniu nuostoliams sumažinti.Istatymas nustato, kad jei lizingo davejas nutraukia lizingo sutarti, tuomet jis turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Teismineje praktikoje yra suformuota taisykle, kad patirta žala yra apskaiciuojama pagal turto verte, buvusia jo pardavimo momentu, t.y. iš turto realizacines vertes atimama turto likutine verte ir tokiu budu nustatoma nuostoliu suma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilineje byloje Nr. 2A-879/2009).

Todel teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu argumentais, jog automobilio verte jo pardavimo momentu turi buti nustatyta kokiu tai sutarciu sudarymo metu [šiuo atveju draudimo sutarties sudarymo momentui] buvusia automobilio verte [ir/ar ivertinimu]. Teismas sutinka, kad iš tiesu nera teises akto ar šaliu pasirašytos sutarties salygos, nustatancios šaliu veiksmus tuo atveju, kai lizingo davejas atsiima didesnes vertes turta, nei yra likusi neišmoketa suma už ta turta. Lizingo teisiniu santykiu esme yra tai, kad lizingo davejas isigyja ir perduoda naudotis lizingo gavejui turta už šio mokamas lizingo imokas, o visiškai atsiskaicius - perduoda ir nuosavybes teise i ta turta (CK 6.567 str. l d.).

Taigi lizingo davejas atlieka finansuotojo funkcija, savo lešomis igydamas turta savo nuosavyben, taciau lizingo gavejo naudai ir nedelsiant ta turta naudotis perduodamas lizingo gavejui iki šis periodiškai sumokes nustatytas imokas. Esminis lizingo davejo (finansuotojo) interesas lizinguojant daikta yra perduoti toki daikta lizingo gavejui, kuris isipareigoja moketi sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimasi verslo tikslais. Lizingo davejo perduodamas lizingo gavejui turtas iki lizingo sutarties ivykdymo lieka lizingo bendroves nuosavybe.

Kol kaina nera pilnai sumoketa, šalis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, sudarantys salygas lizingo gavejui naudotis lizinguojamu daiktu. Taciau iki pilno atsiskaitymo su lizingo daveju, lizingo gavejas i lizinguojama daikta nuosavybes teisiu, kaip ir turtiniu teisiu i sumoketas imokas (nuomos mokesti), neigyja. Atsakovas, sudarydamas finansinio lizingo sutartis, taip pat prisiima rizika. Jo rizika pasireiške tuo, kad pasinaudodamas lizingo davejo finansavimu, lizingo gavejas isipareigojo tinkamai tas salygas vykdyti. Nevykdant prisiimtu isipareigojimu, ir tokiu budu patiriant nuostoliu (prarandant teise i jau sumoketas imokas, bei netenkant teises igyti nuosavybes teise i lizinguojama turta), šalis veikia išimtinai savo rizika.

Ieškovo veiksmai susigražinant lizingo objektu buvusi turta yra teiseti ir atitinkantys tiek istatymo, tiek sutarties salygas. Jokios papildomos rizikos susigražindamas transporto priemones ieškovas neprisiima, nes lizingo davejui tik po sutarties nutraukimo atsiranda sutartyje numatytos teises reikalauti lizingo gavejui perduoto pagal sutartis turto gražinimo, kas reiškia, kad del lizingo gavejo kaltu veiksmu ir prisiimtos rizikos pasekmes (sutarties nutraukimas) jau yra kilusios. Tokiu budu asmeniui gavus turta pagal sutarti, ieškovas neparanda teises reikalauti prievoliu ivykdymo, atemus gauto pardavus turto verte iš bendru isipareigojimu sumos.

Del tokiu santykiu buvimo negalima konstatuoti nei ieškovo siekio pasipelnyti atsakovu saskaita ir/ar jo praturtejimo, ar turto gavimo be pagrindo. Nesant atskiro susitarimo tarp šaliu del lizingo gavejo galimybes pasiulyti savo pirkeja lizingo objektui, kuri lizingo bendrove nutraukus sutarti atsiima, teismui nera galimybes konstatuoti ieškovo pareigos siulyti atsakovui surasti pirkeja ar kitaip padeti jam realizuoti gražinta lizingo objekta. Tokiu budu nera salygu konstatuoti, kad kreditorius tycia ar del neatsargumo prisidejo prie prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo padarytu nuostoliu padidejimo ir tuo pagrindu atleisti [ar sumažinti] skolininkus nuo atsakomybes sumoketi už neivykdyta prievole.Atsakovai taip pat kele atsakovu, kaip laiduotoju, atsakomybes klausima.

LR CK 6.76 str. 1 d. numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginima ar neatlygintinai isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles. CK 6.81 str. numato, kad kai prievole neivykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; bendrai laidave asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinejamu atveju skolininkas UAB „Argabis“ ir laiduotojas K.

U. atsako kreditoriui UAB DnB NORD lizingui kaip solidarus bendraskoliai, kadangi laidavimo sutartyje nera numatytos kitokios nuostatos, t.y. nera numatytas alternatyvus laiduotojo atsakomybes variantas – subsidiari atsakomybe. Vadovaujantis CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininku pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju. Atmestinas atsakovo K. U. argumentas, jog kreditorius atsisake savo pirmenybes teises patenkinti reikalavima, del ko laiduotojas turetu buti atleistas nuo atsakomybes.

Ieškovo pareikštas ieškinys rodo, kad ieškovas neatsisake savo teisiu gynimo. Istatymas nenumato, jog kreditoriaus reikalavimai laiduotojui reiškiami ir nagrinejami tik po to, kai skola nesumoka pagrindinis skolininkas. Atmestinas, kaip nepagristas ir atsakovo argumentas, jog fizininis asmuo negali buti juridinio asmens laiduotoju.             Atsakovo K. U. atstovas nurode, jog paskaiciuoti delspinigiai yra per dideli. Ieškovas pateikiant 2010-02-09 Pažyma apie skolos dydi sumažino delspinigius nuo 5326,84 Lt iki 4751,22 Lt.

Nagrinejamu atveju teismas, ivertines jog pagal 2007-04-23 Lizingo sutarti Nr. 2007/04-P133 pradelti lizingo mokejimai sudaro 3838,15 Lt, tuo tarpu delspinigiai sudaro 982,32 Lt, bei atitinkamai pagal 2007-04-23 Lizingo sutarti Nr. 2007/04-V129 pradelsti lizingo mokejimai 6882,98 Lt, delspinigiai- 1946,13, laiko, kad pagal šias dvi sutartis paskaiciuotu delspinigiu kiekis [imant domen ir tai, kad prašoma priteisti ir bauda] yra pakankamai didelis lyginant su pradelstu lizingo mokejimu suma, bei iš dalies atsižvelgiant ir i tai, jog laiduotojas, kurio prievole solidari su pagrindiniu skolininku yra fizinis asmuo, teismas laiko, jog butina laikytis sažiningumo ir protingumo principu, draudžianciu neprotingai didelius delspinigius, todel daro išvada, jog ieškovo prašoma priteisti delspinigiu suma pagal aukšciau paminetas dvi sutartis nuo pradelstu lizingo mokejimu už puse metu termina, santykyje su priteistinos pagrindines skolos dydžiu ir bauda yra akivaizdžiai per didele, neatitinka protingumo principo, todel remiantis LR CK 6.73 str. 2 d., 6.228 str. bei 6.258 str. 3 d., o taip pat atsižvelgiant i teisingumo, sažiningumo, protingumo ir proporcingumo principus (LR CK 1.2 str.) bei prievoles šaliu interesu pusiausvyros užtikrinimo butinybe, ši suma mažintina per puse iki 1464,22 Lt.

Pagal treciaja sutarti, kur likusi neapmoketa lizingo mokejimu suma pakankamai didele, teismas laiko jos netesybu suma 1822,77 Lt nera per didele ir neprotinga ir priteistina pilna apimtimi.Vertinant paskaiciuotu baudu pagal dvi lizingo sutartis dydi, svarbu ivertinti, kokiame santykyje yra ieškovo patirti nuostoliai, nutraukus sutartis, su paskaiciuotomis 11 445,21 Lt ir 20 029,11 Lt dydžio baudomis. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovo paskaiciavimo [b.l. 102,t.1] lizingo bendrove nenutraukus sutarciu butu gavusi 316 406,63 Lt lizingo mokejimu, tame skaicuje 44 054,72 Lt palukanu, tokiu budu yra pagrindas teigti, jos prašomos priteisti baudos nera ženkliai per dideles, tuo labiau, kad atsakovas UAB „Argabis“ dave sutikima moketi 30 proc. dydžio bauda nuo neapmoketos lizingo objekto vertes numate lizingo sutarciu 10.6 p., galu gale isipareigojimus laiku moketi lizingo mokejimus atsakovai pažeide jau nuo 2008 m. vasaros [1 t., b.l. 40].

 Ieškovo reikalavimas del 6 procentu metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, tenkintinas atsakovo UAB „Argabis“ atžvilgiu, kaip pagristas, kadangi LR CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas taip pat privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (procesines palukanas), o LR CK 6.210 str. 2 d. numato, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 6 procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, jeigu istatymai ar sutartis nenustato kitokio palukanu dydžio.

Tuo tarpu iš atsakovo K. U. priteistinos penkiu procentu dydžio metines palukanos CK 6.210 str. 1 d. LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos išlaidos priteisiamos iš antros šalies, todel iš atsakovu lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 3493,37 Lt ieškovo sumoketo žyminio mokescio proporcingai patenkintu reikalavimu daliai [b.l.48, t.1], iš atsakovu lygiomis dalimis valstybes naudai priteistina 127,35 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Atsižvelgiant i tai, kad ieškovas iš dalies sumažino ieškinio reikalavimus, todel jam gražinamas sumažintu reikalavimu daliai sumoketas žyminis mokestis 17,26 Lt [CPK 87 str.].             Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas n u s p r e n d e :

Ieškovo UAB DnB NORD lizingas (duomenys neskelbtini) ieškini atsakovams: UAB „Argabis“ (duomenys neskelbtini), K. U. (duomenys neskelbtini) patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB DnB NORD lizingas iš atsakovu UAB „Argabis“, K. U. solidariai 124 668,50 Lt [viena šimta dvidešimt keturis tukstancius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 50 centu] isiskolinimo ir iš atsakovo UAB „Argabis“ 6 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos 124 668,50 Lt sumos nuo 2009 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, o iš atsakovo K.

U. 5 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos 124 668,50 Lt sumos nuo 2009 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Priteisti iš atsakovu UAB „Argabis“, K. U. lygiomis dalimis ieškovo UAB DnB NORD lizingas naudai 3493,37 Lt [tris tukstancius keturis šimtus devyniasdešimt tris litus 37 centus] bylinejimosi išlaidu, o i valstybes biudžeta 127,35 Lt (viena šimta dvidešimt septynis litus 35 centus) bylinejimosi išlaiduGražinti ieškovui UAB DnB NORD lizingas iš Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 17,26 Lt [septyniolika litu 26 centus] sumoketo žyminio mokescio.           Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.

Teiseja                                                             Asta Radzeviciene