eb93af2e-2a4a-46f2-bdc5-12d24d76ff43 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1253-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00315-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skitai uždarajai akcinei bendrovei „NT plėtros grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Mikotelgroup“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimÄ panaikinimo, statinio nugriovimo, pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijos pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Cedruso projektai“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: 1.1. pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 6 d. deklaracijÄ apie statinio statybos užbaigimÄ Nr. 1 (toliau – deklaracija Nr. 1), kurios pagrindu įregistruota UAB „Mikotelgroup“ nuosavybės teisė į statinį – automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aikÅ¡telė); 1.2.

įpareigoti atsakovę UAB „NT plėtros grupė“ (statinio naudotojÄ ) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti aikÅ¡telės, esančios žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypas), plane pažymėtos bl (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2 dalis, ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ aikÅ¡telės, plane pažymėtos bl (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2, dalis nugriauti ir sutvarkyti statybvietę atsakovės UAB „NT plėtros grupė“ lėšomis; 1.3. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J.

Å . (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį dėl aikÅ¡telės ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant UAB „Mikotelgroup“ grÄ Å¾inti UAB „NT plėtros grupė“ aikÅ¡telės įsigijimo kainÄ , kuri pagal VÄ® Registrų centro nurodomas vidutines rinkos vertes sandorio metu sudarė 103 000 Eur; 1.4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarp Lietuvos Respublikos ir UAB „NT plėtros grupė“ pasiraÅ¡ytÄ valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutartį Nr. 49SŽN-249-(14.49.57.); 1.5. panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 2 d.

UAB „NT plėtros grupė“ iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LRS-01-200602-00085; 1.6. pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 9 d. deklaracijÄ Nr. 2 apie statinio aikÅ¡telės, esančios žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtos indeksais b1 (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2, statybos užbaigimÄ (toliau – deklaracija Nr. 2); 1.7. įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ panaikinti nekilnojamojo daikto, aikÅ¡telės, žemės sklypo plane pažymėtos indeksais bl (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2, kurios plotas pagal 2020 m. birželio 5 d. kadastro duomenis sudaro 3 709,89 kv. m, teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre.

2. Nurodė, kad aikÅ¡telės b1 ir b2 dalis ankstesnė jų savininkė UAB „Mikotelgroup“ pastatė savavaliÅ¡kai – neturėdama ginčo žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimo, todėl ji negalėjo Å¡io daikto įregistruoti vieÅ¡ame registre nuosavybės teise deklaracijos Nr. 1 pagrindu ir, atitinkamai, negalėjo Å¡ios aikÅ¡telės perleisti atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ ginčijama 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pasak ieÅ¡kovo, 2018 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ iÅ¡sinuomojo 8 850 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalį, taip pat yra neteisėta, kadangi jÄ sudarydama atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ neketino esamų statinių – automobilių parkavimo aikÅ¡telių ir technikos taisyklos pastato – naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, o siekė ginčo žemės sklype vykdyti naujų statinių statybos darbus, tuo piktnaudžiaudama teise, be to, nuomos sutartį ne aukciono tvarka sudarė ne esamiems, o bÅ«simiems statiniams eksploatuoti.

Atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ nepagrįstai disponuojančiai ginčo turtu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. birželio 2 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kuriuo leido atlikti statybos darbus, t. y. įteisinti ieÅ¡kovo vertinamus kaip savavaliÅ¡kai atliktus statybos darbus, rekonstruojant aikÅ¡telę, o 2020 m. birželio 9 d. deklaracijos Nr. 2 pagrindu atsakovė Nekilnojamojo turto registre deklaravo aikÅ¡telės statybos darbų užbaigimÄ ir atliktų statybos darbų bÅ«du įgytÄ nuosavybės teisę į statinį.

3. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 22 d. buvo gautas atsakovės UAB ,,NT plėtros grupė“ prašymas dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai, kiti byloje dalyvaujantys asmenys 2020 m. spalio 28 d. – 2020 m. lapkričio 6 d. pateiktais pranešimais nurodė sutinkantys su prašymu.

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinė byla perduota teisminei mediacijai, mediatoriumi paskiriant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjÄ A. DriukÄ .

5. Vykstant teisminės mediacijos procesui, 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas UAB ,,Cedruso projektai“ praÅ¡ymas įtraukti jÄ Ä¯ Å¡iÄ bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. PraÅ¡yme nurodyta, kad su atsakove UAB ,,Miktolegroup“ 2016 m. kovo 30 d. buvo sudaryta nekilnojamo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutartis (toliau – opciono sutartis), kurios objektu tapo ir ginčo nekilnojamasis turtas. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2021 m. liepos 13 d. rezoliucija Å¡is praÅ¡ymas buvo patenkintas ir UAB ,,Cedruso projektai“ įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

6. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas teismo mediatoriaus praneÅ¡imas dėl mediacijos pabaigos, sudarius taikos sutartį. TÄ pačiÄ dienÄ Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas patvirtinti 2021 m. rugsėjo 2 d. Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „NT plėtros grupė“, UAB „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytÄ taikos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis, o civilinę bylÄ nutraukė.

8. Susipažinęs su šalių sudaryta ir pateikta tvirtinti taikos sutartimi, teismas sprendė, kad jos patvirtinimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, raštu patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra žinomos.

9. Teismas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ ginčo dalis dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pačių Å¡alių iÅ¡spręsta atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ įsipareigojus nupirkti iÅ¡ valstybės 8 820 kv. m ploto žemės sklypÄ už 1 516 000 Eur kainÄ , o kita ginčo dalis – ieÅ¡kovui atsisakius pareikÅ¡tų reikalavimų, patvirtino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10.

Trečiasis asmuo UAB ,,Cedruso projektai“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikos sutarties netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 10.1. Byla buvo nagrinėjama ir derybos dėl taikos sutarties sudarymo vykdomos atsakovėms UAB „Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ nesÄ Å¾iningai nutylint aplinkybę, kad statiniai, esantys ant taikos sutartyje numatytos įsigyti valstybinės žemės, taip pat ir teisės į Å¡ios valstybinės žemės nuomÄ turėtų priklausyti trečiajam asmeniui UAB „Cedruso projektai“.

Nuslėpta tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ 2016 m. kovo 30 d. sudarė opciono sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteikta neginčijama teisė opciono galiojimo laikotarpiu įsigyti iš UAB „Mikotelgroup“ ginčo žemės sklypo nuomos teises ir ant jo esančius pastatus. 10.2. Aplinkybė, kad atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ pažeidė opciono sutartį ir nesudarė turto pirkimo–pardavimo sutarties, neturi reikšmės, kadangi Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-2912-1012/2021 dėl įpareigojimo, vykdant opciono sutartį, sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei dėl 2018 m. gegužės 28 d. atsakovių UAB ,,Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ginčo turtas buvo perleistas, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. 10.3.

Esant patvirtintai taikos sutarčiai ir įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, UAB „Cedruso projektai“ reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, net ir jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, taptų nebeįgyvendinamas. Taikos sutartis negalėjo bÅ«ti tvirtinama neatsižvelgus į UAB „Cedruso projektai“ interesus. 10.4. Egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodyti taikos sutarties negaliojimo pagrindai. Taikos sutartis sudaryta remiantis 2018 m. gegužės 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ atsakovė UAB „Mikotelgroup“, pažeisdama opciono sutartį, perleido dalį opciono sutarties objektu esančio turto atsakovei UAB ,,NT plėtros grupei“.

Opciono sutartis, kuri draudė atsakovei UAB „Mikotelgroup“ sudaryti atitinkamus susitarimus ir atlikti veiksmus, egzistavo taikos sutarties sudarymo metu, tačiau Å¡ių atsakovų buvo nesÄ Å¾iningai nuslėpta. 10.5. Vilniaus apygardos teismas analogiÅ¡ko ginčo atveju 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 panaikino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, įvertinęs trečiojo asmens pretenzijas į taikos sutarties dalyku buvusį turtÄ . Nagrinėjamas klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas analogiÅ¡kai.

11. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 11.1. IeÅ¡kinio dalykas neapėmė nei vieno UAB „Cedruso projektai“ įvardijamo nekilnojamojo daikto, dėl kurio perleidimo buvo sutarta 2016 m. kovo 30 d. opciono sutartimi. Tuo tarpu valstybinės žemės nuomos perleidimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡imtinai tik dviejų Å«kio subjektų tarpusavio susitarimu. 11.2.

Trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Nacionalinės žemės tarnybos sutikimÄ , kad valstybinės žemės nuomos teisė bÅ«tų perleista kitiems asmenims, įskaitant ir trečiÄ jį asmenį, todėl nesant įrodymų, kad atitinkama institucija yra iÅ¡davusi sutikimÄ valstybinei žemei nuomoti ne aukciono tvarka, pagrindo teigti, jog pagal opciono sutartį trečiasis asmuo yra įgijęs valstybinės žemės nuomos teisę, nėra.

12. Atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 12.1. Trečiojo asmens UAB ,,Cedruso projektai“ teiginiai, kad Å¡i bendrovė turėjo bÅ«ti įtraukta į derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį. 12.2.

Opciono sutarties 3.1 punkte nurodytas jos galiojimo laikotarpis – nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal sutarties 3.2 punktÄ , pirkėjas, ketindamas įgyvendinti Å¡ia sutartimi garantuotÄ opcionÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų iki opciono realizavimo momento privalo pateikti pardavėjui praneÅ¡imÄ apie ketinamÄ Ä¯gyvendinti opcionÄ . Å iuo atveju pirkėja pardavėjai praneÅ¡imÄ dėl opciono teisės įgyvendinimo įteikė 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi terminÄ pasinaudoti opcionu.

Trečiasis asmuo tinkamai nepasinaudojo opcionu, todėl sutartis pasibaigė, taigi trečiasis asmuo neturi jokių reikalavimo teisių pagal opciono sutartį 12.3. Opciono sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, todėl ji negali būti priverstinai vykdoma natūra. Tai reiškia, kad nėra net teorinių galimybių tenkinti trečiojo asmens reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, o deklaruojamas teisių pažeidimas pagal opciono sutartį neegzistuoja. 12.4.

Opciono sutartis, kuriÄ Ä¯gyvendinus trečiasis asmuo neva bÅ«tų įgijęs teisę siekti, kad jam bÅ«tų iÅ¡nuomota atitinkama žemės sklypo dalis, nesuteikė jam jokių teisių į žemės sklypÄ . Teisės į valstybinės žemės sklypo dalį galėtų atsirasti tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tarp trečiojo asmens ir valstybės, kuriai priklauso nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , sudarytų sandorių, bet ne opciono sutarties pagrindu. 12.5. Atsakovių UAB ,,Mikrotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ 2018 m. gegužės 28 d. sudaryta turto perleidimo sutartis tiek taikos sutarties sudarymo metu, tiek Å¡iuo metu yra galiojanti, ji nėra nuginčyta ir nėra pagrįstų prielaidų jos nuginčijimui.

Todėl atskirojo skundo teiginys, kad taikos sutartis sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, yra klaidingas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. 12.6. Taikos sutarties sudarymo metu visoms bylos šalims buvo išviešinta tiek nebegaliojanti opciono sutartis, tiek trečiojo asmens pareikštos pretenzijos dėl opciono sutarties objektais esančio turto. Todėl neegzistuoja CK 6.986 straipsnio 5 dalyje nurodytas pagrindas, kuriam esant taikos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. 12.7.

Atskirajame skunde nurodytos civilinės bylos Nr. eA2-3637-580/2020 faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl negalima vadovautis trečiojo asmens įvardytu teismo sprendimu. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo ginčijo taikos sutartimi perduodamo turto nuosavybės teisę. Å iuo atveju trečiasis asmuo neginčija valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ar jos dalį bei neteigia, kad valstybė neturi teisės disponuoti žemės sklypu ar kokia nors jos dalimi.

13. Atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 13.1. Dar iki taikos sutarties patvirtinimo tiek bylos Å¡alims, tiek mediatoriui, tiek teismui buvo žinoma trečiojo asmens, kuris į bylos nagrinėjimÄ Ä¯stojo iki ginčo taikos sutarties sudarymo, pozicija dėl opciono sutarties, ir ji nebuvo vertinama kaip kliÅ«tis taikos sutarčiai sudaryti ar patvirtinti. 13.2.

Ä® civilinės bylos, kurioje buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, ginčo dalykÄ opciono sutartyje nurodytas turtas nepateko, todėl taikos sutarties sudarymas ir jos patvirtinimas trečiajam asmeniui jokių neigiamų pasekmių negali sukelti, nepriklausant nuo to, ar jo reikalavimai, kildinami iÅ¡ opciono sutarties, yra pagrįsti. IeÅ¡kinys buvo susijęs su stovėjimo aikÅ¡telės, kuri nebuvo opciono objektu, statybos ir perleidimo teisėtumu bei valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumu. Nei aikÅ¡telė, nei ginčo nuomos sutartis nebuvo opciono sutarties dalyku. 13.3.

Trečiojo asmens ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 20 d., taikos sutartis patvirtinta 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. dar iki ieÅ¡kinio pateikimo, vien dėl to negalima vadovautis ieÅ¡kinio pateikimo teismui aplinkybe kaip tariamai patvirtinančia skundžiamos nutarties neteisėtumÄ . 13.4. Trečiojo asmens ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, nėra preliminariai pagrįstas. Opciono sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, todėl Å¡i sutartis negali bÅ«ti priverstinai vykdoma natÅ«ra, vadinasi, ir ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti UAB ,,Mikotelgroup“ jÄ vykdyti, negali bÅ«ti tenkinamas.

Net jeigu opciono sutartis bÅ«tų laikoma pagrindine sutartimi, turėtų bÅ«ti konstatuota, kad ja yra susitarta dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo, o toks sandoris turi bÅ«ti tvirtinamas notaro. Tokios sutarties notarinio patvirtinimo nebuvimas savaime daro jÄ negaliojančia. Be to, valstybinės žemės nuomos teisė negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku sutarties objektu, todėl toks susitarimas yra niekinis ir dėl to negali kilti įpareigojimo jį vykdyti. Trečiasis asmuo yra praleidęs terminÄ , per kurį turėjo informuoti apie ketinimÄ Ä¯gyvendinti opcionÄ .

Reikalavimas dėl 2018 m. gegužės 28 d pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 13.5. CK 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinti taikos sutarties negaliojimo pagrindai Å¡iuo atveju neegzistuoja. Atsakovų 2018 m. gegužės 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis galioja iki Å¡iol, galiojo taikos sutarties sudarymo metu ir nutarties priėmimo metu, o trečiojo asmens ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 tuo metu dar nė nebuvo priimtas nagrinėti.

Opciono sutarties egzistavimas niekaip nepatvirtina, kad UAB ,,NT plėtros projektai“ neturi teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi, kadangi opciono sutarties dalykas nepateko į civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ . 13.6. Trečiojo asmens nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020, nėra aktualÅ«s, kadangi jie pateikti kitokių nei nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių kontekste. 13.7. Trečiasis asmuo siekia ne neva taikos sutartimi pažeistų teisių gynybos, tačiau taikos sutarties įsigaliojimo ir vykdymo sustabdymo bei vilkinimo, nesÄ Å¾iningai siekdamas iÅ¡ atsakovų gauti finansinės naudos.

14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 14.1. Trečiasis asmuo UAB ,,Cedruso projektai“ nepateikė įrodymų bei duomenų apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba bÅ«tų iÅ¡davusi sutikimÄ , jog valstybinės žemės nuomos teisė bÅ«tų perleista UAB „Cedruso projektai“. Trečiasis asmuo UAB „Cedruso projektai“ neturėjo jokių teisių į žemės sklypo dalį taikos sutarties sudarymo metu, nei, juo labiau, teikiant atskirÄ jį skundÄ , todėl neabejotina, kad jo teisės taikos sutartimi nepažeistos. 14.2.

Trečiojo asmens nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020, nėra aktualÅ«s, kadangi jie pateikti kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. 14.3. Aplinkybė, kad taikos sutartį pasirašė vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis prokuroras, kuris yra atsakingas už tinkamÄ vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , bei Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra atsakinga už tinkamÄ valstybės intereso atstovavimÄ valstybinės žemės nuomos bei pardavimo santykiuose, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog taikos sutarties sÄ lygos nepažeidžia imperatyvių įstatymų normų ir vieÅ¡ojo intereso, nes kitu atveju atsakovai nebÅ«tų sutikę sudaryti tokios taikos sutarties.

IeÅ¡kovas ir atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vieÅ¡Ä jį interesÄ privalantys užtikrinti asmenys ir nėra suinteresuoti vykdyti įstatymus ar kitų asmenų interesus bei teises pažeidžiančiÄ veiklÄ .

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 15.1. Trečiasis asmuo UAB ,,Cedruso projektai“ iki taikos sutarties sudarymo informavo apie opciono sutarties egzistavimÄ , tačiau kitoms byloms Å¡alims nusprendus, kad Å¡i sutartis įtakos taikos sutarties sudarymui neturi, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nekvestionavo kitų bylos Å¡alių pozicijos, be kita ko, ir dėl to, kad ji byloje buvo suinteresuota tik reikalavimo, susijusio su leidimo iÅ¡davimu, iÅ¡sprendimu. 15.2.

Trečiasis asmuo netinkamai gina savo tariamai pažeistas teises, negalima priversti asmenį sudaryti sutartį prieÅ¡ savo valiÄ , t. y. pagrindinę sutartį pagal preliminariÄ opciono sutartį. Jeigu trečiasis asmuo mano, kad atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ elgėsi nesÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose, tai jam suteikia galimybę praÅ¡yti nuostolių atlyginimo, jeigu tokie buvo patirti. 15.3. Nesuprantama, kodėl trečiasis asmuo civilinę bylÄ dėl įpareigojimo vykdyti opciono sutartį inicijavo tik patvirtinus taikos sutartį Å¡ioje byloje, nors, kaip teigiama, opciono sutartis nevykdoma nuo 2018 m. gegužės mėn., neaiÅ¡ku, kodėl Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl opciono sutarties vykdymo.

16. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 16.1. Vadovaujantis CPK 41 straipsniu, civiliniame procese Å¡alimis yra ieÅ¡kovas ir atsakovas, todėl atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Cedruso projektai“ turėjo bÅ«ti derinama taikos sutartis, nėra pagrįsi teisės normomis. 16.2. Taikos sutarties sudarymo metu atsakovės UAB „Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio vyko derybos, todėl turėjo pilnÄ veiksnumÄ ir teisnumÄ sudaryti taikos sutartį.

Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl raÅ¡ytinių įrodymų 17. Apeliantė UAB ,,Cedruso projektai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2021 m. liepos 12 d. praÅ¡ymÄ dėl teisių pagal opciono sutartį užtikrinimo, 2021 m. liepos 12 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , adresuotÄ atsakovams, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 nagrinėjamo ieÅ¡kinio kopijÄ .

18. Atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ kratu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė 2021 m. spalio 7 d. nutartį, priimtÄ Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, kuria atmestas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, duomenis iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) apie civilinės bylos Nr. e2-2912-1012/2021 eigÄ , joje Å¡alių atliktus procesinius veiksmus.

19. Atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ su atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – informacijÄ iÅ¡ LITEKO apie ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 priėmimÄ , iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės.

20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia iÅ¡imtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina Å¡i iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės.

21. Nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei atsakovės UAB ,,Mikotelgroup“, UAB ,,NT plėtros grupė“ nepraÅ¡o priimti prie atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo bÅ«tinybė kilo tik Å¡ioje proceso stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymų priėmimo klausimo nesprendžia. Dėl Å¡alių teisės bylÄ baigti taikos sutartimi 22. Apeliacijos dalykÄ nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria patvirtina ieÅ¡kovo ir atsakovų sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali bÅ«ti iÅ¡spręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (CK 6.983 straipsnis), yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rÅ«Å¡ių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų.

Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

25. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų nėra absoliuti. Å alių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).

26. Taigi, kaip minėta, Å¡alių teisė bylÄ baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, o prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sÄ lygos) atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , bet ir ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

27. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir atsakovių UAB ,,NT plėtros grupė“, UAB ,,Mikotelgroup“, Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. po sėkmingo teisminės mediacijos proceso sudaryta taikos sutartis atitinka tikrÄ jÄ jų valiÄ , nėra. Juo labiau kad visos taikos sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alys atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ itin akcentavo tokiÄ aplinkybę, kad taikos sutartis atitinka visų jų valiÄ ir susitarimas buvo pasiektas įvertinus tiek vieÅ¡Ä jį, tiek privatų kiekvienos Å¡alies interesÄ .

28. AtskirÄ jį skundÄ pateikusi apeliantė UAB ,,Cedruso projektai“, kuri į nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯stojo dalyvauti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinėje pozicijoje, ir kuri nėra ir negali bÅ«ti taikos sutarties Å¡alimi, nes tokia teisė priklauso iÅ¡imtinai bylos Å¡alims (CPK 47 straipsnio 2 dalis), teigia, kad taikos sutartis negalėjo bÅ«ti teismo patvirtinta dėl dviejų aplinkybių: pirma, patvirtinus taikos sutartį buvo pažeisti jos turtiniai interesai; antra, egzistuoja CK 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatyti taikos sutarties negaliojimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

29. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis Å¡io principo, tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas.

Teismas, nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , taikos sutarties neturi tvirtinti. Todėl tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį teismas turi aiÅ¡kintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sÄ lygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).

30. Apeliantės (trečiojo asmens) atskirajame skunde deklaruojamų turtinių teisių pažeidimo, Å¡alims susitariant dėl konkrečių taikos sutarties sÄ lygų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alių ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto objekto – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), statybos, Å¡io turto perleidimo bei valstybinės žemės, ant kurios yra ir ginčo turtas, nuomos sutarties, sudarytos ne aukciono bÅ«du, teisėtumo.

Ä®rodinėdamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , ieÅ¡kovas nurodė, kad tuometinė automobilių aikÅ¡telės statytoja, atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“, ant iÅ¡sinuomotos valstybinės žemės dalies pastatė ginčo statinį, nors tam leidimas jai nebuvo iÅ¡duotas, bei, nesant tam jokio teisinio pagrindo, Å¡iÄ neteisėtÄ statybÄ Ä¯teisino. Vėliau šį neteisėtai pastatytÄ turtÄ kartu su kitu turtu, kuris nepateko į bylos nagrinėjimo dalykÄ , perleido atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“, kuri, kaip ginčo bei kito turto Å¡iame objekte savininkė, sudarė dalies valstybinės žemės ne aukciono bÅ«du nuomos sutartį.

31. Taikos sutarties 1 punkte Å¡alys sutarė, kad ginčo dalis dėl UAB ,,NT plėtros grupė“ su valstybe sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia iÅ¡sprendžiamas visÄ ginčo žemės sklypo dalį atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ nuperkant iÅ¡ valstybės už turto vertinimo ataskaitoje numatytÄ 1 516 000 Eur kainÄ . Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsisako kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

32. Apeliantė aplinkybę, kad tokios taikos sutarties sÄ lygos pažeidžia jos turtines teises (teisę į nuosavybę), grindžia jos su UAB ,,Mikotelgroup“ 2016 m. kovo 30 d. sudaryta, bet taip ir neįvykdyta opciono sutartimi, dėl kurios priverstinio vykdymo tik besibaigiant nagrinėjamos bylos procesui ji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , pareikÅ¡dama atsakovei UAB ,,Mikotelgroup“ atitinkamÄ ieÅ¡kinį. IÅ¡ Vilniaus apygardos teisme apeliantės ieÅ¡kinio pagrindu pradėtos civilinės bylos e2-2912-1012/2021 duomenų, esančių LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad apeliantės ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo vykdyti 2016 m. kovo 30 d. opciono sutartį bei 2018 m. gegužės 28 d. atsakovių UAB ,,Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo teisme buvo gautas 2021 m. rugsėjo 16 d. ir bylÄ nagrinėjančios teisėjos 2021 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija priimtas.

33. Vertinant tokių aplinkybių reikÅ¡mę, pažymėtina tai, kad atskirajame skunde nurodyta civilinė byla e2-2912-1012/2021 Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡nagrinėta, paskutinis toje byloje atliktas procesinis veiksmas – apeliantei iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie jos praÅ¡ymo pratęsti terminÄ dublikui pateikti patenkinimÄ . Taigi, procesinis sprendimas toje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 nėra priimtas. Vadinasi, tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pagal opciono sutartį, dėl kurios vykdymo vyksta ginčas, ji yra tiek ant kol kas dar valstybei priklausančio žemės sklypo esančio turto savininkė, tiek ir valstybinės žemės nuomos teisės turėtoja, yra hipotetiniai subjektyvus apeliantės pasvarstymai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir / ar faktais. Nurodyta civilinė byla inicijuota dar tik siekiant tokios teisės atsiradimo bei pripažinimo.

34. Konstatuotina, kad vien tai, jog apeliantė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ teisme dėl opciono sutarties vykdymo ir nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nedaro jos turto ar turtinių teisių savininke, t. y. nesukuria jai materialiųjų teisių. Tiek patvirtinant taikos sutartį, tiek ir nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ ginčo turto (automobilių stovėjimo aikÅ¡telės) savininke ir teisių turėtoja yra / buvo atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“, kuri patvirtino, kad taikos sutartis atitinka jos valiÄ .

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsiliepimus į atskirÄ jį skundÄ pateikusių Å¡alių argumentais, kad apeliantės procesinis elgesys, nepareiÅ¡kiant nagrinėjamoje byloje jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, o ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama dar tik sukurti teisę į dalį ginčo turto ir įgyti turtines teises, pateikiant po taikos sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo, jos tvirtinimo teisme dienÄ , kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų apeliantės ketinimų ir tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo motyvų. Pritartina atsakovų pozicijai, kad naujo ieÅ¡kinio inicijavimÄ labiau tikėtina lėmė apeliantės siekis sustabdyti Å¡alių sudarytos taikos sutarties vykdymÄ , prieÅ¡ tai apeliantei ilgÄ laikÄ (kelerius metus) nesiimant jokių teisinių veiksmų dėl opciono sutarties (ne)vykdymo.

36. Dar kartÄ pažymėtina, kad taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, kuria jos Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du tik iÅ¡sprendžia kilusį jų ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du, todėl taikos sutarties sÄ lygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikÅ¡mės, tačiau Å¡alims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. Å¡i sutartis turi Å¡alių teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 23 punktas).

37. Vadinasi, taikos sutarties 1-2 punktai neturi nei faktų konstatuojamosios, nei prejudicinės reikÅ¡mės, juolab kad Å¡iose sÄ lygose ir nėra nurodyta, kad ginčo objektu esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė priklauso kažkuriai iÅ¡ bylos Å¡alių, prieÅ¡ingai, jos nuosavybės klausimas iÅ¡ viso nebuvo sprendžiamas. Taigi, kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sudarydamos taikos sutartį bylos Å¡alys pažeidė apeliantės turtines teises.

38. Kita atskirojo skundo argumentų grupė susijusi su CK 6.986 straipsnyje numatytais taikos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindais. Apeliantė įrodinėja, kad egzistuoja šio straipsnio 2 dalyje numatytas taikos sutarties negaliojimo pagrindas – taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, bei 5 dalyje numatytas pagrindas taikos sutarčiai nuginčyti – po jos sudarymo atsirado dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi.

39. Apeliantės vertinimu, vien aplinkybė, kad ji aptartoje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ pripažinti negaliojančia atsakovių UAB ,,Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Mikotelgroup“ perleido UAB ,,NT plėtros grupė“ dalį ginčo žemės sklype esančio nekilnojamo turto, yra pakankama konstatuoti CK 6.986 straipsnio 2 dalyje numatytÄ taikos sutarties ydingumÄ . Tačiau ir tokia apeliantės pozicija teisiÅ¡kai nepagrįsta.

40. Kaip jau buvo nurodyta, vien apeliantės hipotetiniai pasvarstymai, kad galbūt turtas buvo perleistas neteisėtai ir kad yra tikimybė, jog jos inicijuotas ginčas bus išspręsta jos naudai, nesant dėl to priimtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų (CPK 18 straipsnis), negali sukurti jai atitinkamų teisių ar pareigų kitiems asmenims ir negali paneigti taikos sutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

41. Opciono sutartis, sudaryta 2016 m. kovo 30 d., taip pat negali bÅ«ti vertinama ir pripažįstama kaip po taikos sutarties sudarymo atsiradęs dokumentas, patvirtinantis, kad UAB ,,NT plėtros grupė“ neturėjo teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi, t. y. teisės įsigyti iÅ¡ valstybės ginčo žemės sklypÄ . Visos taikos sutarties Å¡alys patvirtino, kad apie opciono sandorio buvimÄ joms buvo žinoma dar vykstant mediacijos procesui ir buvo prieita prie vieningos iÅ¡vados, kad Å¡i sutartis neturi jokios įtakos taikos sutarties sudarymui ir joje įtvirtintoms Å¡alių teisėms bei pareigoms. Dėl to nėra ir jokio pagrindo spręsti dėl jos naujumo, juo labiau kad opciono sutartimi apeliantei turtas apeliantei nebuvo perleistas, o tik susitarta dėl tokios galimybės ateityje. Todėl ir tokio pobÅ«džio atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokios nei padarė pirmosios instancijos teismas iÅ¡vados, t. y. kad taikos sutartis gali bÅ«ti patvirtinta.

42. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-289-370/2021, paliko nepakeistÄ , pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl taikos sutarties ydingumo, Å¡alims joje susitarus dėl kitam asmeniui priklausančio turto perleidimo, nagrinėjamu atveju netaikytini. Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų procesiniai sprendimai, kurie buvo sukurti identiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiÅ¡kinimo privalomoji taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

43. Apeliantės įvardijamoje civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 teismai taikos sutarties ydingumÄ konstatavo įvertinę tai, kad atsakovė savo prievoles ieÅ¡kovei įsipareigojo įvykdyti perduodama turtÄ , kuris dar prieÅ¡ sudarant taikos sutartį pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu buvo perleistas trečiajam asmeniui ir kuris apie taikos sutarties sudarymÄ nebuvo informuotas. Nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi visiÅ¡kai kitokia faktinė situacija, nes ginčo turto savininkėmis yra pačios taikos sutarties Å¡alys, bet ne trečiasis asmuo.

Todėl minėtoje byloje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamai bylai privalomai taikytino precedento galios neturi. Vien tai, kad apeliantė vėliau, nei taikos sutarties pasiraÅ¡ymu (civilinio sandorio sudarymu) iÅ¡sisprendė Å¡alių ginčas, ėmė reikÅ¡ti turtines pretenzijas į vienÄ iÅ¡ buvusio Å¡alių ginčo objektų, negali paneigti neabejotinai egzistavusios Å¡alių procesinės teisės užbaigti šį ginÄÄ taikiai.

44. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta Å¡alių taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ir (ar) vieÅ¡ojo bei privataus apeliantės intereso, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas. Dėl bylos sustabdymo 45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 17 d. (vienÄ dienÄ iki teismo posėdžio) gautas apeliantės praÅ¡ymas sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimÄ iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021. Apeliantė nurodo, kad toje civilinėje byloje bus nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės, kuriomis įrodinėjamas taikos sutarties ydingumas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl egzistuoja tiek CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas bylos sustabdymo pagrindas.

46. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Ä®statyme iÅ¡skiriamos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamÄ bylÄ . BylÄ sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito bei operatyvaus ir kartu teisingo ginčo iÅ¡nagrinėjimo principus.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ reikalavimo. Taigi, nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimÄ per protingÄ laikÄ ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylÄ tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti Å¡ių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 34459/10, par. 91).

48. Nei privalomojo, nei fakultatyviojo pagrindo nagrinėjamai apeliacine tvarka bylai sustabdyti apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Be to, Å¡ioje nutartyje jau buvo įvertinti apeliantės siekiai, inicijuojant atitinkamus procesus, bei pasisakyta, kad labiau tikėtina, jog naujas civilinis ginčas, kurį apeliantė įvardija kaip pagrindÄ nagrinėjamai bylai stabdyti, buvo inicijuotas vien siekiant sukurti teisines prielaidas taikos sutarties vykdymui sustabdyti. Tokių pačių tikslų siekiama ir praÅ¡ant taikyti bylos sustabdymo institutÄ , o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja civilinio proceso tikslams, kad teismas rÅ«pintųsi greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (CPK 7 straipsnis).

Å iuo atveju patenkinus apeliantės praÅ¡ymÄ , ginčo Å¡alių tarpusavio kompromiso, susitarimo, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustatė abiem pusėm priimtinas jų ginčo iÅ¡sprendimo sÄ lygas, vykdymas bÅ«tų nepagrįstai vilkinamas, o tokia situacija nebÅ«tų suderinama su pačios taikos sutarties esme – greitu taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 49. AtskirÄ jį skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , ji rengiant patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantei neatlyginamos.

Nors dalis atsakovių atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė