eb92e665-de0e-42fd-b1ff-fd6e7deea6cb · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-885/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30384-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, nuteistajam P. R.

B., jo gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui, nukentėjusiosios V. B. atstovei advokatei Danutei Kisinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. R. B. gynėjo advokato G. Bučinsko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, P. R. B. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant pareigÄ jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios V. B., bei paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas P. R. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. liepos 18 d., 11.00 val. iki 2019 m. liepos 19 d., 11.42 val. (dvi dienos). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista jai iÅ¡ P. R. B. 1 718,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jai iÅ¡ P. R. B. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. P. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 18 d., apie 10.30 val., name (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka nukentėjusiajai sutuoktinei V. B. į krÅ«tinę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai V. B. kairio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. R. B. gynėjas advokatas G.

Bučinskas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti P. R. B.; iÅ¡ dalies atnaujinti įrodymų tyrimÄ bei apklausti: nukentėjusiÄ jÄ V. B., liudytojÄ R. B., nuteistÄ jį P. R. B.; iÅ¡reikalauti 2019 m. liepos 18 d. medicininius dokumentus susijusius su V. B. apžiÅ«ra (duomenų fiksavimu) įvykio vietoje ir ligoninėje bei iÅ¡tirti Å¡iuos dokumentus. Apeliantų manymu, byloje nesurinkta (nėra) pakankamai duomenų, kuriuos galima laikyti įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme), patvirtinančiais P. R.

B. kaltę dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatytos veikos padarymo. Nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, o nustatytos (akivaizdžiai esančios) abejonės bei prieÅ¡taravimai, nebuvo vertinami P. R. B. naudai. 2.1. Skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį, rėmėsi iÅ¡skirtinai nukentėjusiosios V. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tačiau nevertino kitų duomenų, tų pačių V. B. paaiÅ¡kinimų, parodymų prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ (pareiÅ¡kimo stadijoje), teismo medicinos specialistui, parodymų ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, nurodant (apsiribojant formaliu teiginiu), jog jie atitinka kitų liudytojų parodymus, bei svarbiausia – specialisto iÅ¡vadÄ .

Pagal teismų praktikÄ asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, o kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ . 2.2.

Nuteistasis P. R. B. nuo pat pradžių (jau atvykus policijos pareigūnams) paaiškino, jog jokio smurto (smūgio ar pastūmimo) nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo, buvo labai ramus, bei blaivus (1 t., b. l. 13). Visų duotų parodymų (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) metu, jis pripažino, jog V. B. parkrito šalia jo, tačiau ne dėl to, jog jis jai sudavė smūgį, ar pastūmė. Dėl kokių priežasčių ji parkrito, V. B. tiksliai nežinojo (nesuprato), t. y. jis tik spėjo, kad tai galėjo atsitikti dėl jos dėvimų per didelių šlepečių, ar užsikabinimo už jo kojos (1 t., b. l. 61), jai pačiai (V.

B.), siekiant suduoti niuksÄ P. R. B., kai Å¡is bandė uždaryti lauko duris. Faktas, kad P. R. B. nurodė aplinkybę, kad, jo nuomone, apie parÄ prieÅ¡ įvykį, nukentėjusioji galimai taip pat buvo nukritusi kabindama užuolaidas antrame aukÅ¡te, ir Å¡ios aplinkybės nepripažino pati nukentėjusioji (nors pripažino, kad bandė kabinti užuolaidas), nereiÅ¡kia, jog P. R. B. nuolat kėlė naujas versijas, ar jo parodymai yra nenuoseklÅ«s (1 t., b. l. 45-46). Atkreipė dėmesį, jog specialistas tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53-54), tiek teisme duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, jog turėdamas tokį sužalojimÄ , žmogus gali judėti (eiti, sėdėti), tik judesiai gali bÅ«ti skausmingi, ir priklauso nuo žmogaus pakantumo skausmui.

PrieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, nuteistasis nei palaikė, nei nepalaikė kažkokių savo versijų, o nurodė jam žinomas faktines aplinkybes, kaip galėjo susižaloti nukentėjusioji (jo nuomone), ir, kad niekada nevartojo jokio fizinio smurto, kuris sukėlė tokias pasekmes. 2.3. Tuo tarpu nuosprendžiu teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojos R. B. (dukros) parodymus vertino kaip sÄ Å¾iningus, objektyvius ir teisingus. Apelianto nuomone, nuosprendyje dėl Å¡ių asmenų parodymų vertinimo yra nutylėjimų bei įrodymų vertinimo spragų (dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios ir jų dukros ilgÄ laikÄ besitęsiančių tarpusavio santykių kokybės).

Å iuo atveju, teismas nuosprendžiu privalėjo įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ bei atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, tačiau to nepadarė. Pasak apelianto, nuosprendžiu neįvertintos aplinkybės: 1) 2019 m. liepos 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pati nukentėjusioji nurodė, jog nuteistasis jÄ pastÅ«mė (1 t., b. l. 13); 2) 2019 m. liepos 18 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , pateikdama pareiÅ¡kimÄ policijai, nurodė, jog nuteistasis tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę deÅ¡ine ranka, po ko, nukrito ant grindų ir pajuto didelį fizinį skausmÄ dubens srityje (1 t., b. l. 5); 3) 2019 m. liepos 18 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , apklausiama liudytoja, nukentėjusioji nurodė, jog nuteistasis tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ krutinę deÅ¡ine ranka, po ko nukrito ant grindų ir pajuto didelį fizinį skausmÄ dubens srityje (1 t., b. l. 16); 4) 2019 m. liepos 23 d. teismo medicinos specialistui, nukentėjusioji papildomai nurodė, kad nuteistasis abejomis rankomis stipriai pastÅ«mė per krÅ«tinės lÄ stÄ , po ko nukentėjusioji pagriuvo ant grindų (1 t., b. l. 50-51); 5) 2019 m. spalio 16 d. apklausiama papildomai kaip liudytoja, nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis viena ranka trenkė į krÅ«tinę, krito ne tiesiai ant nugaros, truputį Å¡onu, juto stiprų skausmÄ nugaroje (1 t., b. l. 24); 6) 2019 m. spalio 17 d. akistatos metu, nukentėjusioji tvirtino, kad nuteistasis sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę kumščiu, skaudėjo ties trenkta vieta, skaudėjo labai, net aÅ¡aros pasirodė, krisdama atbulai trinktelėjo galva, po to jai jÄ skaudėjo (1 t., b. l. 45-46).

Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusioji apie skausmÄ krÅ«tinėje bei sumuÅ¡imÄ ir skausmÄ galvoje, niekada nebuvo nurodžiusi nei parodymuose, nei paaiÅ¡kinimuose (iki akistatos);

7) Liudytojai V. V. ji nurodė, kad nuteistasis jÄ pastÅ«mė (1 t., b. l. 39);

8) duodama parodymus teisme, nukentėjusioji parodė, jog smÅ«gis jai buvo suduotas į pilvÄ (pati pademonstravo sritį);

9) po tariamo smurto jos atžvilgiu, nukentėjusioji skambino ne į greitÄ jÄ pagalbÄ , ar policijÄ , bet dukrai (liudytojai R. B.), kuri iÅ¡kvietė policijÄ bei greitÄ jÄ pagalbÄ ;

10) liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, iÅ¡ esmės, davė melagingus parodymus (dėl tariamai nuteistojo iÅ¡sakytų negražių žodžių, rėkimo nukentėjusiosios atžvilgiu), neteisėtai (nusikalstamai) pažeidė nuteisėtojo asmeninį susižinojimÄ (neteisėtai prisijungė prie el. paÅ¡to), bei bandė gautus dokumentus pateikti teismui, kaip įrodymus, davė melagingus parodymus dėl Å¡ių dokumentų gavimo aplinkybių. 2.4. Taigi, akivaizdu, jog esmines aplinkybes, susijusias su tariamo smurto panaudojimu nukentėjusiosios atžvilgiu, pati nukentėjusioji nurodo prieÅ¡taringai ir nenuosekliai viso proceso metu ir tai negali bÅ«ti laikoma neesminiais prieÅ¡taravimais.

Be to, akivaizdu, jog pati nukentėjusioji nurodė, jog ji krito atbula, kÄ irgi paneigė teismo medicinos specialistė. Tokie nukentėjusiosios parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾iningi, ir patikimi. P. R. B. neneigia, jog nukentėjusioji buvo parkritusi, dėl ko patyrė nustatytus jai sužalojimus, tačiau tai nebuvo jo smurto pasekmė, nes tokio smurto nėra nustatyta abejonių nekeliančiais duomenimis, kuriuos galima laikyti įrodymais. 2.5. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendžio motyvai, jog V.

B. parodymai, iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, juose nėra esminių prieÅ¡taravimų, jie atitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumÄ , yra nepagrįsti, nes V. B. parodymai duoti viso proceso metu bei kiti duomenys nebuvo įvertinti objektyviai, visapusiÅ¡kai ir tinkamai, kaip visuma. Jos parodymai apie įvykio aplinkybes (tariamai patirtÄ smÅ«gį arba pastÅ«mimÄ ) nėra pakankami konstatuojant P. R. B. kaltę, todėl jais remiantis negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Esant tokioms aplinkybėms, nesant kitų patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad P. R.

B. pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kyla abejonės dėl jo kaltumo, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. 2.6. Apelianto manymu, byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies, 3 punkte, požymių: pačios veikos, kad P. R. B. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ; priežastinio ryÅ¡io (dėl V. B. patirtų sužalojimų); subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – P. R. B. kaltės. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, negalimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo P. R. B. gynėjo advokato G. Bučinsko apeliacinis skundas atmetamas 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, ginčijamas kaltės klausimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

5. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė, kad pažeidė bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas P. R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remiantis apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Dėl įrodymų vertinimo 7.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K- 7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, jog pirmosios instancijos teismas ignoruotų kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio.

9. Gynyba visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios V. B. parodymais. Iš priimto nuosprendžio matyti, kad taip pat buvo vertinami ir įtariamojo P. R. B. ir nukentėjusiosios V. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat liudytojų R. B. ir V. V. (su kuriomis nukentėjusioji V. B. susisiekė iš karto po įvykio ir nurodė aplinkybes) parodymai, specialistės K. G. paaiškinimai ir tai padaryta pakankamai kruopščiai bei atidžiai.

10. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė bei analizavo tiek P. R. B. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, tai yra nuteistojo, nukentėjusiosios V. B., minėtų liudytojų parodymus. Taip pat, analizavo BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, V. B. pareiÅ¡kimÄ , akistatos protokolÄ , kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 3, 5, 13-14, 31-34, 41-43, 45-46, 61, 80-83), specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2484/2019(01), specialisto paaiÅ¡kinimų protokolÄ (1 t., b. l. 50-51, 53-54) ir specialistės K.

G. paaiškinimus. Byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl P. R. B. pripažinimo kaltu.

11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas iÅ¡vadas padarė iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė vien tik jo parodymų prieÅ¡taringumu, nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, apeliacinės instancijos teismas su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo 12. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį.

13. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. nurodė, kad konfliktas su sutuoktiniu kilo dėl lentelių (grotelių). P. R. B. sėdėjo ar klÅ«pėjo ir, laikydamas lenteles, jai pasakė jas sudėti, o jai nesutikus, jis atsistojo, smogė kumščiu ir pataikė į pilvo sritį. Ji nugriuvo ant grindų kairės pusės Å¡onu. PaaiÅ¡kino, kad jai nėra skirtumo ar ji griuvo nuo stÅ«mimo, ar trenkimo, taip pat nėra skirtumo tarp krÅ«tinės ir pilvo srities. Griuvo taip, kaip gulėjo, visÄ laikÄ toje pačioje padėtyje, nes labai skaudėjo.

Neatsimena, kuria ranka sutuoktinis sudavė smÅ«gį. Po apžiÅ«rėtų parodymų patikrinimo vietoje protokolų priedų (1 t., b. l. 30, 31-34), nukentėjusioji patikslino, kad P. R. B. smÅ«gį jai sudavė į krÅ«tinės sritį; ikiteisminio tyrimo metu gerai atsiminė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 148-149). AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji iÅ¡ esmės nurodė ir apklausiama pirmÄ kartÄ iÅ¡ karto po įvykio bei savo pareiÅ¡kime, kad sutuoktinis deÅ¡ine ranka trenkė jai į krÅ«tinės sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų (1 t., b. l. 5, 16).

Apklausiama papildomai nukentėjusioji taip pat nurodė, kad sutuoktinis ranka trenkė jai į krÅ«tinę (1 t., b. l. 24-25). Akistatos metu vėlgi nurodė, kad sutuoktinis sudavė jai vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę (1 t., b. l. 45-46). Tik apžiÅ«ros metu nukentėjusioji specialistei paaiÅ¡kino, kad sutuoktinis abejomis rankomis stipriai jÄ pastÅ«mė per krÅ«tinės lÄ stÄ , po ko ji nukrito ant grindų (1 t., b. l. 50). Å iuos nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ esmės patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų R.

B. (dukros) ir V. V. (kaimynės), su kuriomis ji susisiekė iÅ¡ karto po įvykio ir nurodė jo aplinkybes, parodymai. Liudytoja R. B. nurodė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad tėvas jÄ pastÅ«mė, nugriuvo ir negali pajudėti; paskambino bendrosios pagalbos tel. Nr. 112 (1 t., b. l. 36-37, 150). Liudytoja V. V. taip pat nurodė, kad atėjusi į nukentėjusiosios namus rado nukentėjusiÄ jÄ gulinčiÄ ant grindų, prie laiptų. Nukentėjusioji pasakė, kad jÄ vyras pastÅ«mė ir ji nugriuvo (1 t., b. l. 39-40, 149-150).

14. Nurodytus nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotas liudytojos R. B. praneÅ¡imas, jog pranešėjai paskambino mama V. B. ir pranešė, kad agresyvus tėvas P. R. B. jÄ pastÅ«mė, moteris nugriuvo, galimai klubo trauma (1 t., b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡reikalauta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t. b. l. 13-14), kuriuose užfiksuotos analogiÅ¡kos aplinkybės, kurios nurodytos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose.

Be to, nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktÄ patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2484/2019(01), kurioje konstatuota, jog V. B. nustatytas kairio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžis, 2019 m. liepos 18 d. padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, pavirÅ¡iumi, netiesioginio trauminio poveikio į gaktikaulį metu, galimai nukritus ant grindų. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 50-51).

Specialistė K. G. apklausta apylinkės teisme patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ , specialistės papildomus paaiÅ¡kinimus, kad V. B. nustatytas kairio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžis, esant tokiam sužalojimui judesiai galimi (ėjimas, sėdėjimas), tačiau riboti skausmo. Ä®vertinus sužalojimo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , mažai tikėtina, kad po tokio sužalojimo padarymo nukentėjusioji nejaustų skausmo judėjimo metu. Izoliuotas gaktikaulio Å¡akos lūžis, padarytas netiesioginės traumos metu, t. y. griÅ«nant ir kontaktuojant klubo ar sėdmens sritimi su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi (1 t., b. l. 53-54).

Papildomai paaiškino, kad pats sužalojimas judėjimui netrukdo, tačiau trukdo pats skausmas, todėl ji galėjo nepajudėti. Sužalojimas negalėjo atsirasti, jeigu asmuo būtų kritęs nuo kopėčių, tuomet būtų masyvesni sužalojimai, poodinės kraujosruvos būtų galėję atsirasti, būtų išryškėję. Pasakyti negali, ar buvo stiprus stūmimas, kadangi nėra sužalojimų, kuriais galėtų remtis, su kuria vieta kontaktavo, ar buvo panaudoja jėga (1 t., b. l. 188-189).

15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo nekyla, kadangi nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, t. y. nukentėjusioji įvykio aplinkybes iš esmės analogiškai nurodė tiek iš karto po įvykio, savo pareiškime policijai, apklausta papildomai, akistatos metu, pranešdama savo dukrai – liudytojai R. B. bei kaimynei – liudytojai V. V., specialistei K. G., tiek atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, tiek ir tolimesnio ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Minėtų parodymų patikimumÄ pagrindžia ir nukentėjusiosios įvykio mechanizmo apibÅ«dinimas, kuris iÅ¡ esmės yra logiÅ¡kas, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, jog sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, pavirÅ¡iumi, netiesioginio trauminio poveikio į gaktikaulį metu, t. y. nukritus ant grindų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę byloje grindė vien tik nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumu.

16. Taip pat kaip prieštaringas vertintinas ir nuteistojo argumentas, jog jis nei palaikė, nei nepalaikė kažkokių savo versijų, o nurodė jam žinomas faktines aplinkybes, kaip galėjo susižaloti nukentėjusioji (jo nuomone), ir, kad niekada nevartojo jokio fizinio smurto, kuris sukėlė tokias pasekmes. P. R. B. pirmosios 2019 m. liepos 19 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l.

77) kategoriškai neigė savo kaltę, nurodydamas, kad V. B. pati nukrito šonu, kai norėjo jam suduoti smūgį, o jis pasitraukė. Gulėdama pasislinko iki laiptų. Kitos apklausos, vykusios 2020 m. sausio 23 d., metu (1 t., b. l.

90) P. R. B. pateikė visai kitokias įvykio ir sužalojimo aplinkybes, paaiÅ¡kindamas, kad nukentėjusioji susižalojo iki Å¡io įvykio, nukritusi nuo kopėčių. Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 148). Specialistė, pateikusi iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, kaip minėta, paaiÅ¡kino, jog mažai tikėtina, kad su tokiu sužalojimu asmuo nesikreiptų pagalbos ir nejaustų skausmo judėjimo metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu P. R.

B. iÅ¡ esmės nurodė visai kitokiÄ nukentėjusiosios kÅ«no pozicijÄ , kai ji greičiausiai už jo užkliuvusi nukrito; pagulėjusi žmona apsivertė, pasislinko ir atsigulė galvÄ padėdama ant pirmojo laiptelio (1 t., b. l. 80-83), negu nurodė pati nukentėjusioji ir liudytoja V. V., kad gulėjo koridoriuje ant grindų, prie laiptų. Akistatos tarp V. B. ir P. R. B. metu (1 t., b. l. 45-47) pastarasis nurodė, kad nestipriai sutuoktinę pastÅ«mė ir Å¡i suklupo. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apelianto parodymais ir bÅ«tent todėl jo parodymai vertinami kaip nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinka ne tik nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms, bet ir objektyviems įrodymams – specialisto iÅ¡vadai ir specialistės paaiÅ¡kinimams.

17. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės neigė savo kaltę. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme palaikė dvi savo iÅ¡keltas versijas, pagal pirmÄ jÄ â€“ įvyko nelaimingas atsitikimas, jog nukentėjusioji pati užkliuvo ir pargriuvo, pagal kitÄ , kad nukentėjusioji susižalojimus galėjo patirti dar iki įvykio, kabindama užuolaidas nukrito nuo kopėčių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog nukentėjusioji jam trenkė, jis pasitraukė, o ji pati griuvo, susmuko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ne tik kelia abejonių dėl nuteistojo parodymų patikimumo, bet kartu ir patvirtina ginčijamÄ nukentėjusiosios V. B. parodymų nuoseklumÄ .

18. Apeliaciniame skunde ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. B. nurodė net tris skirtingas suduotų smÅ«gių vietas (sutuoktinis ranka trenkė jai į krÅ«tinę, abejomis rankomis stipriai jÄ pastÅ«mė per krÅ«tinės lÄ stÄ ir smogė kumščiu į pilvo sritį). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp to paties asmens duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

19. Analizuojant nukentėjusiosios parodymus dėl nuteistojo suduotų smÅ«gių lokalizacijos pabrėžtina tai, jog nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, vyko konfliktas, po įvykio buvo susijaudinusi, juto stiprų skausmÄ dubens srityje, teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jai nėra skirtumo nuo stÅ«mimo ir trenkimo, tarp krÅ«tinės ir pilvo srities bei patvirtino, kad sutuoktinis sudavė smÅ«gį į krÅ«tinės sritį (1 t., b. l. 149-150). Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apeliaciniame skunde ginčijamas parodymų patikimumas, nukentėjusiajai nurodant tris skirtingas suduotų smÅ«gių vietas, yra nulemtas ne tik nukentėjusiosios amžiaus, susijaudinimo, bet ir iÅ¡kilusiais sunkumais apibÅ«dinant tiksliÄ suduoto smÅ«gio lokalizacijÄ , kas nepaneigia nukentėjusiosios duotų parodymų nuoseklumo, kadangi, turėdama omenyje smÅ«gio sudavimo sritį (priekinę aukščiau juosmens kÅ«no dalį), nukentėjusioji galėjo skirtingu laiku nevienodai apibÅ«dinti smÅ«gio sudavimo vietÄ .

Tačiau dėl esminių aplinkybių, jog nukentėjusioji nugriuvo sutuoktiniui jai sudavus ranka smūgį į krūtinę, ji buvo visada nuosekli.

20. Skunde kritikuojami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo, siekiant sumenkinti bÅ«tent nukentėjusiosios duotus parodymus ir akcentuojami nuteistojo parodymai. Pažymėtina, jog teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas, todėl teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡samiai atskleisti P. R. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymiai, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent nuteistasis konflikto metu sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka nukentėjusiajai sutuoktinei V. B. į krÅ«tinę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Pabrėžtina, kad apeliantų skunde nurodytas argumentas, jog liudytoja R. B. davė melagingus parodymus dėl dokumentų iÅ¡ P. R.

B. el. paÅ¡to gavimo aplinkybių, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nelaikė jų įrodymu Å¡ioje byloje, pripažinęs kaip gautus neteisėtu bÅ«du, t. y. iÅ¡ P. R. B. asmeninio susiraÅ¡inėjimo be jo sutikimo. Ä®vertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , palyginus nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus su aptartais įrodymais yra pagrindas konstatuoti, kad bÅ«tent nukentėjusiosios parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra teisingi, o aptartos aplinkybės iÅ¡ esmės iliustruoja ne galimÄ nukentėjusiosios tikslÄ apkalbėti nuteistÄ jį, o bÅ«tent jų konfliktiÅ¡kus santykius, galimai nulėmusius tiriamÄ Ä¯vykį.

Pagal tokias pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes P. R. B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. R. B. gynėjo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus AuÅ¡ra Bielskė Nijolė Žimkienė