eb99d8cb-b95d-4471-9f28-1db452bbd1a4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-684-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01662-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.; 2.6.1.; 2.6.1.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ferogama“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1242-656/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ferogama“ 51 516,04 Eur skolos, 2 587,32 Eur delspinigių, 1 028 Eur žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ . IeÅ¡kinys yra grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė ir atsakovė 2015 m. birželio 15 d. sudarė Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį Nr. 316V/SV(DK)-124 (toliau – Sutartis).IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovės skola susidarė neapmokėjus krovinių saugojimo mokesčių ir mokesčių už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose. 2016 m. kovo mėnesį į stotį atvykus atsakovei skirtiems vagonams ieÅ¡kovė suteikė krovinių vežimo bei kitas papildomas su krovinių vežimu susijusias paslaugas.

Vagonų atvarymas į privažiuojamuosius kelius buvo įformintas suraÅ¡ant vagonų atvarymo - nuvarymo žiniaraščius, kuriuos pasirašė atsakovės atstovas. Laikas, kurį buvo teiktos tam tikros paslaugos (krovinių saugojimo, privačių vagonų buvimo vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose) yra nurodytas įformintuose bendruosiuose aktuose, kuriuos atsakovės atstovas atsisakė pasiraÅ¡yti, nurodydamas, jog bus kreipiamasi į ieÅ¡kovo Krovinių vežimo direkcijÄ dėl mokesčių už papildomas paslaugas sumažinimo, tačiau jokių kitų pastabų dėl neteisingo ar netinkamo mokesčių skaičiavimo nepateikė.

Atsakovės atstovo atsisakymas pasiraÅ¡yti bendruosius aktus yra įformintas suraÅ¡ant bendruosius aktus Nr. 37-1600852, Nr. 37-1600949 ir Nr. 37-1600986.Atsakovei už papildomai suteiktas paslaugas pateikta 2016 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra FAC1 Nr. 097968. IÅ¡ viso atsakovei buvo suteikta paslaugų už 82 280,42 Eur. Kartu su sÄ skaita, kaip numatyta sutarties 6.1.1. punkte, buvo pateiktas priedas, kuriame detalizuoti važtos ir papildomų paslaugų mokesčiai. Dalį sÄ skaitos atsakovė apmokėjo, 2016 m. balandžio 15 d. pervesdama 21 328,92 Eur, ir 2016 m. birželio 30 d. pervesdamas 9 435,46 Eur.Nesumokėtos krovinių saugojimo paslaugos už 43 808,88 Eur ir už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose – 7 707,16 Eur.

Remiantis sutarties 4.1.1., 4.1.2., 4.6., 4.10. punktais ir Geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 48 ir 55 straipsnių ir CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė iÅ¡ viso skolinga ieÅ¡kovei 51 516,04 Eur.Pagal sutarties 6.2.1 ir 8.1 punktus paskaičiuoti delspinigiai ir pateiktos delspinigių sÄ skaitos: 2016 m. balandžio 30 d. Nr. 54A, 2015 m. birželio 1 d. Nr. 70, 2016 m. liepos 1 d. Nr. 83, 2016 m. liepos 1 d. Nr. 84, 2016 m. liepos 8 d. Nr.

87. Delspinigių suma yra 2 548,32 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ atsakovės UAB „Ferogama“ 51 516,04 Eur skolos, 2 587,32 Eur delspinigių, r 6 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ ir 1 028 Eur žyminio mokesčio.Ginčui spręsti teismas taikė CK 1.137 straipsnio 4 dalies, 6.37, 6.38, 6.63, 6.256 ir 6.807 straipsnių nuostatas, GTK 10 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 ir 3 dalių, 35 straipsnio 2 dalies, 46 ir 48 straipsnių, 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovavosi tarp Å¡alių sudaryta 2015 m. birželio 15 d. vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartimi Nr. 316V/SV(DK)-124.Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ bei faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad tarp Å¡alių neprivalėjo bÅ«ti sudaryta atskira pasaugos sutartis, remiantis GTK 55 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes Å¡alys buvo sudariusios Sutartį, kuri apima ir krovinio saugojimo paslaugÄ .

Joje nustatyta ir krovinio saugojimo mokesčių skaičiavimo tvarka (GTK 35 str. 2 d.). Atsakovės prievolė mokėti saugojimo mokestį atsirado Sutarties 4.6 punkto bei GTK 46, 48 ir 55 straipsnių pagrindu.Atsakovė neneigė, kad atvykę jai skirti vagonai stovėjo stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose; neginčijo atvykusių vagonų skaičiaus, stovėjimo stoties keliuose laiko bei netinkamai pritaikytų įkainių, ieškovės padarytų skaičiavimo klaidų. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė suteiktas krovinio saugojimo paslaugas, dėl ko papildomų įrodymų apie atliktus pasaugos darbus neturėjo pateikti.Teismas, remdamasis GTK 3 straipsnio 22 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2004 m. gegužės 19 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl rinkliavų už vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo teikiamas paslaugas dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 610, nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė nėra vežėja, dėl ko ji negalėtų mokėti rinkliavos infrastruktÅ«ros valdytojui. Vežėjas (ieÅ¡kovė), sumokėjęs rinkliavÄ , kuriÄ nustatant įtraukiamas ir naudojimasis vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliais, įgijo pagrindÄ nustatyti atitinkamÄ mokestį savo klientams.Vežėjas (ieÅ¡kovė) suteikė atsakovei, kaip klientei, papildomÄ paslaugÄ už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose, kuri nustatyta Sutarties 4.1.1. punkto 2 dalyje, už kuriÄ mokama ne rinkliava, o mokestis, ir kurio dydis nustatytas Kainyne PP-LG.

Teismas priėjo iÅ¡vados, kad atsakovė nepaneigė pareigos vykdyti sutartines nuostatas ir sumokėti ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas, mokant privačių vagonų buvimo vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros kelyje 7 707,16 Eur mokestį, kurio apskaičiavimo atsakovė neginčijo (Sutarties 4.1.1 punktas). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Ferogama“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pateiktuose bendruose aktuose nurodytos paslaugos, įvardintos kaip suteiktos, neįrodo, jog ieÅ¡kovė tokias paslaugas suteikė. Ji (atsakovė) nei viename iÅ¡ nurodytų bendrųjų aktų, kuriuose iÅ¡vardintos saugojimo paslaugos, nėra patvirtinusi, kad tokios paslaugos suteikto. Tai, kad ji (atsakovė) prašė detalizuoti ieÅ¡kovės saugojimo veiksmus ir saugojimo paslaugos suteikimÄ , susiję su pagrįstomis abejonėmis dėl Å¡ios paslaugos suteikimo.Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp Å¡alių sudarytoje Sutartyje neaptartos bÅ«tinos saugojimo paslaugų teikimo sutarčiai privalomos sÄ lygos: saugojimo paslaugų teikimo turinys ir pobÅ«dis, dalykas, ieÅ¡kovės bei atsakovės teisės bei pereigos, atlyginimo dydis ir pan.

Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad tarp Å¡alių susiklostė ne pasaugos, o krovinių vežimo geležinkelio transportu teisiniai santykiai, o atskira pasaugos sutartis neturėjo bÅ«ti sudaryta, nes Å¡alys buvo sudarę Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį, kuri apima ir krovinio saugojimo paslaugÄ , prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).GTK 25 straipsnis ir jį detalizuojantys kiti teisės aktai, t. y.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1474 bei 2015 m. gruodžio 9 d. Valstybinės geležinkelio inspekcijos virÅ¡ininko Ä®sakymas Nr. V-232 „Dėl rinkliavų už vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo“, nesuteikia ieÅ¡kovei – vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojai, teisės nustatyti mokesčius už vagonų buvimÄ geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose.IeÅ¡kovė, teigdama, kad ji kaip vežėja, privalo mokėti mokesčius už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose, neįrodė, ji sumokėjusi atitinkamus mokesčius ir nepagrindė sumos, nurodytos pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje.IeÅ¡kovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nenurodo, kokias konkrečiai materialinės ar procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė.Apeliantė skunde nurodo tuos pačius motyvus, kuriais grindė procesinius dokumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui ir nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ar kvalifikuojant teisinius santykius. Nesutikdama su tuo kaip teismas įvertino įrodymus, apeliantė pareiÅ¡kė nuomonę dėl tų pačių faktinių aplinkybių, apteikė savo subjektyvų teisinio reglamentavimo bei sutarties vertinimÄ .Apeliantė nenurodo jokių suteiktų paslaugų apskaitos įforminimo klaidų, neginčija taikytų įkainių ir koeficientų, reglamentuotų sutarties 4.10 punkte ir Kainyne PP-LG, teisingumo, kad mokesčiai jai (apeliantei) pagal sutartį buvo apskaičiuoti neteisingai.Apeliantė neginčija fakto, kad atvykę jai skirti vagonai dėl jos kaltės stovėjo vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose; neginčija atvykusių vagonų kiekio ir jų stovėjimo laiko; nepateikė jokių argumentų, kad taikyti krovinių saugojimo mokesčio įkainiai neteisingi.Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį klientai atlygina krovinių saugojimo iÅ¡laidas, kurias kiekvienu konkrečiu atveju ieÅ¡kovė turėtų pagrįsti.

Sutartyje numatyta, kad dėl atitinkamų faktinių aplinkybių, t. y. tais atvejais, kai į stotį atvykę vagonai su kroviniais nėra iškart nuvaromi į klientų privažiuojamuosius kelius, pradedamas skaičiuoti saugojimo mokestis. Atsakovės prievolė mokėti krovinių saugojimo mokesčius yra grindžiama nedviprasmiškai reglamentuota sutartine nuostata, o krovinių saugojimo įkainis yra vidinės ieškovo kainodaros klausimas ir kiekvienu atveju, kiekvienam atvykusiam vagonui atskirai nėra skaičiuojamos konkrečios saugojimo išlaidos.

Tai, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su paskaičiuotais krovinių saugojimo mokesčiais, ne dėl to, kad jie paskaičiuoti neteisingai, pritaikius netinkamus įkainius, ar netinkamus duomenis iÅ¡ pirminių apskaitos dokumentų (vagonų buvimo laikÄ ar vagonų kiekį), o dėl to, kad jos atžvilgiu mokesčiai iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti skaičiuojami, nesudaro pagrindo teigti, jog mokesčiai buvo paskaičiuoti nepagrįstai.Apeliantės nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013, kurioje visiÅ¡kai skirtingos faktinės aplinkybės. Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartyje atskirai aptarta ir saugojimo mokesčių skaičiavimo tvarka.

Tai yra pakankamas teisinis pagrindas apskaičiuoti šį mokestį. Atskira pasaugos sutartis neturėjo bÅ«ti sudaryta.Mokesčio už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose nustatymas PP-LG kainyne ir su atsakovu sudarytoje sutartyje yra visiÅ¡kai teisėtas ir neprieÅ¡taraujantis teisės aktų nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).. Dėl faktinių aplinkybių2015 m. birželio 15 d. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Ferogama“ buvo sudaryta Sutartis, kurioje Å¡alys nustatė tarpusavio teises ir pareigas dėl vagonų varymo iÅ¡ Panerių geležinkelio stoties į privažiuojamÄ jį keliÄ bei atgal į stotį, vietinių, įvežamų, ir iÅ¡vežamų į (iÅ¡) Lietuvos Respublikos krovinių priėmimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ , atsiskaitymÄ už suteiktas krovinių vežimo geležinkelių transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas, pagal bendrovės (ieÅ¡kovės) nustatytus įkainius ir koeficientus (1.1. punktas).2016 m. kovo mėnesį, į stotį atvykus atsakovei skirtiems vagonams ieÅ¡kovė Sutarties pagrindu suteikė krovinių vežimo bei kitas, papildomas, su krovinių vežimu susijusias, paslaugas: prekinių traukinių formavimo plane numatyto marÅ¡ruto pakeitimo, riedmenų varymo, vagonų naudojimo privažiuojamuosiuose ir vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose, krovinių deklaravimo ir kitas paslaugas.Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar ieÅ¡kovė atsakovei skirtiems vagonams suteikė krovinių saugojimo bei privačių vagonų buvimo vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose paslaugas.

Atsakovė atsisakė už Å¡ias paslaugas sumokėti pagal ieÅ¡kovės 2016 m. kovo 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija FAC1 Nr. 097968), iÅ¡ viso 51 516,04 Eur.Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos (apeliantės) pateiktų duomenų ir argumentų dėl saugojimo paslaugų suteikimo, kad Sutartyje nebuvo aptartos bÅ«tinos saugojimo paslaugų teikimo sutarčiai privalomos sÄ lygos ir tai sudaro pagrindÄ abejoti apskaičiuotų mokesčių už krovinio saugojimÄ pagrįstumu.

Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė, kaip vežėja privalo mokėti mokesčius už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose, nepateikė įrodymų, kad atitinkami mokesčiai buvo sumokėti, o taip pat ieÅ¡kovė nepagrindė sumos, kuri yra nurodyta atsakovei pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis: Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė geležinkelių transporto paslaugas reglamentuojančias teisės normas, teisingai aiÅ¡kino 2015 m. birželio 15 d.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Ferogama“ sudarytÄ Sutartį ir pagrįstai nusprendė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Paslaugų teikimo Sutartis yra galiojanti ir jos sÄ lygos Å¡alims privalomos (CK 6.189 str. 1 d.). Byloje įrodyta, kad apeliantė pažeidė Sutarties 4.1.1 ir 4.6 punktus ir nesumokėjo ieÅ¡kovei už krovinių saugojimo paslaugas 43 808,88 Eur, o už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose 7 707,16 Eur, iÅ¡ viso – 51 516,04 Eur (CPK 177, 178, 185 str.).

Apeliantė Å¡ių aplinkybių nenuginčijo (CPK 178 str.). Apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Naujų reikÅ¡mingų bylai įrodymų, kurie paneigtų apeliantės prievolę mokėti Sutartyje sutartus mokesčius už privačių vagonų buvimÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros keliuose ir krovinių saugojimo mokesčius, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).

Neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui tai, ar ieškovė, reikalaudama nustatytų mokesčių iš apeliantės, pati sumokėjo atitinkamus mokesčius. Be to, apeliantei nesuteiktos ieškovės veiklos kontrolės funkcijos. Ginčas vyksta dėl apeliantės Sutartinės prievolės mokėti mokesčius už ieškovės suteiktas jai paslaugas vykdymo.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.).

Tai, kad apeliantė UAB „Ferogama“ nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimÄ reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovei, nereiÅ¡kia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys neprivalėjo sudaryti atskiros pasaugos sutarties, nes jau buvo sudariusios Sutartį, apimančiÄ ir krovinio saugojimo paslaugÄ , teisinga.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013, dėl pasaugos teisinių santykių atsiradimo.Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Todėl teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant analogiÅ¡kas savo faktinėmis aplinkybėmis bylas, lyginant su byla, kuriÄ nagrinėdamas teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ . Dėl to gali bÅ«ti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009, 2011 m. balandžio. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011, 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011 ir kt.).Apeliantės nurodytoje Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-586/2013 buvo sprendžiama dėl esminių daikto sulaikymo teisės ir pasaugos teisinių santykių atsiradimo sÄ lygų pagal nuomos sutartį naudojamose patalpose esančių lizingo sutarčių pagrindu naudojamai medžio apdirbimo įrangai.

Taigi šioje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamos visiškai kitos faktinės aplinkybės, kurios nėra analogiškos ar pakankamai panašios su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėms. Dėl ko paminėtoje byloje suformuota praktika nagrinėjamoje byloje nėra aktuali. Neginčijama, kad pasaugos teisiniai santykiai atsiranda pasaugos sutarties pagrindu. Ginčo atveju Sutartyje buvo aptarti visi ginčui aktualūs šalių teisiniai santykiai, teisės ir pareigos. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Kiti ginčui nėra reikÅ¡mingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nepažeidė ginčui aktualių materialinės ir proceso teisės normų. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoNetenkinus apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo, jos (atsakovės) patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Be to, apeliantė nepateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     ArtÅ«ras DriukasKonstantinas GurinasNijolė PiÅ¡kinaitė