eb8defe1-9dbc-4e72-b22f-03cd710135d9 · Klaipėdos apygardos teismas

                   Civilinė byla Nr. 2A-456-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14765-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.4.3; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2018 m. balandžio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

P., J. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. P. ir J. P. ieÅ¡kinį atsakovams I. P., G. P., S. P., atstovaujamam atstovės pagal įstatymÄ I. P., dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovės I. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams R. P. ir J. P., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, notaras Edgaras Sutkus, A. M., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. P. ir J. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (bylos nagrinėjimo metu patikslino) praÅ¡ydami iÅ¡keldinti atsakovus I. P., jos sutuoktinį G. P. ir nepilnametį vaikÄ S. P. iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡is butas priklauso jiems nuosavybės teise, nes jį įsigijo 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties pagrindu.

Atsakovai iÅ¡ jiems priklausančio buto gera valia neiÅ¡sikelia, jame gyvena be jokio teisinio pagrindo.Atsakovė I. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytÄ tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo R. P., pripažinti negaliojančia, taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovei nuosavybės teise butÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta dėl kitos sutarties Å¡alies – R.

P. bei trečiojo asmens A. M. apgaulės. Aktyviais, tyčiniais, nesÄ Å¾iningais trečiojo asmens – A. M. veiksmais, turėjusiais lemiamos įtakos atsakovės valiai dėl sandorio sudarymo susiformuoti, bei kitos sutarties Å¡alies – R. P. veiksmais, nutylint tikrÄ jÄ buto vertę ir rinkos kainÄ , buto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandorio reikÅ¡mę, buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sutarties aplinkybių, palenkta sudaryti sutartį aiÅ¡kiai nenaudingomis jai sÄ lygomis, nesuprantant sutarties esminių sÄ lygų bei pasekmių.

IeÅ¡kovas R. P., matydamas neadekvačiÄ jos bÅ«senÄ , t. y. akivaizdžius kalbos, klausos, suvokimo sutrikimus, aktyviai siekė sudaryti ir sudarė buto pirkimo – pardavimo sandorį už dvigubai mažesnę nei rinkos kainÄ . Visa tai įrodo, jog jis tyčia jÄ apgavo ir suklaidino dėl sandorio esmės, esminio sandorio elemento – kainos bei sandorio pasekmių, Å¡ias esmines aplinkybes nutylėjo, kas sudaro apgaulės turinį ir pagrindÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.Atsakovė, sudarydama ginčijamÄ sutartį, nesuvokė jos turinio, jos sudarymÄ nulėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės bei neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai, atsakovė suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko, pasekmių, ir toks jos suklydimas buvo esminis.

Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma vienaÅ¡alė restitucija – ieÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti pagal šį sandorį gautÄ butÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino 2011 m. kovo 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytÄ tarp I. P. (buv. G.) ir R. P., negaliojančia.

Taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino atsakovei I. P. nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų R. P. ir J. P. iÅ¡ kiekvieno po 169,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei I. P..Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, byloje pateiktas ekspertizių iÅ¡vadas, pripažino, jog atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, nesuvokė sudaromo sandorio esmės, jos veiksmams įtakos turėjo A. M. veiksmai, ieÅ¡kovo R.

P. apgaulingas, nesÄ Å¾iningas elgesys, atsakovės psichinė bei fizinė bÅ«sena, jai bÅ«dingi asmenybės ypatumai, kuriais kiti asmenys pasinaudojo. Teismas sprendė, jog atsakovė įrodė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 183 straipsniu, 185 straipsniu, nagrinėjamu klausimu aktualia teismų praktika, 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandorį pripažino negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalis).Teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, taikant restitucijÄ ir atsakovei grÄ Å¾inus nuosavybės teisę į butÄ , iÅ¡ kurio jÄ su Å¡eima praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovai remdamiesi 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl savininko teisių gynimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai R. P., J. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2011 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutartis su atpirkimo teise pripažintina negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalių pagrindu.

Å i teismo iÅ¡vada padaryta netinkamai taikant materialines teisės normas ir nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos.Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo veiksmai atitinka apgaulės turinį neatitinka CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nurodytos apgaulės sÄ vokos, kadangi ieÅ¡kovas R. P. neatliko jokių tyčinių veiksmų bei nenutylėjo apie svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas sudarė pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandorį už dvigubai mažesnę nei turto rinkos vertė ir tai yra apgaulė, kadangi visų pirma, sandorio kaina mažesnė negu rinkos kaina negali bÅ«ti pagrindas pripažinti sandorio negaliojančiu, kadangi kaina yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimo reikalas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas atsakovę suklaidino dėl sandorio esmės bei jo pasekmių.

Å i teismo iÅ¡vada padaryta netinkamai taikant materialines teisės normas, Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Todėl teismas nepagrįstai įstatyme įtvirtintÄ notaro pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti sandorio esmę ir sudarymo pasekmes perkėlė ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas, kaip atsakingas ir atidus asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, jei ir nežinojo, tai turėjo žinoti ir suprasti apie trečiųjų asmenų nusikalstamÄ apgaulę ir jos įtakÄ sudarant ginčo sandorį, turėjo visas galimybes Å¡ias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Nurodyta teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės parodymų visumoje ir padarė klaidingas iÅ¡vadas. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ne ieÅ¡kovai siekė suklaidinti atsakovę, o prieÅ¡ingai atsakovė, siekdama sudaryti sandorį, klaidino ieÅ¡kovÄ Â ir kalbėjo netiesÄ .Teismo iÅ¡vada, kad atsakovė iÅ¡ esmės sutiko su tuo, jog ieÅ¡kovas paskolintų jai 65 000 Lt, o ji savo skolinių įsipareigojimų vykdymÄ užtikrintų turto hipoteka, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė materialines teisės normas, nepagrįstai taikė CK 1.91 straipsnį, nes darydamas Å¡iÄ Â iÅ¡vadÄ turėjo taikyti CK 1.87 straipsnį, nustatęs, kad atsakovės valia buvo sudaryti paskolos sutartį su hipoteka.Teismas, taikydamas vienaÅ¡alę restitucijÄ , pažeidė CK 6.145 straipsnį, kadangi negražino Å¡alių į pradinę padėtį, sudarė atsakovei galimybę praturtėti ieÅ¡kovų sÄ skaitÄ , pažeidė sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Pažeidė civiliniuose santykiuose įtvirtintÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi nevertino byloje esančių visų įrodymų: atsakovės sudarytų sutarčių, mokėjimų pavedimų, hipotekos lakÅ¡to, atsakovės gauto 2011 m. kovo 7 d. Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ raÅ¡to, kuriame nurodyta, kad Kredito unija sutinka, kad atsakovė  R. P. parduotų butÄ , kurie patvirtina, kad atsakovė turėjo valiÄ parduoti ieÅ¡kovui butÄ ; atsakovės parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.Teismo iÅ¡vados, kad atsakovė sandorio metu negalėjo suprasti sandorio esmės dėl savo ligos prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir kurie paneigia teismo ekspertizių iÅ¡vadas.

Teismas nevertino, kad ekspertai nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, o tik vertino medicininę dokumentacijÄ bei atsakovės paaiÅ¡kinimus. Byloje esantys ekspertizės aktai prieÅ¡tarauja byloje esantiems kitiems įrodymams: liudytojų parodymams, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimas, duotiems teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, atsakovės paaiÅ¡kinimams, duotiems nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje, raÅ¡ytiniams įrodymams, patvirtinantiems apie kitus atsakovės sudarytus sandorius.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I.

P., atstovaujama advokato RamÅ«no Girevičiaus, praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, tirdamas I. P. valios sudaryti ginčo sandorį formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kindamasis, ar I. P. suvokė tikrÄ jÄ sandorio bei atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių, pagrįstai vertino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m, lapkričio 29 d. nuosprendžiu nustatytas bei konstatuotas aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio sudarymu, o bÅ«tent tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne laisva atsakovės valia, o prieÅ¡ jÄ panaudotos apgaulės įtakoje.IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad teismas nenurodė ir nenustatė, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų panaudoję prieÅ¡ atsakovę apgaulę, nes teismas, atsižvelgdamas į byloje iÅ¡tirtus įrodymus, preciziÅ¡kai sÄ Å¾iningumo aspektu vertino ieÅ¡kovo R.

P. veiksmus iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu ir po sandorio sudarymo.IeÅ¡kovų argumentai, kad tai I. P., siekdama sudaryti sandorį, klaidino ieÅ¡kovÄ ir kalbėjo netiesÄ apie pinigų poreikį tėvo operacijai ir pan., nepagrįsti, nes kaip nurodyta tiek sprendime Å¡ioje civilinėje byloje, tiek nustatyta baudžiamojoje byloje, atsakovės valia jau buvo paveikta apgaulingų A. M. veiksmų, ji dėl savo sveikatos bÅ«klės nesugebėjo suvokti ir kritiÅ¡kai vertinti jai duodamų nurodymų kaip reikia elgtis, kÄ sakyti dėl sandorio sudarymo sÄ lygų, todėl atsakomybės už aukščiau minėtų faktų nurodymÄ ieÅ¡kovui perkėlimas atsakovei nepagrįstas.IeÅ¡kovai nepagrįstai atsakomybę už ginčijamo sandorio sudarymÄ siekia perkelti sandorį tvirtinusiam notarui Edgarui Sutkui.

Notariato įstatymo 31 bei 46 straipsniuose nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių (faktų), kurias notaras privalo nustatyti, patikrinti, tvirtindamas su nekilnojamuoju daiktu susijusius sandorius. Nėra pagrindo teigti, kad notaras nurodytų įstatymo nuostatų nevykdė.IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, jog atliekant ekspertizę buvo vertinami Å¡alių pateikti ir teismų priimti procesiniai dokumentai, Å¡alių parodymai, duoti baudžiamojoje byloje bei paaiÅ¡kinimai, duoti civilinėje byloje, liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, tirta pati I.

P., todėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, kad nurodyti duomenys ekspertų nebuvo vertintini, visiÅ¡kai nepagrįsti. Ekspertams buvo pateikta civilinė byla, prie jos prijungta baudžiamoji byla, visi byloje vykusių teismo posėdžio garso įraÅ¡ai, I. P. medicininiai dokumentai.Å iuo atveju ginčo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalių pagrindu, nes ieÅ¡kovas R. P. žinojo arba turėjo žinoti apie trečiojo asmens A. M. panaudotÄ apgaulę I. P. atžvilgiu, todėl teismas teisingai rėmėsi CK 1.91 straipsnio 2 dalyje nustatytomis restitucijos taisyklėmis.

Byloje yra nustatyta, kad R. P. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, todėl jam tenka CK 1.91 straipsnio 2 dalyje nustatytos vienaÅ¡alės restitucijos taikymo neigiami turtiniai padariniai.Pažymėjo, jog apsimestinis sandoris yra abiejų sandorių Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia sudaryti ne sandorį, kurį jos turi galvoje, bet kitÄ sandorį, skirtÄ tikrajam pridengti. Nagrinėjamu atveju atsakovė I. P. apskritai nesuvokė kokį sandorį ji sudaro, kokį pagal jos poreikius turėtų ar privalėtų sudaryti, o juo labiau negalėjo sÄ moningai vietoj paskolos sandorio, Å¡iam nuslėpti sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį su atpirkimo teise ir dar daugiau – dėl tokio apsimestinio sandorio sudarymo susitarti su R.

P..Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notaras Edgaras Sutkus, praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ toje dalyje, kurioje praÅ¡oma ieÅ¡kinį tenkinti, atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ , priimtÄ civ. byloje Nr. 2-6842- 328/2017, toje dalyje, kurioje tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, pakeisti ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad 2011 m. kovo 9 d. patvirtinta pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis, reg.

Nr. K1ES-2197, vis tik naikintina įstatyme nustatytais pagrindais (t. y. dėl apgaulės) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ , priimtÄ civ. byloje Nr. 2-6842-328/2017, toje dalyje, kurioje tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, paliktų nepakeistÄ , byloje esant nustatytiems faktams, kad atsakovė pinigus gavo ir juos panaudojo, praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo parinktÄ restitucijos bÅ«dÄ ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia Å¡iais argumentais:Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nesuvokė savo veiksmų sudarant sandorį pas notarÄ .

Buvo neatsižvelgta į tas aplinkybes, jog iki sandorio sudarymo ji lankėsi pas notarę RenatÄ MacnoriÅ«tę-Zikienę du kartus ir trečiÄ kartÄ pas jį sudarant sandorį. Lankymosi metu buvo siekiama iÅ¡aiÅ¡kinti, kokių tikslų ir pasekmių sudaromu sandoriu siekia atsakovė, kokia yra jos valia, kokiam terminui sudaromas sandoris, iÅ¡aiÅ¡kintos sudaromo sandorio pasekmės.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio             1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytÄ tarp I.

P. (buv. G.) ir R. P., pripažino negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino atsakovei I. P. nuosavybės teise butÄ , esantį Debreceno g. 49-6, Klaipėda, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 9 d. tarp ieÅ¡kovo R. P. ir atsakovės I. P. (buv. G.) buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtina Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notaro Edgaro Sutkaus, not. reg. Nr. K1ES-2197, kuria atsakovė pardavė, o ieÅ¡kovas pirko butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) kainÄ (t. 1, b. l. 7-10).

Sutarties 6.4 punkte numatyta, jog pardavėjas (atsakovė) turi teisę iki 2011 m. spalio 9 d. parduotÄ turtÄ atpirkti už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) kainÄ , nurodytos atpirkimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos. Iki sandorio sudarymo butas buvo suvaržytas hipoteka kredito unijos ,,Sveikatos kreditas“ naudai pagal sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 15). Byloje pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, jog dviejų kambarių buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2011 m. kovo mėn. galėjo bÅ«ti 130 000 Lt (37 650,60 Eur) (t. 3, b. l. 181-182). 2011 m. birželio 6 d.

Klaipėdos miesto 2-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, pagal nukentėjusios I. G. pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 38, 39). Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-722-380/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, jog A. M., įgijęs I. P. pasitikėjimÄ , siekdamas apgaule iÅ¡ I. P. iÅ¡vilioti kuo didesnę dalį turto – piniginių lėšų tariamoms skoloms padengti, advokato pagalbai už tariamai suteiktas teisines paslaugas apmokėti dėl paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, tai yra laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn., įvairiais bÅ«dais, o bÅ«tent SMS žinutėmis, telefoninių pokalbių metu, raÅ¡ytiniais laiÅ¡kais nurodydamas, kad ketina jÄ vesti sudarant santuokÄ ir bendrai vesti Å¡eimos Å«kį, kad tariamai turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kurį, paleidus jį iÅ¡ įkalinimo įstaigos, realizuos ir gaus piniginių lėšų, kuriomis padengs I.

P. turėtas iÅ¡laidas ir paskolintus pinigus, taip aktyviai, sistemingai veikdamas ir realiai neketindamas vykdyti savo įsipareigojimų, įtikino I. P. kreiptis į kredito įstaigÄ Kredito unijÄ â€žSveikatos kreditas“ dėl paskolos, ko pasekoje I. P. įtakota A. M., kreipėsi į Kredito unijÄ ir sudarė 2010 m. rugsėjo 24 d. vartojamosios paskolos sutartį Nr. 70081 dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur), prievolę užtikrindama nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Po to, gautÄ paskolos dalį 18 000 Lt (5 213,16 Eur) 2010 m. rugsėjo 24 d. pervedė į A.

M. mamos sÄ skaitÄ . A. M., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įtikino I. P. paskolinti jam 4 000 Lt (1 158,48 Eur) apmokėti tariamas antstolių iÅ¡laidas, dėl to I. P. kreipėsi į kredito įstaigÄ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ dėl 4 000 Lt (1 158,48 Eur) vartojamosios paskolos ir 2011 m. sausio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį 4 000 Lt (1 158,48 Eur) sumai. Po to, gautÄ paskolos dalį 3 000 Lt (868,86 Eur) pervedė į A. M. tėvo sÄ skaitÄ . A. M., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įtikinėjo I.

P. paskolinti 80 000 Lt (23 169,60 Eur), tačiau jai neturint reikalaujamos pinigų sumos, įtikino I. P. paskolinti jam kuo daugiau piniginių lėšų jas skolinantis iÅ¡ kitų asmenų, prievolės įvykdymui įkeičiant butÄ , esantį Debreceno g. 49-6, Klaipėdoje, įtikino nukentėjusiÄ jÄ I. P. 2011 m. kovo 9 d. Klaipėdos I-ame notarų biure sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu I. P. pardavė tariamam pirkėjui R. P. su atpirkimo teise iki 2011 m. spalio 9 d. butÄ , esantį Debreceno g. 49-6, Klaipėdoje, kurio rinkos kaina yra 140 000 Lt (40 546,80 Eur), už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ â€“ 65 000 Lt (18 825,30 Eur), iÅ¡ kurių gautÄ dalį – 28 762,05 Lt (8 330,07 Eur) buvo grÄ Å¾intas kreditas Kredito unijai pagal 2010 m. rugsėjo 24 d. vartojamosios paskolos sutartį Nr. 70081, o kitÄ dalį – 24 238 Lt (7 019,81 Eur) nukentėjusioji I.

P. perdavė R. B. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), kuriuos R. B., tyrimo nenustatytu būdu, juos perdavė A. M. (t. 3, b. l. 164-180).   Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai.

Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia.Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).Apeliantai skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalių normas, kadangi ieÅ¡kovas R.

P. neatliko jokių tyčinių veiksmų bei nenutylėjo apie svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas atsakovę suklaidino dėl sandorio esmės bei jo pasekmių. Notariato statymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir spaudimo esant konkrečių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo (spaudė) sudaryti sutartį;

2) asmuo atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti asmenį), dėl kurių kitas asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant apgaulės ir spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas arba sudarytas kitomis sÄ lygomis. Teismas, vertindamas Å¡ias sÄ lygas, turi tirti ir vertinti Å¡alių elgesį tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2014).Teisėjų kolegija, vertindama minėtas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmams sudarant ginčijamÄ sandorį įtakos turėjo ieÅ¡kovo R.

P. apgaulingas, nesÄ Å¾iningas elgesys. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. P. su atsakove dėl esminių sandorio aplinkybių nesitarė, dėl jų nesiderėjo, iÅ¡ Kauno vyko įsigyti turto į KlaipėdÄ už 65 000 Lt (18 825,30 Eur), perkamÄ turtÄ apžiÅ«rėjo tik sandorio dienÄ , prieÅ¡ sudarant sutartį pas notarÄ . Liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, jog konsultacijÄ dėl sandorio sudarymo teikė tariamam atsakovės pusbroliui (R. B.), pasiÅ«lė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise.

Liudytojais byloje apklausti E. Z. ir V. K. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovui pasiÅ«lė įsigyti butÄ už 65 000 Lt (18 825,30 Eur). Notarė Renata MacnoriÅ«tė-Zikienė 213 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu paliudijo, jog ji suprato, kad atsakovė nori perleisti butÄ ir po to jį atpirkti (t. 5, b. l. 87), taip pat nurodė, kad atsakovė pasakė, kad norės atpirkti (t. 5, b. l. 87). Iki sandorio patvirtinimo pati atsakovė I. P. du kartus buvo atvykusi pas Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarę RenatÄ MacnoriÅ«tę-Zikienę.

Kadangi pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties viena esminių sÄ lygų yra atpirkimo terminas, buvo aiÅ¡kinamasi, kada atsakovė pageidauja butÄ atpirkti, buvo derinamas atpirkimo terminas (t. 5, b. l. 87). Pažymėtina, kad atsakovė patvirtino notarės Renatos MacnoriÅ«tės-Zikienės liudijimÄ , nurodydama, kad taip viskas ir buvo, kaip liudytoja pasakojo (t. 5, b. l. 89). IÅ¡siaiÅ¡kinus visas bÅ«tinas sandorio sÄ lygas, buvo paskirtas laikas sandorio pasiraÅ¡ymui. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d.

įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad bÅ«tent A. M. veiksmų įtakoje buvo sudarytas ginčijamas sandoris (t. 3, b. l. 164-180). Minėtu nuosprendžiu taip pat konstatuota, jog byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. kitų asmenų – R. P. naudai apgaule bendrai su R. B. užvaldė didelės vertės nukentėjusiosios I. P. turtÄ , todėl Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino. Nenustatyta ir tai, kad A. M. pažinojo R. P.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmams sudarant ginčijamÄ sandorį įtakos turėjo ieÅ¡kovo R.

P. apgaulingas ir nesÄ Å¾iningas elgesys bei kad ieÅ¡kovas R. P. žinojo ar turėjo žinoti apie apgaulės, smurto ar grasinimų panaudojimÄ atsakovės atžvilgiu faktus ir tuo pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra visų sÄ lygų, aptartų Å¡ios nutarties 23 punkte, kad ginčijamÄ sandorį bÅ«tų galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir spaudimo. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė I.

P., pasirašydama 2011 m. kovo 9 d. buto pirkimo – pardavimo sandorį su atpirkimo teise dėl savo psichikos sveikatos būklės ir juridiškai svarbiu laikotarpiu išryškėjusių asmenybės bruožų tokių kaip padidintas įtaigumas, emocinis priklausomumas ir pavaldumas kitam asmeniui, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 4, b. l. 192).CK 1.89 straipsnis nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

Dėl to vienai iÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu bÅ«tina tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės asmens valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios.

Pasisakydamas dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2016 m. vasario 9 d.

– gegužės 5 d. ekspertizės akte Nr. 85TPK-34/2016 (t. 4, b. l. 185-93) nustatyta, jog I. P. nuo vaikystės nustatyta įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, atsakovės psichikos bÅ«sena laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. atitiko lengvÄ protinį atsilikimÄ (įgimtÄ silpnaprotystę); labai žemų, svyruojančių tarp lengvo ir vidutinio protinio atsilikimo lygio, intelektinių gebėjimų pagrindu yra susiformavusi primityvoka, pasyvi, priklausoma, nebrandi, stokojanti savarankiÅ¡kumo bei sugebėjimo atsispirti įtakai, įtaigi asmenybė su menku socialiniu supratingumu, apsunkintu sprendimų priėmimu ir gebėjimu numatyti artimesnes bei tolimesnes pasekmes.

I. P. nustatyti psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klės sutrikimai: įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, kai intelektiniai gebėjimai svyruoja lengvo – vidutinio protinio atsilikimo diapazone, kurtumas deÅ¡ine ausimi, neprigirdėjimas kaire ausimi kartu su jai bÅ«dingais individualiais psichologiniais ypatumais reikÅ¡mingai apribojo I. P. veiksmų, sudarant 2011 m. kovo 9 d. buto pirkimo – pardavimo sandorį jame nurodytomis sÄ lygomis, savarankiÅ¡kumÄ . VÅ¡Ä® Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-148/2016 (t. 5, b. l. 119-130) nustatyta, jog I.

P. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., taip pat ir sandorio sudarymo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas; lengvas protinis atsilikimas turėjo neigiamos įtakos I. P. veiksmų, sudarant 2011 m. kovo 9 d. buto pirkimo – pardavimo sandorį jame nurodytomis sÄ lygomis, savarankiÅ¡kumui; jai nustatyti priklausomo tipo asmenybei bÅ«dingi bruožai, todėl galima teigti, kad ji yra psichologiÅ¡kai ir emociÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų, kurie tam tikrose gyvenimiÅ¡kose situacijose gali daryti įtakÄ jos veiksmams.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė sandorio metu negalėjo suprasti sandorio esmės dėl savo ligos. Teigia, kad ji prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir kurie paneigia teismo ekspertizių iÅ¡vadas. Savo nesutikimÄ motyvuoja tuo, kad ekspertai nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, o tik vertino medicininę dokumentacijÄ bei atsakovės paaiÅ¡kinimus. Teigia, kad byloje esantys ekspertizės aktai prieÅ¡tarauja byloje esantiems kitiems įrodymams: liudytojų parodymams, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimas, duotiems teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, atsakovės paaiÅ¡kinimams, duotiems nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje, raÅ¡ytiniams įrodymams, patvirtinantiems apie kitus atsakovės sudarytus sandorius.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios nutarties 29 punkte išdėstytų apeliacinio skundo argumentų, sprendžia, jog sutiktina su atsakovės argumentu, jog iš ekspertizės akto turinio matyti, kad atliekant ekspertizę buvo vertinami šalių pateikti ir teismų priimti procesiniai dokumentai, šalių parodymai, duoti baudžiamojoje byloje bei paaiškinimai, duoti civilinėje byloje, liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, tirta pati I. P., todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad nurodyti duomenys ekspertų nebuvo vertinti, visiškai nepagrįsti.

Ekspertams buvo pateikta civilinė byla, prie jos prijungta baudžiamoji byla, visi byloje vykusių teismo posėdžio garso įraÅ¡ai, I. P. medicininiai dokumentai.CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma. Ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Teisminio nagrinėjimo metu gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias.

Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada laikoma raÅ¡ytiniu įrodymu, nes jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie atsakovės I. P. sveikatos bÅ«klę sandorio sudarymo metu padarė atsižvelgęs ne tik į teismo ekspertizės aktus, bet įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių ekspertizės aktuose nurodytas iÅ¡vadas, ekspertizių aktų turinys bei juose padarytos iÅ¡vados nuoseklios, jokių prieÅ¡taravimų jose nenurodyta, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertų iÅ¡vadų pagrįstumu. Teismo ekspertai, tyrę atsakovės psichinę bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, iÅ¡skyrė jos asmenybei bÅ«dingus bruožus (nebrandumÄ , pasyvumÄ , padidintÄ Ä¯taigumÄ , priklausomumÄ nuo kitų asmenų ir kt.), kurie, įvertinus konstatuotus atsakovės psichinius sutrikimus bei jai bÅ«dingus individualius ypatumus, turėjo įtakos I.

P. suvokimui ir apsisprendimui sudaryti ginčijamÄ sandorį, turėjo įtakos jos valios formavimosi procesui. IeÅ¡kovų atstovės į bylÄ pateikti duomenys apie atsakovės ankstesniu laikotarpiu sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius nepaneigia byloje ekspertų nustatytų iÅ¡vadų, nesudaro pagrindo abejoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jos valios formavimuisi turėjo įtakos kiti asmenys. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors visus veiksmus ir atliko atsakovė, tačiau jai visada buvo nurodoma, kÄ daryti.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, jog nurodė atsakovei, kokius dokumentus surinkti, į kokį notarÄ kreiptis. Dėl ankstesnių atsakovės sudarytų sandorių, kaip buvo nustatyta nagrinėjant bylÄ , jų sudarymo metu visuomet dalyvaudavo ir jÄ lydėdavo tėvas, o veiksmus, kuriuos atsakovė atliko viena, atlikti jai nurodydavo kiti asmenys, kurie Å¡ių veiksmų atlikimÄ kontroliuodavo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės sveikatos bÅ«sena sandorio sudarymo metu buvo tokia, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų pasekmių, ji buvo įtakojama A.

M. veiksmų. Be to, sudarytas sandoris buvo žalingas atsakovei, kadangi ji jokios naudos negavo, gauti pinigai buvo panaudoti padengti paskolai, kuri buvo paimta A. M., likusi dalis pinigų buvo perduota R. B., kuris pinigus perdavė A. M.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai pripažino ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalių pagrindu, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.  Dėl sandorio, sudaryto savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinių padarinių Pirmosios instancijos teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalių pagrindu, taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , t. y. nusprendė, kad ieÅ¡kovas privalo atsakovei grÄ Å¾inti pagal pripažintÄ negaliojančiu sandorį gautÄ butÄ .

Sprendė, jog vienaÅ¡ale restitucija siekiama piktavaliÅ¡kai veikusiam nesÄ Å¾iningam asmeniui apriboti galimybę turėti bet kokios naudos iÅ¡ jo tokio pobÅ«džio veiksmų. IÅ¡ jo turi bÅ«ti paimta visa, kas jam perduota pagal įvykdytÄ ir negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai pripažino ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1, 5, 6 dalių pagrindu, tačiau yra pagrindas ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, spręstinas klausimas ir dėl taikytos vienaÅ¡alės restitucijos pagrįstumo ir teistumo.  Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo iÅ¡spręsti jo negaliojimo padarinių klausimÄ .

Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal pripažintÄ negaliojančiu sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkÅ«rimas reiÅ¡kia tai, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma.

Kad ji bÅ«tų tinkamai pritaikyta, reikia įvertinti, kokie faktinio ar teisinio pobÅ«džio veiksmai atlikti pagal negaliojantį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016).

CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį kaip sudarytÄ savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

Taikant restitucijÄ ir sprendžiant klausimÄ dėl jos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ Å¾iningumo principas, bet ne asmens sÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restitucijÄ ir ar vykdyti jÄ natÅ«ra, turi bÅ«ti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sÄ Å¾iningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesÄ Å¾iningai iÅ¡kreips sandorio Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , nepagrįstai pablogins vienos iÅ¡ Å¡alių padėtį.Aplinkybė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nedaro įtakos Å¡iuo pagrindu pripažinto negaliojančiu sandorio padariniams, kurie, remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja taisykle, yra restitucijos taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284-219/2016).IÅ¡ 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad daikto kaina yra 65 000 Lt. 36 237,95 Lt pardavėja gavo iÅ¡ pirkėjo grynais prieÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymÄ .

Pardavėjas patvirtino, kad 36 237,95 Lt gavo iÅ¡ pirkėjo grynais prieÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymÄ . Likusius 28 762,05 Lt pardavėjo besÄ lyginiu nurodymu ir Å¡alių susitarimu, pirkėjas įsipareigoja per 1 darbo dienÄ po Å¡ios sutarties patvirtinimo pervesti į Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ pardavėjo skolos pagal paskolos sutartį Nr. 70081 dengimui (t. 1, b. l. 7-10). IÅ¡ Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ 2011 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡to nustatyta, kad I. G. 2010 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 70081 dėl suteikto kredito yra nutraukta, nes 2011 m. kovo 9 d. ji visiÅ¡kai atsiskaitė anksčiau laiko ir paskola uždaryta (baudžiamosios bylos Nr. 1-264-718/2013, t. 1, b. l. 141-142).Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio duomenimis nustatyta, kad atsakovė I.

P. perdavė R. B. pinigus 24 238 Lt, kuriuos gavo A. M. (t. 3, b. l. 164-180). Atsakovės atstovas teigia, kad ji iÅ¡ negaliojančiu pripažinto sandorio jokios naudos neturėjo (apgaulę panaudojusio A. M. naudai paimtas ir grÄ Å¾intas kreditas bei panaikinta Å¡iam kreditui užtikrinti ginčo buto hipoteka nelaikytina atsakovės gauta nauda, nes jokios naudos ji asmeniÅ¡kai negavo). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad atsakovė iÅ¡ už butÄ gautų lėšų sumokėjo 28 762 Lt kreditÄ ir likusius 24 238 Lt atidavė R.

B., kuriuos Å¡is perdavė A. M.. Nuosprendyje užfiksuota, kad R. P. sandorio sudarymo metu sakęs atsakovei, kad Å¡i privalės grÄ Å¾inti 65 000 Lt, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad atsakovė sandorio sudarymo metu iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo tik 53 000 Lt, o ne 65 000 Lt. Mano, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikyta vienaÅ¡alė restitucija, nes prieÅ¡ingu atveju taikant dviÅ¡alę restitucijÄ susidarytų situacija, kai nesÄ Å¾iningas buvęs R. P. jokių praradimų nepatirtų, o apgautoji Å¡alis – I.

P., patirtų itin didelės vertės praradimų, nes turėtų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 65 000 Lt sumÄ , kurios faktiÅ¡kai savo naudai ji negavo.Atsakovės atstovas, ginčydamas aplinkybę, jog pagal nuginčytÄ pirkimo – pardavimo sutartį gavo ne 65 000 Lt, o 53 000 Lt, motyvuoja atsakovės negebėjimu orientuotis, juolab suskaičiuoti tokiÄ didelę pinigų sumÄ , tačiau nutyli, jog pagal minėtos sutarties 3.1.1. papunktį pardavėjas (atsakovė) patvirtino, kad 36 237,95 Lt gavo iÅ¡ pirkėjo grynais prieÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymÄ .

Å iuo aspektu pažymėtina tai, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama į bylÄ kaip patvirtinantis vienÄ ar kitÄ bÅ«tinÄ toje byloje nustatyti faktÄ , t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikÅ¡mingi nustatant įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015).

Taigi aptariama CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina tik oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms, tame tarpe ir ginčijamai aplinkybei, jog atsakovė 36 237,95 Lt gavo iÅ¡ pirkėjo grynais prieÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymÄ , likusius 28 762,05 Lt pardavėjo besÄ lyginiu nurodymu ir Å¡alių susitarimu, pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo per 1 darbo dienÄ po Å¡ios sutarties patvirtinimo pervesti į Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ pardavėjo skolos pagal paskolos sutartį Nr. 70081 dengimui.

Kitų leistinų įrodymų, paneigiančių sutartyje užfiksuotus faktus ir patvirtinančių atsakovės atstovo teiginį, jog pagal ginčijamÄ sandorį atsakovė gavo tik 53 000 Lt, atsakovė nepateikė, todėl taikant restitucijÄ pagrindo mažinti grÄ Å¾intinÄ pagal sandorį gautÄ pinigų sumÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog taikydamas vienaÅ¡alę restitucijÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.145 straipsnį, kadangi negražino Å¡alių į pradinę padėtį, sudarė atsakovei galimybę praturtėti ieÅ¡kovų sÄ skaitÄ , pažeidė sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Bylos duomenys patvirtina, jog pagal ginčijamÄ sandorį atsakovė gavo pinigines lėšas, nors jas panaudojo ne savo interesų tenkinimui, todėl nagrinėjamu atveju taikytina dviÅ¡alė restitucija.Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju restitucija galima natÅ«ra, kadangi pagal nuginčytÄ sandorį perleistas turtas yra iÅ¡likęs, nesunaikintas, neperleistas tretiesiems asmenims, todėl ji taikytina, atsakovei grÄ Å¾intinas nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovams – atsakovei už perkamÄ turtÄ sumokėta 65 000 Lt piniginė suma.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl piniginių sumų priteisimo, kurios buvo perduotos A.

M., ir tokiu bÅ«du apginti savo pažeistas teises. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).

Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, todėl iÅ¡ dalies priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, keistinas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies – pripažinus 2011 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise negaliojančia, taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , grÄ Å¾inant atsakovei I.

P. nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ atsakovės I. P. 18 825,30 Eur (65 000 Lt) ieÅ¡kovų R. P. ir J. P. naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies, įvertinus tai, kad atsakovės reikalavimas pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu tenkintinas tik kitu įstatyme numatytu sandorio negaliojimo pagrindu, o restitucijos taikymas yra iÅ¡vestinis reikalavimas, t. y. teisinė pasekmė pripažinus sandorį negaliojančiu, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo Bylos duomenimis ieÅ¡kovai už apeliacinio skundo pateikimÄ sumokėjo 424,00 žyminio mokesčio (t. 6, b. l. 89).

Nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė nepateikė įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai priteistinas 212,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ pakeisti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P. 18 825,30 Eur (65 000 Lt) ieÅ¡kovų R. P. ir J. P. naudai. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės I. P. 212,00 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovų R. P. ir J. P. naudai.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė