eb989306-e6e0-40ec-8a1a-b1a7d8c88b98 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2S-881-357/2013                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01438-2013-5Teisėjas Augustinas Mitkus                                                      Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4     (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS     N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1768-632/2013 pagal ieÅ¡kovės V. M. praÅ¡ymÄ atsakovui A. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. M. kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sÅ«naus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ laikinai, t.y. iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, nustatyti su motina V.

M.. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2013-08-21 nepilnametis Å¡alių sÅ«nus E. M., atsakovo praÅ¡ymu, ir ieÅ¡kovės sutikimu, buvo perduotas tėvui pas jį pabÅ«ti. Å alys buvo susitarę, kad vaikas su tėvu bus iki 2013-08-30 ir grįš pas motinÄ , nes reikia ruoÅ¡tis naujiems mokslo metams. Tačiau lyg Å¡iol tėvas vaiko motinai piktybiÅ¡kai negrÄ Å¾ina sÅ«naus E. M.. IeÅ¡kovės manymu, tokie atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams, nes jis negali kaip įprastai lankyti ugdymo įstaigos, yra laikomas uždarytas, jam yra draudžiama susitikti su motina, su kuria visÄ gyvenimÄ kartu gyveno, kenkiama vaiko psichologinei bÅ«senai, nes atsakovas neigiamai atsiliepia apie vaiko motinÄ , siekdamas suformuoti neigiamÄ motinos įvaizdį vaiko akyse ir tokiais amoraliais bÅ«dais pelnyti sau palankumÄ (1,2).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013-09-16 nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (11,12 b.l.). Teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmai kenkia vaiko psichologinei bÅ«senai ir prieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams, nes jam yra draudžiama susitikti su motina, su kuria jis nuo gimimo gyveno kartu. Teismo vertinimu, nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ .

Teismas nutarė nutartį vykdyti skubiai, atsakovui nepraneÅ¡us (LR CPK 147 str. 1 d.,152 str. 1, 5 d.) III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas A. M. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 213 m. rugsėjo 16 d. nutartį, ir kol įsiteisės teismo sprendimas dėl mažamečio vaiko E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti kartu su tėvu- atsakovu A. M. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestas).

Atsakovas mano, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas klaidingai remdamasis advokato padėjėjos I. B. praÅ¡ymo motyvais, atsisakęs bent iÅ¡klausyti atsakovÄ A. M., RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, atsisakęs nustatyti tiesÄ , priėmė neteisėtÄ , skubotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovas nurodė, kad kartu su ieÅ¡kove nuo 2011 m. dirbo Anglijoje, kartu gyveno nuomojamame bute. SÅ«nus J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), prižiÅ«rimas senelių D. ir V.

M., gyveno Å¡eimos bute ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.), o mažylis E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pas senelius, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2012 m. birželio mėnesio, atsiradus galimybei, nepilnametis sÅ«nus E. M. kartu su tėvais gyveno Anglijoje, ir ten pradėjo lankyti ikimokyklinę įstaigÄ . 2013 m. pradžioje, ieÅ¡kovei V. M. pradėjus neribojamai naudoti alkoholinius gėrimus, pradėjus vesti netinkamÄ Å¡eimai palaidÄ gyvenimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovei susiradus kitÄ vyriÅ¡kį, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, įvyko konfliktas ir Å¡eima iÅ¡siskyrė.

Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovei inscenizavus dramÄ , neteko galimybės artintis prie ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos, tačiau galimybės matytis su sÅ«num E. M., teisės apribotos nebuvo. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė meluoja teigdama, jog sÅ«nus E. M. 2013-08-21 buvo perduotas tėvui, ir kad iki 2013-08-30 turi grįžti pas motinÄ V. M.. Savo argumentÄ atsakovas paaiÅ¡kina, jog 2013 m. rugpjūčio 21 d. vėlų vakarÄ , atsakovui paskambino ieÅ¡kovės sesuo G. M. iÅ¡ Panevėžio ir paprašė atsakovo, kad Å¡is kuo skubiau atvažiuotų ir pasiimtų savo sÅ«nų E. M..

Atsakovas taip pat nurodė, kad 213 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovė V. M. grįžo į LietuvÄ atostogoms, ir iki 2013-09-09 leisdama laikÄ Palangoje, visiÅ¡kai nesidomėjo sÅ«numi, neskambino ir nesiteiravo, kaip jis gyvena, ir kuo užsiima. Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė yra iÅ¡vykusi į Anglija, ten nuolat gyvena ir turi nuolatinį darbÄ . Atsakovo teigimu, pirmos instancijos teismas priimdamas nepagrįstÄ sprendimÄ , nepasidomėjo ar RadviliÅ¡kio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, Lietuvos vaiko teisių organizacijos leidžia E. M., be tėvo sutikimo, iÅ¡vežti, į užsienį, taip pat atsisakė paklausti paties E. M., ar jis sutinka gyventi pas ieÅ¡kovę Anglijoje.

Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu E. M., su tėvu atsakovu A. M. gyvena pas senelius, nuosavo namo antrame aukÅ¡te, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lanko (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos parengiamÄ jÄ klasę, mokinasi ir kalba tik lietuviÅ¡kai. Atsiliepimu į atskirtÄ jį skundÄ ieÅ¡kovės V. M. atstovas advokatas Gintaras Žičkus, praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 213-09-16 nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo A. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti (21-23 b.l.).

Advokatas nurodo, kad atskirajame skunde atsakovo A. M. teismui nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. (21-23 b.l.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320, 338 str.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ priimant procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.      Spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai kenkia vaiko psichologinei bÅ«senai ir prieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams, nes jam yra draudžiama susitikti su motina, su kuria jis nuo gimimo gyveno kartu.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo iÅ¡spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remdamasis vien tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais.

Teismas, atsižvelgdamas į praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį, privalėjo apie tai praneÅ¡ti ir atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis). TokiÄ bÅ«tinybę Å¡ioje byloje suponavo vaiko interesai, kurie nagrinėjamu atveju yra prioritetiniai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pirmos instancijos teismui teikia duomenis, apie Å¡alių buvusius konfliktus kitoje Å¡alyje, kai dar kartu gyveno ir dirbo, nors jau buvo iÅ¡situokę. Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato raÅ¡tÄ , kuriuo atsakovas dar 2004 m. buvo įspėtas dėl nedidelio chuliganizmo (37 b.l.).

Tačiau, ieÅ¡kovė nurodydama, jog E. M. mokosi kitoje Å¡alyje mokyklėlėje, nepateikė jokių duomenų, apie vaiko ugdymÄ svečioje Å¡alyje. Kita vertus, pirmos instancijos teismas neturėjo absoliučiai jokių duomenų apie atsakovo gyvenamÄ vietÄ , jo galimybes iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ bei apie aplinkÄ , kurioje Å¡iuo metu gyvena mažametis E. M.. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta, kad RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį, pirmos instancijos teismui nurodė, jog jie lankėsi nepilnamečio vaiko namuose, kur yra tinkamos sÄ lygos augti vaikui.

Nurodyta, kad Å¡iuo metu vaikas lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos paruoÅ¡iamÄ jÄ klasę. Vaikas turi visas ugdymui reikalingas priemones, tėvas tinkamai atstovauja mažametį ugdymo įstaigoje, noriai bendrauja su mokytojais. Tėvo santykiai su sÅ«numi geri. Bendradarbiaujant Vaiko teisių apsaugos skyriui, RadviliÅ¡kio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre buvo organizuota pirmoji psichologinė konsultacija vaikui ir jo tėvams. Å iuo metu yra įvykusios penkios konsultacijos.

Psichologės nuomone, vaiko gyvenamosios vietos keitimas galėtų pakenkti vaiko interesams, be to, Å¡iuo metu E. M. nekalba angliÅ¡kai, kas galėtų sudaryti papildomų problemų nepilnamečiui vaikui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepateisinama pirmosios instancijos teismo pozicija iÅ¡spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos vien tik remiantis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis bei neiÅ¡klausius visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės. Nepaisant to, jog sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iÅ¡ dalies apribotas CPK 17 straipsnio taikymas, ieÅ¡kovei pakanka tik įrodyti tikėtinÄ reikalavimo pagrįstumÄ , tačiau taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su vaiko interesais, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas turėtų turėti prioritetÄ prieÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalį.

Tokiu atveju neužtenka vien tik tikėtinai pagrįsti reikalavimÄ , o teismas turėtų imtis priemonių, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų visas aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo priėmimui, kuris susijęs su vaiko interesais. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti, kad jau vien iÅ¡ teisinio reguliavimo konstrukcijos matyti, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimas, nepraneÅ¡us atsakovui, yra ne taisyklė, o taisyklės iÅ¡imtis (kaip ultima ratio priemonė).

Tokia įtvirtinta galimybė yra teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principo iÅ¡imtis. Taisyklė yra ta, kad Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas praneÅ¡us atsakovui. Kaip yra pabrėžęs Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡imties taikymas negali tapti taisykle (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010).          Pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į byloje esančiÄ gan konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ , privalo bÅ«ti aktyvus, priimant sprendimÄ , atsižvelgti į mažamečio vaiko interesus, jo esamÄ aplinkÄ Å¡iuo metu, imtis visų reikiamų priemonių, ir klausimÄ iÅ¡spręsti taip, kaip geriausia yra mažamečio vaiko poreikiams ir jo interesams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiamo klausimo svarba suponuoja bÅ«tinybę šį klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pats įvertinti sprendžiamo klausimo svarbÄ ir pasirinkti teismo posėdžio formÄ . Atskirajame skunde atsakovo teiginiai dėl ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«do, galimybės auginti ir auklėti nepilnametį sÅ«nų, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertintini, nes Å¡alis charakterizuojanti medžiaga svarstytina nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 147 straipsnio 1 dalies, ir nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie nagrinėjamÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei nesuteikė jiems teisės iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės ir pateikti įrodymų, reikÅ¡mingų sprendžiamu klausimu, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priimtÄ nutartį naikinti ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r ė : Panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja                                                                                      Rasa BartaÅ¡ienė