Legislator Case Law & Legislation
eb8ef289-b1fa-48bf-88c2-4d3ca6ac3087 AI generated

eb8ef289-b1fa-48bf-88c2-4d3ca6ac3087 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number eb8ef289-b1fa-48bf-88c2-4d3ca6ac3087
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-4891-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-05610-2015-3  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo nustatė:

Legislator headnote

AI generated

eb8ef289-b1fa-48bf-88c2-4d3ca6ac3087 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: LukiÅ¡kių TI-K neginčija, kad likusias 115 dienų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 115 dienų buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei                  1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-4891-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-05610-2015-3  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo nustatė:

PareiÅ¡kėjas G. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ .Skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014-01-21 iki 2014-05-21 ir nuo 2015-03-19 iki                      2015-04-02 jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui.

PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniÅ¡komis ir antisanitarinėmis sÄ lygomis, kadangi, kamerose buvo drėgna ir tamsu, įsiveisę tarakonai, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Be to, nebuvo sudaryta galimybė visiems asmenims valgyti prie stalo. Dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata, tapo dirglus. Neužtikrindamas tinkamų kalinimo sÄ lygų, LukiÅ¡kių TI-K elgėsi neteisėtai, todėl pagal Civilinio kodekso (toliau – CK)                              6.271 str. valstybei kyla pareiga atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8–13) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad visÄ laikotarpį nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Nuteistieji ir suimtieji LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų.

Tualetas nuo bendro kameros ploto yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 21 p. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo G. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014-01-21 iki                      2014-05-21 ir nuo 2015-03-19 iki 2015-04-02 jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas.

ReikalavimÄ priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kamerose buvo drėgna ir tamsu, buvo įsiveisę tarakonai, tvyrojo blogas kvapas, nebuvo sudarytos sÄ lygos pavalgyti prie stalo.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas G. J. skunde nurodytais laikotarpiais, t. y. 2014-01-21 iki 2014-05-21 ir nuo 2015-03-19 iki 2015-04-02, LukiÅ¡kių TI-K praleido 132 dienas.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (132 dienas) pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 17 dienų, t. y. 2014-01-22,                          2014-01-23, 2014-03-06, 2015-05-05, nuo 2015-03-19 iki 2015-03-25 ir nuo 2015-03-27 iki                       2015-04-01.

LukiÅ¡kių TI-K neginčija, kad likusias 115 dienų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 115 dienų buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei                  1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti.

Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo drėgna ir tamsu, buvo įsiveisę tarakonai, tvyrojo blogas kvapas, nebuvo sudarytos sÄ lygos pavalgyti prie stalo.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-22 nutartis a. b.

Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b.

Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad jie yra abstraktaus pobÅ«džio, todėl nevertintini.Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir pan.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ .Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, t. y. 115 dienų jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, įvertinęs, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad G.

J. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.

Atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 1 150 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir               129 str. teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui G. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 150 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto ir penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė