eb9ae8cd-ea8d-49eb-aa0d-23a223914c97 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2900-422/2015Proceso Nr. 3-62-3-00571-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.; 15.2.3.2.; 21.; 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei, nedalyvaujant pareiškėjui S. A. , dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M.

K. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 4-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, 2015 m. kovo 1 d. 17.00 val.

į kamerÄ atėjo trys ApžiÅ«rų ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai daryti kratÄ . PareigÅ«nai kratos metu su pareiÅ¡kėju ir kitais kameroje buvusiais nuteistaisiais elgėsi nemandagiai, mėtė daiktus. PareigÅ«nas G. S. , norėdamas patikrinti lango grotas, su batais užlipo ant stalo, nors galėjo patikrinti grotas užlipdamas ant virÅ¡ suolelio esančio vamzdžio. PareiÅ¡kėjui pasakius pareigÅ«nui, kad jis ant stalo neliptų, nes pareiÅ¡kėjas prie Å¡io stalo maitinimų metu valgo, pareigÅ«nas jį iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, kuriais stengėsi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ .

Tokiais veiksmais pareigÅ«nas sukėlė pareiÅ¡kėjui didelį dvasinį skausmÄ , pažemino jo orumÄ , privertė pasijusti beteisiu, gyvuliu. Tvirtino, kad pareigÅ«nai atėjo daryti kratÄ be vaizdo kameros, taip iÅ¡ anksto suplanavę daryti pažeidimus kratos metu, žeminti nuteistuosius. Dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, menkinimÄ , nepilnavertiÅ¡kumÄ , dvasinį skausmÄ , stresÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , dėl to Å¡iuo metu negali ramiai miegoti, nebepasitiki savimi, negali bendrauti su aplinkiniais, nuolat jaučia baimę, apatijÄ , naktimis sapnuoja koÅ¡marus, susirgo nemiga, geria stiprius vaistus, net buvo iÅ¡vežtas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių.

Tokiais pareigÅ«nų veiksmais buvo pažeista konstitucinė teisė į orumÄ , įtvirtinta LR Konstitucijos 21 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str., draudžiantis asmens kankinimÄ , nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį elgesį. Dėl nurodytų pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 17-19) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. kovo 1 d. Alytaus PN Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10 kratÄ atliko Alytaus pataisos namų prižiÅ«rėtojai G. S. , V. Å . ir V. K. . Kratos metu vaizdo registratorius buvo įjungtas, tačiau vaizdo įraÅ¡o pateikti negali, nes dėl ribotų techninių galimybių vaizdo įraÅ¡as, užfiksuotas stebėjimo sistemos aparatÅ«ra, yra saugomas iki 30 kalendorinių dienų. Vėliau jis automatiÅ¡kai trinamas ir vietoj jo įraÅ¡oma nauja informacija.

Tvirtino, kad pareigÅ«nai atlikdami kratÄ necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, ant stalo nelipo, nes grotas galima patikrinti mediniu plaktuku užlipus ant suolo. Alytaus PN administracija nežemino nuteistųjų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nenurodė bÅ«tinų sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.  Skundas netenkinamas.Byloje pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmų, 2015 m. kovo 1 d. atliekant Alytaus PN Baudos izoliatoriaus 10 kameros kratÄ , kurios metu pareigÅ«nai elgėsi nemandagiai, tyčiojosi iÅ¡ kameroje buvusių nuteistųjų, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų (G.

S. ) su batais lipo ant stalo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Kratų atlikimÄ reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V -362 (toliau – ir Instrukcija).Instrukcijos 48 punkte nurodyta, kad, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.Uždarosios zonos kratų ir apžiūrų atlikimo tvarka detaliai reglamentuota Instrukcijos 167 punkte.

Atliekant kratÄ baudos (drausmės) izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, ten laikomi asmenys vienu metu iÅ¡vedami paprastai tik iÅ¡ vienos kameros ir iÅ¡rikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Jiems atliekama visuminė krata, užtikrinant bÅ«tinas higienos sÄ lygas, jÄ organizuojant taip, kad tuo metu nebÅ«tų paÅ¡alinių, kratoje nedalyvaujančių asmenų ir kad jie negalėtų stebėti kratos eigos. Karceryje laikomo asmens visuminė krata atliekama toje kameroje, kurioje jis yra laikomas (Instrukcijos 167.1. p.).

Kamerų sienos, lubos ir grindys išstuksenamos, patikrinama, ar nėra įrengtų slaptaviečių, galimų landų į pogrindį, ar gerai pritvirtinti stalai ir gultai (Instrukcijos 167.2. p.). Patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija (Instrukcijos 167.3. p.). Patikrinami uždarosios zonos teritorijoje esantys apsaugos ir priežiūros inžineriniai ir techniniai įrenginiai, požeminės komunikacijos ir kontrolinė pėdsakų juosta (Instrukcijos 167.4. p.). (Instrukcijos 167.2. p.).

Atliekama uždarosios zonos pagalbinių patalpų ir darbo kamerų krata ir apžiÅ«ra (Instrukcijos 167.5. p.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 1 d. 16. 50 val. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, kurioje gyveno nuteistieji S. A. , Ž. B. ir M. S. , buvo atlikta planinė krata. Å iÄ kratÄ atliko Alytaus PN pareigÅ«nai G. S. , V. Å . ir V. K. (b.l. 24-26,62,66-68). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareigÅ«nai kratų metu privalo turėti vaizdÄ fiksuojančiÄ kamerÄ , tam, kad bÅ«tų fiksuojami pažeidimai.

Tvirtino, kad pareigÅ«nai, atlikdami kameros kratÄ , filmavimo kameros neturėjo, taip iÅ¡ anksto, jo manymu, buvo suplanavę daryti pažeidimus kratos metu, žeminti nuteistuosius.Pagal Instrukcijos 149 punkto nuostatas kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiÅ«ros metu palaikyti gali bÅ«ti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡ojo saugumo pajėgų, atsakingų už vieÅ¡Ä jį saugumÄ , pareigÅ«nai. Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų.

Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. 149 punkte nėra įtvirtintas imperatyvas filmuoti atliekamas kamerų kratas. Pagal minėtos teisės normos nuostatas pareigūnai turi teisę pasirinkti naudoti ar ne technines priemones kratų metu, todėl pareiškėjo argumentai dėl kratos privalomo filmavimo yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai dėl filmavimo fakto yra prieštaringi. Byloje apklausti liudytojais pareigūnai V.

K. ir V. Å . tvirtino, kad krata buvo filmuojama pareigÅ«no G. S. . PareigÅ«nas G. S. Å¡ios aplinkybės nepatvirtino, tačiau nurodė, kad kamera buvo filmuojama kažkurio iÅ¡ joje buvusių pareigÅ«nų. Byloje esančiuose nuteistųjų Ž. B. ir M. S. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b.l. 7-8) nurodyta, kad krata nebuvo filmuojama, tÄ patį patvirtino liudytoju apklaustas M. S. teismo posėdžio metu. Ä® bylÄ filmuotos medžiagos nepateikta, taip pat nepateikti lokaliniai teisės aktai, reglamentuojantys filmuotos medžiagos saugojimo terminus.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti ar paneigti kratos filmavimo fakto, tačiau Å¡io fakto nustatymas neturi esminės reikÅ¡mės vertinant pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo klausimÄ , nes pagal Instrukcijos 149 punkto nuostatas kratų filmavimas nėra privalomas. Teismo nuomone, filmuota medžiaga nagrinėjamoje byloje galėtų bÅ«ti papildomas įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis pareiÅ¡kėjo nurodytas įvykio aplinkybes.Nors liudytojais apklausti pareigÅ«nai tvirtino, kad ant stalo tikrindamas kameros grotas G.

S. nelipo, tačiau jų parodymai dėl kameros grotų tikrinimo bÅ«do iÅ¡ esmės skiriasi, t.y. G. S. nurodė, kad tikrindamas kameros grotas užlipo ant lovos kraÅ¡to, V. Å . paaiÅ¡kino, kad G. S. tikrino grotas, užlipęs ant suoliuko, V. K. nurodė, kad grotas G. S. tikrino užlipęs ant virÅ¡ suoliuko esančio vamzdžio, todėl teismas nelaiko jų patikimais. Nesant byloje kitų įrodymų (pvz. vaizdo medžiagos) apie kameros grotų patikrinimo atlikimÄ , pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad pareigÅ«nas G.

S. , tikrindamas kameros grotas, buvo užlipęs ant stalo, byloje lieka nepaneigta.Instrukcijoje nėra detaliai reglamentuota, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti tikrinamos kamerų grotos, taip pat nėra įtvirtintas draudimas lipti ant baldų kratų metu, todėl, teismo vertinimu, kratos metu galimai užlipdamas ant stalo, pareigÅ«nas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o tuo pačiu neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog krata vyko ne nuteistųjų maitinimosi metu, be to, ant stalo pareigÅ«nas lipo, turėdamas teisėtÄ tikslÄ - patikrinti kamerų grotas, o ne tam, kad pasityčiotų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar siektų pažeminti jo orumÄ .

Å iÄ aplinkybę pripažino ir pats pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo 30 d. paaiÅ¡kinime nurodęs, kad pareigÅ«nas G. S. užlipo ant stalo, norėdamas patikrinti kameros grotas (b.l. 67).Teismo posėdyje apklausti pareigÅ«nai nurodė, kad kameros kratos metu įžeidžiančių ar necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, daiktų nemėtė, patikrinti daiktai buvo padedami į buvusias vietas. Dėl Å¡ių aplinkybių buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu taip pat nebuvo nustatyta nuteistųjų žeminimo, tyčiojimosi iÅ¡ jų fakto.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 62, 66). Å ie pareigÅ«nų parodymai nuoseklÅ«s, prieÅ¡taravimų nenustatyta, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Byloje esantys nuteistųjų Ž. B. ir M. S. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (b.l. 7-8) bei liudytoju apklausto M. S. duoti parodymai teismo posėdžio metu prieÅ¡tarauja aukščiau nurodytiems įrodymams, be to, minėtus liudytojus su pareiÅ¡kėju sieja tas pats teisinis statusas, todėl teismas jų paaiÅ¡kinimus vertina kaip suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, siekiant palankaus teismo sprendimo ir jais nesiremia ( ABTÄ® 57 str.).

Remiantis byloje surinktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad pareigÅ«nai kratos metu elgėsi nemandagiai, grubiai, tyčiojosi, vartojo necenzÅ«rinius, įžeidžiančius žodžius, mėtė daiktus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad teismui abejonių dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų įvykio aplinkybių kelia tai, jog kameros kratos metu pareiÅ¡kėjas nebuvo kameroje, o buvo iÅ¡vestas į koridorių. Å iÄ aplinkybę pripažįsta pats pareiÅ¡kėjas, dėl jos byloje ginčo nėra.

Byloje esantis 2015 m. kovo 1 d. protokolas Nr. 1350 patvirtina, kad kameros kratÄ stebėjo nuteistasis Ž. B. . Tai patvirtino ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu bei raÅ¡ytiniai įrodymai byloje (b.l. 67-68). Liudytojai G. S. , M. S. ir V. Å . nurodė, kad iÅ¡vedus nuteistuosius į koridorių, jie negalėjo matyti kameros vidaus, nes stovėjo tarp sienos ir atidarytų kameros durų. Be to, V. Å . nurodė, kad jis kratos metu stovėjo kameros tarpduryje, prižiÅ«rėdamas koridoriuje buvusius nuteistuosius bei užtikrindamas, kad jie negalėtų matyti, kas vyksta kameros viduje.

Šie parodymai yra nuoseklūs, nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl pagrindo jais nesivadovauti byloje nėra. Byloje nustačius, kad pareiškėjas kratos metu buvo koridoriuje, o iš koridoriaus matyti kameros vidų nebuvo galimybės, darytina išvada, kad jis nematė atliekamos kameros kratos, t.y. nematė pareigūnų atliekamų veiksmų. Dėl šios priežasties abejonių kelia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl pareigūno G. S. pavartotų necenzūrinių bei įžeidžiančių žodžių kratos metu.

Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, jog, atlikdami kameros kratÄ , pareigÅ«nai laikėsi Instrukcijos 149 punkto reikalavimų. Byloje nesurinkta įrodymų apie pareiÅ¡kėjo ir kitų nuteistųjų žeminimÄ , tyčiojimÄ si, asmeninių daiktų gadinimÄ , todėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, galėjusių sukelti žalÄ pareiÅ¡kėjui, nenustatyta. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog krata buvo suplanuota, siekiant pažeminti nuteistuosius, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, objektyviais duomenimis neįrodyti, todėl atmestini.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Konkrečiu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl pareigÅ«no užlipimo ant stalo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, teismo nuomone, dėl galimo pareigÅ«no užlipimo ant stalo net jei pareiÅ¡kėjui kilo tam tikras neigiamas poveikis, jis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme).Nenustačius Alytaus  PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o tuo pačiu ir neturtinės žalos padarymo fakto, atsakovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas (b.l. 19).ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidu apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTÄ® 45 str.).

Atsakovo atstovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas jis gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Janina Vitunskienė