eb91591b-ce4e-490a-b9d5-609080af215f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-1916-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00091-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu ( b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiÅ¡kėjo laikymÄ netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau - LukiÅ¡kių TI-K) laikotarpiu nuo 2019-03-14 iki 2019-06-25 buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nuolat trÅ«kdavo laisvo ploto, nes buvo laikomas perpildytose kamerose, jam nebuvo užtikrinamas minimalus kameros plotas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam turėjo tekti 5,1 m2 kameros ploto. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas.

Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 15–21) pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiÅ¡kėjo buvimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytÄ reikalavimÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės).

Dėl neturtinės žalos Vilniaus PN pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai bendro pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2019-03-14 iki 2019-06-25 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l.

16) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-03-14 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, buvo kalinamas vienas; 2019-03-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 328, kurios plotas 7,57 m2, ir joje iki 2019-03-26 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019-03-27 iki 2019-04-15 kameroje Nr. 328 buvo kalinami du asmenys; 2019-06-16 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 311, kurios plotas 7,75 m2, kurioje iki 2019-05-06 buvo kalinami 2 asmenys; 2019-05-07 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 281, kurios plotas 7,87 m2, kurioje iki 2019-05-13 buvo kalinami du asmenys; nuo 2019-05-14 iki 2019-05-18 kameroje Nr. 281 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019-05-19 iki 2019-06-05 kameroje Nr. 281 buvo kalinami du asmenys.

PareiÅ¡kėjas 2019-06-06 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2019-06-10 pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į Vilniaus PN (LukiÅ¡kių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo kalinamas vienas; 2019-06-11 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 281, kurioje iki 2019-06-20 buvo kalinami du asmenys; nuo 2019-06-21 iki 2019-06-24 kameroje Nr. 281 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2019-06-25 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K buvo atvykęs du kartus laikotarpiais nuo 2019-03-14 iki 2019-06-06 ir nuo 2019-06-10 iki 2019- 06-25. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma laikotarpiais nuo 2019-03-14 iki 2019-06-06 ir nuo 2019-06-10 iki 2019-06-25 nebuvo pažeista, nes kamerose Nr. 117, Nr. 328, Nr. 311, Nr. 281, Nr. 105 pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,785 m2 iki 7,57 m2.

Taigi, iÅ¡ nustatytų aplinkybių ir pateiktų duomenų, t. y. kamerų ploto, jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas per visÄ jo kalinimo laikotarpį, todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju, nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlę veiksniai, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkinamas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė