2016-10-03 Nr. AB-18774-3-64-3-01977-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1912-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01977-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi su raštu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, jog jam iš pusbrolio leistų atsiimti televizorių, nes jis yra našlaitis ir neturi artimų giminaičių. Tačiau pareiškėjo 2015 m. balandžio 22 d. prašymas (toliau – ir prašymas) buvo atmestas, todėl televizoriaus jis negavo. Tada pareiškėjas dėl minėtų Šiaulių TI veiksmų kreipėsi su 2015 m. gegužės 20 d. skundu (toliau – ir skundas) į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau ir šis skundas buvo atmestas. Tokie veiksmai pažeidė pareiškėjo teises, neleista domėtis tuo, kad vyksta pasaulyje, o tai trukdo jam integruotis į gyvenimą, išėjus į laisvę. Pažymėjo, kad pataisos namuose galima gauti televizorių ir iš pusbrolio, todėl toks įstatymų skirtumas reiškia, jog kaliniai skirstomi į grupes, ko negali būti. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją kreipėsi 2015 m. balandžio 22 d. su prašymu, jog jam būtų perduotas televizorius iš piliečio V. K., į šį prašymą buvo atsakyta raštu, po ko pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Atsakymas buvo gautas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje televizorių priėmimo tvarka organizuojama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis numato, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad pusbrolis negali būti laikomas artimu giminaičiu.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas paaiškino, kad skirtingos įstatymo normos, reguliuojančios elektroninių prietaisų perdavimą asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, negali būti laikomos diskriminuojančiomis ar skirstančiomis asmenis į grupes, kadangi šių įstaigų paskirtys yra skirtingos, o įstaigų viduje teisės normos taikomos vienodai visų asmenų atžvilgiu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas ir nurodo savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai kilti yra tai, kad jam nebuvo leista gauti televizoriaus iš pusbrolio, bylos medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėjas apskritai teikė prašymą leisti pusbroliui jam perduoti televizorių. Prašymuose ir skunde šis asmuo nurodomas kaip „asmuo“ ar „draugas“. Duomenų, kad pareiškėjas pagrindė savo prašymą, pateikdamas įrodymus, jog neturi sutuoktinės, sugyventinės ar kitų artimų giminaičių, byloje nėra, jis tik nurodė, jog yra našlaitis. Nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsisakymas perduoti televizorių, nei Kalėjimų departamento direktoriaus atsakymas į skundą teisme apskųsti nebuvo. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, neperdavus jam televizoriaus. Argumentas, kad dėl to pareiškėjas negalėjo gauti žinių iš pasaulio, teismo nuomone, yra nepagrįstas, kadangi šias žinias buvo galima gauti ir kitais būdais.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jam priteisti neturtinės žalos atlyginimo tiek, kad jis galėtų įsigyti televizorių.

Pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pusbrolis yra jam artimas giminaitis. Kitų artimesnių giminaičių pareiškėjas neturi. Teigia, kad be televizoriaus kitais būdais jis gali gauti tik jau nebeaktualias naujienas. Pareiškėjas paaiškina, kad jo pusbrolis jau buvo nupirkęs jam televizorių, tačiau dėl draudimo jį perduoti, pusbrolis televizorių pardavė.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo teiginiai dėl kalinamųjų asmenų diskriminavimo ir skirstymo į grupes yra nepagrįsti, nes skirtingos įstatymo normos, reguliuojančios elektroninių prietaisų perdavimą asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, negali būti laikomos diskriminuojančiomis, kadangi šių įstaigų paskirtys yra skirtingos, o įstaigų viduje teisės normos veikia vienodai visų asmenų atžvilgiu. Šiaulių TI ėmėsi visų priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad tai, jog pareiškėjui nebuvo leista perduoti televizorių, pakenkė jo emocinei būklei, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai neleido jo pusbroliui perduoti jam televizorių, kuris yra reikalingas pareiškėjui sužinoti naujienas iš pasaulio.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 83 punkte nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais ir kt.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta analogiška taisyklė kaip ir minėtuose suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose – nuteistiesiems leidžiama naudotis artimųjų giminaičių perduotais televizoriais.

Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai – Civilinio kodekso 3. 135 straipsnyje nurodyti asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis įstatymo analogija, nukreipiančioji į Civilinį kodeksą Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 6 dalis taikytina ir suėmimo vykdymo tvarkai nagrinėjamu atveju reglamentuoti. Todėl, aiškinant artimųjų giminaičių sampratą, turi būti taikoma bendroji tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje naudojama artimųjų giminaičių sąvoka, nustatyta CK 3.135 straipsnyje.

Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje apibrėžta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Todėl pagal Civilinio kodekso 3.135 straipsnį pusbroliai ir pusseserės nėra laikomi artimaisiais giminaičiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pusbrolis neturėjo teisės perduoti televizorių pareiškėjui, laikomam Šiaulių TI.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašymuose ir skunduose (b. l. 4, 5, 21, 31, 34, 57, 58, 59, 60) nenurodė, kad V. K., t. y. asmuo, kuris norėjo pareiškėjui perduoti televizorių, yra jo pusbrolis, o teigė, jog tai yra jo draugas. Byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo tikrai yra pareiškėjo pusbrolis.

Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI netinkamai vykdė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias televizoriaus perdavimo kalinamajam asmeniui sąlygas laisvės atėmimo įstaigoje. Todėl negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikęs aktualias teisės aktų normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė