2016-10-05 Nr. AB-19294-3-62-3-00623-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-53-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00623-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 29000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi konstatavo, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas T. L. 2016 m. vasario 26 d. padavė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 27 d. apeliacinį skundą, dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Vilniaus pataisos namuose jo sąskaita bei lėšos buvo areštuotos, o Vilniaus pataisos namai neaprūpino pašto ženklais, rašymo priemonėmis, popieriumi. Pareiškėjo teigimu, šios priežastys yra svarbios, todėl prašo terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąją instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Pažymėtina, kad spręsdamas praleistų terminų atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 10 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. lapkričio 24 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų. Pareiškėjas apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. lapkričio 30 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl to jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Kaip minėta, siekdamas apskųsti teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą, pareiškėjas apeliacinį skundą teismui turėjo paduoti ne vėliau nei 2015 m. lapkričio 24 d., tačiau išsiuntė 2016 m. lapkričio 30 d. t. y. terminą praleidęs 6 dienomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių bei prašyme nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankamai operatyviai. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis išstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, jog jis negalėjo nusipirkti kanceliarinių priemonių (popieriaus, rašymo priemonės) bei įsigyti pašto ženklų, kadangi, jo teigimu, pareiškėjo sąskaita buvo areštuota antstolio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodomos aplinkybės, nėra laikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, apribojusiomis jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalį, siunčiamų skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji, todėl pataisos įstaiga neprivalo aprūpinti nuteistųjų pašto ženklais bei kanceliarinėmis priemonėmis (popieriumi, rašymo priemonėmis, vokais ir kt.). Juo labiau, iš bylos medžiagos galima matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namų administraciją kreipėsi su skundu dėl kanceliarinių bei higienos priemonių išdavimo, tik 2016 m. sausio 20 d. taigi pareiškėjas nepagrindžia savo teiginio, jog poreikis kanceliarinių priemonių būtent kilo 2015 m. lapkričio 10 d. – 2015 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu. Taip pat pastebėtina, kad 2016 vasario 18 d. Vilniaus pataisos namų rašte „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atkreipiamas dėmesys, jog skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas T. L. asmeninėje sąskaitoje disponavo 5,00 Eur pinigų suma. Taigi pareiškėjas nepagrindžia ir tos aplinkybės, kad termino apeliaciniam skundui paduoti laikotarpiu neturėjo galimybės įsigyti kanceliarinių reikmenų.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnyje 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakoma priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo T. L. prašymo, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo paduoti, netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė