2019-12-30 Nr. AB-24278-3-62-3-00667-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2531-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00667-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo dienos buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant vienam asmeniui turinčią tekti patalpų ploto normą. Jis buvo laikomas 25 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje kartu su 14–18 asmenų. Dalį patalpų ploto užėmė inventorius ir kiti įrenginiai. Patalpose buvo tarakonų, pelių. Grindys medinės, supuvusios, sienos ir lubos aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, todėl buvo neįmanoma šias patalpas tinkamai išvalyti. Buvo netinkama ventiliacija ir temperatūra, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Apšvietimas buvo netinkamas, buvo neįmanoma skaityti ir rašyti. Pastato konstrukcijoje yra asbesto. Dėl to, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą bei dalį skundo palikti nenagrinėtą, nes jau buvo priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2532-554/2015.

4. Nurodė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek ir kamerų tipo patalpose. Alytaus visuomenės sveikatos centras Alytaus PN nenustatė jokių higienos normų reikalavimų pažeidimų. Kamerose užtikrinama tinkama oro temperatūra ir drėgmė, patalpos ventiliuojamos per langus. Pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine danga. Asbestas statant Alytaus PN nebuvo naudojamas. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiama prašoma priteisti žalos atlyginimo suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas taikė pareiškėjo skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.

7. Teismas rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui, bei 111.2 punktu, kuris numato, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

8. Teismas, išanalizavęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas ir baudos izoliatoriaus kameras, į kurias buvo paskiras pareiškėjas, nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų atitinkamų patalpų plotą nebuvo pažeista, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatė.

9. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pirmojo lokalinio sektoriaus gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas kartu su kitais 14–18 asmenų, o patalpos buvo 25 kv. m ploto, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų bei nenurodė, kiek tiksliai ir kuriose konkrečiai gyvenamosiose patalpose gyveno tiek nuteistųjų. Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų ploto ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“, taip pat nuteistojo perkėlimo lapus, kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, yra nepagrįsti, nes to nenumato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmė, ventiliacija, kaupėsi pelėsis, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių, buvo netinkamas apšvietimas, patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, grindys medinės, supuvusios, pastatas yra avarinės būklės, nurodė, jog ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

11. Teismas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Jokių pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos nenustatė ir Visuomenės sveikatos centras, atlikęs atitinkamus patikrinimus. Atsakovo atstovas pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436 ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), iš kurių teismas nustatė, jog buvo patikrinti visi Alytaus PN, tačiau nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių atsakovo atstovo duomenis paneigiančių įrodymų, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos ar ventiliacijos pareiškėjas būtų skundęsis Alytaus PN administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl pareiškėjo tvirtinimas, jog gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija ir apšvieta, negali būti laikomas tinkamu bei pagrįstu pagrindu atsakovo atstovo neteistų veiksmų konstatavimui.

12. Teismas iš patikrinimo aktų nustatė, jog Alytaus PN yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, jie yra naikinami. Šių paslaugų teikimui yra sudaryta sutartis su individualia V. M. įmone. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo buitinių parazitų naikinimo atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės. Iš to teismas padarė išvadą, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo buvo nulemtas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant prieš tai nurodytų reikalavimų.

13. Teismas iš patikrinimo aktų taip pat nustatė, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų nėra vizualiai matomo pelėsio.

14. Teismas pareiškėjo teiginius dėl asbesto atmetė kaip nepagrįstus, o dėl pastato senumo nurodė, jog pareiškėjas pateikė 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktą, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, jog Alytaus PN 2-ajam bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau apie tai, kad jis yra avarinės būklės šiuo metu, duomenų nėra.

15. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinį skundą teikia dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus 2 bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 31 d. iki skundo teismui pateikimo dienos.

18. Akcentuoja, kad pastatas, kuriame jis gyveno, yra netinkamas eksploatuoti, iš šio pastato 2018 m. buvo iškraustyti visi nuteistieji, o pastatas paruoštas kapitaliniam remontui. Sporto salė įrengta pusrūsyje, po sporto nėra sudaryta galimybė nusiprausti po dušu, todėl prausėsi pildamas vandenį iš kibirų, skirtų plauti grindis.

19. Nesutinka, kad jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista, nes turėjo būti skaičiuojamas laisvas plotas. Langai supuvę, žiemą šalta, prausykloje įsiveisęs pelėsis, drėgna, nešvaru, tualeto kabinos pasidengusios pelėsiu, pertvaros per žemos, neužtikrina privatumo, dušu galima naudotis tik 1 kartą per savaitę.

20. Teigia, kad laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose yra ypač blogos, šių sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, apsiribodamas tik minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, nustatymu. Kamerose langai išdaužyti, prie langų negalima prieiti dėl įrengtų grotų, grindys apdraskytos, išlindusios surūdijusios vinys, lovos nelygios, durų rankenų nėra, drėgna, veisiasi pelėsis.

21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie asmenų, laikytų bendrabučio tipo patalpose, skaičių. Šis skaičius nėra tikslus, asmenys nuolat keitėsi, lovų buvo žymiai daugiau nei nurodė atsakovo atstovas, nes lovos buvo dviaukštės. Be to, dokumentas buvo parengtas kitam asmeniui.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taikė pareiškėjo skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., nenustatė jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už minėtą laikotarpį taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog skundėsi dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus 2 bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios buvo netinkamame eksploatuoti pastate; skundžiasi dėl sporto salės bei galimybės nusiprausti po dušu pasportavus nesudarymo; mano, kad jo teisė į minimalų patalpų plotą buvo pažeista; kamerų tipo patalpose langai išdaužyti, prie langų negalima prieiti dėl įrengtų grotų, grindys apdraskytos, išlindusios surūdijusios vinys, lovos nelygios, durų rankenų nėra, drėgna, veisiasi pelėsis; skundžiasi, jog gyvenamosiose patalpose langai supuvę, žiemą šalta; nurodo nusiskundimus dėl prausyklos, tualeto kabinų, pasinaudojimo dušu dažnumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie asmenų, laikytų bendrabučio tipo patalpose, skaičių. Šis skaičius nėra tikslus, asmenys nuolat keitėsi, lovų buvo žymiai daugiau nei nurodė atsakovo atstovas, nes lovos buvo dviaukštės. Be to, atsakovo atstovo pateiktas dokumentas buvo parengtas kitam asmeniui.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, (b. l. 2–8) ir apeliacinio skundo (b. l. 93) turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl sporto salės bei galimybės nusiprausti po dušu pasportavus nesudarymo; dėl prausyklos, tualeto kabinų, pasinaudojimo dušu dažnumo; dėl to, kad kamerų tipo patalpose langai išdaužyti, prie langų negalima prieiti dėl įrengtų grotų, grindys apdraskytos, išlindusios surūdijusios vinys, lovos nelygios, nėra durų rankenų.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1041‑261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2374‑442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468‑442/2017 ir kt.).

29. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su tuo susijusius reikalavimus. Taigi šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.

30. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo teisės į minimalų patalpų plotą pažeidimo, dėl aplinkybių, jog gyvenamosiose patalpose langai supuvę, todėl žiemą šalta, drėgna, veisiasi pelėsis, patikrino ir įvertino bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, bei pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, todėl, vengdama motyvų kartojimo, atskirai dėl jų nepasisako.

31. Teisėjų kolegija, atsakydama į kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad nors pareiškėjas pateikė teismui 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas šiame pastate, jog šis pastatas tebėra avarinės būklės, taip pat pareiškėjas niekaip nepagrindė, kaip galimas gyvenimas minėtame akte pastate sukėlė jam kokias nors neigiamas pasekmes ar lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nesirėmė minėtu aktu, kaip pagrindžiančiu pareiškėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie Alytaus PN esančias gyvenamąsias patalpas, jų plotus bei lovų skaičių (b. l. 33–38). Nors minėtuose dokumentuose nurodyta kito asmens pavardė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia juose nurodytų objektyvių duomenų teisingumo. Akcentuotina, kad pareiškėjas minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų nepaneigė, konkrečių, jo manymu, teisingų duomenų nepateikė, o tik abstrakčiai nurodė, jog atsakovo atstovo duomenimis remtis negalima. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, nagrinėjami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė