2021-12-01 Nr. AB-25674-3-61-3-01637-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4033-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01637-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2021 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. TE-5-150 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į buvusias pareigas, t. y. į Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininką; 3) priteisti iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir PGT) pareigūnas - skyrininkas. Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 15 d. pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo ir jo kolegų Panevėžio PGV Rokiškio PGT ugniagesių gelbėtojų V. K. ir D. K. galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų (pareigūno vardo pažeminimo). Pagrindu pradėti tarnybinį patikrinimą buvo Departamento Panevėžio PGV Rokiškio PGT viršininko D. K. pateikta informacija apie galimą degalų grobstymą Rokiškio PGT. Ši prielaida, atsakovo teigimu, padaryta peržiūrėjus transporto priemonės eksploatavimo kortelę (joje buvo nurodyta, kad automobilio kuro bake yra daugiau kuro nei fiziškai į jį gali tilpti) ir vaizdo kamerų įrašus (juose galimai matyti pareigūnai, nešiojantys tuščias ir pilnas talpyklas, taip pat - kaip pilnos talpyklos įdedamos į asmeninio automobilio bagažinę).

3. Atsakovui pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis nustačius, kad galbūt buvo padarytas administracinis nusižengimas (smulki vagystė), 2020 m. liepos 10 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, o turima medžiaga buvo perduota policijai. Departamente 2021 m. kovo 2 d. buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio aps. VPK) Rokiškio policijos komisariato (toliau – ir Rokiškio PK) tą pačią dieną priimtas nutarimas Nr. 83-ANR_N-336-2021 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas), kurioje jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirta bauda bei įpareigojimas atlyginti Departamentui padarytą žalą. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu, tačiau per klaidą jo neapskundė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadose buvo remiamasi tik Nutarimu ir nepasisakyta dėl jo teiktuose paaiškinimuose išdėstytos pozicijos, kad kuro jis negrobė, taip pat ir dėl kitų su kuro kiekio neatitikimu susijusių aplinkybių.

5. Pareiškėjas teigė, kad neskundė Nutarimo, nes nesuprato, kad turi tokią teisę, kadangi iš pradžių šią bylą tyrusi policijos tyrėja nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Tyrėja nurodė, kad tyrimo metu negauta duomenų, kad jis ar kitas asmuo pagrobė kurą, nes dėl automobilyje neįdiegtos telemetrinės įrangos, kuri galėtų fiksuoti kuro suvartojimą ar kritimą, dėl to, kad kuro nurašymas vykdomas pagal formules, o kuro suvartojimo kontrolė vykdoma vizualiai, dėl to, kad eksploatavimo kortelės pildymas neatitinka tikrovės, nėra galimybės nustatyti, koks kuro kiekis buvo automobilio bake. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, atmetę Departamento direktoriaus skundą, patvirtino priimtą nutarimą. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi (bylos Nr. AN2-4- 350/2021) panaikino Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžino policijai nagrinėti iš naujo.

6. Pareiškėjo teigimu, jis kuro nevogė, todėl nepagrįstai ir neteisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą. Be to, jo nuomone, net jei jis būtų pasisavinęs kurą, tai nesudarytų pagrindo jį atleisti pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jis negalėjo būti atleistas dėl pareigūno vardo pažeminimo, nes nėra abiejų aplinkybių nustatyti pareigūno vardo pažeminimą. Be to, atsakovas praleido Statute nustatytus terminus atleisti jį už pareigūno vardo pažeminimą. Pareigūnas šiuo pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pagal ANK 632 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kadangi policijos Nutarimas buvo priimtas 2021 m. kovo 2 d., apskųstas jis galėjo būti iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos (nežinoma, kurią tiksliai dieną jis buvo išsiųstas), todėl atsakovas gerokai praleido terminą priimti Įsakymą. Negana to, jei terminas būtų skaičiuojamas ne nuo Nutarimo įsiteisėjimo dienos, o nuo 2021 m. balandžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-33„Dėl Rokiškio PGT pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir Išvada) priėmimo dienos, dokumento registracijos data yra 2021 m. balandžio 12 d., o Įsakymas buvo priimtas 2021 m. balandžio 15 d., t. y. po 3 darbo dienų.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad policijai ištyrus administracinį nusižengimą, priėmus sprendimą (Nutarimą) ir jam įsiteisėjus, Departamentas neturėjo teisės kvestionuoti jame nustatytų faktų. Be to, pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Nutarimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ne tik administracinio nusižengimo, tačiau ir bet kokio kito pažeidimo (ginčo) nagrinėjimo trukmė nelemia galimybės skųsti jo metu priimtą sprendimą, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis manė neturintis teisės skųsti Nutarimo, atsakovo nuomone, tėra jo gynybinė pozicija.

9. Atsakovas pažymėjo, jog 2021 m. kovo 19 d. (Nutarimas priimtas 2021 m. kovo 2 d.) pareiškėjas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, Departamentui pateikė prašymą nuo 2021 m. kovo 22 d. atleisti jį iš vidaus tarnybos. Tai rodo, jog pareiškėjas suprato, kokias pasekmes gali sukelti įsiteisėjęs Nutarimas (jis gali būti atleistas iš vidaus tarnybos ir dėl to trejus metus netekti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos), todėl, siekdamas išvengti šių pasekmių, pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos jo paties prašymu.

10. Atsakovo vertinimu, tai, kad yra kiti kolegos ir filmavimo kameros nėra kliūtis pareiškėjui daryti nusižengimus. Jo polinkį siekti neteisėtos asmeninės naudos atskleidžia kito tarnybinio nusižengimo tyrimo, baigto 2020 m. rugsėjo mėn., metu nustatytos aplinkybės: 2020 m. gegužės mėn. pareiškėjas (o taip pat ir kiti budinčios pamainos pareigūnai, sistemingai ir atvirai, nesislėpdami nei vienas nuo kito, nei nuo filmavimo kameros), naudodamas tarnybai priklausančius įrangą ir materialinius išteklius, tarnybinėse patalpose plovė bei remontavo savo automobilius.

11. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas, todėl jis pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta pareiškėjo kaltė bei aiškiai priešingi visuomenės interesams veiksmai. Vadovaujantis teismų praktika, pareigūno vardo pažeminimas taip pat nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vienareikšmiai vertintų neigiamai. Be to, ir tai, kad toks pareiškėjo elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teises, moralės normų laikymąsi. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo veiksmai (kuro vagystė) nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Departamentui atlygino žalą, kurią padarė pagrobdamas kurą, o tai rodo, jog jis pripažino vagystės faktą.

13. Departamento direktoriui 2021 m. balandžio 14 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo Išvadą, kurioje konstatuota pareiškėjo padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, kitą dieną buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Todėl, akivaizdu, kad Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Departamento Panevėžio PGV Rokiškio PGT viršininko D. K. pateikė informaciją apie galimą degalų grobstymą Rokiškio PGT. Prielaida dėl galimo grobstymo padaryta peržiūrėjus transporto priemonės eksploatavimo kortelę ir vaizdo kamerų įrašus. Departamento direktorius 2020 m. birželio 15 d. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl V. P. ir kitų pareigūnų, galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų (pareigūno vardo pažeminimo). V. P. 2020 m. liepos 2 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.

V. P. 2020 m. liepos 2 d. paaiškinime nesutiko su dyzelino pasisavinimu. 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu pateiktame paaiškinime pareiškėjas papildė, jog kartais transporto priemonės odometras neteisingai rodo nuvažiuotus kilometrus (rodo mažiau), o Rokiškio PGT tarnybos viršininkas yra nurodęs budinčios pamainos pareigūnams rašyti, jog automobilio siurblys dirbo net ir tuo atveju, jei jis ir nebuvo įjungtas, kad būtų suvienodintas teorinis ir faktinis sunaudoto kuro kiekis. Departamentas, tarnybinio patikrinimo metu nustatęs, kad galbūt yra padarytas administracinis nusižengimas (smulki vagystė) ir šios veikos nėra galimybės atriboti nuo tarnybinio nusižengimo, vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas) 10 punktu, 2020 m. liepos 10 d. teikimu Nr. V-1509 tarnybinį patikrinimą sustabdė, turimą medžiagą perdavė Panevėžio aps. VPK Rokiškio rajono PK, kuris 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi Panevėžio aps. VPK Rokiškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 83-ANR_N-1087-2020 (ROIK Nr. 20119812590) paliko nepakeistą.

Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį: Panevėžio aps. VPK Rokiškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 83-ANR_N-1087-2020 (ROIK Nr. 20119812590) panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Panevėžio aps. VPK Rokiškio rajono PK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Panevėžio aps.

VPK Rokiškio PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2021 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą Nr. 83-ANR_N-336-2021, kuriuo pripažino V. P. padarius administracinį nusižengimą ir skyrė jam 245 Eurų baudą bei įpareigojo atlyginti Departamentui padarytą žalą. Pareiškėjas Nutarimo neskundė, baudą sumokėjo, žalą atlygino. Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nustatyta tvarka Nutarimo neskundė, vadovaudamasis Aprašo 10 ir 13 punktais, 2021 m. kovo 30 d. tarnybinį patikrinimą atnaujino. Atlikus tyrimą, 2021 m. balandžio 12 d. buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad 2020 m. gegužės 31 d.

V. P. Tarnybos knygoje neįrašė skyrių sudėties pakeitimų, iš budinčios pamainos pareigūnų nepareikalavo tinkamo transporto priemonės eksploatavimo kortelės pildymo, asmeniniu automobiliu įvažiavo į tarnybines patalpas ir pagrobė 40 1 kuro, tuo pažeidė Budinčios pamainos tarnybos knygos pildymo taisyklių I skyriaus 1 punktą ir II skyriaus 4.9 punktą; Pareigybės aprašymo 5.5 ir 5.9 punktus; Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-342 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 12 punktą;

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.3 ir 7.3 punktus ir pažemino pareigūno vardą. Išvadoje pasiūlyta už pareigūno vardo pažeminimą V. P. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Įsakymu, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 150 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 29 d.

įsakymo Nr. 1-51 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo“ L24.1 papunkčiu bei atsižvelgus į Išvadą, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2021 m. balandžio 15 d.

16. Teismas nurodė, jog byloje pateikti tarnybinio patikrinimo išvados metaduomenys patvirtino, kad Departamento direktorius Išvadą patvirtino 2021 m. balandžio 14 d., o Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo buvo priimtas 2021 m. balandžio 15 d., t. y. kitą dieną po Išvados patvirtinimo, todėl darytina išvada, kad Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis nevogė kuro, teismas pažymėjo, jog šis faktas buvo konstatuotas ne tik Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, bet ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 108 straipsnį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.04 val. (duomenys neskelbtini), Departamento Panevėžio PGV Rokiškio PGT tarnybinėse patalpose, pasinaudodamas jam priklausančiu automobiliu, iš tarnybinio automobilio kuro bakų pagrobė 39,80 Eur vertės 40 l kuro, todėl jam paskirta 245 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti Departamentui padarytą žalą. Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje priimto Nutarimo neskundė, jis yra įsiteisėjęs.

18. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad jis neturi teisės skųsti Nutarimo dėl administracinio nusižengimo nagrinėjimo trukmės, teismas nurodė, jog Nutarime buvo nurodyta jo apskundimo galimybė, kuria pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti. Todėl jo argumentus teismas laikė gynybine pozicija.

19. Teismas pažymėjo, kad policijai nustačius, jog V. P. kurą pagrobė, netikslinga komentuoti jo paaiškinime išreikštą poziciją, kad jis kuro negrobė, o taip pat ir kitas su kuro kiekio neatitikimu susijusias aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pažeidimą dėl asmeninio automobilio įvarymo į Rokiškio PGT garažą V. P. pripažino, o pažeidimų dėl tarnybinių dokumentų pildymo ir pildymo kontrolės jis neneigė. Nesant naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Panevėžio aps. VPK Rokiškio PK, nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, teismas sprendė, kad jis negali paneigti galiojančio Nutarimo dėl to paties fakto ir konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas, t. y. kad jis nevogė kuro iš tarnybinio automobilio. Teismui nekilo abejonių, kad tiek tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visuma, tiek administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtino, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.04 val. (duomenys neskelbtini), Departamento Panevėžio PGV Rokiškio PGT tarnybinėse patalpose, pasinaudodamas jam priklausančiu automobiliu, iš tarnybinio automobilio kuro bakų pagrobė 40 l kuro, todėl šį faktą pripažino įrodytu. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai pasisavinant kurą yra įrodyti tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, Rokiškio PGT Tarnybos knyga, transporto priemonių eksploatavimo kortelėmis, vaizdo įrašais, pareigūnų apklausomis, patalpų apžiūra, kuro suvartojimo eksperimento atlikimu), kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas vogė kurą. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadų pagrįstumą dėl kuro vogimo fakto, patvirtino ir Panevėžio aps. VPK Rokiškio PK nutartis, kurioje šis faktas buvo nustatytas.

20. Teismas sprendė, jog pareiškėjo veiksmai (kuro vagystė) nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai, privalėjo taip nesielgti, tačiau savo veiksmų neatsisakė, sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius, tiek savo, tiek tarnybos autoritetui (kaltės forma - tyčia). Priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Tokie aiškiai priešingi visuomenės interesams pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pademonstravo nepagarbą žmogui, įstatymams, dorovės normoms, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą.

21. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas savinosi įstaigos kurą, taip savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo argumentą, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nevogė kuro, dėl ko buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas teigia, jog jis nevogė tarnybinio kuro. Ši aplinkybė iš pradžių buvo nustatyta ir policijos, kai administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, todėl jis buvo ramus, kad šis klausimas išsisprendė, o vėliau, kai byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nesuprato, kad jo atžvilgiu priimtą Nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padarysiu ANK 108 straipsnyje numatytą pažeidimą, jis turi teisę apskųsti. Be to, Nutarimas jam buvo išsiųstas senu gyvenamosios vietos adresu, todėl jam nebuvo tinkamai įteiktas. Apie tai, kad klausimas dėl kuro vagystės išsisprendė ir nenustatyta, kad pareiškėjas pagrobė kurą, jis sprendė ir dėl to, kad 2020 m. rugsėjo mėn. jam ir keliems kitiems jo kolegoms buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už smulkius tuo pat laikotarpiu (2020 m. gegužės mėn.) padarytus pažeidimus. Be to, 2021 m. kovo 19 d. pareiškėjas darbdaviui pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą dėl sveikatos problemų, bet galiausiai buvo priimtas sprendimas jį atleisti pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi pareigūno veika turi būti padaryta viešai.

24. Pareiškėjo manymu, sprendimas jį atleisti yra neproporcingas, nes jis 25 metus sąžiningai ir pavyzdingai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, ne kartą buvo skatintas, o dėl tokio jo atleidimo, jis 3 metus negalės gauti pareigūnų valstybinės pensijos.

25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovo padėką, kurią prašo pridėti prie bylos.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Departamento manymu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktą skundą, smulkiai atkartoja (perrašo) jo argumentus.

28. Atsakovas pažymi, jog tyrimas dėl kuro vagystės yra baigtas. Prieš išnagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (ir surašant 2021 m. kovo 2 d. Nutarimą), dalyvaujant pareiškėjui 2021 m. vasario 24 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taigi jis tikrai negalėjo nežinoti, kad tyrimas dėl vagystės nebaigtas, tad galvoti priešingai (bent jau nuo protokolo surašymo momento) neturėjo jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Nutarimas jam buvo įteiktas netinkamai, be to, 2021 m. vasario 24 d. policijos surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresas, pareiškėjas šį protokolą pasirašė jo surašymo dieną, taigi jis yra pats atsakingas dėl tinkamo gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jam buvo siunčiamas Nutarimas, nurodymo. Pareiškėjas, matydamas, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas neteisingas jo gyvenamosios vietos adresas, turėjo ir privalėjo apie tai informuoti protokolą surašiusį asmenį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog Nutarimas buvo siunčiamas ne tuo adresu, tačiau pareiškėjas nenurodė, kad tuo adresu siųstas Nutarimas jo nepasiekė ar kada tiksliai jis Nutarimą gavo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nutylėjo, jog jis bandė Nutarimą apskųsti praleidęs apskundimo terminą, tačiau teismas neįžvelgė termino praleidimą pateisinančių priežasčių.

29. Atsakovas tiek Išvadoje, tiek atsiliepime į skundą pasisakė, jog pagal teismų suformuotą praktiką veiksmų (veikos) vertinimas (ar jie žemina pareigūno vardą) nepriklauso nuo to, ar veiksmai (veika) atlikti viešai ir yra žinomi visuomenei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai atlikti viešai – tarnybos garaže, matant kitiems pareigūnams, apie juos sužinojo policijos bei teismo pareigūnai.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pateikė po to, kai policija priėmė Nutarimą, jo apskundimo terminui einant į pabaigą. Kadangi pareiškėjas Nutarimo neskundė, savo noru išeidamas iš vidaus tarnybos, jis tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių, kurios kyla dėl atleidimo pažeminus pareigūno vardą (3 metus nemokama pareigūno valstybinė pensija).

31. Atsakovas nurodo, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Padėka pareiškėjui duota 2020 m. balandžio 7 d., vadinasi jis šį dokumentą galėjo pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, statutinio vidaus tarnybos pareigūno, atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. TE-5-150 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į tarnybą atmetė. Teismas rėmėsi Panevėžio aps. VPK Rokiškio PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 83-ANR_N-336-2021 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.04 val. tarnybinėse patalpose pagrobė 40 l kuro iš tarnybinio automobilio bako, ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, vertino, kad pareiškėjo tyčiniai veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir menkina sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą, todėl už pareigūno vardo pažeminimą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu jis buvo atleistas pagrįstai.

34. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teigė, kad jis niekada nepripažino, kad vogė kurą, policijos nutarimo neapskundė per klaidą; nurodoma veika nebuvo vieša, todėl nesutiko, kad jo elgesys kompromituoja vidaus tarnybą; teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2021 m. kovo 19 d. jis atsakovui pateikė prašymą atleisti savo noru dėl sveikatos būklės; pritaikytą nuobaudą vertina kaip socialiai neteisingą ir neproporcingą priemonę, nes turėdamas nepilnametį vaiką lieka be darbo ir pajamų; turėdamas vidaus tarnybos būtinąjį 25 m. stažą, tris metus negalės gauti pareigūno valstybinės pensijos.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

36. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

37. Departamento Vidaus tyrimų skyriaus išvadoje Nr. TPI-33„Dėl Rokiškio PGT pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų (pareigūno vardo pažeminimo)“, surašytoje 2021 m. balandžio 12 d., kuria grindžiamas Departamento Įsakymas, konstatuota, kad 2020 m. gegužės 31 d. V. P. Tarnybos knygoje neįrašė skyrių sudėties pakeitimų, iš budinčios pamainos pareigūnų nepareikalavo tinkamo transporto priemonės eksploatavimo kortelės pildymo, asmeniniu automobiliu įvažiavo į tarnybines patalpas ir pagrobė 40 1 kuro, tuo pažeidė Budinčios pamainos tarnybos knygos pildymo taisyklių I skyriaus 1 punktą ir II skyriaus 4.9 punktą; Skyrininko pareigybės aprašymo 5.5 ir 5.9 punktus; Vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą, Etikos kodekso 6.3 ir 7.3 punktus ir pažemino pareigūno vardą.

38. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis nevogė kuro, pažymėjo, kad šis faktas buvo konstatuotas administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 108 straipsnį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.04 val. (duomenys neskelbtini), Departamento Panevėžio PGV Rokiškio PGT tarnybinėse patalpose, pasinaudodamas jam priklausančiu automobiliu „ Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tarnybinio automobilio KAMAZ kuro bakų pagrobė 40 l kuro, 39,80 Eur vertės, jam paskirta 245 Eurų bauda bei įpareigojimas atlyginti departamentui padarytą žalą. Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje 2021 m. kovo 2 d. priimto nutarimo Nr. 83-ANR_N-336-2021 teismui neskundė. Tarnybinio nusižengimo išvadoje yra konstatuotas tas pats faktas. ANK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ANK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti.

39. Teismas vadovavosi ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti Panevėžio aps. VPK Rokiškio PK, nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, neturėjo pagrindo paneigti minėto galiojančio policijos nutarimo dėl to paties fakto ir konstatuoti priešingai. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl aplinkybių, patvirtinančių kuro grobimo faktą vertinimo nagrinėjamoje byloje, atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis niekada nepripažino šio fakto, kad kitame automobilyje kuro trūkumas to paties patikrinimo metu nebuvo vertintas kaip kuro grobimas, nes šiais argumentais negalima paneigti administracinio nusižengimo byloje nustatyto fakto. Pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių jis nurodo neapskundęs 2021 m. kovo 2 d. priimto nutarimo Nr. 83-ANR_N-336-2021, nagrinėjamoje byloje taip pat nevertintinos, nes neturi reikšmės sprendžiant dėl administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusio nutarimo galiojimo. Tų pačių aplinkybių kitoks vertinimas negu nustatyta administracinio nusižengimo byloje reikštų ANK 667 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o tuo pačiu ir teisėtumo principo pažeidimą.

40. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poelgio, kaip žeminančio pareigūno vardą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualioje praktikoje yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021).

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nustatyti faktai (kuro grobimas tarnybos vietoje, tyčia) yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Taigi, pareigūnų elgesys jų tarnybos metu turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normos, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams, susijusiems su konkrečios tarnybos specifika (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019). Tokie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su pareigūno etika, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; toks pareiškėjo elgesys žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkina pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Pareigūno vardo pažeminimą nagrinėjamu atveju nulėmė konkretus pareiškėjo poelgis, atsakomybės taikymui pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą jo nurodomos aplinkybės apie ilgametę nepriekaištingą tarnybą, jo skatinimą iki pažeidimo padarymo ir pan. nėra reikšmingos.

43. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nurodoma veika nebuvo vieša, nes pažeidimas nustatytas tarnybos vietoje, buvo žinomas tik siauram asmenų ratui (darbuotojams) bei pareigūnams ir teismui, nes tiek tarnybos vieta, tiek pati tarnyba laikytina vieša, o visuomenė turi teisėtą lūkestį ne tik tikėtis nepriekaištingo pareigūnų elgesio, bet ir būti informuota apie pažeidimus. Taigi nepriklausomai nuo aplinkybės, ar apie pareiškėjo poelgį buvo paskelbta viešai, vien visuomenės teisė būti informuotai apie vidaus tarnyboje nustatytus pažeidimus lemia, kad pareigūnų padarytos neteisėtos veikos sukelia negatyvias pasekmes, kurias ir konstatavo teismas – griauna visuomenės pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą.

44. Nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybės, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 19 d. buvo atsakovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos savo noru dėl sveikatos būklės, nes šios aplinkybės atsirado vėliau, negu buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jau po 2021 m. kovo 2 d. priimto nutarimo Nr. 83-ANR_N-336-2021 administracinio nusižengimo byloje, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą taikyti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

45. Pareiškėjo argumentai, kad pritaikyta nuobauda vertintina kaip socialiai neteisinga ir neproporcinga priemonė, nes turėdamas nepilnametį vaiką jis lieka be darbo ir pajamų, turėdamas vidaus tarnybos būtinąjį 25 m. stažą, tris metus negalės gauti pareigūno valstybinės pensijos, laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjui pritaikytos nuobaudos griežtumo. Įvertinus pareiškėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą pažeidimo faktą ir aplinkybes, negatyvias pasekmes institucijos reputacijai visuomenės pasitikėjimo aspektu, pritaikyta nuobauda laikytina proporcinga ir adekvačia. Valstybinės pareigūno pensijos nemokėjimas trejus metus taip pat laikytina proporcinga priemone, nes įgyta teisė nėra paneigiama, o jos įgyvendinimo sustabdymas, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, laikytinas socialiai teisingu, nes teisė į valstybinės pareigūno pensijos mokėjimą neatsiejama nuo nepriekaištingos tarnybos reikalavimo. Kitos pareiškėjo nurodomos pasekmės – darbo neturėjimas, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo kylantys materialiniai sunkumai, sietinos ne su pritaikytos tarnybinės nuobaudos padarytam pažeidimui proporcingumu, bet su jo paties socialine atsakomybe.

46. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą plikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienės