2015-10-06 Nr. AB-19237-3-62-3-01775-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2189-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01775-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. Z. per elektroninių paslaugų portalą skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) veiksmus neteisėtais ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų sukeltų nepatogumų, atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. visiškai nesinaudojo gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo išvežtas į įkalinimo įstaigas. Nurodytu periodu negavo jokių paslaugų iš Jonavos rajono savivaldybės įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ (toliau – ir UAB „Jonavos paslaugos“), kuri priklauso Administracijai ir yra pavaldi atsakovo įsakymams, nurodymams bei sprendimams. Teigė, jog tiek UAB „Jonavos paslaugos“, tiek atsakovo prašė perskaičiuoti sumas už nesuteiktas paslaugas, ypač už šiukšlių išvežimą, nes pareiškėjas nebuvo šiukšlių turėtojas, teršėjas.

Kreipęsis į UAB „Jonavos paslaugos“, pareiškėjas negavo jokio atsakymo, toliau buvo skaičiuojami mokesčiai už paslaugas, kurių pareiškėjas iš paslaugų teikėjo negavo. Teigė, jog kadangi nebuvo šiukšlių teršėjas, nurodytu laikotarpiu už šiukšles jis neprivalėjo mokėti. Pažymėjo, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigų 2014 m. balandžio 22 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį privataus turinio laišku (ADOC formatu), pasirašęs elektroniniu parašu, išsiuntęs elektroniniu paštu, tačiau, nepaisant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio nuostatų, atsakymo negavo iki šiol.

Pareiškėjui nebuvo žinoma, kokia yra UAB „Jonavos paslaugos“ teisinė padėtis, todėl jis su prašymais (ADOC formatu) kreipėsi į atsakovą. Tuo tarpu atsakovas visą laiką teikė informaciją PDF formatu, taip nesilaikydamas Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į atsakovą skundu, 2014 m. rugsėjo 24 d. – prašymu dėl to, kad buvo negauti, dingę privataus turinio laiškai, kuriuos pareiškėjas siuntė UAB „Jonavos paslaugos“, taip buvo pažeista pareiškėjo teisė į susirašinėjimą, jo slaptumą, kur dingo laiškai niekas nesiaiškino.

Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas privalėjo veikti pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad atsakovas nesiūlė pareiškėjui taikiai (be teismo) spręsti susiklosčiusią situaciją, o savo rašte pats pasiūlė kreiptis į teismą. Nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipdamasis į atsakovą pareiškėjas prašė suteikti informaciją, reikalingą tam, kad pareiškėjas galėtų teismui pateikti įrodymus, tačiau 2014 m. lapkričio 2 d. gautame atsakovo 2014 m. spalio 29 d. rašte Nr. 6B-08-476 į pareiškėjo klausimus nebuvo atsakyta.

Pažymėjo, kad į atsakovą pareiškėjas buvo kreipęsis ir kalinimo metu, atsakovas atsakymus jam adresuodavo kalinimo įstaigos adresu, todėl žinojo, kad pareiškėjas bute negyvena ir jokiomis paslaugomis nesinaudoja. Kėlė klausimą, kodėl trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo laiškų negauna, nors juos gauna kiti adresatai, taip pat, kodėl nėra pradėta administracinė procedūra dėl laiškų gavimo, nes yra galimybė, jog UAB „Jonavos paslaugos“ juos gavo. Pažymėjo, jog tokiu būdu neapgintos pareiškėjo konstitucinės teisės.

Pareiškėjo teigimu, aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai yra neteisėti – jais pažeista pareiškėjo teisė į numatytą viešąjį administravimą, nepradėta VAĮ numatyta administracinė procedūra dėl dingusių privataus turinio laiškų, skirtų trečiajam suinteresuotam asmeniui, pateiktas skundas nepersiųstas tam subjektui, kuris gali ar galėtų pradėti procedūrą, jei to padaryti negalėjo atsakovas, taip pažeidžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatą, nagrinėjant pareiškėjo skundus ne visur nurodyta atsakymų apskundimo tvarka, taip pažeidžiant VAĮ 34 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatas, atsakovo administracinės procedūros sprendimas Nr. 6B-08-4695 pateiktas nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, taip pažeidžiant VAĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neapginti pareiškėjo interesai. Be to, dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtai skaičiuoti mokesčiai už šiukšlių, atliekų išvežimą pareiškėjui nesant šiukšlių, atliekų turėtoju ir teršėju ir žinant, kad pareiškėjas šiuos mokesčius sumokėjo kitoje vietoje būdamas atliekų turėtoju ir teršėju. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, per UAB „Jonavos paslaugos“, neteisėtai reikalauja pareiškėjo sumokėti jo kitoje vietoje jau sumokėtus mokesčius. Atsakovo aktams esant neteisėtiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kilusią dėl tokių atsakovo veiksmų.

Administracija, nesutikdama su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 49 punktu, susiklosčiusia administracinių teismų praktika, atsakovas nurodė, jog pareiškėjo argumentas, jog jis atitinkamu laikotarpiu negyveno bute yra nepagrįstas, nes ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi vietinės rinkliavos už šiukšlių išvežimą mokėjimas nėra priklausomas nuo faktiškai susidariusio atliekų kiekio, o yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu (naudojimu) ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Nurodė, kad pareiškėjo daugiabutį namą administruoja Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13B-1667 paskirtas bendro naudojimo objektų administratorius – UAB „Jonavos paslaugos“, todėl reikalavimai susiję su vietinės rinkliavos mokėjimo paskaičiavimu yra pareikšti netinkamam atsakovui, nes būtent trečiasis suinteresuotas asmuo apskaičiavo įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą ir priėmus vienokį ar kitokį sprendimą nagrinėjamoje byloje teisinės pasekmės tiesiogiai gali kilti tik UAB „Jonavos paslaugos“. Teismas šioje byloje pareiškėjui siūlė pakeisti atsakovą į UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Mano, jog tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, kad Administracijos atlikti veiksmai yra neteisėti – tariamai buvo pažeista pareiškėjo teisė į skunde nurodytą viešąjį administravimą, nepradėta procedūra dėl dingusių siųstų laiškų, nagrinėjant skundus ne visur nurodyta apskundimo tvarka, neteisėtai skaičiuoti mokesčiai už šiukšlių išvežimą, ir kt. yra visiškai niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė nei vienos iš atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo veiksmai buvo teisėti, pagrįsti įstatymais. Papildomai Administracija atkreipė dėmesį į tai, jog pats pareiškėjas piktnaudžiavo teise – teikė daugybę nepagrįstų skundų, prašymų, reikalavimų, kuriuos nagrinėjant ir rengiant atsakymus pareiškėjui buvo bereikalingai švaistomos valstybės biudžeto lėšos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo L. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.246 ir 6.271 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, taip pat įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Remdamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu ir 30 straipsnio 1 dalimi, pažymėjęs, jog byloje nėra ginčo, kad daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, administruoja UAB „Jonavos paslaugos“, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtent UAB „Jonavos paslaugos“ apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai už kvadratinį metrą bendro naudingojo ploto pagal Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus tarifus ir, atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kiek jie susiję su vietinės rinkliavos mokėjimo paskaičiavimu, yra pareikšti netinkamam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad pareiškėjas, manydamas, jog jam buvo neteisėtai paskaičiuoti mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą ir dėl to atsirado neturtinė žala, atsakovu turėjo įtraukti UAB „Jonavos paslaugos“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad šios įmonės akcijų savininku yra Jonavos rajono savivaldybė. Įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, kiek tai susiję su vietinės rinkliavos mokėjimo paskaičiavimu, pareikštus netinkamam atsakovui, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Taip pat teismas sprendė pareiškėjo reikalavimo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš Administracijos veiksmų (neveikimo) pažeidžiant pareiškėjo teisę į skunde nurodytą viešąjį administravimą, nepradėtos Viešojo administravimo įstatyme numatytos administracinės procedūros dėl dingusių trečiajam suinteresuotam asmeniui skirtų privataus turinio laiškų, skundo nepersiuntimo subjektui, kuris gali ar galėtų pradėti procedūrą, jei to negalėjo atlikti atsakovas, pareiškėjui siųstuose institucijos atsakymuose nenurodytos jų apskundimo tvarkos, sprendimo nepasirašymo saugiu elektroniniu parašu, klausimą. Įvertinęs pareiškėjo 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipimųsi į atsakovą ir 2014 m. liepos 28 d., 2014 m. spalio 22 d., 2014 m. spalio 17 d. ir 2014 m. spalio 29 d. atsakovo atsakymų į minėtus pareiškėjo raštus turinį, konstatavęs, kad minėti pareiškėjo kreipimaisi yra laikytini prašymais VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Teisės gauti informaciją įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, teismas konstatavo, kad Administracijos atsakymai iš esmės buvo tinkami ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kai kuriuose atsakymuose nenurodydamas jų apskundimo tvarkos bei nepasirašydama jų saugiu elektroniniu parašu, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau šių pažeidimų nelaikė esminiais ir tokio pobūdžio, jog jais būtų pažeistos pareiškėjo teises ar teisėti interesai, būtų sukelta kokia nors žala pareiškėjui. Nenustatęs neteisėtų Jonavos rajono savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) kaip būtinosios sąlygos neturtinei žalai kilti, teismas sprendė, jog nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (tik pažymėjo, kad kilusių neigiamų pasekmių ir padarytos jam neturtinės žalos, pareiškėjas visiškai nepagrindė) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų Administracijos veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Dėl nustatytų aplinkybių atsakovo viešajai atsakomybei esant negalimai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas L. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenurodydamas jokių motyvų dėl VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo ir nurodo su šiuo pažeidimu susijusius argumentus, iš esmės tapačius nurodytiesiems skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl atsakovo padarytų VAĮ 23 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimų, matydamas akivaizdžiai neteisėtus Administracijos veiksmus neapgynė pareiškėjo teisių ir priėmė ABTĮ 6 straipsnį, 81 straipsnį bei 86 straipsnio 1 ir 3 dalis pažeidžiantį sprendimą. Taip pat pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl teisės į neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Administracijos veiksmais, atlyginimą.

Jonavos rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į jį, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Administracija nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į pirmosios instancijos teismui adresuotą pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas byloje ginčija atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos veiksmus, prašo juos pripažinti neteisėtais ir atlyginti jo nurodytais atsakovo veiksmais jam padarytą neturtinę žalą – 1 000 Eur. Pareiškėjo teigimu žala jam buvo padaryta atsakovui netinkamai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų atsakant į pareiškėjo prašymus ir skundus, taip pat dėl to, kad pareiškėjo buvimo įkalinimo įstaigose metu jo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojami atliekų tvarkymo mokesčiai.

Išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimo paskaičiavimu, atmetė kaip nepagrįstus, nes jie pareikšti netinkamam atsakovui. Taip pat, nenustatęs neteisėtų Jonavos rajono savivaldybės administracijos veiksmų, teismas nepagrįstais pripažino ir pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Administracijos veiksmų nagrinėjant jo institucijai siųstus prašymus (skundus).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė ir aiškino ginčo santykiams aktualų teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl jo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 81 ir 86 str.).

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su dvejopo pobūdžio atsakovo veiksmais – su atsakovo veiksmais, susijusiais su vietinės rinkliavos mokėjimo paskaičiavimu bei su atsakovo veiksmais nagrinėjant ir rengiant atsakymus į pareiškėjo prašymus ir skundus, atliekant kitas viešojo administravimo funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija yra netinkamas atsakovas, sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš netinkamo vietinės rinkliavos apskaičiavimo, kadangi šią rinkliavą apskaičiuoja ir administruoja ne atsakovas, o pagal Rinkliavų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įsteigtas juridinis asmuo – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – UAB „Jonavos paslaugos”. Ši teismo išvada yra pagrįsta teisės aktų ir bylos aplinkybių analize, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) nesprendžiant pareiškėjo prašymo grąžinti, jo teigimu nepagrįstai sumokėtą rinkliavą už atliekų tvarkymą, buvo teisėti ir šiais veiksmais neturtinė žala pareiškėjui padaryta nebuvo.

Spręsdama dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su Administracijos veiksmais atliekant viešojo administravimo subjekto funkcijas, teisėjų kolegija susipažino su byloje esančiais pareiškėjo atsakovui teiktais skundais ir prašymais bei atsakovo atsakymais į minėtus pareiškėjo raštus. Įvertinusi šių dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjo nurodytais veiksmais Administracija būtų pažeidusi jo teises ir (ar) teisėtus interesus bei sukėlusi jam vienokio ar kitokio dydžio ir pobūdžio neturtinę žalą. Pažymėtina, jog pareiškėjo skundžiami Administracijos veiksmai buvo išsamiai ir detaliai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo. Sutikdama su teismo pateiktu aplinkybių vertinimu ir jo motyvais, teisėjų kolegija jų nekartoja. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė