eb991eb3-ccce-4956-afcd-d04c9abef6b8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-861-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00634-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2.; 75.4.3.; 77.4.2.; 77.4.3.; 78.2.1. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gegužės 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovui A.

B., jo atstovui adv. A. P.,atsakovei I. B., jos atstovei adv. J. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. ir atsakovės I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei I. B. ir atsakovės I. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikiančiai iÅ¡vadÄ , - Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovas A. B. 2011-01-14 su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 4-8, 38-43) kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė:

1) santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnametės dukros A. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina;

3) leisti bendrauti su nepilnamete dukra A. kiekvieno mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį savaitgalį, paimant penktadienį iÅ¡ darželio 17 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ namus sekmadienį 18 val.;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis;

5) įpareigoti atsakovę I. B. su nepilnamete dukra A. per 127 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iÅ¡sikelti iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) , bei panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimÄ Å¡iuo adresu. Nurodė, jog Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaityta (duomenys neskelbtini) CM skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) Å¡alys susilaukė dukros A. Daugiau kaip metus Å¡alys kartu negyvena, bendrai Å«kio netvarko, negyvena intymaus gyvenimo.

Sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito, bendras gyvenimas pasidarė nebeįmanomas. Dėl santuokos iÅ¡irimo kaltos abi Å¡alys. Atsakovė I. B. atsiliepimu (t. 1, b.l. 63-64) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, prašė teismo skirti terminÄ sutuoktiniams susitaikyti. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu (t. 1, b.l. 169) neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovo A. B. finansinis įsipareigojimas bÅ«tų priskirtas kaip jo asmeninė prievolė AB SEB bankui.Tretysis asmuo Swedbank, AB atsiliepimu (t. 1, b.l. 178) neprieÅ¡taravo, jog po santuokos nutraukimo prievoles pagal kredito sutartis vykdytų asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovas A.

B. bei asmeniškai atsakovė I. B..Atsakovė I. B. 2011-09-01 priešieškiniu (t. 2, b.l. 2-8) prašė:

1) nustatyti, kad dalijamas tik turtas, įgytas iki kada sutuoktiniai pradėjo kartu gyventi skyrium;

2) pripažinti, kad santuoka iširo dėl A. B. kaltės;

3) priteisti iš ieškovo A. B. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

4) nustatyti nepilnametės dukros A. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina;

5) nustatyti atsakovei I. B. uzufruktÄ Ä¯ ieÅ¡kovui A. B. priklausančiÄ asmeninės nuosavybės teise gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini) , iki kol dukra A. sulauks pilnametystės, paskiriant atsakovei su dukra naudotis vienu kambariu, o kitas patalpas paliekant naudotis bendrai su ieÅ¡kovu;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės;

7) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2008-12-01 iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 1000 Lt, iÅ¡skaičiavus jau sumokėtas laikino iÅ¡laikymo sumas;

8) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę – B.;

9) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog sutuoktinio gyvenime atsirado kita moteris. IeÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė buvo aptarinėjama vieÅ¡ai spaudoje, kitose masinės informacijos priemonėse, dėl ko atsakovė jautėsi pažeminta, skaudžiai iÅ¡gyveno vyro iÅ¡davystę, buvo priversta aiÅ¡kintis savo giminėms, pažįstamiems bei bendradarbiams dėl tokio sutuoktinio elgesio. Kadangi atsakovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 5000 Lt neturtinė žala.

Iki santuokos ieÅ¡kovas yra įgijęs trijų kambarių butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuriame Å¡alys visÄ laikÄ gyveno. Atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra skirtas administraciniam darbui, jame atsakovė niekuomet negyveno. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, gyvendama ieÅ¡kovo bute, organizavo visÄ savo ir dukters gyvenimÄ (netoli jo yra atsakovės darbo vieta, dukra greta lanko privatų darželį, sudaryta sutartis su greta esančia sveikatos įstaiga), atsakovei nustatytina uzufrukto teisė į ieÅ¡kovui priklausančio buto kambarį iki Å¡alių dukra sulauks pilnametystės. Å alių dukrai yra dveji metai.

Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog dukters poreikiams patenkinti vidutiniÅ¡kai per mėnesį reikalinga 2000 Lt suma, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1000 Lt suma. Taip pat ieÅ¡kovas nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ nuo pat jos gimimo, todėl iÅ¡ jo priteistinas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2008 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-09-26 sprendimu (t. 2, b.l. 136-141) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) panaikino bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini) CM skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. B. ir I. B., apskaitos įraÅ¡Ä ;

2) pripažino kaltu dėl santuokos iširimo A. B.;

3) priteisė iš A. B. 3000 Lt neturtinės žalos I. B.;

4) po santuokos nutraukimo paliko atsakovei santuokinę pavardę – B.;

5) nustatė nepilnametės dukros A. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina I. B.;

6) nustatė nepilnametės dukros A. bendravimo su tėvu A. B. tvarkÄ , kiekvieno mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį savaitgalį paimant penktadienį iÅ¡ darželio 17 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ namus sekmadienį 18 val.;

7) priteisė iÅ¡ tėvo A. B. nepilnametei dukrai A. iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2010-05-01iki dukters pilnametystės, iÅ¡skaičiavus jau sumokėtas pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-05 nutartį laikino iÅ¡laikymo sumas, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, motinai I. B., o priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

8) priteisė A. B. (duomenys neskelbtini) priklausančias paprastÄ sias vardines akcijas 50 vnt. I. B.;

9) paliko nenagrinėtÄ A. B. reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę I. B. su (duomenys neskelbtini) bei panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimÄ Å¡iuo adresu;

10) priteisė iš A. B. turėtas 1429,10 Lt bylinėjimosi išlaidas I. B.;

11) priteisė iÅ¡ A. B. į valstybės biudžetÄ 180 Lt žyminį mokestį ir 40 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

12) priteisė iÅ¡ I. B. į valstybės biudžetÄ 22 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas kartu su Å¡eima negyveno, o santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimÄ lėmė ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė. Å is, bÅ«damas santuokoje, susirado kitÄ moterį, su ja artimai bendravo, atostogavo, negyveno namuose su Å¡eima. Todėl teismas dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažino ieÅ¡kovÄ A. B.. Teismas, atsižvelgęs į santuokos trukmę, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tarp Å¡alių nebuvus ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas jÄ nustatė su motina. Spręsdamas dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio priteisimo, teismas , nustatė, jog I. B. dirba (duomenys neskelbtini) gauna 400 Lt pajamų per mėnesį už automobilio nuomÄ , 1380 Lt už patalpų nuomÄ . Nepilnametės A. tėvas A. B. savo noru nutraukė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir jokių pajamų iÅ¡ Å¡ios bendrovės veiklos negavo.

Teismas sprendė, kad nutraukdamas darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) dar nesusiradęs kito darbo, ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, pablogino savo turtinę padėtį. Tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos iÅ¡laikyti savo dukrÄ , kad bÅ«tų patenkinti bÅ«tini bei protingi jos poreikiai. Be to, iÅ¡ bylos įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad į ieÅ¡kovo A. B. sÄ skaitÄ banke kartais pervedamomis ženkliomis piniginėmis sumomis Å¡is disponuoja neatsižvelgdamas į prioritetinius A. interesus.

Teismo nuomone, A. poreikiai gali bÅ«ti patenkinti iÅ¡leidžiant per mėnesį 1000 Lt, tam po 500 Lt turėtų skirti abu tėvai. Nustatęs, jog iki 2010 metų gegužės mėnesio Å¡eima gyveno kartu viename bute, tvarkė bendrai Å«kį, grÄ Å¾ino kreditus, naudojosi bendrai automobiliu ir kitais daiktais, nuo 2010-01-29 iki 2010-02-05 visa Å¡eima atostogavo, teismas pripažino, jog atsakovė nepagrįstai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2008-12-01, t.y. nuo vaiko gimimo, ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisė nuo 2010 m. gegužės mėnesio, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, iÅ¡skaičiavus jau sumokėtas nepilnametei dukrai A.

B. laikino iÅ¡laikymo sumas. Kadangi pačiai ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas/patalpa - butas (duomenys neskelbtini) Å¡is butas, teismo nuomone, gali visiÅ¡kai patenkinti dukros ir motinos bÅ«sto poreikius, juolab, prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė paskirti naudotis tik vienu kambariu ieÅ¡kovo bute. Be to, butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) yra mažesnio ploto, todėl pigesnis jo iÅ¡laikymas. Šį klausimÄ spręsdamas, teismas atsižvelgė ir į tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovui priklausantis butas yra įkeistas „Swedbank“ , AB, o Å¡is prieÅ¡tarauja uzufrukto nustatymui.

Å iais motyvais teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl uzufrukto į ieÅ¡kovui priklausantį butÄ nustatymo. Dėl sutuoktinių turto pasidalijimo teismas nurodė, jog tarp Å¡alių ginčo dėl to nesama. Sutuoktinių susitarimo pagrindu, 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų ieÅ¡kovas A. B. neatlygintinai perleido atsakovei I. B.. Sutuoktinių prievolės kreditoriams tenkinamos iÅ¡ jų asmeninio turto, nes jos atsirado iki santuokos įregistravimo, be to, kreditoriai neprieÅ¡tarauja, kad po santuokos nutraukimo finansinius įsipareigojimus toliau Å¡alys vykdytų asmeniÅ¡kai.

Kadangi įstatymas draudžia ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo kelti kitus reikalavimus, iÅ¡skyrus numatytus CPK 385 str. 1 d., todėl ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę su nepilnamete dukra iÅ¡sikelti iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) bei panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimÄ Å¡iuo adresu teismas paliko nenagrinėtÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas A. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 143-150) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimÄ :

1) pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo;

3) visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo;

4) priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis;

5) priteisus iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , skaičiuojamÄ nuo 2010-05-01, praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį dėl 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų atsakovei priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Byloje pateiktus įrodymus teismas vertino formaliai, neįsigilino į Å¡alių iki santuokos nuraukimo susiklosčiusius santykius. Dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi Å¡alys. IeÅ¡kovas, negyvendamas su Å¡eima, nuolat teikė iÅ¡laikymÄ dukteriai, ja rÅ«pinosi.

IÅ¡vadÄ , jog Å¡eimos iÅ¡irimÄ lėmė ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė, teismas padarė neiÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi tik subjektyviai Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei nepatikima informacija, esančia internete. Byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, jog santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės. Abiejų Å¡alių veikla yra susijusi su pramogų verslu, todėl ieÅ¡kovas palaiko artimus santykius su įžymiais asmenimis, žiniasklaidos atstovais ir pan.

Todėl spaudoje apie ieÅ¡kovÄ pateikta informacijÄ ne visada yra objektyvi. Santuoka nutrÅ«ko paaiÅ¡kėjus sutuoktinių skirtingiems interesams ir skirtingiems charakteriams. Pripažinus, jog dėl santuokos nutraukimo kaltos abi Å¡alys, nebÅ«tų pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė neįrodė neturtinės žalos dydžio bei Å¡ios žalos atsiradimo sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi tik subjektyviai atsakovės paaiÅ¡kinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog nuo 2010 m. gegužės mėnesio yra susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ materialiai rėmė dukrÄ . Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovės pajamos per mėnesį yra apie 2000 Lt, o iÅ¡laidos yra didesnės. Todėl akivaizdu, jog atsakovei ir jos dukrai nuolat buvo teikiamos papildomos pajamos.

Atsakovės argumentai, jog jÄ papildomai paremia ir draugai, neįrodyti. IÅ¡laikymo suma, priteista nepilnametei dukrai, mažintina iki 400 Lt per mėnesį. IeÅ¡kovės nurodoma 2000 Lt suma per mėnesį yra aiÅ¡kiai nepagrįsta, neatitinkantį realių vaiko poreikių. IeÅ¡kovo manymu, 800 Lt sumos per mėnesį pakaktų dukters poreikiams patenkinti. IeÅ¡kovo dabartinės pajamos yra nedidelės, be to, jos yra atsitiktinės, todėl ieÅ¡kovas galėtų teikti 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ per mėnesį.Bylos nagrinėjamu metu ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡sakęs pozicijos, jog sutinka su akcijų priteisimu atsakovei.

Teigdamas apie nesantį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , jis akcijas sutiko perleisti atsakovei, kad bÅ«tų pagerinta jos ir dukters materialinė padėtis. Tačiau ieÅ¡kovas niekuomet nesutiko, jog atsakovei bÅ«tų priteistos ir akcijos, ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas kartu. Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 158-164) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimÄ :

1) priteisti iš ieškovo 5000 Lt neturtinės žalos;

2) pakeisti ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį savaitgalį, paimant dukrÄ Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ namus 20 val. bei pasiimant dukrÄ sekmadienį 10 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ namus 20 val.;

3) priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai 1000 Lt per mėnesį;

4) nustatyti atsakovei uzufrukto teises į ieÅ¡kovui asmenines nuosavybes teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės ir paskirti ieÅ¡kovei su nepilnamete dukra naudotis vienu kambariu;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:FaktiÅ¡kai Å¡alys kartu gyveno 6 metus, vedė bendrÄ Å«kį, todėl teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai vertino, jog įregistruota santuoka truko 3 metus. VieÅ¡ai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę yra svarbesnė už santuokos trukmę. Turi bÅ«ti atsižvelgta ir į kaltininko kaltę bei elgesį. IeÅ¡kovas neslėpė savo santykių su kita moterimi, demonstravo abejingumÄ atsakovei.

Atsižvelgiant į realiai gaunamas ieÅ¡kovo pajamas, 5000 Lt suma ieÅ¡kovui nėra didelė.IeÅ¡kovas su dukra bendrauja epizodiÅ¡kai, nesistengia atstatyti prarasto ryÅ¡io. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas su dukra matytųsi ir bendrautų, tačiau mano, jog nakvynei dukra turi bÅ«ti parvežama namo pas mamÄ . Mano, jog jeigu ieÅ¡kovas su dukra matytųsi kiekvienÄ jam skirtÄ savaitgalį, dukra, sulaukusi ketverių metų, jau galėtų likti nakvoti pas ieÅ¡kovÄ . Todėl pakeistina pirmosios instancijos teismo nustatyta ieÅ¡kovo su dukra bendravimo tvarka.Teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovės nurodyta iÅ¡laikymui dukrai suma yra per didelė ir sumažindamas Å¡iÄ sumÄ per pusę, nenurodė, kokių poreikių vaikui reikia atsisakyti.

Atsakovė yra priversta vaikÄ leisti į privatų darželį, kadangi jis yra arti namų, o valstybiniame darželyje nėra vietų. Auklė vaikui yra samdoma tik tuomet, kai dėl ligos dukra negali lankyti darželio. Gydymo įstaigÄ atsakovė pasirinko atsižvelgdama į tai, jog paslaugos joje yra kompensuojamos ir ji yra netoli namų. Faktinės ieÅ¡kovo pajamos yra gerokai didesnės, negu vidutinės, todėl jo turtinė padėtis leistų jam mokėti 1000 Lt iÅ¡laikymo sumÄ per mėnesį.Teismas, nepatenkindamas atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto ieÅ¡kovo bute nustatymo, neatsižvelgė į tai, jog Å¡is butas, nors ir yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, tačiau buvo įgytas Å¡alims vedant bendrÄ Å«kį.

Nepilnametė dukra šiame bute gyveno nuo pat gimimo, jame deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta. Butas laikytinas šeimos turtu. Butas, priklausantis atsakovei, buvo pirktas šeimos verslo poreikiams tenkinti – biuro įkūrimui. Butas yra pirmajame aukšte, jame yra didelis virininis langas, butas nepritaikytas gyvenimui – jame yra viena didelė patalpa, nėra izoliuotų patalpų. Tuo tarpu ieškovo butas yra šalia vaikų darželio, atsakovės darbovietės ir vaiko medicinos įstaigos. Abu šalių butai yra įkeisti bankui.Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius prijungti įrodymus, patvirtinančius ieškovo turtinę padėtį, atsakovė šiuos įrodymus prašo vertinti apeliacinės instancijos teismo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, susijusius su atsakovės gaunamomis pajamomis ir nepagrįstai 1380 Lt sumÄ vertino kaip atsakovės gaunamas pajamas. Å i suma yra atsakovės įmonės (duomenys neskelbtini) mokama patalpų nuoma, t.y. iÅ¡laidos, o ne pajamos.              IeÅ¡kovas A. B. atsiliepimu (t. 2, b.l. 219-228) praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog iki santuokos sudarymo Å¡alys bendravo epizodiÅ¡kai, bendro Å«kio nevedė, iki santuokos nutraukimo taip pat daugiau nei dvejus kartu negyveno.

Todėl atsakovės teiginiai, jog santuoka faktiÅ¡kai truko apie 6 metus, yra nepagrįsti. Santuoka nutrauko dėl abiejų Å¡alių kaltės, todėl atsakovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas su dukra sieja Å¡ilti santykiai, bendravimas su tėvu dukters interesams nekenkia, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bendravimo su dukra tvarkÄ . Atsakovės praÅ¡oma patvirtinti bendravimo tvarka neleistų ieÅ¡kovui vežtis dukros pas senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini).

Atsakovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma neatitinka realių patiriamų iÅ¡laidų vaiko poreikiams. Atsakovės nurodoma 80 000 Lt suma nėra ieÅ¡kovo nuolatinės pajamos, tai buvo pinigai dovanoti artimųjų ir skirti naujo verslo kÅ«rimui. Tarp Å¡alių susiklostė konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl uzufrukto nustatymas pažeistų dukters interesus, ji jaustų įtampÄ . Atsakovė nepagrįstai teigia, jog jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pritaikytas gyventi, ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius.

Å is butas atitinka gyvenamosios patalpoms keliamus reikalavimus ir gali patenkinti tiek atsakovės, tiek nepilnametės dukters poreikius. Ä® darbovietes ir ugdymo įstaigas Å¡eima vyksta nuosavu transportu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog ieÅ¡kovo butas yra patogesnėje vietoje. Atsakovė raÅ¡ytinius įrodymus galėjo pateikti anksčiau, todėl juos turi bÅ«ti atsisakyta priimti. Tokiu bÅ«du atsakovė bandė vilkinti bylos nagrinėjimÄ , todėl teismas pagrįstai jos pateiktus įrodymus atsisakė priimti.

Be to, atsakovės teikiami dokumentai nepatvirtina jokių naujų aplinkybių, kadangi banko raÅ¡tuose užfiksuotos pajamos nėra nuolatinės ieÅ¡kovo pajamos. Tuo tarpu ieÅ¡kovo teikiami įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovo piniginių lėšų kilmę bei panaudojimo tikslÄ , todėl turi bÅ«ti prijungti prie bylos.              Atsakovė I. B. atsiliepimu (t. 2, b.l. 232-235) prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nepaneigė savo neiÅ¡tikimybės fakto.

Tai, jog ieÅ¡kovas susitikinėja su kita moterimi, nedviprasmiÅ¡kai buvo įvardinta spaudos praneÅ¡imuose. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Be to, iki Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios pati atsakovė finansiÅ¡kai rėmė ieÅ¡kovÄ . Iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo jis stengėsi vaidinti, jog Å¡eima jam yra svarbi. Todėl santuokos nutraukimas atsakovei buvo netikėtas, ji prašė teismo termino susitaikyti.

IeÅ¡kovo negarbingas elgesys sÄ lygojo ieÅ¡kovės pažeminimÄ . IeÅ¡kovas su dukra beveik nebendrauja, neužeina su ja pasimatyti, nepadeda ja rÅ«pintis. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog prie vaiko iÅ¡laikymo bÅ«tų prisidėjęs pinigais ar natÅ«ra. Ä®monės (duomenys neskelbtini) vertė yra artima 0, įmonė turi skolų. Be to, tai yra atsakovės verslas, ji visÄ laikÄ jam vadovavo, ieÅ¡kovas Å¡ia įmone niekada nesirÅ«pino, todėl normalu, jog akcijos buvo priteistos atsakovei.

Negali bÅ«ti jokio ryÅ¡io tarp sutuoktinių turto padalijimo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.                          Tretysis asmuo Swedbank, AB atsiliepimu (t. 2, b.l. 214-215) nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ iki Å¡alių dukters pilnametystės, yra įkeistas bankui. IeÅ¡kovas yra įsipareigojęs be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti Å¡io buto. Kadangi perleidžiant įkeistÄ turtÄ hipoteka seka paskui daiktÄ , teismas, priteisdamas vaikui iÅ¡laikymÄ Ä¯keistu turtu, vaikui perkeltų ir dalį atsakomybės, kylančios iÅ¡ tėvų kreditorinių santykių.

Be to, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju bankui, kaip kreditoriui, gali kilti neigiamų padarinių, kadangi galiotų draudimas parduoti vaikui priklausantį turtÄ . IÅ¡laikymas turtu taikomas kaip alternatyvus variantas tik tokiu atveju, kai tėvai neturi nuolatinių pajamų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, materialines bei procesines teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų nepadarė, teisingai įvertino ir byloje surinktus įrodymus bei dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas (CPK 185 str.).

Abiejų Å¡alių apeliacinių skundų argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).Apeliaciniuose skunduose yra keliami klausimai dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuokÄ , nustatymo, dėl neturinės žalos sutuoktiniui priteisimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų, dėl ieÅ¡kovo pareigos iÅ¡laikyti savo dukterį A. vykdymo ir teisės į iÅ¡laikymÄ momento nustatymo, dėl iÅ¡laikymo dydžio, jo adekvatumo vaiko poreikiams ir proporcingumo ieÅ¡kovo finansinėms galimybėms, dėl bendravimo su vaiku apimties, vaiko teisės į gyvenamÄ jÄ vietÄ užtikrinimo per uzufrukto institutÄ .

Dėl šių klausimų teisėjų kolegija ir pasisako. Dėl santuokos iširimo priežasties ir sutuoktinių kaltės Ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, palaikant artimus santykius su kitu asmeniu, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusios abi šalys. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be paties ieškovo teorinių samprotavimų ir apie atsakovės kaltę, nesama jokių objektyvių duomenų, kurias būtent savo, kaip sutuoktinės, pareigas ji yra iš esmės pažeidusi, kad jos elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių.

TokiÄ jo pareigÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, suponuoja Å¡alių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir prieÅ¡ingai, byloje yra ir kitų įrodymų, nei atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad pats ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.28 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam, pagarbos sutuoktinio artimiesiems giminaičiams.

Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei Å¡eimos interesais, savo interesų nesuprieÅ¡inimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių Å¡eimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktÄ profesijÄ ar užsiėmimÄ , jo pomėgius, rÅ«pintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine bÅ«kle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieÅ¡ kitÄ ir kitus Å¡eimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo.

Nevengdamas situacijų, kuriose jis buvo užfiksuotas su kita moterimi, ieÅ¡kovas neabejotinai pademonstravo nepagarbÄ ties sutuoktinei, tiek jos artimiesiems, ir toks elgesys negali bÅ«ti pateisinamas nei paÅ¡lijusiais sutuoktinių santykiais, nei profesijos ypatumais, nei kitomis panaÅ¡iomis aplinkybėmis. Kolegija pripažįsta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas kaltės klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai.Tokioje situacijoje, ypač priimant domėn vieÅ¡umo faktorių, kuomet vieÅ¡oje erdvėje buvo ir tebėra skleidžiama informacija apie ieÅ¡kovo bendravimÄ su kita moterimi ir jai skiriamu didesniu dėmesiu, nei sutuoktinei, taip suprieÅ¡inant asmeninius ir Å¡eimos interesus, atsakovei pagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neabejotinai ji patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, pažeminimo jausmÄ , kuomet apie tokius sutuoktinio santykius tapo žinoma ne tik jai pačiai, bei ir jos giminių, artimųjų, draugų ratui. Nors atsakovė kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kolegija Å¡iuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, suponuojančius galimybę apeliantei priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡iÄ sprendimo dalį motyvavo tinkamu ir argumentu – santuokos trukme. Esminiai kriterijai, kurie lemia neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , yra tokie: pažeistos vertybės pobÅ«dis, įpareigoto asmens kaltė, neturtinės žalos padariniai.

Skundo argumentas, kad teismui privalu buvo atsižvelgti į faktinio sutuoktinių gyvenimo trukmę ir iki santuokos sudarymo, teisiÅ¡kai ydingi. Neturinės žalos atlyginimas įstatymu nustatytas bÅ«tent sutuoktiniui kaip santuokos nutraukimo pasekmė, o ne sugyventiniui (faktiniam sutuoktiniui). Kita vertus, neturtinės žalos reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus nustato teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių, reikÅ¡mingų jai nustatyti, visumÄ .

Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis yra pakankama satisfakcija atsakovei dėl santuokos nutraukimo, esant ieÅ¡kovo kaltei. Dėl iÅ¡laikymo Su Å¡ia teismo sprendimo dalimi nesutinka abi Å¡alys, ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas sumažinti priteistÄ periodinę iÅ¡mokÄ ir atmesti praÅ¡ymÄ dėl jo įsiskolinimo priteisimo, nes jį kompensavęs (duomenys neskelbtini) akcijomis, o atsakovė, prieÅ¡ingai, siekia iÅ¡mokų padidinimo, motyvuodama didesniais vaiko poreikiais ir ieÅ¡kovo galimybe teikti didesnį, nei priteistas, iÅ¡laikymÄ .  Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti siejamas iÅ¡imtinai tik su vaiko poreikiais, kaip tÄ traktuoja ieÅ¡kovė, tvirtindama apie tėvo pareigÄ tenkinti ne tik bÅ«tinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, įskaitytinai privačių ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigų lankymÄ .

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas tėvams iÅ¡laikymo pareigÄ , įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau bÅ«tinosios vaiko vystymosi sÄ lygos privalo bÅ«ti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiÅ¡kinimÄ , kad teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Minėtų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir iÅ¡laikymo dydį, t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti pačius bÅ«tiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situacijÄ individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio iÅ¡laikymo dydžio, kuris atitiktų bÅ«tinųjų vaiko poreikių užtikrinimÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui pareigÄ teikti dukrai A. 500 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ , atitinkamai tokiÄ pačiÄ dalį turėtų teikti ir atsakovė. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka. Teismas tinkamai įvertino objektyviuosius vaiko poreikius, priimant domėn sprendimo metu buvusį nedidelį – vos 3 metai – Å¡alių dukters amžių. Kolegija sutinka, kad 1000 Lt abiejų tėvų teikiamas per mėnesį iÅ¡laikymas tokio nedidelio amžiaus vaikui yra visiÅ¡kai pakankamas ir nagrinėjamojoje situacijoje adekvatus, nei mažintinas, nei didintinas.

IeÅ¡kovo gaunamos pajamos nėra stabilios ir kas mėnesį vienodos, jis turi įsipareigojimų kreditoriams, įskaitytinai ir už įgytÄ bÅ«stÄ , turi finansinių įsipareigojimų vykdymo problemų, kÄ patvirtina ir į bylÄ pateikti kreditorių praneÅ¡imai apie sutarčių galimÄ nutraukimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, negalėdamas vykdyti bakui įsipareigojimų, jis ketina parduoti įsigytÄ už paskolÄ butÄ . Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės pateikiamu ieÅ¡kovo finansinės situacijos vertinimu, grindžiamu vien epizodinėmis įplaukomis į sÄ skaitÄ banke bei prielaidomis, kad Å¡is galimai turi ir kitų, oficialiai nedeklaruojamų nuolatinių pajamų.

Tokius duomenis prilyginti kaip vaiko tėvo gaunamas nuolatines kasmėnesines pajamas, įtakojančių iÅ¡laikymo periodinės iÅ¡mokos dydžio nustatymÄ , nėra teisinių prielaidų. Kartu nėra prielaidų dar labiau sumažinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, kaip to siekia ieÅ¡kovas, kadangi ir nestabilių pajamų gavimo atveju jam tenka pareiga imtis atitinkamų priemonių ir iÅ¡laikyti dukterį tokia apimtimi, kad jos bÅ«tinieji poreikiai bÅ«tų užtikrinami. IÅ¡imtinių, ekstraordinarių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo ar sumažinti teismo priteistÄ vos didesnę, nei minimaliÄ pagal MMA kriterijus jam tenkančiÄ iÅ¡laikymo prievolę, nenustatyta.

Kita vertus, ieÅ¡kovo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į buvusį Å¡alių susitarimÄ dėl turto pasidalijimo bÅ«do, nutraukiant Å¡alių santuokÄ , t.y. kad akcijos atitenka atsakovei bÅ«tent už iÅ¡laikymo skolÄ , taip pat atmestini. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ , nurodant padalijimo bÅ«dus bei formas, turi patys sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Ieškovas reikalavimų, susijusių su akcijų jam priteisimu, nepareiškė, priešingai, sutiko, kad jam priklausanti akcijų dalis atitektų atsakovei (t.1, b.l. 122). Šio santuokoje įgyto turto padalijimas tokia forma, kuomet ieškovas atsisakė jam tenkančių 50 proc. akcijų ir atsakovės asmeninėn nuosavybėn buvo priteistos visos bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijos, nesietinos su nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vykdymu, nebent sutuoktiniai būtų sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje aptarę, jog konkrečiai įvardintas, konkrečios vertės turtas atitenka vaikui kaip išlaikymas ar jo dalis (susitartų dėl išlaikymo būtent turtu formos).

Tokios susitarimo nebuvo pasiekta, taigi skundo argumentai nereikÅ¡mingi. Esant Å¡alių susitarimui, kaip turi bÅ«ti jiems padalintas santuokos metu įgytas turtas (akcijos), teismas neturėjo teisinės pareigos Å¡io klausimo spręsti kitaip.   Įrodymų, kad bÅ«tų vykdęs dukters iÅ¡laikymo pareigÄ nuo to momento, už kurį buvo priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Vien tik teiginiais grįsti tokiÄ aplinkybę, kad kita Å¡alis jÄ neigia, negalima. Atsižvelgtina ir į tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo pozicija Å¡ioje ginčo dalyje gana prieÅ¡taringa.

Tvirtindamas, jog materialiai prisidėdavęs prie dukters poreikių, įvardintų atsakovės pateiktuose dokumentuose, patenkinimo, nes viena vaiko motina savo gaunamomis pajamomis tiek iÅ¡leisti vaikui negalėjo (jos iÅ¡laidos didesnės už deklaruojamas pajamas), tuo pačiu teigia, kad nuolatinių ir stabilių pajamų jau ilgÄ laikÄ negauna, dėl to negali didesne suma prisidėti prie dukters kasmėnesinio iÅ¡laikymo, yra įsiskolinęs savo kreditoriams. Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo momentÄ ir pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai A., iÅ¡skaičiuojant jau sumokėtas laikino iÅ¡laikymo sumas.

Dėl bendravimo su vaiku Kolegija nepripažįsta pagrįstais ir atsakovės skundo argumentų dalyje dėl netinkamos tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Bendravimo tvarkos nustatymo sÄ lygas įtvirtina CK 3.170 str. 4 d. Pagal CK 3.170 str., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vertindamas, kaip ieÅ¡kovas turėtų bendrauti su vaiku, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių riboti maksimalų tėvo ir dukters bendravimÄ .

Kolegija visiÅ¡kai sutinka su sprendimo motyvais bei padarytomis svarstomu klausimu iÅ¡vadomis, jų nekartodama. Atsakovės noras dėl dukters nakvynės iÅ¡imtinai jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko ir tėvo interesų ir nepasitarnautų judviejų ryÅ¡io atkÅ«rimui.   Dėl uzufrukto nustatymo Atsakovė, siekdama uzufrukto nustatymo į dalį gyvenamųjų patalpų, asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovui, nors ir pati turi asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butÄ , tokiÄ savo pozicijÄ grindžia noru nekeisti gyvenamosios vietos.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovui priklausantis butas patogesnėje vietoje, duktė pripratusi čia gyventi, netoliese yra jos interesų zona - gydymo ir ikimokyklinio ugdymo įtaigos, o jos butas naudojamas verslui (iÅ¡nuomotas bendrovei), taigi nepritaikytas gyvenimui. Tokie skundo argumentai teisiÅ¡kai ydingi. Ä®statymu leidėjas numato galimybę vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ir po santuokos nutraukimo palikti gyventi antrÄ jį sutuoktinį, kuomet su juo lieka nepilnamečiai vaikai, nustatant uzufruktÄ (CK 3.71 str., 3.86 str. 2 d.).

Å i teisės norma yra skirta nepilnamečio vaiko (vaikų) interesui turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ užtikrinti. Kadangi uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimÄ , teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar uzufrukto nustatymas visiÅ¡kai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebÅ«tų geriau apsaugoti kitais bÅ«dais, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių iÅ¡teklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.

TokiÄ Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo taisyklę yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-49/2010). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad esminio vaiko poreikio naudotis bÅ«tent tėvui priklausančios gyvenamosios patalpos dalimi nėra, kadangi vaikas turi objektyviÄ galimybę apsigyventi motinos, su kuria yra nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta, nuosavame gyvenamosios paskirties bÅ«ste (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 14-15), nepriklausomai nuo paskirties, kuria Å¡is butas Å¡iuo metu naudojamas.

Pažymėtina, kad vien patogumu uzufrukto poreikis taip pat negali būti pateisintas, juolab, abu butai yra tame pačiame - (duomenys neskelbtini) m. Konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju teisinių prielaidų uzufrukto nustatymu apriboti ieškovo nuosavybės teisę nėra, taigi ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.     Esant tokiai bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme – abiejų apeliantų skundų nepatenkinus, ieškovo ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems nekompensuotinos.

Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme, t.y. 20,10 Lt (t.2., b.l. 243) paÅ¡to iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ abiejų apeliantų lygiomis dalimis – po 10,05 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,92 str., 96 str.).  Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ A. B. ir I. B. po 10 (deÅ¡imt) litų 5 centus iÅ¡ kiekvieno paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Teisėjai                                                    Dalia Kačinskienė                                                                  Virginijus Kairevičius Andrutė Kalinauskienė